Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-7398-615/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-27
Bylos Nr.: 2-7398-615/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06789-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Plučas
Ieškovas: BUAB „Sanpola ir partneriai“, atstovaujamos UAB „Pirmas administratorių biuras“
Atsakovas: UAB „Energijos taupymo centras“, G. Š.
Advokatai: Saulius Aviža

Civilinė byla Nr. 2-7398-615/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06789-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6.; 2.5.1.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Sanpola ir partneriai“, atstovaujamos UAB „Pirmas administratorių biuras“, atstovui Viliui Gleb

atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,atsakovui G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Sanpola ir partneriai“, atstovaujamos UAB „Pirmas administratorių biuras“, patikslintą ieškinį atsakovams G. Š. ir UAB „Energijos taupymo centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė BUAB „Sanpola ir partneriai“, atstovaujama UAB „Pirmas administratorių biuras“, civilinėje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu (I t., 149-155 b.l.) prašo pripažinti negaliojančiu pagal 2014-07-15 kasos pajamų orderį Nr. 541 išduotą 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimą G. Š., pripažinti negaliojančiu 2014-07-15 iš G. Š. asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos atliktą mokėjimą 7008,80 Eur sumoje UAB „Energijos taupymo centrui“ ir priteisti iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ ieškovės naudai 7008,80 Eur (24200,00 Lt) sumą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje (I t., 149-155 b.l.) dublike (I t., 174-176 b.l.) ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-05-29 Kauno apygardos teisme priimtas pareiškimas iškelti bankroto bylą UAB „Sanpola ir partneriai“. 2014-06-10 Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą UAB „Sanpola ir partneriai“ turtą, turtines teises ir visas pinigines lėšas UAB „Sanpola ir partneriai“ bankroto byloje. 2014-07-14 Kauno apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2014-10-02, UAB „Sanpola ir partneriai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Pirmas administratorių biuras“. 2015-01-13 įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje buvo patvirtintas ieškovės BUAB „Sanpola ir partneriai“ kreditorių sąrašas. Bankroto administratorius nustatė, kad 2014-07-15 UAB „Sanpola ir partneriai“ direktoriaus pavaduotojui ir kasininkui G. Š. pagal Kasos pajamų orderį Nr. 541 buvo išduota 7008,80 Eur (24200,00 Lt) suma (toliau- Mokėjimas 1) atsiskaitymui su kreditoriumi UAB „Energijos taupymo centras“. Pažymėtina, kad nurodytame Kasos pajamų orderyje Nr. 541 buvo nurodytas aiškus piniginės sumos išdavimo pagrindas - UAB „Energijos taupymo centras“ avanso grąžinimui. Atsakovas G. Š. 2014-07-15 (ieškovė patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose klaidingai nurodo, kad šio mokėjimo data 2015-07-15) iš savo asmeninės sąskaitos UAB Medicinos banke atliko pavedimą (toliau- Mokėjimas2) atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ 7008,80 Eur (24200,00 Lt) sumoje, pavedimo paaiškinimuose nurodydamas, kad moka už UAB „Sanpola ir partneriai“. Mokėjimas2 buvo įtrauktas į UAB „Sanpola ir partneriai“ 2014-07-31 avanso apyskaitą, o Mokėjimasl buvo įtrauktas į UAB „Sanpola ir partneriai“ grynųjų pinigų kasos operacijų knygą.Atsakovo G. Š. gautas Mokėjimasl ir atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ gautas Mokėjimas2 yra atlikti iš ieškovės pažeidžiant nuo 2014-06-10 ieškovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pagal nutartį iškelti bankroto bylą ieškovei taikytus apribojimus laikotarpiu iki nutarties įsiteisėjimo dienos. 2014-07-14 nutartimi teismas areštavo visą ieškovės turtą ir uždraudė be teismo leidimo vykdyti finansines prievoles ir kitais būdais perleisti ieškovės įmonės turtą iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovas G. Š., būdamas UAB „Sanpola ir partneriai“ direktoriaus pavaduotoju ir kasininku, turėjo žinoti šias aplinkybes. Pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies redakciją, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Šios nuostatos dėl įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymo nustato specialiąją laikinąją apsaugos priemonę, kurios nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatyta laikinoji apsaugos priemonė atsiranda įstatymo pagrindu, t. y. teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo savo žinion, iš karto atsiranda ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisinės pasekmės ir nutarties šiuo klausimu nereikia priimti. Be to, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta kreditorių interesams apsaugoti tarpiniu laikotarpiu, kai įmonei jau iškelta bankroto byla, bet jos valdymo organai dar nėra netekę savo įgaliojimų ir gali disponuoti savo turtu. Akivaizdu, kad Mokėjimasl ir Mokėjimas2 buvo atlikti visam ieškovės turtui taikant laikinąsias apsaugos priemones bankroto byloje bei priėmus nutartį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovai žinojo apie areštuotą ieškovės turtą bei draudimą be teismo leidimo vykdyti finansines prievoles ir kitais būdais perleisti įmonės turtą. Bankroto administratorius nenustatė, kad teismas butų davęs leidimą ieškovei atsiskaityti su atsakovu UAB „Energijos taupymo centras“, todėl nurodyti mokėjimai yra neteisėti ir yra negaliojantys pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas. Taip pat, Mokėjimasl ir Mokėjimas2 pažeidžia ieškovės mokėjimų eiliškumo nuostatas, numatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 2 dalimi atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Šiame įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, jo turto atžvilgiu buvo taikomi turto areštai, pradėtos vykdomos bylos, Ieškovė neturėjo pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, todėl turėjo prievolę laikytis šiame CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, ir jos nevykdė. Mokėjimo atlikimo metu ieškovė taip pat turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo atsiradę anksčiau negu atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“, tačiau šiai dienai su jais irgi nėra atsiskaityta. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad atsiskaitymo sandoris, atliktas nesilaikant nustatyto eiliškumo, prieštarauja mokėjimų eiliškumui ir tuo atveju, kai jį atliko ne prievolės šalis, bet trečiasis asmuo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad ginčo mokėjimai yra atlikti pažeidus CK 6.930¹ straipsnio numatytas imperatyvias nuostatas, kas vėlgi leidžia teigti, kad mokėjimai yra negaliojantys pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas.Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos trys aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytą sandorių negaliojimo pagrindą: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir, trečia, kad šio pažeidimo padarinys yra sandorio negaliojimas. Lietuvos teismų praktikos analizė rodo, kad šalių tikslai ir motyvai, taip pat šalies žinojimas apie sandorio neteisėtumą nėra aplinkybės, kurios gali įtakoti sandorio galiojimą. Visgi esminės sąlygos sandorio negaliojimo konstatavimui yra aplinkybė, kad teisės norma yra imperatyvi, kad ji yra pažeista, ir šis pažeidimas lemia sandorio negaliojimą. Teismai susidūrę su galimu sandorio negaliojimu, akcentuoja išorinį, formalų pažeidimo aspektą: imperatyvios normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, normos pažeidimo pasekmes, tačiau nėra gilinamasi į šalių tyčią dėl įstatymo normų pažeidimo, šalių ketinimus ir tikslus, kurių jos siekia sandoriu. Minėtos aplinkybės gali būti svarbios tik sandorio negaliojimo pasekmių išsprendimui (pavyzdžiui, šalies sąžiningumas), tačiau ne pačiam sandorio negaliojimo konstatavimui (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2004; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007).Atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ nurodo, kad už UAB „Sanpola ir partneriai“ Mokėjimą2 atliko atsakovas G. Š., kuris tapo naujuoju ieškovės kreditoriumi. Tačiau bylos rašytiniai įrodymai ir buvusio UAB „Sanpola ir partneriai“ vadovo bei atsakovo G. Š. paaiškinimai įrodo, kad Mokėjimas2 buvo atliktas iš UAB „Sanpola ir partneriai“ grynųjų pinigų kasos lėšų, Mokėjimas2 buvo įtrauktas į ieškovės 2014-07-31 avanso apyskaitą. Atsakovas G. Š. savo paaiškinimuose dėl atlikto mokėjimo nurodo, kad mokėjo būtent UAB „Sanpola ir partneriai“ ir neketino įvykdyti prievolės už ieškovę asmeniškai UAB „Energijos taupymo centras“, o jis tik atliko patį Mokėjimą2 iš savo sąskaitos, nes UAB „Sanpola ir partneriai“ sąskaita buvo užblokuota. Buvęs UAB „Sanpola ir partneriai“ vadovas A. P., apklaustas liudininku, nurodė, kad iš UAB „Sanpola ir partneriai“ grynųjų pinigų kasos G. Š. išdavė 7008,80 Eur sumą atsiskaitymui su kreditoriumi UAB „Energijos taupymo centras“. Bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Sanpola ir partneriai“ grynųjų pinigų kasoje 2014-07-15 buvo užfiksuota 8935,07 Eur įplaukų suma. Iš šios nurodytos sumos 8688,60 Eur sumą kaip paskolą UAB „Sanpola ir partneriai“ įnešė būtent pats atsakovas G. Š.. Pažymėtina, kad nurodytos paskolos iš ieškovės atsakovas G. Š. nėra susigrąžinęs iki šios dienos, ji nėra įskaityta ar sudengta, ši suma yra patvirtinta ieškovės bankroto byloje tarp jo trečiosios eilės kreditorinio reikalavimo. Todėl akivaizdu, kad jeigu G. Š. būtų norėjęs įvykdyti prievolę UAB „Energijos taupymo centrui“ asmeniškai už ieškovę, jis galėjo tiesiog pervesti nurodytą pinigų sumą tiesiai šiam kreditoriui, o ne suteikti paskolą ieškovei. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija. Kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad nėra jokių sąlygų, kurios neleistų taikyti restitucijos ir priteisti iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ ieškovės naudai pagal Mokėjimą2 gautą piniginę sumą. UAB „Energijos taupymo centras“ padėtis dėl ginčo sandorio gautų lėšų grąžinimo ieškovei pablogės, tačiau nepagrįsto ir nesąžiningo pablogėjimo teisinės situacijos šiuo atveju nėra, nes be teisėto pagrindo patekęs į geresnę padėtį už pirmumo išieškojimų eilėje teisę turinčius kreditorius po restitucijos pritaikymo ir teisinės tvarkos atkūrimo civiliniuose teisiniuose santykiuose UAB „Energijos taupymo centras“ kartu su visais kitais ieškovo kreditoriais turės galimybę ginti savo teises bankroto byloje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).Kauno apygardos teismas 2016-04-19 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-563-480/2016, kuriuo pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą ir tenkino BUAB „Sanpola ir partneriai“ ieškinį bei pripažino sandorį negaliojantį nuo jo sudarymo momento kaip pažeidusį teismo nutartimi taikytus turto areštus ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Šiame sprendime buvo išnagrinėta byla su visiškai identiškomis faktinėmis aplinkybėmis, nes ieškovė civilinėje byloje Nr. 2A-563-480/2016 ginčijo lygiai tokį patį sandorį kaip ir nagrinėjamoje byloje, kur 2014-07-15 BUAB „Sanpola ir partneriai“ direktoriaus pavaduotojui G. Š. pagal kasos pajamų orderį Nr. 540 buvo išduota 1460,90 Eur (5044,18 Lt) suma atsiskaitymui su UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“, nurodant pinigų išdavimo pagrindą UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ skolos ir administravimo išlaidų apmokėjimui, ir G. Š. 2014-07-15 iš savo asmeninės sąskaitos UAB „Medicinos banke“ atliko pavedimą UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ 1460,90 Eur (5044,18 Lt) sumoje pavedimo paaiškinimuose nurodant, kad moka už ieškovę. Kadangi nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės yra identiškos ir Kauno apygardos teismo 2016-04-19 sprendime buvo konstatuota, kad ginčo mokėjimą atliko ieškovė, o ne G. Š., nes tokiame mokėjime nebuvo prievolės įvykdymo už ieškovę fakto ar reikalavimo teisių perėmimo, todėl šioje byloje taikytinas ratio decidendi padal Kauno apygardos teismo 2016-04-19 sprendimą.

Atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (I t., 163-168 b.l.), triplike (I t., 191194 b.l.) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš tai vykusio bylos nagrinėjimo metu ieškovės bankroto administratorius teigė esą finansinės operacijos buvo atliekamos per avanso apyskaitą ir kasoje buvo lėšų, tačiau patikslintame ieškinyje nurodoma, kad esą kasoje lėšų nebuvo bei jų reikėjo skolintis, nes patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovės grynųjų pinigų kasoje 2014-07-15 buvo užfiksuota 8935,07 Eur įplaukų suma, iš kurios 8688,60 Eur sumą kaip paskolą ieškovei įnešė būtent pats G. Š.. Sugalvota nauja įvykių versija išimtinai siekiama grįsti nepagrįstus reikalavimus atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ atžvilgiu ir kelia pagrįstų abejonių finansinių operacijų skaidrumu, kadangi galimai ieškovės bankroto administratoriaus ir atsakovo G. Š. tarpusavio susitarimais tokiu būdu siekiama atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ sąskaita pateisinti neteisėtas finansines operacijas.Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Byloje nėra ginčo, jog ieškovės bankroto administratoriaus ginčijamą mokėjimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ atliko ne ieškovė, o atsakovas G. Š.. Mokėjimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ atsakovas G. Š. atliko iš savo asmeninės sąskaitos, o atsiskaitymo su atsakovu UAB „Energijos taupymo centras“ tvarka nebuvo derinama su atsakovu. Tik vėliau, ieškovės bankroto administratoriui kreipusis į atsakovą UAB „Energijos taupymo centras“, atskleista esą mokėjimui panaudotos ieškovės kasoje buvusios lėšos. Ieškovės bankroto administratorius pripažįsta, jog lėšos pagal patikslintu ieškiniu ginčijamą kasos išlaidu orderį buvo išmokėtos ne atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“. Atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ nėra žinomas ieškovės bankroto administratoriaus minimo kasos išlaidų orderio Nr. 541, kurio pagrindu atsakovui G. Š. esą buvo išmokėta nurodyta suma, išrašymo pagrindas bei aplinkybės. Juo labiau atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ nėra žinomos aplinkybės apie atsakovo G. Š. įmonei BUAB „Sanpola ir partneriai“ mokėjimo atlikimo dieną tariamai suteiktą paskolą. Ieškovė vykdyti mokėjimo prievolių, tame tarpe ir prisiimti naujų įsipareigojimų, apskritai negalėjo, o iš kokių lėšų trečiasis asmuo G. Š. įvykdė prievolę už ieškovę atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ nebuvo žinoma ir priimamų sprendimų dėl atsiskaitymo su atsakovu UAB „Energijos taupymo centras“ tvarkos atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ neįtakojo. Nurodytų teiginių teisingumą patvirtina tai, kad ieškovės bankroto administratoriaus nurodyti apskaitos dokumentai (avanso apyskaita, kasos išlaidų orderis, paskolos suteikimo faktas), yra vidiniai apskaitos dokumentai, kurie iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nebuvo išviešinti. Atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ neneigia, jog jam buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis. Atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ taip pat buvo žinoma, jog visam ieškovės turtui taikomas areštas, dėl ko atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“, būtent elgdamasis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai sutiko priimti prievolių įvykdymą tik iš trečiųjų asmenų, tai yra, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ nebūtų priėmęs mokėjimo ir jį laikęs tinkamu prievolių įvykdymu, jeigu jam būtų buvę žinoma, jog atsiskaitymui, pažeidžiant laikinąją turto arešto būseną, naudojamos ieškovės kasoje buvusios lėšos. Taigi atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ priimdamas atsakovo G. Š. mokėjimą elgėsi sąžiningai. Tai, jog ieškovės bankroto administratorius ir atsakovas G. S. siekia sukurti tariamus mokėjimų pagrindus, yra tiesiogiai atsakovo G. Š. ir ieškovės tarpusavio santykiai, neįtakojantys ir negalintys įtakoti sąžiningo atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ interesų.CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dėl įvairių priežasčių už skolininką prievolę gali įvykdyti kitas asmuo tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva. Taigi prievolė gali būti įvykdyta visais atvejais, išskyrus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kai trečiasis asmuo įvyko prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu ir tam sudaryti sutarties nereikia. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nenumatyta jokių apribojimų ar draudimų trečiajam asmeniui įvykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles kreditoriui, o formuojama teismų praktika patvirtina, jog imperatyvus bankroto draudimas vykdyti visas finansines prievoles neapima trečiojo asmens prievolės įvykdymo už bankrutuojančią įmonę, nes šiuo atveju finansinę prievolę vykdys ne bankrutuojanti įmonė, o trečiasis asmuo iš savo lėšų ir bankrutuojančios įmonės turtas, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto byloje, nesumažės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014). Taigi, atsakovas G. Š. mokėjimą iš asmeninės UAB „Medicinos bankas“ esančios sąskaitos atliko už ieškovę ir galėjo tai atlikti, o atsakovui G. Š. įvykdžius prievolę už ieškovę, jam perėjo nurodytos apimties reikalavimo teisė į ieškovę. Atitinkamai atsakovui G. Š. atliekant mokėjimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ nebuvo sumažintas ieškovės mokumas ir/ar pažeistos laikinosios arešto būsenos, kadangi už ieškovę mokėjimo prievoles įvykdė trečiasis asmuo – šiuo atveju atsakovas G. Š..Vertinant atsakovo G. Š. veiksmus kaip atstovavimo santykius, pažymėtina, kad CK 2.133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Todėl, siekiant nustatyti, ar sudarytu sandoriu atsirado teisės ir pareigos atstovui (šiuo atveju atsakovui G. Š.), ar tariamai atstovaujamajam asmeniui (šiuo atveju ieškovei BUAB „Sanpola ir partneriai“), svarbu išaiškinti, ar atstovas tinkamai atskleidė atstovavimo faktą, ar kitą sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, ir ar tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Atsakovas G. Š. atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ niekaip neatskleidė, esą veikia ieškovės vardu, todėl sandoris realiai teises ir pareigas sukūrė tarp atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ ir atsakovo G. Š., o ne tarp atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ ir ieškovės. Dėl ieškovės prašymo taikyti restituciją pažymėtina, jog kaip ir nurodyta aukščiau, mokėjimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ atliko ne ieškovė, o atsakovas G. Š.. Todėl negalima sutikti su ieškovės argumentu, jog restitucija gali būti taikoma ieškovės atžvilgiu, kadangi CK nenumato restitucijos taikymo trečiajam asmeniui, o tik šaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai gražinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo. Ši nuostata įtvirtinta CK 1.138 straipsnio 2 punkte, nurodant, kad vienas civilinių teisių gynybos būdų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas. Esminis restitucijos bruožas (požymis) yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012). Taigi, aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog restitucija dėl lėšų grąžinimo ieškovei iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ apskritai negalima, nes neįrodyta, jog atsiskaitymui su atsakovu UAB „Energijos taupymo centras“ panaudotos ieškovės kasoje buvusios lėšos. Juo labiau neįrodyta, jog tuo atveju, jeigu atsiskaitymui panaudotos ieškovės kasoje buvusios lėšos, atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ apie tai žinojo, kadangi visam ieškovės turtui, tame tarpe iš lėšoms kasoje, buvo taikomas areštas, dėl ko atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ neturėjo pagrindo manyti, jog atsiskaitymui su juo yra naudojamos būtent šios lėšos.Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo pažymėtina, jog remtis minėtu teismo sprendimu nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisinio pagrindo. Teismų precedentai, kaip teisės šaltiniai, yra vertinami ne faktinių aplinkybių aspektu, o teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu, taigi, šią bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia bylą privalo vertinti atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, ir tik tuomet spręsti dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo aspekto. Nagrinėjamos bylos atveju Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-120-773/2016, jau pateikė faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, remiantis kuriuo nagrinėjamoje byloje sprendimas tenkinti ieškovės ieškinį jau kartą panaikintas, t.y. dėl nagrinėjamos bylos konkrečių aplinkybių vertinimo aukštesnės instancijos teismas jau kartą pasisakė, dėl ko nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi apeliacinės instancijos teismo pateiktu aiškinimu, kuris pateiktas konkrečiai nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu, nagrinėjamos bylos atžvilgiu svarbūs būtent nagrinėjamoje byloje nustatyti fakto klausimai, dėl ko ieškovės bankroto administratoriaus sprendime pateiktas teisės normų aiškinimas negali būti taikomas nagrinėjamai bylai, kurioje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas jau kartą netinkamai vertino faktines aplinkybes. Nurodyti fakto klausimai ieškovės bankroto administratoriaus minimoje byloje apskritai nebuvo nustatinėjami ir vertinami, dėl ko remtis Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisinio pagrindo.Atsakovas G. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, Nurodė, buvo įmonės kasininkas ir direktorius, buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė. Skolinosi pinigus iš giminių ir įnešė į įmonės kasą. Po to iš įmonės paėmė pinigus ir pervedė į savo sąskaitą, kad atsiskaityti su dviem įmonėmis, tame tarpe ir atsakovu UAB „Energijos taupymo centras“. Su atsakovu UAB „Energijos taupymo centras“ nesitarė, kad jis įvykdys prievoles atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014-05-08 sprendimu už akių ieškovės UAB „Energijos taupymo centras“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Sanpola ir partneriai“ 24200,00 Lt (7008,80 Eur) skolos, 5445,00 Lt (1576,98 Eur) delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (I t., 58-59 b.l.). 2014-07-14 Kauno apygardos teismo 2014-07-14 nutartimi, įsiteisėjusia 2014-10-02, UAB „Sanpola ir partneriai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Pirmas administratorių biuras“ (I t., 12-14 b.l.). 2014-06-09 Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą UAB „Sanpola ir partneriai“ turtą, turtines teises ir visas pinigines lėšas UAB „Sanpola ir partneriai“ bankroto byloje (I t., 83-84 b.l.). Ieškovės bankroto administratorius nustatė, kad 2014-07-15 UAB „Sanpola ir partneriai“ direktoriaus pavaduotojui ir kasininkui G. Š. pagal Kasos pajamų orderį Nr. 541 buvo išduota 7008,80 Eur (24200,00 Lt) suma nurodant dokumento pagrindą UAB „Energijos taupymo centras“ avanso grąžinimas (I t., 38 b.l.). Atsakovas G. Š. 2014-07-15 iš savo asmeninės sąskaitos UAB „Medicinos banke“ atliko 7008,80 Eur (24200,00 Lt) pavedimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“, pavedimo paaiškinimuose nurodydamas: avanso grąžinimas už UAB „Sanpola ir partneriai“ (I t., 37, 60 b.l.). Atsakovo G. Š. atliktas mokėjimas atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ buvo įtrauktas į UAB „Sanpola ir partneriai“ G. Š. 2014-07-31 avanso apyskaitą (I t., 39 b.l.). UAB „Sanpola ir partneriai“ atliktas mokėjimas G. Š. buvo įtrauktas į UAB „Sanpola ir partneriai“ grynųjų pinigų kasos operacijų knygą (I t., 156 b.l.).Patikslintu ieškiniu ieškovė reiškė šiuos pagrindinius reikalavimus: pripažinti negaliojančiu pagal 2014-07-15 kasos pajamų orderį Nr. 541 išduotą 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimą G. Š., pripažinti negaliojančiu 2014-07-15 iš G. Š. asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos atliktą 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ ir priteisti iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ ieškovės naudai 7008,80 Eur (24200,00 Lt) sumą. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015). Sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015).Šioje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad 2014-07-15 atliktas 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimas G. Š. iš UAB „Sanpola ir partneriai“ kasos pagal kasos pajamų orderį Nr. 541 pažeidė Kauno apygardos teismo 2014-06-09 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas ir Kauno apygardos teismo 2014-07-14 nutarties sąlygas. Pažymėtina, kad patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2014-07-15 atliktą 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 541 neginčija nei vienas iš atsakovų, tame tarpe ir atsakovas G. Š., kuris aukščiau nurodytą reikalavimą netgi palaikė teismo posėdžio metu. Atitinkamai ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas.Tuo tarpu dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų ieškovė dublike ir jos atstovas teismo posėdžio metu nepagrįstai nurodo, kad nagrinėdamas šią civilinę bylą teismas turėtų ją išspręsti pagal kitoje civilinėje byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2016-04-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-563-480/2016. Kauno apygardos teismas 2016-02-18 yra priėmęs nutartį šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-120-773/2016).Todėl būtent šia Kauno apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi nustatytos aplinkybės bei teisės išaiškinimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje.Pagal CK 6.50 straipsnį trečiasis fizinis asmuo turi teisę savo paties vardu vykdyti prievolę už įmonę skolininkę. Pagal CK 2.133 straipsnio 3 dalį įvykdydamas prievolę už įmonę skolininkę fizinis asmuo, tuo atveju, kai jis veikia ne savo, o skolininko vardu, turi privalomai pranešti kreditoriui, kad jis veikia kaip įmonės skolininkės atstovas. Tai yra prievolę už skolininką įvykdantis trečiasis asmuo tuo atveju, kai jis veikia skolininko vardu, privalo atskleisti kreditoriui savo atstovavimą. Tuo atveju, kai kreditoriui nebuvo iš anksto atskleistas atstovavimo faktas, atstovavimo aplinkybės negalima panaudoti prieš kreditorių. Atsakovas „Energijos taupymo centras“ civilinėje byloje nuosekliai neigė, kad jam kaip kreditoriui buvo atskleistas atstovavimo faktas, nurodydamas, jog jis iš anksto nesutiko dėl to, kad ieškovės prievolę įvykdytų pati ieškovė, nes ieškovės sąskaitos tuo metu buvo areštuotos ir tokį sandorį būtų galima nuginčyti. Todėl atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ sutiko su skolos padengimu tiktai tuo atveju, jei ieškovės prievolę savo vardu įvykdytų koks nors trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas šioje civilinėje byloje turėjo įrodyti, kad atsakovas G. Š., atsiskaitydamas su atsakovu UAB „Energijos taupymo centras“, atskleidė savo atstovavimo ieškovei faktą (CPK 178 straipsnis). Jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė civilinėje byloje nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti. Priešingai, atsakovo G. Š. banko pavedime aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis: „avanso grąžinimas už UAB Sanpola ir partneriai“, mokėjimas atliktas iš asmeninės atsakovo G. Š. sąskaitos. Banko pavedime nėra nurodyta, kad mokėtojas yra UAB „Sanpola ir partneriai“, atstovaujamas G. Š. (I t., 37, 60 b.l.).Konstatavus, kad G. Š. veikė kaip trečiasis asmuo 2014-07-15 atlikdamas 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“, šis mokėjimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas neapima trečiojo asmens prievolės įvykdymo už bankrutuojančią įmonę, nes šiuo atveju finansinę prievolę vykdys ne bankrutuojanti įmonė, o trečiasis asmuo iš savo lėšų ir bankrutuojančios įmonės turtas, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto byloje, nesumažėja, nes trečiasis asmuo vykdo prievolę už bankrutuojantį skolininką iš savo lėšų pagal CK 6.50 straipsnį. Vienintelė keliama sąlyga trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką bankrutuojančią įmonę, pradinio kreditoriaus sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014) Kaip ir minėta aukščiau atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“, būdamas pradiniu kreditoriumi, būtent sutiko tik su trečiojo asmens prievolės įvykdymu. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ atžvilgiu, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, kadangi šioje civilinėje byloje trečiojo asmens atliktas mokėjimas buvo pripažintas niekiniu dėl to, kad buvo atliktas pažeidžiant privalomą antstolio patvarkymą, duotą intra vires.Pagrįsti ir atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ argumentai, kad ieškovės bankroto administratoriaus nurodyti apskaitos dokumentai, kuriais fiksuojamos ūkinės operacijos ir įvykiai, yra vidiniai apskaitos dokumentai, kurie iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nebuvo žinomi atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“, kadangi šie dokumentai nėra skelbiami viešai pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio reikalavimus. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ nebuvo žinoma, kad atsakovas G. Š. veikia kaip ieškovės BUAB „Sanpola ir partneriai“ atstovas, atlikdamas mokėjimo pavedimą UAB „Sanpola ir partneriai“ vardu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2014-07-15 iš G. Š. asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos atliktą 7008,80 Eur mokėjimą atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ ir priteisti iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ ieškovės naudai 7008,80 Eur (24200,00 Lt) sumą netenkintini.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Restitucija galima tik tarp sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012). Esant aukščiau nurodytai teismų praktikai, net ir nesant ieškovo reikalavimo atsakovo G. Š. atžvilgiu taikyti restituciją, teismas ex officio privalo taikyti restituciją, kadangi 2014-07-15 atliktas 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimas G. Š. iš UAB „Sanpola ir partneriai“ kasos pagal kasos pajamų orderį Nr. 541 kaip piniginis sandoris pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atitinkamai atsakovas G. Č. įpareigotinas gražinti ieškovei 7008,80 Eur (24200,00 Lt) sumą.Šioje byloje ieškovė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, atsakovas G. Š. prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepareiškė. Atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 3430,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi ieškovės reikalavimas atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ atžvilgiu netenkinamas, atsakovės UAB „Energijos taupymo centras“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Patikslintą ieškinį patenkinus atsakovo G. Š. atžvilgiu iš jo valstybei priteistinas šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo G. Š. priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - viso 5,78 Eur (17,34 Eur /3x1) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės BUAB „Sanpola ir partneriai“, atstovaujamos UAB „Pirmas administratorių biuras“, patikslintą ieškinį atsakovams G. Š. ir UAB „Energijos taupymo centras“ tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 7008,80 Eur (24200,00 Lt) mokėjimą G. Š. pagal UAB „Sanpola ir partneriai“, į.k. 134244215, 2014-07-15 kasos pajamų orderį Nr. 541.

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei BUAB „Sanpola ir partneriai“, į.k. 134244215, atstovaujamai UAB „Pirmas administratorių biuras“, UAB „Sanpola ir partneriai“ 2014-07-15 kasos pajamų orderio Nr. 541 pagrindu gautą 7008,80 Eur (24200,00 Lt) sumą.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5,78 Eur (penkis eurus 78 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas