Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1377-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
e2S-1377-657/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06208-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
D. S.
Civilinė byla Nr. e2S-1377-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06208-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.3.; 3.4.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12143-214/2017, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. S. iš VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pareigų yra atleistas 2005 m. sausio 25 d.; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje civilinėje byloje dėl blogos dabartinės jo turtinės padėties ir priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjui D. S. nustatė 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti - pateikti įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį ikiteismine tvarka, sumokėti žyminio mokesčio dalį arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis negali kitokia tvarka gauti dokumentų, ar jų atkurti, t. y., nepateikė duomenų, kad kreipėsi į suinteresuotą asmenį ir kad ginčas išspręstas Darbo įstatymo kodekse nustatyta tvarka. Pareiškėjo reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apmokestinamas 41,00 Eur žyminiu mokesčiu. Pareiškėjas prašo jį atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau įstatymas numato galimybę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik iš dalies. Todėl pareiškėjas, reikšdamas prašymą, turi sumokėti bent dalį mokėtino žyminio mokesčio. Asmenims, kurių turtinė padėtis yra sunki, teisės aktai suteikia teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, tokiu būdu asmenys yra atleidžiami ir nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta valstybės garantuojam teisinė pagalba, tačiau ne šioje byloje. Pareiškėjas taip pat turi teisę prašyti atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties dalį dėl įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį ikiteismine tvarka, pateikimo, o nutarties dalį dėl žyminio mokesčio pakeisti nustatant, kad dėl blogos turtinės padėties šiuo metu pareiškėją D. S. atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už pareiškimą, likusios žyminio mokesčio dalies – 5,00 Eur - sumokėjimą atidedant iki pareiškimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai pareiškimui taikė trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, privalo išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, šiam suprantama forma, kokie konkrečiai trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Šiuo atveju teismas, nurodydamas pareiškimo trūkumus, juos išdėstė pernelyg lakoniškai. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, nes nesant aiškiai konstatuotų pareiškimo trūkumų, yra užkertamas kelias tinkamam jų ištaisymui, jeigu tokie egzistuotų. Apeliantas su pareiškimu teismui pateikė turimus rašytinius įrodymus. Pareiškėjas registruotu buveinės adresu suinteresuoto asmens nerado, todėl jokių duomenų pateikti negali. Nuo 2006 m. sausio 6 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nelikę nei vieno darbuotojo, todėl procesinių dokumentų, jeigu juos ir būčiau siuntęs, faktiškai nėra kam realiai įteikti. Teismas be teisinio pagrindo pateikė nuorodą į Darbo Kodekso teisinį reguliavimą, nes būtent oficialūs VSDFV duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2005 m. sausio 25 d. su D. S. pasibaigė darbo santykiai Darbo kodekse nustatyta tvarka. Teismo prašomi pateikti duomenys yra pertekliai. Teismas nesvarstė galimybės šio pareiškimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima iškart nustatyti ar / ir patikslinti reikiamas faktines ir teisines aplinkybes. Teismas netinkamai išsprendė žyminio mokesčio klausimą. Pareiškėjas turi išlaikyti nepilnametę dukrą. Jis šiuo metu jokių pajamų negauna, santaupų neturi. Ženkliai sumažėjus jo pajamoms, negali sumokėti net ir tokio dydžio žyminį mokestį. Šiuo metu D. S. priklauso valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismui neatleidus pareiškėjo D. S. nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtų pažeistos konstitucinės pareiškėjo teisės ir jam būtų užkirsta teisė kreiptis į teismą.Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą, informaciją apie D. S. valstybinį socialinį draudimą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. bei sprendimą dėl D. S. teisės į ligos išmoką, prašymą dėl socialinės pašalpos ir paramos skyrimo.2017 m. birželio 19 d. pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. gegužės 23 d. Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, socialinės išmokos išmokėjimo kvitą ir nurodymą įnešti grynuosius pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą, informaciją apie D. S. valstybinį socialinį draudimą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. bei sprendimą dėl D. S. teisės į ligos išmoką, prašymą dėl socialinės pašalpos ir paramos skyrimo. 2017 m. birželio 19 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2017 m. gegužės 23 d. Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, socialinės išmokos išmokėjimo kvitą ir nurodymą įnešti grynuosius pinigus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, susipažinus su apelianto tiek su atskiruoju skundu, tiek 2017 m. birželio 19 d. pateiktų naujų rašytinių įrodymų turiniu, konstatuotina, kad šie įrodymai ginčo išsprendimui teisiškai nereikšmingi, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.Kauno apylinkės teismas ginčijama 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį ikiteismine tvarka bei sumokėti žyminio mokesčio dalį arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.).Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 1 d., 2 d.). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, be bendrųjų CPK 111 straipsnyje visų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, turi atitikti CPK 447 straipsnyje pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 str. 2 d.).

Dėl ikiteisminės tvarkos laikymosi

CPK 447 straipsnyje nustatyta, kad pareiškime turi būti nurodoma: kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą bei įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis negali kitokia tvarka gauti dokumentų, ar jų atkurti, t. y., nepateikė dokumentų, kad dėl šių duomenų kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kad ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo ir įforminimo išspręstas Darbo kodekse nustatyta tvarka. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas nurodomą juridinį faktą prašo nustatyti tikslu kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl jo išregistravimo kaip įmonės vadovo. Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (7.2)3-134545 pareiškėją informavo, kad draudėjas Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2005 m. sausio 25 d. formą 2a-SD Nr. 1 apie apdraustojo socialiniu draudimu D. S. atleidimą iš darbo 2005 m. sausio 25 d., kartu nurodydama, kad nuo 2006 m. sausio 6 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų nėra. Minėtu raštu pareiškėjui išaiškinta, kad dėl jo, kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, duomenų teisingumo jis turėtų kreiptis Juridinių asmenų registrą. Šiuo atveju duomenų, kad Juridinių asmenų registras atsisakė pareiškėją išregistruoti, nepateikta. Dėl šių aplinkybių atskirojo skundo argumentus, kad teismo nustatytas reikalavimas pateikti duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas dėl prašomų nustatyti faktinių aplinkybių yra kreipęsis ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, yra perteklinis, nes pareiškėjas pateikė visus duomenis, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl žyminio mokesčio

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl nustatytų trūkumų žyminiam mokesčiui.Šiuo atveju už reiškiamą reikalavimą mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, teismas turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dalis žyminio mokesčio tokiu atveju turi būti sumokėta. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pareiškime prašė jį atleisti nuo viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo, jokios jo dalies nėra sumokėjęs. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybės garantuojam teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta ne šioje byloje, todėl ši aplinkybė nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšminga.CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė terminą ir žyminio mokesčio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminio mokesčio dalį arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą dėl blogos turtinės padėties šiuo metu pareiškėją D. S. atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už pareiškimą, o likusios žyminio mokesčio dalies – 5,00 Eur – sumokėjimą atidedant iki pareiškimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos, tačiau pažymėtina, kad 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str.). Be to, šis klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai ir spręstinas pareiškimo priėmimo metu, nustatinėjant faktines aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatytų trūkumų pašalinimo (CPK 135 str. 2 d., 301 str.).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi apelianto teiginiai nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, Kauno apylinkės teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė