Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta jam 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, – pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (8 mėn.); paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 27 d. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2011 m. kovo 4 d. nuosprendį, taip pat ir laikiname sulaikyme išbūta para nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. spalio 1 d.

A. B. dėl kaltinimo, jog jis T. B. turtą pagrobė veikdamas bendrininkų grupe išteisintas.

R. F. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą: jis 2010 m. rugsėjo 30 d., apie 3 val. 15 min., kartu su nenustatytais asmenimis, Klaipėdoje, S. Šimkaus g., iš namo „(duomenys neskelbtini)“ balkono, pagrobė T. B. dviratį „CUBE“, 1 000 Lt vertės, bei prie dviračio pritvirtintą vaikišką kėdutę, 50 Lt vertės.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

R. F. pagal šį kaltinimą išteisintas, A. B. išteisintas dėl dalies kaltinimo, t. y. kad jam inkriminuotą dviračio vagystę jis įvykdė bendrininkų grupe.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendį ir R. F. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę, paskirtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendį. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apylinkės teismas konstatavo, kad slapto sekimo medžiaga yra anonimiškai gauti įrodymai, nes asmenų, atlikusių slaptą sekimą, apklausti teisme negalima, todėl ir negalima išsiaiškinti, kodėl sekimo medžiagoje nėra užfiksuoti tiek R. F., tiek kitų asmenų veiksmai. Ši medžiaga yra itin neinformatyvi, joje nenurodyti konkretūs asmenų veiksmai, vykdančių dviračio vagystę, šioje medžiagoje nurodytų faktų patikrinti galimybės nėra. Be to, šios informacijos (kad dviračio vagystę vykdė ir R. F.) nepatvirtino teisme apklausti liudytojai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nuosprendį suabejojo 2010-10-07 pažymoje ir 2010-10-08 slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumu. Minima pažyma bei slapto sekimo protokolas buvo sudaryti baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00440-10 ir remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo prijungti prie šios baudžiamosios bylos.

2010-10-07 pažymoje ir 2010-10-08 slapto sekimo protokole užfiksuojama nusikaltimo darymo eiga ir šiuose dokumentuose nurodoma, kad R. F. dalyvauja jam inkriminuoto nusikaltimo daryme. Nors teismas nurodo, kad ši medžiaga yra itin neinformatyvi, tačiau ši pozicija prieštaringa tame pačiame nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, kad slaptoje sekimo medžiagoje užfiksuojama, kad „2011-09-30, 3.10 val. R. F. ir du asmenys sugrįžo į viešbučio „Prūsija“ kiemą, pasiėmė kopėčias, atėję į Šimkaus g. „(duomenys neskelbtini)“ ojo namo kiemą, atrėmė kopėčias prie balkono, kuriame stovėjo du dviračiai, ir vieną iš jų nusikėlė į apačią. Netrukus policijos pareigūnams bandant sulaikyti R. F., jis su kitu vyriškiu nubėgo kiemais, trečias nuvažiavo dviračiu ir 3 val. 15 min. buvo sulaikytas.“ Manytina, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad slapto sekimo medžiagoje yra nurodomos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai tvirtinti, kad R. F. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

2010-10-07 pažymą, kurioje yra atvaizduota nusikaltimo darymo eiga, parengė liudytojas G. K. Jis buvo apklaustas teisme. Neaišku dėl kokių priežasčių nuosprendyje yra aprašomas jo liudijimas, kuris neatitinka to, ką paliudijo šis liudytojas teisme. Nuosprendyje nurodoma, kad liudytojas „paaiškino, kad jis apie vykdytą slaptą sekimą paruošė pažymą vadovaudamasis tik slapto sekimo protokolo duomenimis ir nežino, kokia informacija buvo pateikta policijos pareigūnams, buvusiems pasaloje 2011-09-30“.

Prokuroras pažymi, kad surašytos pažymos pagrįstumą patvirtina ir tai, kad atlikto slapto sekimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00440-10 pasekoje buvo surinkti duomenys, kuriais remiantis R. F. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-505-718/2011 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., 2 d., 260 str. 2 d., 1 d. Todėl atsižvelgiant į tai, abejoti minėtoje 2010-10-07 pažymoje išdėstytais faktais nėra pagrindo.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis R. F. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. F. išteisinimo.

Apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, kuri galėjo turėti esminės įtakos R. F. kaltės (dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką) klausimo išsprendimui.

Išteisintajame nuosprendyje suformuluota išvada, kad nenustatytas R. F. dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką, paremtas išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo galimo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką nustatymo atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir neprieštaringos.

Kolegija pažymi, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi nuostata, kad abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, o kartu ir dėl kaltės įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2011-06-14 suformuluotame kaltinamajame akte teigiama, kad A. B. ir R. F. įsibrovę į saugyklą, pagrobė svetimą turtą, t. y. R. F. 2010 m. rugsėjo 30 d., apie 03 val. 15 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu atėjo prie Šimkaus g. „(duomenys neskelbtini)“ namo, Klaipėdoje, kur atsineštomis kopėčiomis užlipo į, antrame aukšte esančio buto Nr. „(duomenys neskelbtini)“ , balkoną ir taip įsibrovęs į balkoną-saugyklą, pagrobė T. B. priklausantį dviratį „Cube”, 1 000 Lt vertės, su pritvirtinta vaikiška kėdute, 50 Lt vertės (b. l. 153, t. 1).

Pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai S. O., J. K., K. J., R. Š., A. M., ir T. G. (b. l. 191-198, t. 1; b. l. 22-30, t. 2). Konstatuotina, kad nei vienas iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų, nenurodė, kad būtent išteisintasis R. F. buvo kartu su A. B., tuo metu kai šis pagrobė dviratį „Cube“ ir juo važiuojantis buvo sulaikytas. Tai yra šie liudytojai negalėjo nurodyti tiesiogiai matę kaip R. F. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, bėgo, slėpėsi nuo pareigūnų ir pan.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad slapto sekimo medžiaga yra anonimiškai gauti įrodymai, nes asmenų, atlikusių slaptą sekimą, apklausti teisme negalima, todėl ir negalima išsiaiškinti, kodėl sekimo medžiagoje nėra užfiksuoti tiek R. F., tiek kitų asmenų veiksmai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti.

Prokuroras teigia, kad apklaustas liudytoju policijos pareigūnas S. O. parodė, kad jis nurodė J. K. apie planuojamą vagystę ir nurodė, kad joje dalyvaus R. F. Ši informacija buvo gauta vykdant slaptą sekimą. Tokia S. O. informacija pasitvirtino, nes vagystė iš tiesų įvykdyta ir to neginčijo pats apylinkės teismas, nes už minėtą vagystę nuteisė A. B. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiai su šiomis prokuroro nurodytomis aplinkybėmis sutinka, tačiau pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. 2 d.).

Svarbu pažymėti, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).

Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos 13 punkte numatyta, kad kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais.

Pareigūnas G. K. paruošė pažymą 2010-10-07 apie R. F. bei su juo susijusių nenustatytų asmenų slaptą sekimą (b. l. 55-58, t. 1). R. F. kaltė taip pat grindžiama 2010-10-08 slapto sekimo protokolu, kurį surašė pareigūnas S. O. (b. l. 59-62, t. 1). Šiuo atveju svarbu tai, ar duomenys, užfiksuoti 2010-10-07 pažymoje ir 2010-10-08 slapto sekimo protokole gali būti patikrinti Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka.

Pažymėtina, kad tiek pareigūno G. K. 2010-10-07 pažymoje, tiek pareigūno S. O. surašytame 2010-10-08 slapto sekimo protokole nurodomi duomenys buvo gauti iš operatyvinę veiklą vykdžiusių pareigūnų, kurių tapatybė yra įslaptinta. Kadangi šių pareigūnų tapatybė nėra žinoma, todėl nėra galimybės juos ir apklausti.

Prokuroras akcentuoja, kad iš 2011-10-18 teismo posėdžio protokolo matyti, kad G. K. sudarė pažymą iš pareigūnų, kurie vykdė slaptą sekimą pateiktų ataskaitų. Jis su jais tiesiogiai bendravo. Jis nurodė, kad surašyta pažyma teisinga. Tai reiškia, kad teismas turėjo galimybę ir pasinaudojo ja, siekdamas patikrinti pažymoje nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir pastarojo liudytojo parodymai tik patvirtina R. F. kaltę darant minimą nusikaltimą.

Tokie prokuroro argumentai tik iš dalies yra teisingi. Teismas neabejoja, kad G. K. sudarė pažymą iš pareigūnų, kurie vykdė slaptą sekimą pateiktų ataskaitų, taip pat dėl to, kad jis su jais tiesiogiai bendravo. Tačiau tai nereiškia, kad teismas galėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka patikrinti pažymoje nurodytų aplinkybių pagrįstumą. Liudytojas pažymėjo, kad „slapti pareigūnai, kurių tapatybės negalima atskleisti, vykdo tiesioginį sekimą ir sekimo eigą išdėsto raštu ataskaitose. Jų pagrindu paruošiama pažyma“ (b. l. 42-43, t. 2).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad duomenys, užfiksuoti 2010-10-07 pažymoje ir 2010-10-08 slapto sekimo protokole negali būti ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Todėl juose esantys duomenys negali būti pripažinti įrodymais.

Tai, ar teisme apklaustas liudytojas G. K. tiesiogiai bendravo ar ne su slaptais pareigūnai, vykdžiusiais operatyvinę veiklą (sekimą) šiuo atveju nėra taip svarbu. Nes net ir tuo atveju, jeigu liudytojas G. K. prieš surašydamas minėtą pažymą tiesiogiai ir bendravo su operatyvinę veiklą vykdžiusiais pareigūnais, ir šie jam papildomai žodžiu patvirtino, kad R. F. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, teismas neturi galimybės to patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka ir teisiškai to įvertinti. T. y. pripažinti tai įrodymais pagrindžiančiais R. F. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad jokių kitų duomenų (be užfiksuotų 2010-10-07 pažymoje ir 2010-10-08 slapto sekimo protokole), kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d. būtų pripažinti neginčijamais įrodymais, pagrindžiančiais R. F. kaltę dalyvavus padarant nusikalstamą veiką, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. numatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apylinkės teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad R. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. išteisintas pagrįstai, kadangi teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011). Nagrinėjamu atveju R. F. kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Byloje esantys duomenys besąlygiškai neįrodo R. F. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. yra išteisintas pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.