- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- e2S-2317-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13852-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) SĮ „Susisiekimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas (skolininkas) D. Z. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo leisti jam laisvai disponuoti laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančiomis iki 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) per mėnesį dydžio lėšomis apsipirkti parduotuvėje. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, pareiškėjas teigia, kad antstolė iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių piniginių lėšų gali išieškoti tik tą pinigų sumą, kuri viršija 1 MMA dydį, tuo tarpu antstolė, priimdama 2018 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S1-36166, minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos nesilaikė.Antstolė V. M. 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S1-36881 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, jog remiantis pareiškėjo nurodoma kasacinio teismo praktika, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, o antstolės 2018 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. S1-36166 skolininkui buvo sudaryta vienkartinė galimybė pasinaudoti 1 MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo D. Z. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo nurodomą civilinę bylą, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, jog pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju antstolė, areštuodama skolininko pinigines lėšas, skundžiamu patvarkymu, be kita ko, nurodė jog skolininkui turi būti sudaroma vienkartinė galimybė nuo lėšų arešto pradžios pasinaudoti 1 MMA. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Nagrinėjamu atveju antstolė skundžiamu patvarkymu, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, Vilniaus pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios 1 MMA, o tai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek kasacinio teismo praktiką. Remiantis nurodytu bei nenustačius antstolės veiksmuose įstatymų pažeidimų, teismas pareiškėjo D. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas D. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti antstolės V. M. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0015/15/19152, Nr. 0015/15/14447, Nr. 0015/15/22070, Nr. 0015/15/15437, Nr. 0015/15/15433, nes buvo praleisti terminai ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:antstolė V. M. priimdama 2018 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S1-36166 nesilaikė suformuotos praktikos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, kurioje nurodoma, jog iš įkalintų asmenų, kaip ir iš visų kitų skolininkų negalima išieškoti 1 MMA neviršijančios sumos;aktualioje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-4150/2009). Jei per du metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinės teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-11055/2007). Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:antstolio pareiga vykdymo procese yra imtis visų teisėtų priemonių, kad antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Šiuo atveju vykdant išieškojimą iš skolininko, 2018 m. balandžio 20 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S1-36166, dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Nurodytu patvarkymu skolininkui buvo sudaryta vienkartinė galimybė pasinaudoti 1 MMA. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vadovaujantis CPK 749, 611, 722-743 straipsniuose nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį turi būti vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Priimtas patvarkymas atitinka tiek įstatymo nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus;skolininkas, ginčydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-19675-728/2018, nurodo naujas aplinkybes, t. y. teigia, jog bylos turi būti nutrauktos dėl senaties termino suėjimo, kurios nebuvo nurodytos skunde dėl antstolės veiksmų ir nebuvo nagrinėtos CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, todėl negali būti nagrinėjamos apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujai nurodytų atskirojo skundo argumentų dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus senaties terminui ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų panaikinti skundžiamą patvarkymą, nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis), tačiau bylos duomenys patvirtina (e.b. T.I. b.l. 67; 71; 76; 80; 84; 88; 92; 96), jog nagrinėjamu atveju vykdomieji dokumentai dėl baudų išieškojimo vykdymui pateikti laiku, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis, ANK 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdomosiose bylose Nr. 0015/15/19152, Nr. 0015/15/15447, Nr. 0015/15/22070, Nr. 0015/15/15437 ir Nr. 0015/15/15433 vykdo baudų išieškojimą iš skolininko D. Z. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Vykdydama vykdomuosius dokumentus antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (e.b. l. 15-16). 2018 m. balandžio 20 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1-36166 (vykdomųjų bylų Nr. 0015/15/19152, Nr. 0015/15/15447, Nr. 0015/15/22070, Nr. 0015/15/15437, Nr. 0015/15/15433), kuriuo areštavo 129 Eur skolos ir 264,77 Eur vykdymo išlaidų (iš viso 399,77 Eur) iš skolininkui D. Z. priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, kartu nurodydama, jog vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, skolininkui turi būti sudaroma vienkartinė galimybė nuo lėšų arešto pradžios pasinaudoti 1 MMA. Jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, antstolė, vadovaudamasi CPK 749, 611, 733-743 straipsniais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios 1 MMA (e.b. l. 9-10). Duomenų, kad pagal skundžiamą 2018 m. balandžio 20 d. antstolės patvarkymą Nr. S1-36166 būtų nurašytos skolininko piniginės lėšos, esančios Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, teigia, kad antstolės skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, nes antstolė iš jo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje gali išieškoti tik tą pinigų sumą, kuri viršija 1 MMA dydį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendros taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 21 p.).Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 p.). CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme antstolis turi nurodyti CK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Net ir tuo atveju, kai asmuo, būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba į jo sąskaitą jam pervestos lėšos (iš artimųjų ar kt.) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017), todėl antstolės veiksmai turi būti vertinami pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų pagal CPK LI skyriaus normas, ieškojimas gali būti nukreiptas į lėšas (jų dalį) tiek viršijančias, tie neviršijančias 1 MMA. Tuo tarpu CPK 668 straiosnio 1 dalies 1 MMA ribojimą taikant lėšoms kiekvieną atskirą kalendorinį mėnesį, gali susiklostyti teisiškai netoleruotina situacija, kad iš iki 1 MMA kasmėnesinių lėšų dalies išieškojimas iš vis nebūtų galimas net pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies proporcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia situacija neatitiktų CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų ginti asmenų, tarp jų ir kreditorių, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, tinkamai taikyti įstatymus vykdant teismo sprendimus, siekiant atkurti teisinę taiką tarp šalių, pažeistų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 straipsnis), sudarytų prielaidas skolininkui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar naudotis jomis nesąžiningai (CPK 7 straipsnis).Nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nurodė, kad pradedant išieškojimą pagal CPK 688 straipsnį, išieškojimas vykdytinas iš skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA. Jei po CPK 688 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo, skolininko lešų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomajam išieškojimui, antstolė nurodė, jog išieškojimas bus vykdomas vadovaujantis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis. 2018 m. balandžio 20 d. Nr. S1-36166 patvarkyme antstolė aiškiai nurodė CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Kaip jau buvo minėta, iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė V. M., priimdama skundžiamą patvarkymą ir patvarkyme nurodyta tvarka nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, tinkamai vadovavosi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. biželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.