Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-92-341/2015

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-01-27
Bylos Nr.: 2-92-341/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00485-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Rapolas Žukas
Ieškovas: R. S., I. S.
Atsakovas: S. P., R. P.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Liudmila Grigorjeva, Džiolana Tarvainytė

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-92-341/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00485-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 30.10; 99.5; 113.1; 114.4; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Almai Buinovskienei,

dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei, nedalyvaujant ieškovui I. S. (teismo posėdyje 2015-01-07), dalyvaujant jo atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei, dalyvaujant atsakovams S. P., R. P., jų atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,

nedalyvaujant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub (teismo posėdyje 2015-01-07),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir I. S. ieškinį atsakovams S. P., R. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir turtinės žalos atlyginimo ir atsakovų S. P. ir R. P. priešieškinį ieškovams R. S. ir I. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. R. Stagienė ir I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę (t. 2, b.l. 3-13), nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0072-1235, kadastrinis Nr. 4147/0300:0990, projektinis Nr. 656-1 (toliau - Sklypas Nr. 90)) ir 0,1 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0072-1635, kadastrinis Nr. 4147/0300:0991, projektinis Nr. 656-2 (toliau - Sklypas Nr. 91)), esantys (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., įgyti 2011-09-21 Pirkimo-pardavimo sutarties su F. S. pagrindu. Minėtų žemės sklypų ribos buvo suformuotos remiantis preliminariais matavimais, žemės sklypų planai 2003-08-25 įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ribos pažymėtos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausią atnaujintą kartografinę medžiagą. Šie sklypai ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu (projektinis Nr. 220-2, kadastrinis Nr. 4147/0300:0073 (toliau - Sklypas Nr. 73), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kuris taip pat suformuotas atliekant preliminarius matavimus, planai patvirtinti 2000-02-23.

2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ atliko atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, kuriais Sklypo Nr. 73 riba buvo paslinkta į ieškovams priklausančių žemės sklypų pusę. Pagal atliktus Sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus, atsakovams priklausantis žemės sklypas turėtų būti 2,24 m platesnis tarp preliminariame plane pažymėtų taškų Nr. 4 ir Nr. 3 bei 0,43 m. platesnis tarp preliminariame plane pažymėtų taškų Nr. 5 ir Nr. 1, kas sudaro 0,62 a. ieškovams priklausančių Sklypų Nr. 90 ir Nr. 91, sumažėjimą. Pabrėžė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti neatsižvelgiant į ilgametį žemės sklypų ribų faktinį naudojimą, jų metu nebuvo atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kas numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punkte, o buvo nustatyta ir faktiškai pažymėta nauja Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti riba. I. S. Nr. 73 kadastrinių matavimų atlikimo ginčai tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų nebuvo kilę. 2012-08-11 telefonu ieškovė pateikė UAB „Žemės matavimų grupė“ direktoriui V. J. pretenzijas dėl Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ir Nr. 73 ribos nustatymo, inžinieriaus geodezininko L. P. kadastrinių matavimų atlikimo bei Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 užpildymo tvarkos, tačiau į pateiktas pretenzijas atsižvelgta nebuvo. 2012-09-05 ieškovė UAB „Žemės matavimų grupė“ direktoriui pateikė skundą raštu, o 2012-09-06 - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui pateikė skundą dėl bendros Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ir Nr. 73 ribos. Kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta, žemės sklypo planas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenų byla gražinta UAB „Žemės matavimų grupei“ trūkumų šalinimui. Remdamasi 2013-02-27 LR Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 3-IN-S-200-192, nurodė, kad žemės naudojimosi valstybinės kontrolės patikrinime buvo nustatyti pažeidimai. 2013-04-24 Skyriaus komisija, atlikusi pakartotinį Sklypo Nr. 73 patikrinimą, surašė 2013-04-24 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-35, sudarė matavimų schemas M 1:1000.

Nurodė, kad 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininkas G. R. atliko Sklypų Nr. 91, Nr. 90 kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypų ribų planą M 1:1000 ir žemės sklypų ribų lyginamąjį planą Teismui M 1:1000 bei 2013-10-10 išvadą dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4147/0300:0990) kadastrinių matavimų. Tai, kad Sklypus Nr. 73 ir Sklypus Nr. 90, Nr. 91 skirianti riba yra neaiški, grindžia tuo, kad 1) Sklypų Nr. 90 ir Nr. 91 preliminariuose žemės sklypo planuose bei Sklypo Nr. 73 preliminariajame plane nustatytos sklypus skiriančios ribos nesutampa su 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtame žemės sklypo plane nustatyta žemės sklypus skiriančia riba, 2) Sklypo Nr. 73 kadastriniais matavimais ir Sklypų Nr. 90, Nr. 91 kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypų ribos nesutampa, 3) Žemės sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti faktinė ir riba, nustatyta pagal Sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus, nesutampa. Akcentavo, kad Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ir Nr. 73 preliminariais matavimais parengtuose planuose numatytos žemės sklypų ribos neatitinka ilgametės naudojimosi žemės sklypais ribos, faktinės sklypų konfigūracijos - preliminariuose matavimuose nustatyta Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti riba eina per ieškovų žemės sklype Nr. 90 esančius pastatus; Sklypą Nr. 73 ir gretimą žemės sklypą (kadastrinis Nr. 4147/0300:0280) skirianti riba eina per atsakovų žemės sklype esančius pastatus. Pažymėjo, kad šalia kaimyninių žemės sklypų nėra kitų objektų (kelių ar kitų inžinerinių statinių), kas būtų pagrįsta atsvara siekiant tinkamai atlikti kadastrinius matavimus, įvertinant visas aplinkybes ir atsižvelgiant į teritorijoje esančius objektus.

Teigia, kad pagal 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. atliktus Sklypų Nr. 91, Nr. 90 kadastrinius matavimus ir žemės sklypų ribų planą M 1:1000 nustatyta gretimų sklypų riba atitinka ilgametį faktinį žemės sklypų naudojimą, kuri susiformavo maždaug prieš tris dešimtmečius. Preliminarūs matavimai neatitinka faktinių sklypų ribų visoje vietovėje. Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skiriančią ribą ieškovams parodė buvusi sklypų savininkė F. S., riba buvo pažymėta ūkinėmis priemonėmis (tvora, šiferio plokštėmis). Sklypo Nr. 73 kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka tų ribų, kurios buvo nustatytos atlikus šio žemės sklypo preliminarius matavimus - Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skirianti riba buvo paslinkta į ieškovams priklausančių žemės sklypų dalį. Mano, jog ieškovų teikiamas UAB „Atspindys“ sudarytas žemės sklypų ribų planas atitinka racionalų šalims priklausančių sklypų žemės naudojimą, įstatymo leistinas ploto paklaidas ir yra priimtiniausias CK 4.45 str. 1 d. nustatyto reglamentavimo aspektu.

Taip pat nurodė, kad atliekant Sklypo Nr. 73 kadastro duomenų nustatymo darbus buvo nesilaikoma procedūrinių reikalavimų, t.y. sklypo Nr. 73 matavimus atliko inžinierius geodezininkas L. P., kuriam nėra išduotas pažymėjimas, ir kuris neįrašytas į matininkų pažymėjimų registrą, t.y. sklypo Nr. 73 kadastrinius matavimus vykdė neturintis įgaliojimų asmuo. Teigia, jog buvo padaryti sklypo ribų ženklinimo pažeidimai. Žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos jeigu tai nebuvo atlikta anksčiau; atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. A. S. Nr. 73 kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistams vykdant Sklypo Nr. 73 ribų vietovėje patikrinimus, žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių transformavimo iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą metu kontroliniai kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir tai sąlygojo nustatytų koordinačių paklaidą. Taip pat, remdamiesi Nuostatų 21 punkto analize bei 2012-06-27 Žemės ūkio ministerijos viceministro E. R. raštu ieškovai nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenis nustatęs asmuo, kadastrinių matavimų vykdytojas, nustatęs, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotos žemės sklypų ribų (konfigūracijos), apie tai raštu turėjo informuoti N. Ž. ūkio ministerijos teritorinį padalinį.

Šalies argumentai

Ieškiniu prašo nustatyti ribą tarp ieškovams R. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausančių Sklypų Nr. 90, Nr. 91 ir atsakovams S. P. ir R. P. priklausančio Sklypo Nr. 73, pagal 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtą žemės sklypų ribų planą M 1:1000 ir 2013-09-25 Žemės sklypų ribų lyginamąjį planą Teismui M 1:1000, priteisti solidariai iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovų R. S. ir I. S. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Taip pat ieškovai ieškinyje prašė solidariai priteisti iš atsakovų 500 Lt turtinę žalą už 2012-08-13 išrautus bei kitaip sunaikintus ginčijamoje sklypo dalyje augusius, ieškovams priklausiusius augalus: bulves, kopūstus, žydinčius topinambus, vaistinės plautės krūmus, tačiau posėdžio metu šalys pateikė takos sutartį, kuria taikiai išsprendė klausimą dėl žalos atlyginimo ir prašė šią sutartį patvirtinti.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutikdami su ieškiniu atsiliepime (t. 2, b.l. 55-61) nurodė, kad nuosavybės teises į 0,28 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. 4147/0300:73 (projektinis Nr. 220-2)), esantį (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. ir jame esančius pastatus įgijo 2005-04-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi ieškovams gi priklausančių žemės sklypų preliminarūs planai buvo parengti vėliau, nei atsakovams, daro išvadą, jog ženklinant jiems priklausančius žemės sklypus dabartinio ginčo ribai pažymėti buvo panaudoti ankščiau įtvirtinti atsakovams priklausančio žemės sklypo riboženkliai. Paaiškino, jog ieškovai namų valdos žemės sklype laiko naminius paukščius, bites, naminius gyvulius, kurie ateidavo ir į atsakovų teritoriją, apgadindami sodinius, todėl atsakovai nusprendė savo žemės sklypą atitverti, prieš tai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atstačius vieną bendrą abiem sklypams riboženklį. Teigia, kad tikslinant kadastro duomenis remiamasi Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (2003-11-06 įsakymo Nr. 3D-473 redakcija) patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse nurodytais dokumentais, tuo tarpu teisės aktai nenumato, kad kadastriniai duomenys tikslinami remiantis faktiškai naudojamomis žemės sklypo ribomis. R. S. dalyvavo ženklinant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas ir pastabų nepareiškė, todėl buvo įtvirtinti pastovūs (vietoje laikinų) sklypo ribas žymintys riboženkliai. Mano, jog aplinkybė, kad ieškovai 2011 metais faktiškai pradėjo naudotis atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi (131 kv.m pagal 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtą žemės sklypų ribų lyginamąjį planą teismui M:1000), nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir kad atsakovai, pastatę tvorą, užėmė ieškovams priklausančių žemės sklypų dalį. Atsakovams priklausančio žemės sklypo planas nesuderintas Skyriuje tik dėl to, kad gretimų žemės sklypų kadastrinis Nr. 4147/0300:990 ir kadastrinis Nr. 4147/0300:991, savininkė 2012-09-06 pateikė skundą, nurodydama, kad nebesutinka su ribomis.

Remdamiesi žemės sklypo (projektinis Nr. 220-2) ir UAB „Žemės matavimo grupė“ 2012-08-10 parengto kadastrinių matavimų planu, atsakovai teigia, kad pagal preliminarius matavimus atsakovų sklypas turėtų būti 2,24 m platesnis tarp taškų Nr. 5 ir Nr. 4 (Nr. 4 ir Nr. 3 preliminariame plane), bei 0,43 m platesnis tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 (Nr. 5 ir Nr. 1 preliminariame plane), todėl daro išvadą, kad atlikus jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus į atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas nebuvo įtrauktas kaimyninių ginčo sklypų plotas. Tai, jog atlikus kadastrinius matavimus, sklypo tikslus plotas yra 0,62 arų didesnis, nei nurodyta preliminariame plane, nereiškia, jog atsakovai užvaldė tokį plotą ieškovų žemės sklypo sąskaita, be to ploto skirtumas yra teisės aktuose nustatyto leistinumo ribose, abrise nurodyti tik apytiksliai matavimai, tačiau skirtumai negali būti esminiai. Iš atsakovams priklausančio žemės sklypo abriso ir kadastrinių matavimų plano, tarp jų nėra esminių skirtumų, o konfigūracija yra išlikusi ta pati. Nurodo, kad iš UAB „Atspindys“ žemės sklypų ribų planų ir ieškovams priklausančių žemės sklypų preliminarių planų, parengtų J. K. individualios įmonės 2003-06-30, galima nustatyti, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai turėtų būti 3,07 m siauresni nei nurodyta UAB „Atspindys“ žemės sklypų ribų planuose. Mano, jog dėl šios priežasties susidarė žemės sklypų (projektiniai Nr. 656-2 ir Nr. 220-2) ribų persidengimas. Šalims priklausančių žemės sklypų ribos suformuotos preliminariais matavimais, t.y. nenustatant ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinačių nei vietinėje, nei valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl laiko nepagrįstais ieškovo teiginius, jog atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinates, buvo netinkamai transformuojamos riboženklių koordinatės iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, kas sąlygojo nustatytų koordinačių paklaidą. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovų solidariai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime (t.2, b.l. 42-46) nurodė, kad ieškovai siekia nustatyti žemės sklypų (projektiniai Nr. 656-1, Nr. 656-2 ir projektinis Nr. 220-2) bendrą ribą pagal faktinį naudojimą. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Teigia, jog matininkas, atlikdamas žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 kadastrinius matavimus, turėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, t.y. Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 1999-08-31 įsakymu Nr. 2528-41 ir J. K. individualios įmonės 2003-06-30 parengtais žemės sklypų (projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2) preliminariais planais. Palyginus J. K. individualios įmonės 2003-06-30 parengtuose žemės sklypų (projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2) planuose su žemės sklypų (projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2) plane nurodytais žemės sklypų ribų ilgiais, nustatyta, kad žemės sklypo projektinis Nr. 656-1 šiaurės vakarinė riba 0,09 m pailgėjo, žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 bendra šiaurės rytinė riba 9,81 m sutrumpėjo, žemės sklypo projektinis Nr. 656-2 pietrytinės riba 3,07 m pailgėjo, žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 bendra pietvakarinės riba 11,47 m sutrumpėjo. Daro išvadą, jog kadangi žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 plane žemės sklypo projektinis Nr. 656-2 pietrytinė riba 2,24 m pailgėjo, todėl atsirado žemės sklypų projektiniai Nr. 656-2 ir Nr. 220-2 ribų persidengimas. Mano, kad žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1, Nr. 656-2 ir Nr. 220-2 bendra riba negali būti nustatyta pagal žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 planą, nes minėtas planas neatitinka Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 1999-08-31 įsakymu Nr. 2528-41 ir J. K. individualios įmonės 2003-06-30 parengtų žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 Nr. 656-2 preliminarių planų.

Atsakovai pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 60-65), kurio argumentai yra iš esmės analogiški aukščiau atsiliepime į ieškinį išdėstytiems argumentams, todėl nekartojami. Taip pat nurodyta, jog kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatant žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje. Teigia, jog ieškovai nepateikė į bylą jokių patikimų įrodymų, paneigiančių atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plano teisingumą. Mano, kad yra pagrindas nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų ribą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2012-08-10 parengto kadastrinių matavimų plano ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS — 1994, pagal kurį tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3 atsakovų sklypas ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu kadastrinis Nr. 4147/0300:990, bei tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 atsakovų sklypas ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu kadastrinis Nr. 4147/0300:991.

Šalies argumentai

Priešieškiniu prašo nustatyti, kad riba tarp S. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4147/0300:73 (projektinis Nr. 220-2), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., bei R. S. ir I. S. priklausančių žemės sklypų kadastrinis Nr. 4147/0300:990 ir kadastrinis Nr. 4147/0300:991, esančių Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. yra tarp taškų, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS - 1994 x=6080324.54, y=564385.98 (plane taškas Nr.2); x=6080261.19, y=564436.39 (plane taškas Nr.3); x=6080236.19,5 y=564456.27 (plane taškas Nr.4), einanti linija pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2012-08-10 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą; priteisti solidariai iš R. S. ir I. S. bylinėjimosi išlaidas S. P. ir R. P., naudai.

Atsiliepimas

Ieškovai, nesutikdami su priešieškiniu atsiliepime (t.1, b.l. 110-120) nurodė, kad atsakovai priešieškinyje pripažino, kad sklypų ribos buvo paženklintos riboženkliais, nei F. S., nei atsakovai dėl sklypų ribos nesiginčijo, ieškovams įsigyjant sklypus, ginčo taip pat nebuvo. Atsakovai buvo atsakingi už riboženklių išsaugojimą, tačiau jų ir apkasimų neišsaugojo. R. N. turto kadastro įstatymo 13 str. 1 d., numatančia, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą, ieškovai nesutinka su priešieškinio argumentu, jog teisės aktai nenumato, kad kadastriniai duomenys tikslinami remiantis faktiškai naudojamomis sklypo ribomis. Ieškovai nurodo, kad buvo išlikusi žole užaugusi praarta vaga (Instrukcijos 2.7 p.), o virš jos iš ieškovų pusės buvo įkasta šiferio sienelė kaip dirbtinis sklypų ribos objektas (Taisyklių 29.4 p.). Ieškovams perkant žemės sklypą, buvusi savininkė F. S. ir jos giminaitis (liudytojas) A. K., šiferio sienelę parodė kaip sklypų ribą, pati F. S. buvo pasodinusi bulves ir kitas daržoves iki šiferio sienelės. Nurodė, jog sklypo riba nuo kito kaimyno - žemės reljefo užartas staigus pakilimas iki 30 cm. aukščio dėl natūralaus nuolydžio skirtumų, valstybinė žemė - tai upės užpelkėjusi dalis, žemuma, kuri buvo atskirta praarta vaga ir natūralaus upės slėnio nuolydžio aukščio skirtumų. V. N. turto kadastro nuostatais, patvirtintais 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, ieškovai teigia, kad kadangi žemės sklypai buvo suformuoti pastačius riboženklius dar 2000 metais, UAB „Žemės matavimų grupės“ matininkai turėjo atstatyti sunaikintus riboženklius pagal natūralius ar dirbtinius kontūrus tokiu būdu atlikdami atsakovų sklypo ploto patikslinimą, o ne sklypo ploto didinimą kitų sklypų sąskaita.

Teigia, jog UAB „Žemės matavimų grupės“ geodezininkas atliko jų sklypo dviejų ribų perkėlimą nuo vakarinės sklypo pusės ties tašku 6 link rytinės ties tašku 5, - iš vakarinės pusės geodezininkas sklypų ribą perkėlė daugiau nei 1 m. ties sklypų posūkio tašku 1,265, o rytinėje 3,81 m.; - sklypo kadastro Nr. 4147/0300:73 naudojamas plotas vietoje Nekilnojamo turto registre registruotų 28 arų yra 28,62 arai, o sklypų kadastro Nr. 4147/0300:0990 ir Nr. 4147/0300:0991 bendras naudojamas plotas vietoje 35 arų (Nekilnojamo turto registre registruotų 25 arų +10 arų) yra žymiai mažesnis, t y. 31,74 arų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai nuo vakarinės sklypo pusės kitam kaimynui 2011-08-10 atidavė dalį savo sklypo perkeldami ribą į rytinę pusę link posūkio taško 1,265 pagal naujausių matavimų rodmenis, kurie neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad tiek atsakovų, tiek ieškovų buvusių savininkų ūkiniai pastatai buvo pastatyti ir vienas jų stovi dabar ties naudojama sklypų riba kuri buvo perkant sklypus su pastatais. Atsakovų sklype prie ribos yra išlikę pastato pamatai. Kai atsakovai sklypų ribą perkėlė iš vakarų pusės į rytų pusę, - perkelta sklypų riba kerta ieškovų ūkinio pastato kampą. K. K. nustatė ribas esant trumpesnes 9,81 m.; 0,92m.; 11,51 m.; 2,14 m.; 3,45 m. ir 1.1, lyginant su Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, ieškovai daro išvadą, kad J. K. įmonė sklypų ribas ženklino darydama ne vieno metro paklaidas, nesugebėjo, o gal ir negalėjo sutapatinti atstumų prie projektinės dokumentacijos, o juo labiau prie tikslių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškovai prašo atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t.1, b.l. 98-102) į atsakovų priešieškinį nurodė, kad mano, jog priešieškinis yra pagrįstas. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (Registro Nr. 41/20183) žemės sklypas (projektinis Nr. 220-2, kadastro Nr. 4147/0300:73) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-03-15, žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos, atlikus preliminarius matavimus. Šio sklypo ribos suprojektuotos Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-18 įsakymu Nr. 2528-41, paženklintos 1999-10-14. Nurodė, kad matininkas, atliekantis žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentų, nagrinėjamu atveju, J. K. individualios įmonės 1999-12-16 parengtu žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 preliminariuoju planu bei J. K. individualios įmonės 1999-10-14 parengtu žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 abrisu. Juose nurodyta, kad žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos ilgis 25,5 m, šiaurės rytinės ribos ilgis 117,00 m, pietrytinės ribos ilgis 30,00 m, pietvakarinės ribos ilgis 105,00 m. Palyginus preliminariame plane bei žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 abrise su 2012-08-10 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Žemės matavimo grupė“, nurodytais žemės sklypo ribų ilgiais, nustatyta, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo šiaurės vakarinė riba 0,43 m sutrumpėjo, šiaurės rytinė riba 4,10 m sutrumpėjo, pietrytinė 2,24 m sutrumpėjo, pietvakarinės riba 2,44 m pailgėjo. Žemės sklypo plotas padidėjo 0,00062 ha, tačiau šis skirtumas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, nurodytos Nuostatų 1 priede. Daro išvadą, kad žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 (kadastro Nr. 4147/0300:73), atlikus kadastrinius matavimus, konfigūracija nepakito. Žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 (kadastro Nr. 4147/0300:73), atstumų neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Įvertinus tai, kad šiaurės rytinė riba 4,10 m sutrumpėjo, pietrytinė 2,24 m sutrumpėjo, o ne pailgėjo, mano, kad minėtos žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 (kadastro Nr. 4147/0300:73) ribos, atlikus kadastrinius matavimus nepažeidžia gretimų žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 (kadastro Nr. 4147/0300:990 ir Nr. 4147/0300:991) savininkų interesų.

Šalies argumentai

Ieškovai 2014-11-07 teismo posėdyje (CPK 162² str. 4d.) ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais, priešieškinį prašė atmesti. 2015-01-07 teismo posėdyje (CPK 162² str. 4d.) šalys pateikė šalių taikos sutartį dėl turtinės žalos, kurią prašė tvirtinti. Ieškovų atstovė palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad įregistruoti preliminarūs matavimai yra koreguotini, nes jų linijos eina per pastatus, stogus. Teigia, kad ieškovų abrise padaryta klaida; jei išlaikyti ilgius pagal ieškovų abrisą, ieškovų sklypas atsidurtų pelkėje, tačiau tai prieštarauja nustatytai sklypo paskirčiai; spec. sąlygos taipogi nenustatytos. Nurodė, jog buvusi savininkė, iš kurios ieškovai įsigijo sklypą, nekultivavo žemės, riba buvo aiški. Atsakovų kadastrinių matavimų pažeidimai nustatyti seimo kontrolieriaus, ŽŪM išvadoje. Nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius turėjo priimti sprendimą dėl Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei žemės sklypų ribų patikslinimo reikalingumo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovų matavimus atlikusi įmonė registruota 2010 metais, tuo tarpu UAB „Atspindys“ patirtis didesnė. Kadangi NŽT padarė daug klaidų, todėl mano, kad remtis vien abriso kraštinių ilgiu negalima.

Atsiliepimas

Atsakovai 2014-11-07 teismo posėdyje (CPK 162² str. 4d.) priešieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais, ieškinį prašė atmesti. 2015-01-07 teismo posėdyje (CPK 162² str. 4d.) šalys pateikė šalių taikos sutartį dėl turtinės žalos, kurią prašė tvirtinti. Atsakovas R. P. nurodė, kad kai pirko sklypą, buvo metalinis riboženklis, kuris dingo prieš sklypo pardavimą (perkant ieškovams); riboženklis nebuvo jis nebuvo prie šiferio. Šiferis buvo nuo žolės. Atsakovė S. P. pripažino, kad išrovė augalus, tačiau teigia, kad ne per ribą; sako, kad šiferis buvo įkastas jos žemėje, kad neitų žolė į dirbamą žemę. Šiferį iškasė R. S. prašymu ir tik dėl jos skundų. Norėjo sužinoti, kur riba, todėl ir darė geodezinius matavimus. Atsakovų atstovė paaiškino, kad preliminariame plane nėra kraštinių ilgio; juos galima nustatyti tik iš abriso. Abrise 30 m. apatinė riba, o pagal prašomą planą – 27,76 m. Dėl argumentų, kad preliminarios ribos labai blogos, nurodė, kad palyginus, kas buvo įbraižyta į kadastro žemėlapį su pateiktu planu – nepakito niekas, išskyrus sklypo padėtį, bet kai ribos buvo pirmą kartą žymimos kadastro žemėlapyje pagal preliminarų planą be nustatytų ribos posūkių taškų riboženklių koordinačių, tai nustatyti tikslią padėtį remiantis kadastro žemėlapiu tikrai neįmanoma. Atsakovai prašo tų pačių ribų pagal preliminarius planus, tiksliai nustatant padėtį LR teritorijoje. Teigia, kad ribos buvo neteisingai įbraižytos. Priešingoje nei ginčo riboje įbraižyta punktyrine linija eina per statinį, bet Kadastriniuose matavimuose ta padėtis atstatoma, atitraukiama nuo ginčo ribos. „Atspindžio“ parengtą planą laiko ydingu, nes prašoma pagal faktinį naudojimą, o ne pagal planą, net neanalizuojant dėl ploto. ŽRĮ 21 str. reglamentuoja galimybę atliekant kadastrinius matavimus, kada plotas gali skirtis – nustatyta ploto paklaida. Teigia, jog didesnis plotas (net ne maksimali riba) susidarė dėl vienos iš kraštinių pailgėjimo, bet ne ieškovų sklypo sąskaita. Atsakovų planas parengtas pagal planavimo dokumentą (preliminarų planą). Atkreipė dėmesį, kad ieškovų plane du sklypai parodomi kaip vienas, nerodomas plotis; neatitinka kadastro nuostatų.

Trečiojo asmens atstovė L.Krezub 2014-11-07 posėdyje (CPK 162² str. 4d.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad priešieškinis yra pagrįstas. NŽT vadovaujasi teritorijų planavimo dokumentais, - atsiliepimuose aiškiai palyginti – Maišiagalos k.v. vietovės žemėtvarkos projektas su šalių pateiktais planais. Dėl priešieškinio – skyriaus darbuotojas, kuriam buvo pavizuota atsakovų kadastro duomenų byla, konstatavo, kad sklypo plotas nustatytas teisingai (kadastro nuostatų priede, kur yra lentelė -0,062 ha skirtumas, kad neviršija leistinos ploto paklaidos); planas sudarytas teisingai, paženklinimo aktas užpildytas teisingai, kadastriniai matavimai nebuvo suderinti dėl ieškovės skundo dėl bendros ribos. Mano, kad bendrai ribai įtakos turi pietrytinė riba – Maišiagalos projekte – nurodyta, kad ieškovams priklausančios pietrytinės ribos ilgis – 28 m., pagal Atspindžio planą - riba pailgėja – 3,07 m. ir tai turi įtakos bendrai ribai. Kadangi riba pailgėjo– atsirado šalių ribų persidengimas. Ieškovų plane pietrytinė riba sutrumpėjo 2,24 m. Jei atsakovų nustatytų 30 m., kaip buvo preliminariuose matavimuose, pasitrauktų į ieškovų sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina, byla šioje dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Kaip minėta, šalys 2015-01-07 posėdžio metu pateikė taikos sutartį, kuri patvirtina, kad šalys išsprendė ginčą dėl ieškovų patirtos turtinės žalos atlyginimo; taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai bei imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Respublikos CK 6.983 str.), šalims yra suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, todėl ji yra tvirtintina, o byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).

Dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Byloje nustatyta, kad ieškovams I. S. ir R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0072-1235, kadastrinis Nr. 4147/0300:990, projektinis Nr. 656-1 (toliau ir Sklypas Nr. 90)) ir 0,1000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0072-1635, kadastrinis Nr. 4147/0300:991, projektinis Nr. 656-2 (toliau ir Sklypas Nr. 91)), esantys Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. (1 t., b.l. 11-14). Šie sklypai įgyti 2011-08-02 Pirkimo-pardavimo sutarties su F. S. pagrindu (2 t., b.l. 14-27). Minėtų žemės sklypų ribos buvo suformuotos remiantis preliminariais matavimais, žemės sklypų planai sudaryti 2003-06-30 ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre; sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (1 t., b.l. 25-26). Minėtame plane yra informacija, jog žemės sklypų ribos atitinka Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 1999-08-31 įsakymu Nr. 2528-41 suprojektuotas ribas. Sklypo ribos paženklintos 2003-06-12, Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius J. K. sudarė šių sklypų (projektinis Nr. 656-1 bei 656-2) abrisą (2 t., b.l. 52-54).

Ieškovų sklypai ribojasi su atsakovams S. P. ir R. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. 4147-0300-0073, kadastrinis Nr. 4147/0300:0073, projektinis Nr. 220-2 (toliau ir Sklypas Nr. 73), esančiu Kiemelių g. 182, Kiemelių k. Maišiagalos sen., Vilniaus r., įsigytu 2005-04-27 Pirkimo pardavimo sutarties iš J. M. (J. M.), J. Z. ir Z. M., pagrindu (1 t., b.l. 27, 51-53). Sklypas taip pat suformuotas atliekant preliminarius matavimus; planas patvirtintas 2000-02-23, žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-03-15. Šio sklypo abrisą 1999-10-14 taipogi sudarė, sklypo ribas paženklino individualios įmonės savininkas J. K. (b.l. 1 t., b.l. 55).

Ginčas tarp šalių dėl jų sklypų bendros ribos kilo 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ atlikus atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“, dalyvaujant atsakovams S. P., R. P., ieškovei R. S. (įrašytas ir ieškovas I. S., tačiau ieškovė teigia, kad ji pasirašė už I. S., nors pastarasis nedalyvavo), sklypo Nr. 4147/0300:0280 savininkui J. Š., surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (1 t., b.l. 73), ir tą pačią dieną sudarė 2862 m² ploto žemės sklypo planą (1 t., b.l. 72). Patvirtindama, jog po kadastrinių matavimų atlikimo ieškovė savo bei sutuoktinio I. S. vardu UAB „Žemės matavimų grupė“ išreiškė nesutikimą dėl atliktų geodezinių matavimų, ieškovė pateikė elektroninius laiškus (1 t., b.l. 123-127).

Ieškovai teismui pateikė 2013-09-25 UAB „Atspindys“ matininko G. R. atliktus Sklypų Nr. 91, Nr. 90 matavimus, parengtą žemės sklypų ribų planą M 1:1000 bei žemės sklypų ribų lyginamąjį planą Teismui M 1:1000 (2 t., b.l. 28, 38-39), pagal kuriuos ieškovai siūlo nustatyti sklypus Nr. 91, Nr. 90 bei Nr. 73 skiriančią ribą.

CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Taigi, minėtas straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Nagrinėjamu atveju, atsakovų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sklypų padėtis kadastro žemėlapyje pagal preliminarų planą įbraižytos (pažymėtos) neteisingai, Kadastro žemėlapio ištraukoje (1 t., b.l. 29-30) matyti, kad preliminarios ginčo sklypų ribos kerta pastatus, tačiau šalys neginčija, jog faktiškai sklypų riba per šiuos pastatus neina; sklypų ženklinimo metu pastatyti riboženkliai nėra išlikę. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovų ir atsakovų sklypus skirianti riba nėra aiški.

Kaip minėta, ginčo sklypai anksčiau buvo paženklinti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atlikus preliminarius matavimus, abi šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindžia kitos šalies atliktų žemės sklypų matavimų neteisingumu.

Šiai bylai aktualius teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). P. Ž. reformos įstatymo 21 str. 3 d. - vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Nuostatų 32.1.1. p. numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Vertinant šalių pateiktus planus, sudarytus atlikus sklypų Nr. 90 bei 91 ir Nr. 73 kadastrinius matavimus, pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono teritorinio padalinio 2013-01-10 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 48KAM-80956 nurodyta, jog patikrinus 2862 kv.m. žemės sklypo (kadastro Nr. 414/0300:73), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kadastro duomenų bylą, konstatuota, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, sklypo planas sudarytas teisingai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kadastro duomenų forma užpildyti teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, tačiau žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta bei sukomplektuota neteisingai - pastabose nurodyta CK 4.45 str., t.y. kad 2012-09-06 yra gautas gretimų žemės sklypų (Kad. Nr. 4147/0300:990 ir Nr. 4147/0300:91) savininkės skundas (1 t., b.l. 68-87). Šioje kadastro duomenų byloje yra matininko V. J. 2012-08-10 leistinos žemės sklypo ploto paklaidos paskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 4147/0300:0073, esančio Kiemelių g. 182, Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., paklaida yra leistina (nustatyta maksimali leistina žemė sklypo paklaida - + 0,0265 ha, o šio sklypo paklaida – 0,0062 ha) (1 t., b.l. 71).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi R. S. skundą 2013-02-27 raštu pavedė Vilniaus rajono skyriui pakartotinai patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. 4147/0300:0073) kadastro duomenų bylą ir priimti aiškų, teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl šios bylos derinimo (nederinimo), taip pat dėl ginčijamos žemės sklypų (kadastro Nr. 4147/0300:0990 ir Nr. 4147/0300:0991 bei žemės sklypo (kadastro Nr. 4147/0300:0073) bendros ribos nustatymo (1 t., b.l. 135-137). NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sudaryta komisija 2013-04-24 nuvykusi į vietą patikrinti aukščiau minėtų žemės sklypų naudojimosi ribas, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 18 ŽN-(14.48.73)-35 bei sudarė matavimų schemą (1 t., b.l. 138-140). Vilniaus rajono skyriaus 2013-05-10 atsakyme R. S. ir I. S. nurodyta, jog komisija palygino žemės sklypų projektinis Nr. 656-1 ir Nr. 656-2, taip pat sklypo projektinis Nr. 220-2 vietoje (natūroje) naudojamas ribas su šių žemės sklypų Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotomis bei J. K. individualios įmonės parengtuose preliminariuose planuose pažymėtomis ribomis ir nustatė, kad žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 vietovėje naudojamos ribos nežymiai skiriasi nuo suprojektuotų Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ribų. Komisija, palyginusi žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 (Nr. 90 bei Nr. 91) vietoje naudojamas ribas ir VĮ Registrų centro duomenis, nustatė, kad tarp šių sklypų ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 4147/0300:8) yra laisvas žemės plotas, kai tuo tarpu Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 1999-08-31 įsakymu – tarp minėtų sklypų nėra laisvos žemės ploto. Pažymėta, kad žemės sklypo, kurio kad. Nr. 4147/0300:8 ribos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atlikus kadastrinius matavimus, jo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Komisija nustatė, kad žemės sklypų (projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2) vietovėje naudojamos ribos neatitinka Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų ribų, t.y. pakitusi šių žemės sklypų geografinė padėtis, minėti žemės sklypai vietovėje nesiriboja su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. 4147/0300:8), nors pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus jie turi bendrą ribą (1 t., b.l. 141-145).

UAB „Atspindys“ teismui pateiktuose planuose nurodyta, jog bendrame žemės sklypų Nr. 90 bei Nr. 91 ribų plane M 1:1000 (sklypo plotas 3378 m²) ribos nustatytos remiantis ilgamečiu žemės sklypų faktiniu naudojimu R. S., I. S. ir dalyvavusių liudininkų parodymais. Teismo posėdžio metu matavimus atlikęs ir planą parengęs matininkas G. R., apklaustas liudytoju, patvirtino, jog vadovavosi ieškovų ir liudytojų parodymais, ruošė planą teismui pagal ieškovų prašymą – kadastrinių matavimų nedarė. G. R. 2013-10-10 surašė išvadą dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4147/0300:0990) kadastrinių matavimų, kurioje nurodė, kad žemės sklypo (kad. Nr. 4147/0300:0008) ir žemės sklypo (kad. Nr. 4147/0300:0990) bendra riba sutampa ir tarp šių ribų tarpo (laisvo žemės ploto) nėra; taip pat nurodyta, jog žemės sklypo (kad. Nr. 4147/0300:0008) riba kadastro žemėlapyje įklota neteisingai ir pagal atstatytus riboženklius vietinėje koordinačių sistemoje, neatitinka, todėl būtina tikslinti šio sklypo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, nustatytus atlikus kadastrinius matavimus nuo vietinio pagrindo punktų (2 t., b.l. 31-35). Išvadoje taip pat nurodyta, jog bendra žemės sklypų, kad. Nr. 4147/0300:0008, ir kad. Nr. 4147/0300:0990, riba parodyta L. P. (sklypo kad. Nr. 4147/0300:0008 savininko) ir matininko G. R. atstatyta vietinėje koordinačių sistemoje sutapo; matininkas, atlikęs minėtų sklypų bendrų riboženklių kontrolinius kadastrinius matavimus, bendrą ribą pažymėjo žemės plane M 1:1000 teismui.

Tačiau pažymėtina, kad žemės sklypo (kad. Nr. 4147/0300:0008) nauji kadastro duomenys neįregistruoti; minėto sklypo savininkas šioje byloje neįtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, išvadoje minimi Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktai nepateikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas remiasi šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie sklypą, kurio kad. Nr. 4147/0300:0008.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs UAB „Atspindys“ prašymą dėl žemės sklypų Nr. 90 ir Nr. 91, esančių Kiemelių k., Vilniaus r., ribų (konfigūracijos) neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus, 2014-01-08 rašte nurodė, kad UAB „Atspindys“ pateiktoje situacijos schemoje M 1:1000 (2 t., b.l. 51) pažymėtos žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 (kadastro Nr. 4147/0300:990 ir Nr. 4147/0300:991) naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente – Projekte suprojektuotų ribų (konfigūracijos); teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nėra reikalingas (2 t., b.l. 47-50). Išvadoje taip pat nurodyta, kad palyginus UAB „Atspindys“ pateiktoje žemės sklypų situacijos schemoje M 1:1000 pažymėtas žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 (kadastro Nr. 4147/0300:990 ir Nr. 4147/0300:991) naudojamas ribas, su Projekto pagrindu 2003-06-30 J. K. individualios įmonės parengtame minėtų žemės sklypų preliminariuose planuose nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, kad žemės sklypų ribos, Situacijos schemoje M 1:1000 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 1 ir Nr. 2, ilgis 126,26 m - 9,81 m trumpesnis nei nurodytas Projekto pagrindu 2003-06-30 J. K. individualios įmonės parengtame žemės sklypo projektinis Nr. 656-1 (kadastro Nr. 4147/0300:990) preliminariame plane; žemės sklypo projektinis Nr. 656-2 (kadastro Nr. 4147/0300:991) ribos, Situacijos schemoje M 1:1000 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 2, Nr. 3, ilgis 31,07 m - 3,07 m ilgesnis nei nurodytas Projekto pagrindu 2003-06-30 J. K. individualios įmonės parengtame žemės sklypo projektinis Nr. 656-2 (kadastro Nr. 4147/0300:991) preliminariame plane; bendros žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 (kadastro Nr. 4147/0300:990 ir Nr. 4147/0300:991) ribos, Situacijos schemoje M 1:1000 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, ilgis 116,60 m - 11,47 m trumpesnis nei nurodytas Projekto pagrindu 2003-06-30 J. K. individualios įmonės parengtuose žemės sklypų projektiniai Nr. 656-1 ir Nr. 656-2 (kadastro Nr. 4147/0300:990 ir Nr. 4147/0300:991) preliminariuose planuose; žemės sklypo projektinis Nr. 656-1 (kadastro Nr. 4147/0300:990) ribos, Situacijos schemoje M 1:1000 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 1, ilgis 27,79 m - 0,09 m ilgesnis nei nurodytas Projekto pagrindu 2003-06-30 J. K. individualios įmonės parengtame žemės sklypo projektinis Nr. 656-1 (kadastro Nr. 4147/0300:990) preliminariame plane.

Minėtame situacijos plane nurodyti sklypų ilgiai atitinka teismui pateiktame žemės sklypų ribų plane M 1:1000 (2 t., b.l. 39) nurodytiems sklypų ilgiams.

Žemesnės instancijos teismas

Žemės sklypo projektinis Nr. 220-2 abrise (preliminariame plane sklypo ribų ilgiai nenurodyti) apatinės sklypo ribos (preliminariame plane pažymėta taškais 3-4) ilgis – 30 m., tuo tarpu pagal 2012-08-10 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą planą – 27,76 m., t.y. 2,24 m. trumpesnė (kitos ribos – teismui pateiktame plane riba 1-2 0,43 m trumpesnė, nei pažymėta abrise, riba 1-5 – 2,44 m. ilgesnė, riba 2-3-4 - 4,1 m. trumpesnė).

Taigi, įvertinus paminėtus duomenis, akivaizdu, jog ieškovų preliminariuose planuose ir plane, atliktame pagal faktinį sklypo naudojimą, nurodyti sklypų kraštinių ilgių skirtumai žymiai labiau skiriasi (preliminariuose planuose sklypai yra siauresni ir ženkliai ilgesni), nei atsakovų sklypo kraštinių ilgiai, nurodyti abrise ir plane, parengtame atlikus kadastrinius matavimus. Sutiktina su atsakovų bei trečiojo asmens argumentais, kad žemės sklypų projektiniai Nr. 656-2 ir Nr. 220-2 ribų persidengimas galėjo atsirasti būtent dėl to, jog pagal šalių pateiktus kadastrinių matavimų metu gautus duomenis, juos palyginus su preliminariuose planuose esančiais duomenimis – ieškovų sklypo apatinė riba, 2013-09-25 plane pažymėta taškais Nr. 2-3, pailgėjo 3,07 m. (kaip minėta, atsakovų sklypo apatinė riba, 2012-08-10 plane pažymėta taškais 4-5, sutrumpėjo 2,24 m). Taigi, paminėti argumentai apie sklypų kraštinių pasikeitimus, aplinkybė, kad ir pagal G. R. parengtą ieškovų sklypų planą, jų plotas yra mažesnis, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, net neatsižvelgiant į galimai susidariusį laisvą žemės plotą tarp sklypų Nr. 90, Nr. 91 bei gretimo žemės sklypo Nr. 4147/0300:8, nesudaro pagrindo išvadai, kad atlikus atsakovų sklypo kadastrinius matavimus šalių sklypų bendra riba buvo (perkelta) į ieškovų sklypo dalį, ir būtent dėl to sumažėjo ieškovų sklypų plotas.

Be to, atsakovai pateikė jų sklypo atliktų kadastrinių matavimų patikros VĮ Registrų centre duomenis (2 t., b.l. 102-103), kuriuose atsispindi sklypo ribos, išsidėstymas Kadastro žemėlapyje, jei šie matavimai būtų įregistruoti. Iš šios patikros matyti, kad pagal atsakovų kadastrinius matavimus sklypas Nr. 73 atitrauktas nuo ieškovų sklypo į kaimyninio sklypo (kad. Nr. 4147/0300:0280) pusę, kartu ribas perkeliant taip, kad jos nekirstų pastatų. Šie duomenys taipogi leidžia daryti išvadą, kad ginčo sklypus skirianti riba, numatyta atsakovų pateiktame plane, nepažeidžia gretimų sklypų savininkų (ieškovų) interesų.

Dėl ieškovų nurodomų Nacionalinės žemės tarnybos padarytų pažeidimų, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014-01-15 pažymoje pripažino pagrįsta R. S. skundo dalį tik dėl NŽT veiksmų, vilkinant skundų tyrimą, o tyrimą dėl kitų skundo dalių, nutraukė (2 t., b.l. 65-74). Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos viceministrė L. P. 2014-07-10 atsakyme R. S. dėl skundo nagrinėjimo, nurodė, kad mano, jog įvertinęs situaciją, NŽT Vilniaus rajono skyrius turėjo priimti sprendimą dėl Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei žemės sklypų (Nr. 73, Nr. 90, Nr. 91) ribų patikslinimo reikalingumo, tačiau atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl minėtų sklypų ribų, skundą paliko nenagrinėtą. Teismo manymu, ieškovų paminėti pažeidimai, taip pat pateikti duomenys apie šalims matavimus atlikusių įmonių patirtį (2 t., b.l. 91-94), bylą dėl žemės sklypų ribos nustatymo nagrinėjant teisme ir nesant neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti atliktų matavimų neteisingumą, nesudaro pagrindo sprendžiant ginčą nesivadovauti atsakovų pateiktu planu, parengtu UAB „Žemės matavimų grupė“. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tačiau jei nustatyti tik formalūs pažeidimai, tai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais (Lietuvos A. T. 2010-01-04-nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Teismas nesutinka su ieškovų nurodytais argumentais, jog lemiantis kriterijus nustatant sklypus skiriančią ribą, yra faktinis žemės naudojimas. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-11-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo (taip pat Lietuvos A. T. 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Ginčo dėl to, jog ginčijama sklypo dalimi iki kadastrinių matavimų atlikimo faktiškai naudojosi ieškovai, nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos už naujais matavimais nustatytos sklypų ribos išrauti ieškovės augalai (1 t., b.l. 15-21). Tačiau šios aplinkybės (nesant išlikusių riboženklių) nepatvirtina fakto, jog tokios ribos buvo nustatytos sklypų formavimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog perkant žemės sklypą, kaip sklypus skiriančią ribą buvusi savininkė nurodė šiferio sienelę su praarta vaga, pati F. S. buvo pasodinusi bulves ir kitas daržoves iki šiferio sienelės (1 t., b.l. 112). Atsakovai teismo posėdžio metu teigė, jog šiferį įkasė savo sklype, kad žolė neitų į jų dirbamą žemę ir neigia, jog riboženklis, kuris dingo prieš ieškovams įsigyjant sklypą, buvo prie šiferio. Minėtame atsiliepime ieškovų nurodytos aplinkybės skiriasi nuo teismo posėdyje ieškovų atstovės paaiškinimo, kad F. S. žemės nekultivavo; aplinkybes, kad kaimynų sklypas buvo apdirbtas, o ieškovų, - ne, paliudijo ir ieškovų kviestas liudytojas J. C. (J. C.). Pažymėtina ir tai, kad liudytoju apklaustas matininkas G. R., taip pat liudytojas A. K. teismo posėdyje nurodė, jog 2013 metais rengiant ieškovų planą teismui, šiferio nebuvo, viskas buvo iškirsta, senoji riba faktiškai nebesimatė, todėl atsižvelgiant į tai, jog kitų natūralių ar dirbtinių ribas žyminčių objektų nebuvo, galima abejoti liudytojų matininkui parodytų sklypo įsigijimo metu faktiškai naudotų sklypų ribų tikslumu.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, t.y. rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovų reikalavimas nustatyti šalių žemės sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2012-08-10 sudarytą žemės sklypo planą, nepažeidžia gretimų sklypų savininkų (ieškovų) interesų, minėtame plane sklypo konfigūracija iš esmės atitinka Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas sklypo ribas, atstumų neatitikimai neviršija įstatymo leistinų ploto paklaidų, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad riba tarp S. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4147/0300:73 (projektinis Nr. 220-2), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., bei R. S. ir I. S. priklausančių žemės sklypų kadastrinis Nr. 4147/0300:990 ir kadastrinis Nr. 4147/0300:991, esančių Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. yra tarp taškų, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS - 1994 x=6080324.54, y=564385.98 (plane taškas Nr.2); x=6080261.19, y=564436.39 (plane taškas Nr.3); x=6080236.19,5 y=564456.27 (plane taškas Nr.4), einanti linija pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2012-08-10 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, tenkintinas, o ieškovų R. S. ir I. S. ieškinio reikalavimas dėl sklypų ribos nustatymo atmestinas (CK 4.45 str., CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovai už ieškinį sumokėjo 215 Lt (62,27 Eur) žyminį mokestį (1 t., b.l. 1), patyrė 3500 Lt (1013,67 Eur) išlaidų už advokato pagalbą (2 t., b.l. 146), taip pat 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidų už UAB „Atspindys“ paslaugas (2 t., b.l. 147-154).

Atsakovai už priešieškinį sumokėjo 144 Lt (41,71 Eur) žyminio mokesčio (1 t., b.l. 66), patyrė 4000 Lt (1158,48 Eur) išlaidų už advokato teisines paslaugas (2 t., b.l. 130-135).

Patenkinus atsakovų priešieškinį, atsakovams S. P. ir R. P. iš ieškovų R. S. ir I. S. priteistina 1200,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.), taip pat 8,06 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 str.,

nusprendžia:

Civilinės bylos Nr. 2-92-341/2015 pagal ieškovų R. S. ir I. S. ieškinį atsakovams S. P., R. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, dalį nutraukti.

Patvirtinti šalių 2015-01-07 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys,atsižvelgdamos į tai, jog:

2013 m. vasario 25 d. Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kadastrinis Nr. 4147/0300:0990 (toliau - „Sklypas Nr. 90“), kadastrinis Nr. 4147/0300:0991 (toliau - „Sklypas Nr. 91“) ir Atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4147/0300:0073 (toliau - „Sklypas Nr. 73“), skiriančios ribos nustatymo, Atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais ir turtinės žalos atlyginimo, kurio pagrindu iškelta Civilinė byla;2013 m. gegužės 9 d. Atsakovai pateikė priešieškinį Civilinėje byloje, kuriuo prašė nustatyti Sklypą Nr. 73 ir Sklypus Nr. 90, Nr. 91 skiriančią ribą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas;2013 m. lapkričio 28 d. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį Civilinėje byloje dėl Sklypus Nr. 90, Nr. 91 ir Sklypą Nr. 73 skiriančios ribos nustatymo pagal UAB „Atspindys“ matininko G. R. parengtą žemės sklypų ribų planą bei žemės sklypų lyginamąjį planą, turtinės žalos, siekiančios 500,00 Lt sumą, atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo;Šalys siekia tarpusavio nuolaidomis išspręsti dalį kilusio ginčo - patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš A. I. naudai patirtą turtinę žalą, siekiančią 500,00 Lt (penkių šimtų litų ir 00 centų) sumą apimtyje ir užbaigti visus esamus ar galimus nesutarimus, susijusius su Š. I. reikalavimu.

laisva valia susitaria:

1. Siekiant abipusio kompromiso, Šalys susitaria, jog Atsakovai sumokės Ieškovams 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų ir 00 centų) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Ši Taikos sutartis kartu yra ir 250,00 Lt (dviejų Šimtų penkiasdešimt litų ir 00 centų) sumos, Atsakovų perduodamos Ieškovams jų patirtai turtinei žalai atlyginti, priėmimo - perdavimo aktas.Ieškovai pareiškia, kad visiškai atsisako vieno Civilinėje byloje pareikšto reikalavimo, t.y. priteisti solidariai iš Atsakovų 500,00 Lt (penkių šimtų litų ir 00 centų) dydžio turtinės žalos atlyginimą.Šalys įsipareigoja neteikti jokiems tretiesiems asmenims (įskaitant neapibrėžtam asmenų ratui teikiamus viešus ar neviešus pranešimus) jokios informacijos apie šios Sutarties sudarymo faktą, derybų dėl Sutarties eigą, Sutarties sąlygas.Šalys pareiškia, kad, įsigaliojus Taikos sutarčiai, Civilinėje byloje Ieškovų pareikštas reikalavimas dėl neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo bus visiškai ir galutinai išspręstas. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinoma, jog šią Taikos sutartį patvirtinus Teisme, ji turės galutinio teismo sprendimo (nes judicata) galią bei bus priverstinai vykdytinas dokumentas.Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, jog patvirtinus Taikos sutartį teisme Civilinė byla reikalavimo priteisti Ieškovų patirtą turtinę žalą, apimtyje bus nutraukta ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą Šalys nebeturės teisės (CPK 294 str. 2 d.).Šalys pareiškia, kad joms yra vienodai reikšmingos visos šios Sutarties sąlygos, kad, nesant bet kurios iš šioje Sutartyje numatytų sąlygų, jos šios Sutarties nesudarytų.Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, nuo teismo nutarties, patvirtinančios Taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, įgyja teismo sprendimo galią.Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomas ir suprantamas CK LII skyriaus „Taikos sutartis“ 6.983 - 6.986 straipsnių turinys ir taikymo pasekmės.Šalys pareiškia, kad jos neturi ir joms nėra žinomi duomenys, kurie galėtų būti vertinami, kaip Taikos sutarties negaliojimo ar pripažinimo negaliojančia pagrindai.

11.Taikos sutartį sudarančios Šalys patvirtina, kad ji yra sudaryta laisva valia, visos Taikos sutarties sąlygos buvo Šalių individualiai aptartos, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

12. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį, sukeliamas teises bei pareigas ir, kaip visiškai atitinkančią Šalių valią bei tikruosius ketinimus, sudaro ir pasirašo.

13. Taikos sutartis sudaroma 3 (trimis) vienodos teisinės galios egzemplioriais, kurių po vieną perduodama Šalims, o likęs perduodamas Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad riba tarp S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4147/0300:73 (projektinis Nr. 220-2), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., bei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų kadastrinis Nr. 4147/0300:990 ir kadastrinis Nr. 4147/0300:991, esančių Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., yra tarp taškų, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS - 1994 x=6080324.54, y=564385.98 (plane taškas Nr. 2); x=6080261.19, y=564436.39 (plane taškas Nr. 3); x=6080236.19,5 y=564456.27 (plane taškas Nr. 4), einanti linija pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2012-08-10 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą

Priteisti iš ieškovų R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1200,19 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 4,03 Eur (keturis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas