- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- AN2-316-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01968-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-asis veiklos skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. (toliau – A. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties A. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. Š., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2019 m. spalio 4 d. nutarimu už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta 400 eurų bauda, įpareigojant atlyginti V. P. padarytą 150 eurų turtinę žalą už tai, kad jis 2018 m. liepos 2 d., 8.42 val., (duomenys neskelbtini), išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje 12 vnt. tujų, išmetė į balą lentelę, su užrašu „nemindžioti vejos“. Taip pat, tęsdamas savo veiksmus, A. Š. 2018 m. liepos 2 d. apie 16.00 val., išrovė tas pačias, toje pat vietoje 7 susodintas tujas, numetė į patvorį, sulaužė, sumindė lentelę „nemindžioti žolės“. 2018 m. liepos 3 d. išrovė 5 likusias tujas. 2018 m. liepos 4 d. tęsdamas savo veiksmus A. Š. pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos, važinėjo automobiliu. Tuo savo veiksmais A. Š. vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, bei tyčia sugadino tujas (svetimą turtą), padarydamas 150 eurų turtinę žalą.
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, A. Š. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi A. Š. skundą atmetė ir 2019 m. spalio 4 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutiko ir Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atmetęs A. Š. apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, A. Š. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl Institucijos 2019 m. spalio 4 d. nutarimo ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties bei Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties panaikinimo tenkintas iš dalies - Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis panaikinta ir A. Š. administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, jog byloje yra teismų nepatikrinti ir neįvertinti duomenys, susiję su draudimu bausti du kartus už tą pačią veiką.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. A. Š. teigimu, teismo nutartis priimta neteisėtai ir nepagrįstai, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus bylos, neatskleidus jos esmės, nesivadovaujant įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jų išvadomis ir juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo išvados prieštarauja prejudiciniams faktams, rašytiniams įrodymams, kuriuos pirmos instancijos teismas ignoravo arba vertino netinkamai. Nutartyje nepasisakyta dėl esminių skundo argumentų (kaip pvz., nusižengimo sudėties nebuvimas, nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumas ir t.t.). Apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nesusipažinęs nei su skundo argumentais, nei su prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais ir netgi su įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad iš Institucijos nutarimo matyti, jog apeliantui pritaikyta administracinė atsakomybė už tai, kad jis atliko tam tikrus veiksmus (iškasė tujas, numetė lentelę, važiavo automobiliu) V. P. priklausančioje nuosavybėje – žemės sklype, tačiau tiek Institucija priimdama nutarimą skirti nuobaudą, tiek ir apylinkės teismas, palikdamas galioti minėtą sprendimą, neteisingai nustatė kelio, kuriame nukentėjusysis V. P. savavališkai pasodino tujas ir padėjo medinę lentelę, priklausomybę. Neįvertino, kad V. P. neturėjo teisės ant ginčo kelio/pravažiavimo sodinti augalus, o tiksliau kurti kliūtis pravažiavimo kelyje, nes kelias jam nepriklauso nuosavybės teise ir tuo metu galiojo teismo nutartimi skirtos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios kliudyti A. Š. naudotis keliu, bei neteisingai aiškino įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Teismai, išnagrinėję civilinę bylą dėl kelio priklausomybės, nustatė, kad kelias, kuriame V. P. pasodino tujas, priklauso ne tariamai nukentėjusiam V. P., o sodininkų bendrijai „Vėtrungė“, kurios narys yra ir apeliantas, todėl jis turėjo teisę naudotis pravažiavimu. Šios teismų nustatytos aplinkybės yra itin reikšmingos tariamo nukentėjusiojo veiksmų vertinimui. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, visiškai neįvertino ir ignoravo tai, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo įpareigojo V. P. netrukdyti A. Š. naudotis keliu/pravažiavimu, besiribojančiu su jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, vykdymą. Po šios teismo nutarties priėmimo V. P., pažeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kelio/pravažiavimo dalyje neteisėtai pasodino augalų (tujų) gyvatvorę, tokiu būdu susiaurindamas kelią nuo 3,5 m iki 2,9 m bei sudarydamas kliūtis pravažiuoti keliu esant pastatytai jo mašinai dešinėje kelio pusėje. Apeliantas, patraukdamas pasodintus V. P. augalus nuo važiuojamosios kelio dalies, nepadarė jokio teisės pažeidimo, nes pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jis turėjo teisę netrukdomai naudotis ginčo keliu/pravažiavimu, kas buvo galiausiai nustatyta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuos teismas aiškino neteisingai. Įsiteisėjusių teismų sprendimų ir juose nustatytų prejudicinių faktų kontekste darytina išvada, kad kelias/pravažiavimas, kuriame tariamas nukentėjusysis V. P., galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, pasodino tujas trukdančias naudotis keliu, visą laiką buvo ne V. P., o SB „(duomenys neskelbtini)“, kurios narys yra ir apeliantas, todėl akivaizdu, kad V. P. neturėjo jokios teisės jam nepriklausančioje žemėje (SB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kelyje) sodinti tujas, tokiu būdu susiaurindamas pravažiavimo kelią, neturėjo teisės jam nepriklausančioje žemėje padėti užrašą: „nemindyti vejos“ ir neturėjo teisės aptverti jam nepriklausantį privažiavimo kelią tvora.
4.3. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su apylinkės teismo nutarties argumentu, kad pasodintos tujos ir tvora netrukdo naudotis pravažiavimo keliu ir įsukti į apeliantui priklausantį žemės sklypą, kadangi minėtame kelyje policijos pareigūnams atlikus bandymą gali prasilenkti dvi transporto priemonės. Teismas turėjo vertinti A. Š. galimybę patekti į namų valdą bei naudotis keliu/pravažiavimu ne šiuo metu, o tariamo nusižengimo padarymo dieną – 2018 m. liepos 2 d. Kartu su skundu pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. P. pasodinus augalus ant jau suformuotų kelio įvažų bei atlikus kitus neteisėtus veiksmus (savavališkai aklinai aptvėrus jo sklypą tvora, įskaitant įvažiavimą/išvažiavimą į kelią) buvo sudarytos kliūtys naudotis keliu bei patekti į savo namus, prasilenkti dviem transporto priemonėms. Apelianto veiksmuose nebuvo jokio nusižengimo požymių ar piktnaudžiavimo teise – jis tiesiog įgyvendino laikinosiomis apsaugos priemonėmis suteiktą teisę naudotis keliu. 2018 m. vasarą V. P. viduryje kelio, dėl kurio priklausomybės teisme vyko ginčai, pasodino į vientisą eilę augalus (tujas), įmontavo bortelius, tokiu būdu susiaurindamas ginčo kelią/pravažiavimą nuo 7,5 m., arba bent minimalaus 3,5 metrų atstumo iki 2,90 m ir sudarydamas kliūtis pravažiuoti keliu, esant pastatytai mašinai dešinėje kelio pusėje, kas akivaizdžiai pažeidė Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokiais V. P. veiksmais neabejotinai buvo sukurtos kliūtys naudotis ginčo keliu ir patekti į apeliantui priklausančią namų valdą.
4.4. Skunde teigiama, kad apeliantas nenuniokojo bei nesunaikino V. P. augalų – tujų, nes jos auga tame pačiame kelyje ir šiandien, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos. Jis tik iškasė augalus bei juos paliko su šaknimis, o V. P. augalus ir vėl pasodino į jų pirminę padėtį. Todėl jokia reali žala nukentėjusiajam nei 150 eurų apimtyje, nei jokia kita apimtimi nebuvo padaryta. Tujos buvo tik iškastos ir V. P. skubiai susodintos atgal ant kelio, todėl apskritai jokios tyčios ir nusižengimo apelianto veiksmuose nebuvo, jis tiesiog įgyvendino savo teisę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kas tik patvirtina, kad jo veiksmuose taip pat nebuvo nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių, nes jis turėjo teisę netrukdomai naudotis keliu/pravažiavimu bei pašalinti neteisėtai sukurtas kliūtis. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas taip nesiaiškino kokiu pagrindu 2019 m. spalio 4 d. buvo surašytas ginčijamas Institucijos nutarimas, t. y. ar tuo pačiu dar 2018 m. V. P. pateikto pareiškimo pagrindu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į A. Š. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2019 m. liepos 15 d. apylinkės teismo nutartį bei Institucijos 2019 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo A. Š., vienu iš skundo argumentų, kelia klausimą dėl pagrindo, kuriuo remiantis buvo priimtas 2019 m. spalio 4 d. Institucijos nutarimas nubausti A. Š. dėl administracinių nusižengimų, t. y. ar minėtas sprendimas nubausti A. Š. priimtas 2018 metų V. P. pareiškimo pagrindu ar minėtas asmuo pateikė naują pareiškimą (skundą), kurį išnagrinėjusi Institucija priėmė skundžiamą sprendimą.
8. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje pagal V. P. 2018 m. liepos 2 d. skundą (pareiškimą) A. Š. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) teisena pagal ANK 518 straipsnį dėl to, kad 2018 m. liepos 2 d. 8.42 val. (duomenys neskelbtini), A. Š. išvažinėjo pievą, išrovė 12 vnt. tujų, išmetė į balą lentelę su užrašu „nemindžioti vejos“, taip vykdė tariamą savo teisę ir padarė V. P. 150 eurų dydžio turtinę žalą. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, Institucijos vyriausioji tyrėja G. D., vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną, A. Š. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Nutarime konstatuota, kad A. Š. savo veiksmais nepadarė žalos V. P. ir neatliko jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozicijoje esančių požymių įgyvendinimą (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr.(duomenys neskelbtini), b. l. 56-59).
9. Iš tolesnės administracinio nusižengimo bylos eigos matyti, kad priėmus 2019 m. kovo 29 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir toliau buvo atliekami administracinio tyrimo veiksmai (surašyti įvykio vietos apžiūros protokolai, eksperimento atlikimo protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr.(duomenys neskelbtini), b. l. 23-28), tačiau sprendimo atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną byloje nėra. Atlikus tyrimo veiksmus, 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. M. A. Š. surašė naują administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, minėto procesinio dokumento surašymo pagrindas buvo tas pats V. P. 2018 m. liepos 2 d. skundas, dėl to paties įvykio (išvažinėtos pievos, išrautų tujų, medinės lentelės su užrašu ir 150 eurų žalos), kurį tiriant nustatytos aplinkybės, jau buvo įvertintos 2019 m. kovo 29 d. nutarime.
10. 2019 m. spalio 4 d. buvo priimtas Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį, 518 straipsnį už tai, kad 2018 m. liepos 2 d. 8.42 val. (duomenys neskelbtini), išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje 12 vnt. tujų, išmetė į balą lentelę su užrašu „nemindžioti vejos“; tęsdamas savo veiksmus, 2018 m. liepos 2 d. apie 16.00 val. išrovė tas pačias, toje pat vietoje susodintas septynias tujas, numetė į patvorį, sulaužė, sumindė lentelę su užrašu „nemindžioti žolės“; 2018 m. liepos 3 d. išrovė penkias likusias tujas; tęsdamas savo veiksmus, 2018 m. liepos 4 d. pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos, važinėjo automobiliu, taip vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, ir tyčia sugadino svetimą turtą (tujas), padarydamas 150 eurų turtinę žalą. 2019 m. spalio 4 d. nutarimu A. Š. buvo paskirta 400 eurų bauda ir įpareigojimas iki 2019 m. lapkričio 1 d. atlyginti V. P. padarytą 150 eurų turtinę žalą. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, 2019 m. spalio 4 d. nutarimu nuobauda A. Š. buvo paskirta iš esmės dėl to paties įvykio, tik šiek tiek papildžius pažeidimo padarymo aplinkybes, dėl kurio jau buvo priimtas Institucijos 2019 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas Institucijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo būtų panaikintas, todėl darytina išvada, kad jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ANK yra įtvirtintas draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką (ANK 2 straipsnio 5 dalis), taip pat negalimas kartotinis administracinių nusižengimų teisenos procesas dėl to paties fakto, t. y. pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn.
12. Siekiant išsiaiškinti 2019 m. kovo 29 d. Institucijos nutarimu nutrauktos administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo aplinkybes bei pagrindą ir nustatyti ar buvo laikomasi ANK 658-663 straipsniuose numatytos administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo tvarkos, aukštesnės instancijos teismas kreipėsi į Instituciją su prašymu pateikti duomenis kokiu pagrindu buvo atnaujinta administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir bylai buvo suteiktas naujas numeris, ar tyrimas buvo tęsiamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ar kitais pagrindais, taip pat koks subjektas priėmė sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucija 2020 m. liepos 22 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (atnaujinus naujas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atnaujinta 2019 m. balandžio 12 d. vyresniosios tyrėjos G. D. sprendimu, tokią teisę minėtai pareigūnei suteikia ANK 659 straipsnio 1 dalis, ir šis pareigūnės sprendimas buvo suvestas į Administracinių nusižengimų registrą bei buvo suteiktas naujas ROIK numeris. Institucija taip pat pažymėjo, kad atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, tyrimas buvo tęsiamas, surinkti papildomi duomenys, jų pagrindu surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo, o 2019 m. spalio 4 d. priimtas nutarimas nubausti A. Š. už minėtus pažeidimus, paskiriant subendrintą 400 eurų baudą. Kartu su šiuo atsakymu Institucija pateikė išrašą iš Administracinių nusižengimų registro, kuriame nurodyta, kad administracinė teisena pagal V. P. skundą, 2019 m. balandžio 12 d. buvo atnaujinta vyriausiosios tyrėjos G. D. sprendimu, atnaujinimo pagrindas ATPK 302 (17) straipsnio 4 dalis (b. l. 129-131), kas atitinka ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinio nusižengimo teisenos atnaujinimo pagrindą, t. y. naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
13. Išdėstytų aplinkybių visumoje, vertinant ar nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas ir pažeistas dvigubo baudimo negalimumo principas, atkreiptinas dėmesys į ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindus ir tvarką. Remiantis ANK 661 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija taip pat gali pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva (ANK 661 straipsnio 3 dalis). Jei yra pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, institucija tyrimo medžiagą ir savo teikimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą perduoda teismui arba institucijos vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui, kurių įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi baigta atnaujintina administracinio nusižengimo byla (ANK 661 straipsnio 5 dalis). Teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ANK 661 straipsnio 6 dalis). Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, kaip ir buvo padaryta šioje byloje, tam, kad priimti sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, turi paaiškėti naujos aplinkybės, nurodytos ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį, tačiau, kaip patvirtina aukštesnės instancijos teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, 2019 m. balandžio 12 d., kai institucijos teigimu buvo atnaujinta administracinio nusižengimo byla, jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant 2019 m. kovo 29 d. nutarimą, nebuvo paaiškėję. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje taip pat nėra jokio prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nors ANK 659 straipsnyje nurodyti subjektai, galintys pateikti minėtus prašymus, kaip ir sprendimo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių savo iniciatyva. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priėmė subjektas, kuriam įstatymo yra suteikta tokia kompetencija (ANK 661 straipsnio 5 ir 6 dalys, 662, 663 straipsnis). Aukštesnės instancijos teismui nėra pateikta ir jokių duomenų, pagrindžiančių, kad Institucija tyrimo medžiagą ir teikimą dėl administracinės teisenos atnaujinimo būtų perdavusi teismui ar Institucijos vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui, o minėti subjektai būtų priėmę sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos paaiškinimas, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla A. Š. atžvilgiu buvo atnaujinta Institucijos pareigūnei G. D. 2019 m. balandžio 12 d. priėmus sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną ir tai suvedus į Administracinių nusižengimų registrą, aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad Institucija administracinę teiseną atnaujino laikantis įstatymo reikalavimų ir ANK nuostatose nustatytos tvarkos. Byloje nėra Institucijos vadovo sprendimo įgalioti pareigūnę G. D. priimti sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos atnaujinimo, naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo medžiagos, teikimo, taip pat nėra ir Institucijos priimto sprendimo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Vien tai, kad bylos atnaujinimas buvo pažymėtas Administracinių nusižengimų registre, nesant tai pagrindžiančių dokumentų (motyvuoto nutarimo, iš kurio būtų aišku kokiu pagrindu, koks pareigūnas ir dėl kokių naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujino administracinio nusižengimo bylą), nelaikytina tinkamu administracinio nusižengimo bylos atnaujinimu. Nors ANK 661 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, kaip turėtų būti įformintas Institucijos sprendimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tačiau sisteminė XXXVIII skyriaus normų analizė leidžia teigti, kad sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas tyrimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių metu surinktų duomenų visuma, taigi sprendimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kaip ir sprendimas ją nutraukti, turėtų būti įforminamas surašant atitinkamą nutarimą.
14. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla A. Š. atžvilgiu nebuvo atnaujinta laikantis ANK 658 - 663 straipsniuose numatytos tvarkos, todėl visi iš to kylantys padariniai negali būti laikomi teisėtais, t. y. nėra teisinio pagrindo pripažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. administracinio nusižengimo protokolą ir 2019 m. spalio 4 d. Institucijos nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, pagrįstais ir teisėtais. Esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam Institucijos nutarimui dėl administracinės teisenos nutraukimo to paties asmens atžvilgiu dėl to paties įvykio, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. skundą dėl Institucijos 2019 m. spalio 4 d. nutarimo, turėjo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors 2019 m. kovo 29 d. Institucijos nutarimu administracinė teisena A. Š. atžvilgiu buvo nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, o 2019 m. spalio 4 d. Institucijos nutarimu A. Š. buvo nubaustas dėl to paties įvykio jau pagal du ANK straipsnius, t. y. jam inkriminavus du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje ir ANK 518 straipsnyje, tačiau, kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, abu Institucijos procesiniai sprendimai, tiek nutarimas nutraukti teiseną, tiek nutarimas skirti nuobaudą, yra priimti to paties V. P. 2018 m. liepos 2 d. pareiškimo (skundo) tyrimo pagrindu, t. y. iš esmės dėl to paties fakto. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika principo, kad niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis), pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Europos žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatavo, kad, sprendžiant draudimo bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą principo problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, vien tai, kad 2019 m. spalio 4 d. nutarimu A. Š. dėl to paties fakto, pagal tą patį V. P. skundą buvo inkriminuoti jau du administraciniai nusižengimai (juolab, kad nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra paminėta, kad A. Š. savo veiksmais nepadarė žalos V. P., kas iš esmės gali būti abiejų pažeidimų padarymo faktą įrodinėtina aplinkybė) nepaneigia išvados, kad administracinėn atsakomybėn A. Š. buvo patrauktas antrą kartą dėl to paties fakto, esant įsiteisėjusiam Institucijos nutarimui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.
16. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad negalimas kartotinis administracinių nusižengimų teisenos procesas dėl to paties fakto (ANK 591 straipsnio 8 punktas), darytina išvada, kad Institucijai 2019 m. kovo 29 d. priėmus nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, visas vėliau vykęs tyrimas administracinio nusižengimo byloje, 2019 m. rugsėjo 9 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2019 m. spalio 4 d. Institucijos nutarimas yra vertintini kaip neteisėti, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu nutrauktina.
17. Kadangi konstatuotas dvigubo baudimo negalimumo principo pažeidimas ir administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu nutraukiama, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų aukštesnės instancijos teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad nepritartina tokiai praktikai kai asmenys tarpusavyje susiklosčiusius civilinius teisinius santykius ir iš jų kylančius ginčus stengiasi spręsti pasitelkiant administracinės ar baudžiamosios teisės priemones.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.