- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2-2052-1171/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21960-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Ieškovas
- Y. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“
- Advokatai
- Nedas Valiulis
- Kategorijos
- 1.3.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovui Y. M., jo atstovei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovei R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo Y. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Y. M. per atstovę kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transorloja“, ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašo priteisti: 1) ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 6464,02 Eur (neto) sumą; 2) netesybas, kurių dydis ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Ieškinyje nurodė, jog ieškovas dirbo vairuotoju UAB „Transorloja“ pagal 2023 m. sausio 17 d. darbo sutartį Nr. 6145. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, darbuotojas įdarbintas 2023 m. sausio 18 d. Iš darbo buvo atleistas 2024 m. birželio 25 d. ir iki šiol su ieškovu pilnai neatsiskaityta. Teigia, kad už visą dirbtą laikotarpį darbdavys turėjo pareigą išmokėti 38842 Eur (neto) sumą, kuri paskaičiuota pagal buvusį susitarimą dėl 85 Eur užmokesčio už dirbtą dieną, kas sudaro 38845 Eur. Pagal banko sąskaitos duomenis, darbdavys jam yra išmokėjęs 32290,98 Eur sumą. Todėl darbdavys turi pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbuotoju, o darbdavio neišmokėta suma iš viso sudaro 6464,02 Eur sumą. Kadangi su darbuotoju nebuvo laiku atsiskaityta, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui netesybas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovo Y. M. 2024 m. lapkričio 21 d. patikslintą ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės UAB „Transorloja“ naudai iš ieškovo Y. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas nekvestionuoja atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų (darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščių bei kitų dokumentų) pagal kuriuos jam apskaičiuotas darbo užmokestis, bet tik teigia, kad su atsakove buvo žodžiu sudaręs susitarimą apskritai dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo (dydžio), nei jis nustatytas darbo sutartyje, t. y. pasak ieškovo, atsakovė pagal žodinį susitarimą įsipareigojo jam mokėti 85,00 Eur darbo užmokestį (neto) už kiekvieną darbo dieną. Šiuo atveju, ieškovas ir atsakovė raštu sudarė darbo sutartį, kurios 5.1 punkte susitarė dėl tokios darbo apmokėjimo tvarkos: „Darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti valandinį darbo užmokesčio tarifą, skaičiuojant 1,65 koeficientą nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto tam laikotarpiui minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifo pagal faktiškai dirbtą laiką“. Atsakovė patvirtina, kad nei raštu, nei žodžiu ginčo šalys nebuvo pakeitusios darbo sutarties 5.1 punkte nustatytos darbo apmokėjimo tvarkos. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo versiją dėl minėto tariamo žodinio susitarimo su atsakove dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo (dydžio), nei jis nustatytas darbo sutartyje. Taip pat akcentuoja, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2024 m. birželio 25 d. ir per visą šį laikotarpį niekada nekėlė atsakovei jokių klausimų ar pretenzijų dėl darbo užmokesčio dydžio ar mokėjimo tvarkos. Taigi, daro išvadą, kad ieškovas sutiko su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, kuri atitinka nustatytą darbo sutartyje. Šios ieškovo pretenzijos atsakovei kilo tik po darbo santykių nutraukimo, ieškovą pradėjus atstovauti Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai.
Šalies argumentai
Ieškovas Y. M. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tekinti. Teismo posėdyje paaiškino, kad darbdavys nesąžiningai jam mokėjo darbo užmokestį, t. y. jam buvo mokamas 70 Eur darbo užmokestis, tačiau ne 85 Eur. Apie darbą sužinojo iš reklamos, neprisimena kur. Skelbime buvo nurodytas darbo užmokesčio dydis. Jis paskambino telefonu, nes susidomėjo skelbimu. Telefonu bendravo su K.. Ji taip pat tvarkė įdarbinimo dokumentus. Su direktoriumi nekalbėjo. Darbo sutartį pasirašė, tačiau neprisimena, ar ją skaitė, taip pat neprisimena, ar skaitė, koks joje nurodytas darbo užmokestis. Prieš tai dirbo UAB „Transmija“ Šiauliuose. Darbo užmokestis buvo mokamas tik avansu, darbo užmokesčio nebandė suskaičiuoti, nes pasitikėjo darbdaviu, tik vėliau, kai ruošėsi išeiti iš darbo, suskaičiavo. Teigia, kad darbdavys atsiskaitymo lapelių nesiuntė. Jis vairavo Mercedes markės tentinį automobilį. Bendrovėje taip pat buvo ir kitos rūšies automobiliai - autovežiai ir šaldytuvai. Juos vairavusių asmenų darbo užmokestis buvo didesnius – šaldytuvo 90 Eur, autovežių -110 Eur. Mokymuose nedalyvavo, nes atėjo dirbti turėdamas patirtį. Buvo tik bandomasis važiavimas. UAB „Transmija“ dirbo už 80 Eur darbo užmokestį, todėl pakeitė darbą, t. y. 5 Eur darbo užmokestis buvo didesnis. Iš kolegų sužinojo, kad mokamas ne visas darbo užmokestis, ir jie sakė kad beprasmiška kreiptis dėl to į darbdavį. Darbo užmokestis buvo pervedamas į banko sąskaitą. Jį galėjo pasiskaičiuoti, bet pasitikėjo darbdaviu. Liudytojo nepažįsta.
Ieškovo Y. M. atstovė R. K. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tekinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Nedas Valiulis teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog ieškovui buvo mokamas sutartas darbo užmokestis, taip pat siunčiami atsiskaitymo lapeliai ieškovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas patvirtino, kad elektroninis paštas priklauso jam. Per 1,5 metu darbo darbdaviui neišreiškė jokių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Jau po išėjimo iš darbo kolega jam patarė kreiptis į profesinę sąjungą, kad galėtų prisiteisti didesnę sumą. Kolegų pavardžių, kurie patarė, negali nurodyti.
Liudytojas E. A. teismo posėdyje parodė, jog ieškovo nepažįsta. Jis pats dirbo UAB „Transorloja“ nuo 2023 m. gegužės, o vėliau nuo 2024 m. sausio buvo pervestas į UAB „Bleiras logistics“. Dirbo autovežio vairuotoju, jam žadėjo 120 Eur darbo užmokestį, vėliau žadėjo 140 Eur. Iš pradžių mokėjo sutartą darbo užmokestį, vėliau jį sumažino. Pasiūlė vieną kadenciją važiuoti su tentine transporto priemone, pasiūlė 90 Eur darbo užmokestį 2023 m. gruodžio mėn. Dėl darbo užmokesčio eidavo aiškintis į buhalteriją, ten paaiškindavo. Atsiskaitymo lapeliai nebuvo siunčiami. Pasiskaičiuodavo kiek turi gauti darbo užmokesčio ir kiek patirdavo išlaidų. Kai blogai buvo paskaičiuota, eidavo aiškintis pas vadybininką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies darbuotojui atlyginimo ir dėl to atsiradusių teisinių pasekmių.
Nustatyta, kad tarp ieškovo Y. M. ir atsakovės UAB „Transorloja“ 2023 m. sausio 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 6145, kuria ieškovas įdarbintas tarptautinių krovinių pervežimų transporto priemonės vairuotoju (2 p.). Šalys susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2023 m. sausio 18 d. (4 p.). Darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti valandinį darbo užmokesčio tarifą, skaičiuojant 1,65 koeficientą nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto tam laikotarpiui minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifo pagal faktiškai dirbtą laiką (5.1 p.). Darbdavys taip pat įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažiau negu 51 procento dydžio komandiruotės dienpinigius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu darbuotojas yra komandiruojamas. Konkrečios komandiruotės sąlygos nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės. Šalys taip pat sutarė dėl suminės darbo laiko apskaitos, nustatant vidutiniškai 40 valandų per savaitę darbo laiko normą (7.1 p.). Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2024 m. birželio 25 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (T.1, e. b. l. 66-69, 27). Dėl dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-13-19697/2024, ieškovo prašymą nusprendė atmesti (T.1, e. b. l. 2–5). Nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
DK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį, kuris yra viena iš esminių darbo sutarties sąlygų, kuri turi būti įtvirtinta raštu. Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį).
Nagrinėjamoje situacijoje iš darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl valandinio darbo užmokesčio dydžio mokėjimo ir suminės darbo laiko apskaitos taikymo. Tačiau ieškovas tvirtina, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl 85 Eur darbo užmokesčio mokėjimo už darbo dieną ir atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Atsakovė teigia, jog darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis buvo toks, dėl kurio susitarta faktiškai ir ieškovo atleidimo iš darbo metu su juo buvo pilnai atsiskaityta. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, koks iš tikro buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio.
Šioje byloje labai svarbus yra įrodymų vertinimas, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės ir liudytojo parodymai skiriasi nuo atsakovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas pažymi, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).
Iš tarp šalių sudarytos darbo sutarties 5.1 p. matyti, jog atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,65 koeficiento, bet nemažesnį nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 14 d. Darbo sutartimi buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita (40 val. darbo savaitė). Apskaitinis laikotarpis – ketvirtis (3 mėnesiai) (7.1 p.). Tačiau ieškovas pateiktoje suvestinėje, kuria grindžia neišmokėto darbo užmokesčio dydį, taiko ne suminę darbo laiko apskaitą, tačiau tariamai tarp šalių sutartą 85 Eur vienos darbo dienos įkainį (T.1, e. b. l. 24). Šioje vietoje būtina pažymėti, jo šalys darbo sutartimi buvo sutarusios dėl suminės darbo laiko apskaitos ir sutarta jog darbo užmokestis apskaičiuojamas minimalų valandinį atlyginimą padauginus iš 1,65 dydžio koeficiento. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ieškovo darbo laikas buvo skaičiuojamas pagal suminę darbo laiko apskaitą. Kaip antai, 2024 m. kovo mėn. ieškovas faktiškai dirbo 217:10 val., iš jų naktį –18:47 val., viršvalandžių 118:56 val., švenčių dienomis –18:41 val. 2024 m. balandžio mėn. iš viso dirbo 130:39 val. iš jų naktį – 9:29 val., švenčių dienomis –8 val. 2024 m. gegužės mėn. iš viso dirbo 211:27 val., iš jų naktį 16:47 val., ir 0:44 val. švenčių dienomis. 2024 m. birželio mėn. iš viso dirbo 183:42 val., iš jų naktį –9:49 val., viršvalandžių –86:48 val. (T.1, e. b. l. 29–32). Minėta informacija taip pat atsispindi ir atsiskaitymo lapeliuose, kuriuose darbdavys skaičiuodamas darbo užmokestį išskiria darbo užmokesčio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą naktį bei viršvalandinį darbą (T.1, e. b. l. 76–79). Iš į bylą pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog ieškovui vykstant į komandiruotes darbdavys apskaičiavo dienpinigius, ir su įsakymais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, be to, pažymėtina, jog minėtieji įsakymai buvo parengti lietuvių – rusų kalbomis, todėl jų turinys ieškovui buvo suprantamas (T.1, e. b. l. 36–40). Ieškovo parašas UAB „Transorloja“ dienpinigių mokėjimo tvarkoje patvirtina, jog su ja ieškovas supažindintas. Taigi minėtųjų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovui žinoma, jog darbo užmokestis jam buvo skaičiuojamas ne pagal jo nurodytą fiksuotą vienos darbo dienos įkainį, tačiau kad darbdavys atskirai apskaičiuoja darbo užmokestį ir dienpinigius. Taigi esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti atsakovės skaičiavimais ir tvirtinimu, jog su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta. Ieškovas darbdavio skaičiavimų, darbo laiko apskaitos žymėjimo neginčijo. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, jog apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti taikomas 85 Eur dydžio vienos dienos įkainis. Pažymėtina, jog darbuotojas negali savo nuožiūra taikyti darbo sutartyje neaptartos darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek ieškovui suprantama rusų kalba, ir yra ieškovo pasirašyta. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neprisimena, ar skaitė darbo sutartį ir jos nuostatas, apimančias darbo užmokesčio mokėjimo klausimus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog darbo sutartis ieškovo yra pasirašyta, todėl laikytina, kad joje nustatytos nuostatos yra privalomai taikytinos. Duomenų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti tokio turinio darbo sutartį, ar kad ne jis būtų pasirašęs darbo sutartyje byloje nėra.
Ieškovo paaiškinimais, jis negaudavo atsiskaitymo lapelių, teigia, jog pasitikėjo darbdaviu ir neskaičiavo, ar jam teisingai mokamas darbo užmokestis.
DK 148 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę nurodydamas mokėjimo nurodyme tikslią mokėjimo paskirtį bei įteikdamas darbuotojui atsiskaitymo lapelį. Byloje esantis išrašas patvirtina, jog 2024 m. kovo –birželio mėn. atsiskaitymo lapeliai ieškovui buvo siunčiami elektroniniu paštu, ieškovo darbdaviui nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (T.3, e. b. l. 20). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog minėtas elektroninio pašto adresas jam priklauso. Taip pat pastebėtina, kad darbo sutartimi šalys sutarė, jog darbuotojui asmeninio pobūdžio informacija bus siunčiama elektroninio pašto adresu, sms žinute ir arba /komunikacinėmis programėlėmis ir bus laikoma įteikta (11.2, 11.3 p.). Todėl atsiskaitymo lapelių siuntimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu darbuotojo informavimo būdu apie išmokėtą darbo užmokestį. Tai reiškia, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie mokamą darbo užmokestį ir turėjo galimybę su ta informacija susipažinti.
Teismas neįtikinamais laiko ieškovo argumentus neva jis neskaičiuodavo darbo užmokesčio. Tokią teismo nuomonę suponuoja tai, jog, kaip teismo posėdyje nurodė pats ieškovas, darbdavį jis pakeitė būtent dėl galimybės gauti didesnį darbo užmokestį. Darbo užmokestis buvo pervedamas į ieškovo sąskaitą, todėl turėjo galimybę suskaičiuoti, ar darbdavys pilnai atsiskaito, juolab, jog darbo santykiai su UAB „Transorloja“ tęsėsi daugiau nei metus. Todėl būdamas apdairus ir siekdamas apginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus turėjo galimybę reaguoti į teisės gauti sutartą darbo užmokestį pažeidimą. Teismas pastebi, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, jog iš kolegų sužinojo, kad mokamas ne visas darbo užmokestis, ir jie sakė kad beprasmiška kreiptis dėl to į darbdavį. Priešingai, ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas teismo posėdyje parodė, kad „dėl darbo užmokesčio eidavo aiškintis į buhalteriją, ten paaiškindavo. Jei blogai buvo paskaičiuota, eidavo aiškintis pas vadybininką“. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas tinkamai, nes viso darbo santykių buvimo su atsakove metu, ieškovas nei karto nereiškė darbdaviui pretenzijų dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio.
Pažymėtina, jog ieškovas ieškinio reikalavimams pagrįsti, prašė liudytoju apklausti E. A.. Tačiau teismas, išklausęs minėto liudytojo parodymus daro išvadą, jog liudytojas E. A. šiai bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, nes jis pats UAB „Transorloja“ dirbo nuo 2023 m. gegužės mėn., o vėliau nuo 2024 m. sausio buvo pervestas į UAB „Bleiras logistics“. Tuo tarpu ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2024 m. birželio 25 d. Be to, abu asmenys vairavo skirtingas transporto priemones, dėl ko skiriasi vairuotojo darbo užmokesčio dydis. Liudytojo parodymais, jis „dirbo autovežio vairuotoju, jam žadėjo 120 Eur darbo užmokestį, vėliau žadėjo 140 Eur. Pasiūlė vieną kadenciją važiuoti su tentine transporto priemone, pasiūlė 90 Eur darbo užmokestį 2023 m. gruodžio mėn“. Tuo tarpu ieškovas vairavo tentinę transporto priemonę, ir tarėsi dėl 85 Eur darbo užmokesčio. Taip pat pažymėtina, jog liudytojas ieškovo nepažinojo, todėl akivaizdu, jog jam negalėjo būti objektyviai žinoma, dėl kokio darbo užmokesčio dydžio ieškovas susitarė su darbdaviu.
Taigi teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, jog UAB „Transorloja “ mokėjo ieškovui teisingą, darbo sutartį atitinkantį darbo užmokestį, todėl ieškovo argumentai dėl 85 Eur dienos įkainio taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos teismų praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-599-459/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2257-863/2024).
Taigi atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus – darytina išvada, kad atsakovė ieškovui darbo užmokestį mokėjo laikydamasi darbo sutarties nuostatų. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6464,02 Eur neišmokėtą iš darbo santykių kylančią sumą atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo priteisti netesybas, todėl jis taip pat atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.
Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo 2904 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose.
Iš bylos duomenų matyti, jog 2025 m. sausio 7 d. parengiamasis teismo posėdis truko 4 min., 2025 m. balandžio 2 d. parengiamasis teismo posėdis truko 55 min., 2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdis truko 2 val. 52 min.,– iš viso teismo posėdžiai truko suapvalinus 4 val. Teismo posėdžiai iš esmės vyko 2025 m. II ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, maksimali galimai priteistina suma yra 934,36 Eur ( (2335,9 Eur x 0,1 x 4 val.).
Už atsiliepimo į ieškinį parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2024 m. IV ketvirtį, sudaro 5491 Eur (2196,4 x 2,5).
Pripažintina, kad išlaidos už atsiliepimo parengimą (1200 Eur + PVM) neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos. Atsakovės patirtos išlaidos dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl jos mažintinos. Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies – atsakovei iš ieškovo priteistinas 2386 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (priteista suma suapvalinta iki sveiko skaičiaus).
Valstybė turėjo 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“, juridinio asmens kodas 183736725, iš ieškovo Y. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 2386 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovo Y. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 8,08 Eur (aštuonių eurų ir 08 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.