- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- AN2-43-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01968-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-asis veiklos skyrius
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties A. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2019 m. spalio 4 d. nutarimu A. Š. už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje paskirta 400 eurų bauda, įpareigojant atlyginti V. P. 150 eurų turtinę žalą už tai, kad jis 2018 m. liepos 2 d., 8.42 val., (duomenys neskelbtini), išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje 12 vnt. tujų, išmetė į balą lentelę, su užrašu „nemindžioti vejos“. Taip pat tęsdamas savo veiksmus A. Š. 2018 m. liepos 2 d. apie 16.00 val., išrovė tas pačias, toje pat vietoje, 7 susodintas tujas, numetė į patvorį, sulaužė, sumindė lentelę „nemindžioti žolės“. 2018 m. liepos 3 d. išrovė 5 likusias tujas. 2018 m. liepos 4 d. tęsdamas savo veiksmus A. Š. pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos, važinėjo automobiliu. Tuo savo veiksmais A. Š. vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, bei tyčia sugadino tujas (svetimą turtą), padarydamas 150 eurų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi A. Š. skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. spalio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje tujas, išmetė ir sulaužė informacinę lentelę, pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos ir tyčia nukentėjusiojo žemės sklype važinėjo automobiliu, nesinaudodamas pravažiavimo keliu, kuris tuo metu buvo laisvas, dėl ko V. P. buvo priverstas persodinti tujas, kas neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė turtinę žalą. Institucija priėmė teisingą nutarimą dėl A. Š. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės pagrįstumo, tinkamai įvertino visas aplinkybes.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) A. Š. prašo šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad teismo nutartis priimta neteisėtai ir nepagrįstai, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus bylos, neatskleidus jos esmės, nesivadovaujant įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jų išvadomis ir juose nustatytomis faktinės aplinkybėmis. Teismo išvados prieštarauja prejudiciniams faktams, rašytiniams įrodymams, kuriuos pirmos instancijos teismas ignoravo arba vertino netinkamai. Nutartyje nepasisakyta dėl esminių skundo argumentų (kaip pvz., nusižengimo sudėties nebuvimas, pačio nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumas ir t.t.) Iš tiesų, susidaro įspūdis, kad teismas priėmė nutartį nesusipažinęs nei su skundo argumentais, nei su prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais ir netgi nesusipažinęs su įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
3.2. Skunde taip pat nurodo, jog iš Institucijos nutarimo matyti, kad jam pritaikyta atsakomybė už tai, kad atliko tam tikrus veiksmus (iškasė tujas, numetė lentelę, važiavo automobiliu) V. P. priklausančioje nuosavybėje – žemės sklype. Tiek Institucijos nutarimo, tiek teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės nulėmė tai, kad teismas neteisingai nustatė kelio, kuriame nukentėjusysis V. P. savavališkai pasodino tujas ir padėjo medinę lentelę, priklausomybę. Neįvertino, kad V. P. neturėjo teisės ant kelio sodinti augalus, o tiksliau kurti kliūtis pravažiavimo kelyje (nes kelias jam nepriklauso ir galiojo laikinosios apsaugos priemonės draudžiančios kliudyti jam naudotis keliu), bei neteisingai aiškino įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Jais nustatyta, kad kelias, kuriame V. P. pasodino tujas, priklauso ne tariamam nukentėjusiajam V. P., o sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), kurios narys yra ir jis. Šios aplinkybės yra reikšmingos tariamo nukentėjusiojo veiksmų vertinimui. Teismas visiškai neįvertino ir ignoravo, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26729-615/2017 įsiteisėjimo įpareigojo V. P. netrukdyti jam naudotis keliu/pravažiavimu, besiribojančiu su jam priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. 5280/0021:18, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5280/0020:130), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytu kadastro duomenų pakeitimo“, vykdymą. Tačiau po šios teismo nutarties priėmimo V. P. pažeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kelio/pravažiavimo dalyje neteisėtai pasodino augalu (tujų) gyvatvorę, tokiu būdu susiaurindamas kelia nuo 3,5 m iki 2,9 m bei sudarydamas kliūtis pravažiuoti keliu esant pastatytai jo mašinai dešinėje kelio pusėje. Jau nepaisant to, kad pagal 1993 m. parengtą ir suderintą SB (duomenys neskelbtini) išplanavimo planą keliuko plotis siekia net 7,5 m. tačiau V. P. pasodindamas tujas jį sumažino iki 2,9 m. Todėl jis patraukdamas pasodintus V. P. augalus nuo važiuojamosios kelio dalies nepadarė jokio teisės pažeidimo, nes pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turėjo teisę netrukdomai naudotis ginčo keliu/pravažiavimu, kas buvo galiausiai nustatyta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuos teismas aiškino neteisingai. Teismas konstatuoja, kad jis išrovė tujas V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje. Visiškai nesuprantama, kaip šioje byloje teismas bei nutarimą surašiusi pareigūnė galėjo padaryti tokias išvadas, kuomet įsiteisėjusiuose teismu sprendimuose nurodomos visiškai priešingos išvados ir tokiu išvadų pagrindu panaikintas administracinis aktas. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2- 2059-615/2018, jo ieškinį tenkino pilnai (panaikino ginčytus administracinius aktus, kuriais V. P. buvo prijungtas ginčo kelias), nustatę, kad ginčo kelias-įvažiavimas pagal rašytinius įrodymus bei nusistovėjusią žemėnaudą patenka į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją, o ne į V. P. žemės sklypo ribas. Taigi, iš aukščiau išdėstytų įsiteisėjusių teismų sprendimų ir juose nustatytų prejudicinių faktų daroma vienareikšmiška išvada, kad kelias/pravažiavimas, kuriame tariamas nukentėjusysis V. P. galiojant laikinosios apsaugos priemonėmis pasodino tujas trukdančias naudotis keliu, visą laiką buvo ne V. P., o SB (duomenys neskelbtini), kurios narys jis yra, nuosavybė. Iš teismų sprendimų daroma vienareikšmiška išvada, kad V. P. neturėjo jokios teisės jam nepriklausančioje žemėje (SB (duomenys neskelbtini) priklausančiame kelyje) sodinti tujas, tokiu būdu susiaurindamas pravažiavimo kelią, neturėjo teisės jam nepriklausančioje žemėje padėti užrašą: „nemindyti vejos“ ir neturėjo teisės aptverti jam nepriklausantį privažiavimo kelią tvora. Dar kartą primintina, kad tokius veiksmus V. P. atlikti draudė ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
3.3. Teismo vertinimu pasodintos tujos ir tvora netrukdo naudotis pravažiavimo keliu ir įsukti į jam priklausantį žemės sklypą, kadangi minėtame kelyje pareigūnams atlikus bandymą gali prasilenkti dvi transporto priemonės. Su šiais teismo argumentais visiškai nesutinka ir pabrėžia kad teismas turėjo vertinti jo galimybę patekti į namų valdą bei naudotis keliu/pravažiavimu ne šiuo metu, o būtent tariamo nusižengimo padarymo dieną – 2018 m. liepos 2 d. Priešingai teismo išvadoms, su jo skundu pridėti rašytiniai įrodymai bei nurodytos aplinkybės patvirtino, kad V. P. pasodinus augalus ant jau susiformuotų kelio įvažų bei atlikus kitus neteisėtus veiksmus (savavališkai aklinai aptvėrus jo sklypą tvora, įskaitant įvažiavimą / išvažiavimą į kelią) buvo sudarytos kliūtys jam naudotis keliu bei patekti į savo namus bei prasilenkti dviem transporto priemonėms, o jo veiksmuose nebuvo jokio nusižengimo požymių ar piktnaudžiavimo teise – jis tiesiog įgyvendino laikinosiomis apsaugos priemonėmis suteiktą teisę naudotis keliu. V. P. tikslingai siekdamas jam sukurti kliūtis naudotis keliu ir pažeisdamas galiojančias laikinąsias apsaugos priemones iš pradžių ginčo kelio pašonėje pastatė viena vazoną su tuja, kas matyti ir iš 2018 m. liepos 5 d. antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 106-18-30 nuotraukos Nr. 3 bei jo pridedamos nuotraukos Nr. 5. Tačiau neilgai trukus (2018 m. vasarą) V. P. viduryje kelio, dėl kurio priklausomybės teisme vyko ginčai, pasodino į vientisą eilę augalus (tujas), įmontavo bortelius, tokiu būdu susiaurindamas ginčo kelią/pravažiavimą nuo 7,5 m., arba bent minimalaus 3,5 metrų atstumo iki 2,90 m ir sudarydamas kliūtis pravažiuoti keliu esant pastatytai mašinai dešinėje kelio pusėje, kas akivaizdžiai pažeidė Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nutarties išvadoms, V. P. veiksmai ne tik pasodinant tujas ant pravažiavimo kelio, bet ir aklinai aptveriant sklypą tvora, jam neabejotinai buvo sukurtos kliūtys naudotis ginčo keliu ir patekti į jam priklausančią namų valdą.
3.4. Skunde teigiama, kad jis niekaip nenuniokojo bei nesunaikino V. P. augalų – tujų, nes jos auga tame pačiame kelyje ir šiandien, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos. Jis tik iškasė augalus bei juos paliko su šaknimis, o V. P. augalus ir vėl pasodino į jų pirminę padėtį. Todėl jokia reali žala nukentėjusiajam nei 150 Eur apimtyje, nei jokia kita apimtimi nebuvo padaryta. Be to, juk pats V. P. buvo iškvietęs policiją, tačiau pareigūnams susipažinus su nurodyta situacija, jo atžvilgiu jokia administracinė teisena nebuvo pradėta, nes pareigūnams jis pateikė Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kurios pagrindu, V. P. negalėjo sodinti minėtų augalų siekdamas trukdyti jam naudotis ginčo keliu. Dėl kokių priežasčių, t. y. ar dar 2018 m. V. P. pareiškimo ar naujo V. P. pareiškimo pagrindu 2019 m. spalio 4 d. buvo surašytas ginčijamas nutarimas neaišku. Kita vertus, jeigu V. P. ir būtų kilusi žala (nors šiuo atveju jos nekilo), tai tik dėl jo paties prisiimtos rizikos ir yra jo paties neteisėtu veiksmu rezultatas, už kuri man negali kilti administracinė atsakomybė. Tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek šiame skunde nurodė, kad pirma, V. P. turtas – tujos ir medinė lentelė nebuvo sunaikinta, tujos buvo tik iškastos ir paties V. P. skubiai susodintos atgal ant kelio, todėl apskritai jokios tyčios ir nusižengimo nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmuose taip pat nebuvo nusižengimo, numatyto ANK 518 str. požymių, nes jis turėjo teisę netrukdomai naudotis keliu/pravažiavimu bei pašalinti joje neteisėtai sukurtas kliūtis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. A. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį ir ANK 518 straipsnį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. Š. pagrįstai pripažino padariusį ANK 115 straipsnyje ir ANK 518 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. kaltė padarius minėtus nusižengimus yra įrodyta.
9. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
10. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
11. A. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad tiek Institucijos nutarimo, tiek teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės ir nulėmė tai, kad teismas neteisingai nustatė kelio, kuriame nukentėjusysis V. P. savavališkai pasodino tujas ir padėjo medinę lentelę, priklausomybę, neįvertino, kad V. P. neturėjo teisės ant kelio sodinti augalus, o tiksliau kurti kliūtis pravažiavimo kelyje (nes kelias jam nepriklauso ir galiojo laikinosios apsaugos priemonės draudžiančios kliudyti jam naudotis keliu). Aukštesnysis teismas su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais nesutinka.
12. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 atmetė pareiškėjo ir ieškovo ieškinį dalyje dėl sprendimų panaikinimo, kuriais nukentėjusiajam natūra buvo grąžintas 0,24 ha žemės sklypas. Atsižvelgiant į teismų sprendimus ir byloje esančius duomenis, matyti, jog pagal 1992 m. liepos 20 d. sklypo raudonųjų linijų planą M1:500, kuris yra pirmesnis nei pareiškėjo minimas 1993 metų SB (duomenys neskelbtini) planavimo projektas, V. P. priklausančio žemės sklypo kraštinė su pravažiavimo keliu ribojasi lygia tiesia linija (kurios vietoje yra pasodintos tujos ir pastatyta lentelė su užrašu „nemindžioti vejos“), o A. Š. nurodytame generaliniame plane – pravažiavimo kelio pradžioje įtvirtintas praplatėjimas, padarytas V. P. žemės sklypo sąskaita, o 2002 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke arbiso ženklinimas atitinka pirmąjį – 1992 m. raudonųjų linijų planą. Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis 1992 m. liepos 20 d. sklypo raudonųjų linijų planu M1:500 (b. l. 105) ir (duomenys neskelbtini) 2002 m. gegužės 23 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu (b. l. 103), sprendžia, kad V. P. pasodino tujas ir lentelę su užrašu „nemindžioti vejos“ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2- 2059-615/2018, jo ieškinį tenkino pilnai (panaikino ginčytus administracinius aktus, kuriais V. P. buvo prijungtas ginčo kelias), nustatę, kad ginčo kelias-įvažiavimas pagal rašytinius įrodymus bei nusistovėjusią žemėnaudą patenka į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją, o ne į V. P. žemės sklypo ribas, tačiau ši nutartis, kaip ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 buvo panaikintos.
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. P. pažeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kelio/pravažiavimo dalyje neteisėtai pasodino augalu (tujų) gyvatvorę, tokiu būdu susiaurindamas kelia nuo 3,5 m iki 2,9 m bei sudarydamas kliūtis pravažiuoti keliu esant pastatytai jo mašinai dešinėje kelio pusėje. Tačiau įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje konstatuota, kad V. P. užsodintos tujos ir įrengti borteliai niekaip neriboja ieškovo galimybių patekti į savo žemės sklypą – ginčo keliu/pravažiavimu gali pravažiuoti krovininis automobilis, o vienu metu važiuoti dvejoms transporto priemonėms šalia viena kitos nėra jokio būtinumo. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. P. jam asmenines nuosavybės teise priklausančiame sklype pasodintos tujos ir greta jų pastatyta informacinio pobūdžio lentelė niekaip nesudarė kliūčių A. Š. patekti į savo sklypą, todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog A. Š., patraukdamas pasodintus V. P. augalus nuo važiuojamosios kelio dalies, nepadarė jokio teisės pažeidimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. Š., išraudamas V. P. sklype pasodintas tujas ir pastatytą lentelę, pildamas nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos, veikė savavališkai, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir įgyvendino savo tariamą, objektyvaus pagrindo neturinčią, teisę naudotis neva sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausančiu sklypu.
14. ANK 115 straipsnyje nustatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
15. Apeliantas teigia, kad V. P. turtas – tujos ir medinė lentelė nebuvo sunaikinta, tujos buvo tik iškastos ir paties V. P. skubiai susodintos atgal ant kelio, todėl apskritai jokios tyčios ir nusižengimo nebuvo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad tujų išrovimas, lentelės su užrašu „nemindžioti žolės“ sulaužymas ir sumindymas, neabejotinai padaro turtinės žalos, kurią nukentėjusysis įvertino 150 Eur. Teismo nuomone, toks nurodytas žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tujos buvo suniokotos, taip pat pats A. Š. pripažino, kad kartais važiuodamas automobiliu kliudo kaimyno pasodintas tujas (administracinio nusižengimo b. l. 15). Nors tame pačiame paaiškinime A. Š. nurodo, kad taip elgiasi netyčia, t. y. netilpdamas užsodintų tujų susiaurintame kelyje, tačiau tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš teismų sprendimų akivaizdžiai matyti, jog kelias automobiliams pravažiuoti yra pakankamai platus, taigi A. Š., važiuodamas ant pasodintų tujų, neabejotinai tą darė tyčia ir tikslingai, kaip ir atlikdamas veiksmus, už kuriuos yra nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, t. y. siekdamas įgyvendinti savo tariamą teisę tyčia sugadino svetimą turtą.
16. Byloje neginčytinai nustačius, kad A. Š. 2018 m. liepos 2 d., 8.42 val., (duomenys neskelbtini), išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje 12 vnt. tujų, išmetė į balą lentelę, su užrašu „nemindžioti vejos“, tęsdamas savo veiksmus 2018 m. liepos 2 d. apie 16.00 val., išrovė tas pačias, toje pat vietoje, 7 susodintas tujas, išrovė, numetė i patvorį, sulaužė, sumindė lentelę „nemindžioti žolės“, 2018 m. liepos 3 d. išrovė 5 likusias tujas, 2018 m. liepos 4 d. tęsdamas savo veiksmus pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos, važinėjo su automobiliu, tuo savo veiksmais A. Š. vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, bei tyčia sugadino tujas (svetimą turtą), padarydamas 150 eurų turtinę žalą, todėl jo veikos pagal ANK 115 straipsnį ir 518 straipsnį buvo kvalifikuotos teisingai.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 115 straipsnis ir 518 straipsnis neturi atskirų dalių, t. y. nusižengimo sudėties požymiai išdėstyti viena pastraipa, tačiau ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime buvo nurodyta ANK 115 straipsnio 1 dalis ir 518 straipsnio 1 dalis kaip A. Š. atsakomybės pagrindas, nagrinėjamu atveju nesudaro prielaidos konstatuoti, kad jis nubaustas už nusižengimus, kurių sudėtis neatitinka jo veiksmų esmės. ANK 115 ir 518 straipsniai turi vieną dalį, ir nors ji neįvardijama kaip 1 dalis, tačiau iš esmės yra vienintelė straipsnio dalis. Institucijos bei teismo sprendimų turinys rodo, kad toks rašymo netikslumas neturėjo įtakos sprendimų teisėtumui ir teisingumui, o vertinant A. Š. atsakomybę buvo parinkti tinkami ANK straipsniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-697/2019), todėl laikytina, kad A. Š. yra nubaustas pagal ANK 115 straipsnį ir 518 straipsnį.
18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.