Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ atliko atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, kuriais Sklypo Nr. 73 riba buvo paslinkta į ieškovams priklausančių žemės sklypų pusę. Pagal atliktus Sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus, atsakovams priklausantis žemės sklypas turėtų būti 2,24 m platesnis tarp preliminariame plane pažymėtų taškų Nr. 4 ir Nr. 3 bei 0,43 m. platesnis tarp preliminariame plane pažymėtų taškų Nr. 5 ir Nr. 1, kas sudaro 0,62 a. ieškovams priklausančių Sklypų Nr. 90 ir Nr. 91, sumažėjimą. Pabrėžė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti neatsižvelgiant į ilgametį žemės sklypų ribų faktinį naudojimą, jų metu nebuvo atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kas numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punkte, o buvo nustatyta ir faktiškai pažymėta nauja Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti riba. Iki Sklypo Nr. 73 kadastrinių matavimų atlikimo ginčai tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų nebuvo kilę. 2012-08-11 telefonu ieškovė pateikė UAB „Žemės matavimų grupė“ direktoriui V. J. pretenzijas dėl Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ir Nr. 73 ribos nustatymo, inžinieriaus geodezininko L. P. kadastrinių matavimų atlikimo bei Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 užpildymo tvarkos, tačiau į pateiktas pretenzijas atsižvelgta nebuvo. 2012-09-05 ieškovė UAB „Žemės matavimų grupė“ direktoriui pateikė skundą raštu, o 2012-09-06 - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui pateikė skundą dėl bendros Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ir Nr. 73 ribos. Kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta, žemės sklypo planas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenų byla gražinta UAB „Žemės matavimų grupei“ trūkumų šalinimui. Remdamasi 2013-02-27 LR Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 3-IN-S-200-192, nurodė, kad žemės naudojimosi valstybinės kontrolės patikrinime buvo nustatyti pažeidimai. 2013-04-24 Skyriaus komisija, atlikusi pakartotinį Sklypo Nr. 73 patikrinimą, surašė 2013-04-24 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-35, sudarė matavimų schemas M 1:1000.

Nurodė, kad 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininkas G. R. atliko Sklypų Nr. 91, Nr. 90 kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypų ribų planą M 1:1000 ir žemės sklypų ribų lyginamąjį planą Teismui M 1:1000 bei 2013-10-10 išvadą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų. Tai, kad Sklypus Nr. 73 ir Sklypus Nr. 90, Nr. 91 skirianti riba yra neaiški, grindžia tuo, kad 1) Sklypų Nr. 90 ir Nr. 91 preliminariuose žemės sklypo planuose bei Sklypo Nr. 73 preliminariajame plane nustatytos sklypus skiriančios ribos nesutampa su 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtame žemės sklypo plane nustatyta žemės sklypus skiriančia riba, 2) Sklypo Nr. 73 kadastriniais matavimais ir Sklypų Nr. 90, Nr. 91 kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypų ribos nesutampa, 3) Žemės sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti faktinė ir riba, nustatyta pagal Sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus, nesutampa. Akcentavo, kad Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ir Nr. 73 preliminariais matavimais parengtuose planuose numatytos žemės sklypų ribos neatitinka ilgametės naudojimosi žemės sklypais ribos, faktinės sklypų konfigūracijos - preliminariuose matavimuose nustatyta Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti riba eina per ieškovų žemės sklype Nr. 90 esančius pastatus; Sklypą Nr. 73 ir gretimą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) skirianti riba eina per atsakovų žemės sklype esančius pastatus. Pažymėjo, kad šalia kaimyninių žemės sklypų nėra kitų objektų (kelių ar kitų inžinerinių statinių), kas būtų pagrįsta atsvara siekiant tinkamai atlikti kadastrinius matavimus, įvertinant visas aplinkybes ir atsižvelgiant į teritorijoje esančius objektus.

Teigia, kad pagal 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. atliktus Sklypų Nr. 91, Nr. 90 kadastrinius matavimus ir žemės sklypų ribų planą M 1:1000 nustatyta gretimų sklypų riba atitinka ilgametį faktinį žemės sklypų naudojimą, kuri susiformavo maždaug prieš tris dešimtmečius. Preliminarūs matavimai neatitinka faktinių sklypų ribų visoje vietovėje. Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skiriančią ribą ieškovams parodė buvusi sklypų savininkė F. S., riba buvo pažymėta ūkinėmis priemonėmis (tvora, šiferio plokštėmis). Sklypo Nr. 73 kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka tų ribų, kurios buvo nustatytos atlikus šio žemės sklypo preliminarius matavimus - Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti riba buvo paslinkta į ieškovams priklausančių žemės sklypų dalį. Mano, jog ieškovų teikiamas UAB „Atspindys“ sudarytas žemės sklypų ribų planas atitinka racionalų šalims priklausančių sklypų žemės naudojimą, įstatymo leistinas ploto paklaidas ir yra priimtiniausias CK 4.45 str. 1 d. nustatyto reglamentavimo aspektu.

Taip pat nurodė, kad atliekant Sklypo Nr. 73 kadastro duomenų nustatymo darbus buvo nesilaikoma procedūrinių reikalavimų, t. y. sklypo Nr. 73 matavimus atliko inžinierius geodezininkas L. P., kuriam nėra išduotas pažymėjimas, ir kuris neįrašytas į matininkų pažymėjimų registrą, t. y. sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus vykdė neturintis įgaliojimų asmuo. Teigia, jog buvo padaryti sklypo ribų ženklinimo pažeidimai. Žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos jeigu tai nebuvo atlikta anksčiau; atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Atliekant Sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistams vykdant Sklypo Nr. 73 ribų vietovėje patikrinimus, žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių transformavimo iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą metu kontroliniai kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir tai sąlygojo nustatytų koordinačių paklaidą. Taip pat, remdamiesi Nuostatų 21 punkto analize bei 2012-06-27 Žemės ūkio ministerijos viceministro E. R. raštu ieškovai nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenis nustatęs asmuo, kadastrinių matavimų vykdytojas, nustatęs, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotos žemės sklypų ribų (konfigūracijos), apie tai raštu turėjo informuoti Nacionalinės Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį.

Remdamiesi žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Žemės matavimo grupė“ 2012-08-10 parengto kadastrinių matavimų planu, atsakovai teigia, kad pagal preliminarius matavimus atsakovų sklypas turėtų būti 2,24 m platesnis tarp taškų Nr. 5 ir Nr. 4 (Nr. 4 ir Nr. 3 preliminariame plane), bei 0,43 m platesnis tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 (Nr. 5 ir Nr. 1 preliminariame plane), todėl daro išvadą, kad atlikus jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus į atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas nebuvo įtrauktas kaimyninių ginčo sklypų plotas. Tai, jog atlikus kadastrinius matavimus, sklypo tikslus plotas yra 0,62 arų didesnis, nei nurodyta preliminariame plane, nereiškia, jog atsakovai užvaldė tokį plotą ieškovų žemės sklypo sąskaita, be to ploto skirtumas yra teisės aktuose nustatyto leistinumo ribose, abrise nurodyti tik apytiksliai matavimai, tačiau skirtumai negali būti esminiai. Iš atsakovams priklausančio žemės sklypo abriso ir kadastrinių matavimų plano, tarp jų nėra esminių skirtumų, o konfigūracija yra išlikusi ta pati. Nurodo, kad iš UAB „Atspindys“ žemės sklypų ribų planų ir ieškovams priklausančių žemės sklypų preliminarių planų, parengtų J. K. individualios įmonės 2003-06-30, galima nustatyti, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai turėtų būti 3,07 m siauresni nei nurodyta UAB „Atspindys“ žemės sklypų ribų planuose. Mano, jog dėl šios priežasties susidarė žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų persidengimas. Šalims priklausančių žemės sklypų ribos suformuotos preliminariais matavimais, t. y. nenustatant ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinačių nei vietinėje, nei valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl laiko nepagrįstais ieškovo teiginius, jog atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinates, buvo netinkamai transformuojamos riboženklių koordinatės iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, kas sąlygojo nustatytų koordinačių paklaidą. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovų solidariai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų sklypai ribojasi su atsakovams S. P. ir R. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., įsigytu 2005-04-27 Pirkimo pardavimo sutarties iš J. M. (J. M.), J. Z. ir Z. M., pagrindu. Sklypas taip pat suformuotas atliekant preliminarius matavimus; planas patvirtintas 2000-02-23, žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-03-15. Šio sklypo abrisą 1999-10-14 taipogi sudarė, sklypo ribas paženklino individualios įmonės savininkas J. K..

Ieškovai teismui pateikė 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. atliktus Sklypų Nr. 91, Nr. 90 matavimus, parengtą žemės sklypų ribų planą M 1:1000 bei žemės sklypų ribų lyginamąjį planą Teismui M 1:1000, pagal kuriuos ieškovai siūlo nustatyti sklypus Nr. 91, Nr. 90 bei Nr. 73 skiriančią ribą.

CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sklypų padėtis kadastro žemėlapyje pagal preliminarų planą įbraižytos (pažymėtos) neteisingai, Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad preliminarios ginčo sklypų ribos kerta pastatus, tačiau šalys neginčija, jog faktiškai sklypų riba per šiuos pastatus neina; sklypų ženklinimo metu pastatyti riboženkliai nėra išlikę. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovų ir atsakovų sklypus skirianti riba nėra aiški. Kaip minėta, ginčo sklypai anksčiau buvo paženklinti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atlikus preliminarius matavimus, abi šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindžia kitos šalies atliktų žemės sklypų matavimų neteisingumu.

Ginčo dėl to, jog ginčijama sklypo dalimi iki kadastrinių matavimų atlikimo faktiškai naudojosi ieškovai, nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos už naujais matavimais nustatytos sklypų ribos išrauti ieškovės augalai. Tačiau šios aplinkybės (nesant išlikusių riboženklių) nepatvirtina fakto, jog tokios ribos buvo nustatytos sklypų formavimo metu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog perkant žemės sklypą, kaip sklypus skiriančią ribą buvusi savininkė nurodė šiferio sienelę su praarta vaga, pati F. S. buvo pasodinusi bulves ir kitas daržoves iki šiferio sienelės. Atsakovai teismo posėdžio metu teigė, jog šiferį įkasė savo sklype, kad žolė neitų į jų dirbamą žemę ir neigia, jog riboženklis, kuris dingo prieš ieškovams įsigyjant sklypą, buvo prie šiferio. Minėtame atsiliepime ieškovų nurodytos aplinkybės skiriasi nuo teismo posėdyje ieškovų atstovės paaiškinimo, kad F. S. žemės nekultivavo; aplinkybes, kad kaimynų sklypas buvo apdirbtas, o ieškovų, - ne, paliudijo ir ieškovų kviestas liudytojas J. C. (J. C.). Pažymėjo ir tai, kad liudytoju apklaustas matininkas G. R., taip pat liudytojas A. K. teismo posėdyje nurodė, jog 2013 metais rengiant ieškovų planą teismui, šiferio nebuvo, viskas buvo iškirsta, senoji riba faktiškai nebesimatė, todėl atsižvelgiant į tai, jog kitų natūralių ar dirbtinių ribas žyminčių objektų nebuvo, galima abejoti liudytojų matininkui parodytų sklypo įsigijimo metu faktiškai naudotų sklypų ribų tikslumu.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, jog atsakovų reikalavimas nustatyti šalių žemės sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2012-08-10 sudarytą žemės sklypo planą, nepažeidžia gretimų sklypų savininkų (ieškovų) interesų, minėtame plane sklypo konfigūracija iš esmės atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas sklypo ribas, atstumų neatitikimai neviršija įstatymo leistinų ploto paklaidų, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad riba tarp S. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., bei R. S. ir I. S. priklausančių žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. yra tarp taškų, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS - 1994 x=6080324.54, y=564385.98 (plane taškas Nr.2); x=6080261.19, y=564436.39 (plane taškas Nr.3); x=6080236.19,5 y=564456.27 (plane taškas Nr.4), einanti linija pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2012-08-10 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, tenkintinas, o ieškovų R. S. ir I. S. ieškinio reikalavimas dėl sklypų ribos nustatymo atmestinas (CK 4.45 str., CPK 178 str.).

Atsakovų užsakymu 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ inžinierius geodezininkas L. P. atliko atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus. Šių matavimų pagrindu buvo parengtas 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. žemės sklypo planas M 1:500. Šio plano pagrindu atsakovai prašo nustatyti bendrą žemės sklypų Nr. 90, 91 ir 73 ribą. Pažymi, kad L. P. neturėjo teisės atlikti kadastrinių matavimų, todėl juos pasirašė matininkas V. J., už ką Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjmo turėtojų veiklai įvertinti V. J. skyrė nuobaudą. Pagal paminėtą planą bendra žemės sklypų Nr. 90, 91 ir 73 riba pasislinko į ieškovams priklausančių žemės sklypų pusę, atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas padidėjo nuo 0,2800 ha iki 0,2862 ha, t. y. 0,0062 ha. Patvirtinus UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą atsakovų sklypo planą, ieškovų žemės sklypų bendras plotas, kuris pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 0,3500 ha (0,2500 ha + 0,1000 ha), sumažėtų iki 0,3247 ha. Tai akivaizdu iš UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengto žemės sklypų ribų lyginamojo plano teismui M 1:1000. Be to, matininkas G. R. liudydamas teisme nurodė, jog visas ieškovų žemės masyvo ploto sumažėjimas tektų 0,1000 ha ploto žemės sklypui Nr. 91, kurio plotas sumažėtu neleistinu dydžiu – maždaug iki 0,0747 ha. Rengiant UAB „Žemės matavimų grupė“ planą nebuvo atstatomi anksčiau buvę riboženkliai, nors tiek atsakovų, teik ieškovų žemės sklypai jau buvo ženklinti atliekant preliminarius matavimus, nesiekiant atstatyti buvusių riboženklių žemės sklypo ribos buvo ženklinamos iš naujo. Rengiant UAB „Žemės matavimų grupė“ planą nebuvo atsižvelgta į daug metų nusistovėjusį faktinį žemės sklypų naudojimą, faktinę žemės sklypų konfigūraciją, faktinę žemės sklypus skiriančią ribą – įkastą šiferio plokštę, kurią kaip žemės sklypų ribą įkasė atsakovė S. P. (tai ji patvirtino 2014-11-07 teismo posėdžio metu), ieškovų ir atsakovų žemės sklypus skiriančią išartą vagą. Tai, jog žemės sklypus skirianti vaga buvo aiški ir kad ginčo žemės sklypų savininkai žemės sklypais daug metų naudojosi pagal šią praartą vagą, patvirtino 2014-11-07 teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai A. K., L. M., buvusi šiuo metu ieškovams priklausiančių žemės sklypų savininkė F. S.. Pažymi, jog iki 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengto atsakovų žemės sklypo plano ginčo dėl bendros žemės klypų Nr. 90, 91 ir 73 ribos nebuvo. Žemės sklypų bendra riba abiem pusėm buvo aiški ir žinoma. UAB „Žemės matavimų grupei“ parengus 2012-08-10 planą, atsakovai užtvėrė naują kaimyninius žemės sklypus skiriančią ribą kelių eilių spygliuota metaline tvora, susodino gyvatvorę, užlygino faktiškai žemės sklypus skyrusią vagą, išrovė ieškovų pasodintus augalus, pagal 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupės“ parengtą planą atsiradusius atsakovų žemėje. Dėl šių augalų ieškovų patirtą turtinę žalą atsakovai atlygino pasirašydami taikos sutartį, kurią teismas ginčijamu sprendimu patvirtino. Pasirašydami taikos sutartį ir atlygindami patirtą turtinę žalą, atsakovai tuo pačiu pripažino, jog jie 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupės“ parengto plano pagrindu užėmė dalį ieškovų žemės.

Kilus ginčui dėl žemės sklypų Nr. 90, 91 ir 73 ribų, ieškovai kreipėsi į UAB „Atspindys“ dėl ieškovų žemės sklypų ribų geodezinių matavimų atlikimo. UAB „Atspindys“ matininkas G. R. detaliai išanalizavo situacija vietovėje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, ginčo žemės sklypų abrisus, preliminarių matavimų planus, gretimo ieškovų žemei žemės sklypo iš rytų pusės, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., projektinis Nr. 652-1 (toliau – žemės sklypas Nr. 8) planą, išanalizavo šio žemės sklypo ir mūsų žemės sklypo bendrą ribą vietovėje ir parengė ieškovų žemės sklypų geodezinių matavimų planą. 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtas ieškovų žemės sklypų Nr. 90 ir 91 planas yra paremtas faktiniu žemės sklypų naudojimu, liudytojų parodymais dėl žemės sklypų ribų, pagal šį planą nustatytas ieškovų abiejų kartu žemės sklypų plotas yra 0,3378 ha, t. y. neviršija įteisintos nuosavybės ploto ir mažiau skiriasi nuo įteisinto ploto, nei pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą planą (pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ planą ieškovų abiejų žemės sklypų plotas kartu sudėjus sumažėja iki 0,3247 ha, o turi būti 0,3500 ha). Matininkas G. R. nustatė, jog ieškovų žemės sklypų ribą nustatant vien tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projekte ir preliminariuose planuose užfiksuotus sklypų ribų atstumus, sklypas Nr. 91 patektų į pelkę, nors yra naudojamas iki pelkės ir sklypo kadastro duomenyse pelkė nėra užfiksuota. Tai matininkas nurodė UAB „Atspindys“ 2013-12-10 pranešime Nr. 1B-1881-(1.1). UAB „Atspindys“ matininkas G. R. parengė žemės sklypų ribų lyginamąjį planą teismui M 1:1000 mūsų ir atsakovų pateiktų žemės sklypų matavimų palyginimui, iš kurio matosi žemės sklypų persidengimas atsakovams pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ planą perkėlus savo sklypo ribą į ieškovų žemę. Kadangi trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba byloje teikė išvadą, kad ieškovų žemės sklypo ribas nustatant pagal UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtą planą tarp ieškovų žemės sklypo Nr. 90 ir iš rytų esančio žemės sklypo Nr. 8 atsiranda tarpas, kurio nėra pagal žemėtvarkos projektą, 2013-10-10 UAB „Atspindys“ matininkas G. R. parengė išvadą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų. Šioje išvadoje buvo nustatyta, kad kaimyninio žemės sklypo Nr. 8 ir ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. 90 bendra riba sutampa ir tarp šių sklypų laisvos žemės tarpo nėra (išvados 24 p.). Išvadoje matininkas paaiškino, jog atliko žemės sklypų Nr. 8 ir Nr. 90 kontrolinius matavimus pagal faktinį naudojimą ne valstybinėje koordinačių sistemoje, o vietinėje koordinačių sistemoje, kadangi sklypo Nr. 8 pradiniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Matininkas nustatė, jog abiejų žemės sklypų riba vietinėje koordinačių sistemoje sutapo ir padarė išvadą, jog sklypo Nr. 8 riba kadastro žemėlapyje įklota neteisingai ją perskaičiuojant iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, todėl, tokiu būdu, būtina tikslinti žemės sklypo Nr. 8 kadastro duomenis. Pagal 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtą žemės sklypų ribų planą M 1:1000 ir 2013-09-25 žemės sklypų ribų lyginamąjį planą teismui M 1:1000 ieškovai prašo nustatyti bendrą ginčo žemės sklypų Nr. 90, 91 ir 73 ribą.

Iš į bylą pateiktų duomenų akivaizdu, jog UAB „Žemės matavimo grupė“ veiklą vykdo tik nuo 2010-02-05 (T. 2, b. l. 81), o UAB „Atspindys“ veiklą vyko nuo 1993-11-11 (T. 2., b. l. 86-87).

Iš į bylą pateiktų trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos raštų bei pasisakymų teisme akivaizdu, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra priėjusi išvados, kad tiek UAB „Žemės matavimų grupė“, tiek UAB „Atspindys“ parengti planai dėl ginčo žemės sklypo ribų ne visiškai neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projektą toje vietovėje, tačiau labiau žemės reformos žemėtvarkos projektą atitinka UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtas planas. Iš nacionalinės žemės tarnybos raštų bei pasisakymų teisme akivaizdu, jog Nacionalinės žemės tarnyba ginčo žemės sklypų ribas vertino tik pagal žemėtvarkos projektą toje vietovėje, nepasisakydama dėl nusistovėjusios ginčo žemės sklypų faktinio naudojimo tvarkos. Nacionalinė žemės tarnyba atliko žemės sklypo ribų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pagal faktinį naudojimą ginčo žemės sklypai valstybinės žemės neužimta.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, nustatydamas sklypų ribą nepagrįstai nesivadovavo ilgamečiu faktiniu naudojimu, atmestinas dar ir tuo pagrindu, kad ieškovai įsigijo žemės sklypus tik 2011 metų lapkričio mėnesi. Ginčas dėl ribos kilo 2012 metais, kai ieškovai užsodino įsigytą žemės sklypą, užvaldydami dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo. Toks trumpalaikis faktinis žemės naudojimas negali būti vieninteliu ir privalomu kriterijumi, pagal kurį išsprendžiamas ginčas.

Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Žemės matavimų grupė". Kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintuose Kadastro nuostatuose bei Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintuose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, matininkas V. J. kvietė į atsakovams priklausančio žemės sklypo ženklinimą besiribojančių žemės sklypų savininkus, 1.1, ir ieškovus. Kaip matyti iš byloje esančio 2012-08-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.l, žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. S. dalyvavo ženklinant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, ir pastabų nepareiškė, todėl buvo įtvirtinti pastovus (vietoje laikinų) sklypo ribas žymintys riboženkliai.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus jų sklypas nebuvo ženklinamas iš naujo, nes beveik visi riboženkliai buvo išlikę. Kadastrinių matavimų atlikimo metu buvo įtvirtintas riboženklis Nr. 3 ir atstatytas riboženklis Nr. 4, su kurių įtvirtinimo vieta ieškovė sutiko, todėl sklypo ribos posūkio taškuose Nr.3 ir Nr. 4 ir buvo įtvirtinti riboženkliai, dalyvaujant gretimo sklypo savininkui, kaip tai ir numatyta Kadastro nuostatuose.

Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes 1999 metais natūroje paženklinto atsakovų žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos

Tai jog ieškovai 2011 metais faktiškai pradėjo naudotis atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi (131 kv.m pagal pagal 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtą žemės sklypų ribų lyginamąjį planą teismui M: 1000) nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovai, pastatę tvorą užemėme ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas neanalizavo ginčo žemės sklypų ploto pakitimų visą dėmesį sutelkdamas tik žemės sklypų kraštinių ilgių pokyčių analizei.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypų kraštinių ilgių pokyčiai sąlygoja ir sklypo ploto pokyčius, todėl žemės sklypų kraštinių ilgių preliminariuose planuose ir kadastrinių matavimų planuose analizė (o ypač tuomet, kai ieškovams priklausančio žemės sklypo riboženkliai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde neišliko) yra reikšminga ir pirmos instancijos teismas šioms aplinkybėms skyrė dėmesį pagrįstai. Ieškovams priklausantys žemės sklypai pagal UAB „Atspindys“ parengtą žemės sklypų lyginamąjį planą yra trumpesni atitinkamai 11,47 m ir 9,81 m lyginant su abrisu ir preliminariu planu. Tai pakankamai žymus neatitikimas, kuris ir sąlygojo sklypo ploto sumažėjimą. Taigi ne atsakovams priklausančio žemės sklypo UAB „Žemės matavimo grupė“ atlikti kadastriniai matavimai nulėmė ieškovams priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, vertino ne tik trečiojo asmens pateiktas išvadas, bet ir nekilnojamojo turto registro duomenis, ištraukas iš kadastro žemėlapio duomenys.

Iš byloje esančių UAB „Atspindys“ žemės sklypų ribų planų ir ieškovams priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminarių planų, parengtų J. K. individualios įmonės 2003-06-30 žemės sklypų projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir projektinys Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai turėtų būti 3,07 m siauresni nei nurodyta UAB „Atspindys“ žemės sklypų ribų planuose. Dėl šiuos priežasties atsirado žemės sklypų projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų persidengimas.

Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-04 Žemės naudojimo patikrinimo aktas ir prie jo pridėtoje matavimų schemoje ( t. I, b.l. 140-141) taip pat patvirtina, kad ieškovai faktiškai naudojasi dalimi atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtą ieškovams priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų lyginamąjį planą, tarp ieškovams priklausančių ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir geodeziškai pamatuotu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsiranda tarpas (t. y. laisvos žemės plotas).

Kaip minėta, atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminariame plane nėra nurodytos žemės sklypo kraštinių ilgiai. Tokiu atveju kraštinių ilgiai nustatomos pagal žemės sklypo abrisą. Iš atsakovams priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) abriso, sudaryto J. K. individualios įmonės savininko 1999-10-14, ir UAB „Žemės matavimo grupė“ matininko V. J. 2012-08-10 parengto kadastrinių matavimų plano galima nustatyti, jog pagal preliminarius matavimus atsakovų sklypas turėtų būti 2,24 m platesnis tarp taškų Nr. 5 ir Nr. 4 (Nr. 4 ir Nr. 3 preliminariame plane), bei 0,43 m platesnis tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 (Nr. 5 ir Nr. 1 preliminariame plane). Šias aplinkybes patvirtina ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-04 Žemės naudojimo patikrinimo aktas ir prie jo pridėta matavimų schema. Tai, jog atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo tikslus plotas yra 0,62 arų didesnis, nei nurodyta preliminariame plane, nereiškia, jog atsakovai užvaldė tokį plotą ieškovų žemės sklypo sąskaita. Kaip minėta pagal preliminarius matavimus atsakovams priklausančio žemės sklypo plotis turėtų būti didesnis, o jis yra mažesnis pagal tikslius matavimus. Be to, ploto skirtumas yra teisės aktuose nustatyto leistinumo ribose. Kaip matyti iš teismui pateikto UAB „Žemės matavimo grupė“ 2012-08-10 leistinos žemės sklypo ploto paklaidos paskaičiavimo, maksimaliai leistina mums priklausančio žemės sklypo paklaida yra +_ 0,0265 ha, o plotas padidėjo tik 0,0062 ha. Kad žemės sklypo ploto paklaida yra leistina patvirtina ir Skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2013-01-10 aktas Nr. 48KAM-80956.

Kadastriniai matavimai negali visiškai sutapti su abrisu, nes jame nurodyti tik apytiksliai matavimai, tačiau skirtumai negali būti esminiai, keičiantys sklypo konfigūraciją. Apeliantai nepagristai teigia, kad atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pakito jų sklypo konfigūracija lyginant su žemėtvarkos projekte suprojektuoto sklypo konfigūracija. Žemės sklypo konfigūracija - tai sklypo forma. Kaip matyti iš atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminaraus plano, abriso ir kadastrinių matavimų plano, tarp jų nėra esminių skirtumų, o konfigūracija (t. y. forma) yra išlikusi ta pati.

Pagal Kadastro nuostatų reikalavimus matininkas kreipiasi į NŽT teritorinį padalinį dėl išvadų pateikimo tik esant šioms sąlygoms: atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ploto ribinė paklaida viršija leistiną ar/ir keičiasi sklypo konfigūracija. Atsakovams priklausančio žemės sklypo ribinė ploto paklaida neviršijo maksimaliai leistinos, žemės sklypo konfigūracija nepakito. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, UAB „Žemės matavimo grupė“ matininkas neprivalėjo kreiptis dėl išvados pateikimo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, matininkas parengęs atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, sukomplektavo kadastrinių matavimų bylą ir pateikė suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau - Skyrius). Kai matyti iš byloje esančio Skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2013-01-10 akto Nr. 48KAM-80956, patikrinus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, konstatuota, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentui teisinga; žemės sklypo plotas nustatyta teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai. Žemės sklypo planas nesuderintas Skyriuje tik dėl to, kad gretimų žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, atsakovė pagal priešieškinį, 2012-09- 06 pateikė skundą, nurodydama, kad nebesutinka su ribomis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, jog apeliantų ir atsakovų žemės sklypus, dar iki juos įsigyjant apeliantams, skyrė medinis riboženklis, ties kuriuo atsakovė S. P. 30-40 cm atstumu įkasė vėliau riboženklių tapusį šiferį. Pažymėtina, jog S. P. įkasė šiferį jai ir sutuoktiniui priklausančiame žemės sklype, ką ir patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Apeliantų teiginys, jog S. P. paaiškino, kad šis šiferis tapo riboženklių neatitinka bylos medžiagos ir yra ieškovų prielaida. Vienu metu sklype egzistavo ir riboženklis, ir 30-40 cm nuo jo atstumu šiferis. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino šią aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kalbama apie riboženklį, kuris UAB „Žemės matavimo grupe" parengtame plane pažymėtas Nr. 3. Šis riboženklis atstatytas tinkamai, tačiau apeliantai prašo, kad riba būtu nustatyta toje vietoje, kur laikinai buvo įkastas šiferis, kuris niekada nebuvo sklypo ribą žyminčiu objektu ir negali būti vertinamas ribą žyminčiu objektu.