Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotai atstovei Raimondai Nešvidei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 65-ANR N-1398-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus 2019 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 65-ANR N-1398-2019 A. Š. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 400 eurų bauda įpareigojant atlyginti V. P. 150 eurų turtinę žalą už tai, kad jis 2018 m. liepos 2 d., 8.42 val. adresu (duomenys neskelbtini), išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje 12 vnt. tujų, išmetė į balą lentelę, su užrašu „nemindžioti vejos“. Taip pat tęsdamas savo veiksmus A. Š. 2018 m. liepos 2 d. apie 16.00 val., išrovė tas pačias, toje pat vietoje, 7 susodintas tujas, išrovė numetė i patvorį, sulaužė, sumindė lentelę „nemindžioti žolės“. 2018 m. liepos 3 d. išrovė 5 likusias tujas. 2018 m. liepos 4 d. tęsdamas savo veiksmus A. Š. pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos, važinėjo su automobiliu. Tuo savo veiksmais A. Š. vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, bei tyčia sugadino tujas (svetimą turtą), padarydamas 150 eurų turtinę žalą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. spalio 16 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. skundas, kuriuo prašoma pirmiau minėtą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, ignoruojant įsiteisėjusius teismų sprendimus ir faktines aplinkybes, o pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokių administracinių nusižengimų sudėties požymių, priešingai – teismų sprendimai ir nutartys patvirtina šioje situacijoje vienintelį neteisėtai besielgiantį asmenį – V. P.. Pareiškėjas nurodė, kad patraukdamas V. P. neteisėtai viduryje jam nepriklausančio kelio/pravažiavimo pasodintus augalus (tujas), neturėjo tyčios naikinti kito asmens turto, o tiesiog įgyvendino savo teisę patekti į jam priklausančią namų valdą, kuri buvo užtikrinta teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, draudžiančiomis V. P. trukdyti pareiškėjui patekti į jo namų valdą, per ginčo kelią, tačiau V. P. pasodino tujas ant ginčo pravažiavimo kelio (jau susiformavusios įvažos), įbetonavo tvoros stulpelius, kelią aptvėrė vieline tvora, netgi užbetonavo ir vieline tvora aptvėrė pareiškėjo įvažiavimą / išvažiavimą į kelią, tokiu būdu dar kartą atlikdamas veiksmus priešingus tiek teismo nutarčiai, tiek jo turimoms teisėms, kadangi tokiais veiksmais V. P. susiaurino pravažiavimo kelią nuo 3,5 m iki 2,9 m. Todėl šių augalų pašalinimą būtų galimą laikyti nebent kaip kelių eismo dalyvio pareigą pašalinti ant kelio esančią kliūtį. Be to, jis turėjo teisę netrukdomai naudotis ginčo keliu/pravažiavimu, kas buvo galiausiai nustatyta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais tyrėja privalėjo vadovautis. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam 2018 m. tik iškasus tujas, V. P. jas atgal įsodino į pirmine padėti – ant ginčo kelio, taip pat ir pasikėlė medinę lentelė ir ją pastatė toliau, kas iki šios dienos yra toje pačioje vietoje. Paaiškino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo teisminiai ginčai dėl kelio/pravažiavimo, esančio tarp pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. 5280/0021:18, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ir V. P. žemės sklypo, kadastro Nr. 5280/0020:130, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės, kuri pasikeitė V. P. atlikus naujus kadastrinius matavimus ir priėmus ginčijamus administracinius aktus, dėl ko pareiškėjas negali naudotis eilę metų naudotu pravažiavimo keliu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 pagal preiškėjo – ieškovo bei ieškovės SB „Vėtrungė“ ieškinį atsakovams V. P. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimo ir kitų administracinių aktų, plano panaikinimo, kuriais buvo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir žemės sklypas suteiktas V. P., 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2059- 615/2018, pareiškėjo ieškinį tenkino pilnai (panaikino ginčytus aktus), nustatę, kad ginčo kelias-įvažiavimas pagal rašytinius įrodymus bei nusistovėjusią žemėnaudą patenka į SB „Vėtrungė“ teritoriją, o ne į V. P. žemės sklypo ribas. 2019 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-513-273/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad vienintelis patekimas į jam priklausančią nuosavybę yra pro ginčo kelią, kurį aklinai aptvėrė V. P., todėl V. P. užtvėrus tvorą jis ir jo šeimos nariai neturėjo jokių galimybių patekti į jiems priklausančią nuosavybę, be to turi dvi transporto priemones, tačiau jų abiejų negali statyti jam priklausančiame žemės sklype, dėl V. P. veiksmų. V. P. atvėrus tik patekimą į automobilio stovėjimo aikštelę, įvažiavimas į garažą liko užblokuotas jo suvirinta tvora, ką patvirtina 2018 m. liepos 5 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106-18-30, kad į gyvenamojo namo garažą įvažiuoti nėra galimybės, nes įvažiavimas į garažą užtvertas betoniniu borteliu ir betonuotas metaliniu stulpu, todėl pareiškėjas privalėjo statyti vieną transporto priemonę privažiavimo kelio pakraštyje, kas netrukdė pravažiuoti ir prasilenkti kitoms transporto priemonėms, ką taip pat patvirtina minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymėjo, kad V. P. atlikus veiksmus ginčo kelyje, o pareiškėjui jame pastačius automobilį, kitai transporto priemonei pravažiuoti keliu tapo neįmanoma.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyrius teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apelianto reikalavimais. Nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. skundą palaikė skunde nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu Intstitucijos atstovė Raimonda Nešvidė skundą prašė atmesti Institucijos atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. P. skundą prašė atmesti ir priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Šioje administracinio nusižengimo byloje A. Š. ANK 115 ir 518 straipsnių pagrindu administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje, išrovė V. P. pasodintas tujas ir jas numetė į patvorį, sulaužė bei sumindė lentelę „nemindžioti žolės“, pylė nenustatytą turinį ant vietos, kurioje buvo pasodintos tujos ir toje vietoje važinėjo automobiliu.

ANK 115 straipsnyje numato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – 150 eurų, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 518 straipsnis nustato, jog savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Pareiškėjo A. Š. skundas motyvuojamas tuo, kad pastarasis jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė, kadangi V. P. neteisėtai, jam nepriklausančiame ginčo kelio viduryje pasodintas tujas patraukė įgyvendindamas savo teisę patekti į pareiškėjui priklausančią namų valdą, kuri buvo užtikrinta teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, A. Š. ne tik neturėjo tyčios sugadinti V. P. turto, bet ir to nepadarė, kadangi minėtos tujos ir išima medinė lentelė tebėra ginčo vietoje. Pareiškėjo nuomone jo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga ir teismų sprendimai.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimų, numatytų ANK 115 ir 518 straipsnių sudėtyse požymiai, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo, jo paaiškinimų teisme ir administracinio nusižengimo tyrimo metu, Institucijos nutarimo, išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti visi esminiai pažeidimų padarymo požymiai (admin. b. l. 1–2), V. P. skundas ir paaiškinimas, kuriuose jis pateikia paaiškinimus, sutampančius su skundžiamame nutarime pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis (admin. b. l. 3, 14), Lietuvos teismų sprendimai (admin. b. l. 9–13, 32–34, 35–56, b. l. 120–149), dokumentai ir planai, atvaizduojantys ginčijamo kelio ir sklypo ribas (admin. b. l. 16, 21, 22, b. l. 103, 104, 105, 113, 114, 115, 116, ), eksperimento atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad tarnybiniu automobiliu „5024“ pareigūnei įvažiavus į pravažiavimą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų pro vartus, pro juos pravažiuojama be kliūčių, o V. P. betoniniai stulpai ir susodintos tujos nesudaro jokių kliūčių patekti į minėtą pravažiavimą (admin. b. l. 24), kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir fotonuotraukos. Taip pat peržiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai (CD).

Traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį būtina nustatyti nusižengimo sudėties požymių visumą (objektyvieji požymiai - veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog A. Š., tyčia išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje pasodintas tujas, išmetė ir sugadino informacines lenteles, vėliau tęsdamas savo veiksmus išrovė tas pačias, toje pat vietoje susodintas tujas ir į patvorį numetė bei sulaužė informacinę lentelę „nemindžioti žolės“, o sekančią dieną, toliau tęsdamas savo veiksmus išrovė likusias tujas, po ko kitą dieną pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos, važinėjo su automobiliu, taip padarydamas žalą nukentėjusiajam, ką patvirtina vaizdo įrašai, fotonuotraukos, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai bei atlikto eksperimento protokolas. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, jog V. P. pasodintos tujos ir tvora, sudaro kliūtį iš pravažiavimo kelio įsukti į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį kiemą, dėl ko nebuvo užtikrintos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių teismų sprendimų kopijų matyti, jog kad tarp pareiškėjo bei nukentėjusiojo jau eilę metų vyko nesutarimai bei ginčai dėl įvažiavimo-kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją priklausomumo ir žemės sklypų ribų. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę naudotis pravažiavimo keliu, savavališkai ėmėsi veiksmų ne tam užtikrinti (įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nurodyta, jog ne pats pravažiavimo kelias, o jo plotis yra ginčo dalykas), o praplėsti pravažiavimo kelio plotį, kuris buvo susiaurintas Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 02-05-2820, V. P. atkūrus nuosavybės teisės ir grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, dėl ko nukentėjusiojo iniciatyva Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5280/0020:130), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110) buvo pakeistos pastarajam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos.

Pažymėtina tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus rašte (admin. b. l. 20) nurodyta, jog konkretus minimo pravažiavimo kelio plotis nebuvo nurodytas bendrijos projektuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog civilinę bylą nagrinėję visų instancijų teismai pripažino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimas nebuvo teisėtas, kadangi tokį sprendimą gali priimti tik teismas, tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas, savo nutartyje Nr. e3K-3-304-695/2019 atmetė pareiškėjo ir ieškovo ieškinį dalyje dėl minėtų sprendimų panaikinimo, kuriais nukentėjusiajam natūra buvo grąžintas 0,24 ha žemės sklypas. Atsižvelgiant į teismų sprendimus ir byloje esančius duomenis, matyti, jog pagal 1992 m. liepos 20 d. sklypo raudonųjų linijų planą M1:500 (b. l. 105) (kuris yra pirmesnis nei pareiškėjo minimas 1993 metų SB „(duomenys neskelbtini)“ planavimo projektas (generalinis planas)), V. P. priklausančio žemės sklypo kraštinė su pravažiavimo keliu ribojasi lygia tiesia linija (kurios vietoje yra pasodintos tujos), o pareiškėjo nurodytame generaliniame plane – pravažiavimo kelio pradžioje įtvirtintas praplatėjimas, padarytas V. P. žemės sklypo sąskaita, tačiau iš 2002 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke arbiso ženklinimas atitinka pirmąjį – 1992 m. raudonųjų linijų planą (b. l. 103). Sisteminė bylos duomenų analizė, fotonuotraukos ir pareigūnų atliktas eksperimentas paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kadangi akivaizdu jog pravažiavimo kelio krašte, besiribojančiame su V. P. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, pasodintos tujos ir tvora, netrukdo naudotis pravažiavimo keliu ir įsukti į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, kadangi minėtame kelyje vienu metu gali prasilenkti dvi transporto priemonės.

Bylos duomenys ne tik paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl jam sudarytų kliūčių naudotis ginčo keliu, bet ir visiškai patvirtina jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymių buvimą jo veiksmuose, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas išrovė V. P. nuosavybės teise priklausančioje pievoje tujas, išmetė ir sulaužė informacinę lentelę, pylė nenustatytą turinį ant vietos, kur susodintos tujos ir tyčia nukentėjusiojo žemės sklype važinėjo su automobiliu, nesinaudodamas pravažiavimo keliu, kuris tuo metu buvo laisvas, dėl ko V. P. buvo priverstas persodinti tujas, kas neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė turtinę žalą. Taigi, pareiškėjo skunde pateikiama ir teismo posėdyje palaikyta pozicija laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nukentėjusysis V. P. byloje pateikė civilinį ieškinį 450 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais sugadino tvoros tinklą, išrovė ir pasisavino tris metalinius stulpus išardydamas sutvirtinimus, išmėtytus bortelius ir jų sutvirtinimus, ką įvertino 300 eurų, taip pat už išrautas ir kelis kartus persodintas tujas, sudaužytas informacines lenteles, išvažinėtą pievelę ir pripiltas šiukšles, jų susodinimo vietoje, ką įvertinimo 150 eurų. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti neturtinę žalą dėl pastovaus terorizavimo, grasinimų ir gasdinimų, naudojamo psichologinio smurto bei melagingų pranešimų policijai.

Žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. ANK 664 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tačiau tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta turtinė žala pareiškėjo neteisėtais veiksmais, jam išraunant nukentėjusiojo tujas bei informacines lenteles, važinėjant vėja. Dėl to teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo įvertintu turtinės žalos dydžiu, su kuo sutiko ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, įpareigodama pareiškėją atlyginti V. P. padarytą 150 eurų turtinę žalą. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų dėl sugadinto tvoros tinklo ir pasisavintų metalinių stulpų bei išmėtytų bortelių, dėl to nukentėjusiojo reikalavimas dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama neturtinės žalos samprata, t.y. neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. ANK nenumato neturtinės žalos atlyginimo procedūros, todėl šiuo atveju taikoma įstatymo analogija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, numatančiomis, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, o to nepadarius, nukentėjusysis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė apeliacinėje instancijoje, Institucija, nagrinėjusi bylą ne teismo tvarka, negalėjo išspręsti klausimo dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, dėl to V. P. reikalavimas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu, išaiškinant jam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Institucija priėmė teisingą nutarimą dėl A. Š. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės pagrįstumo, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl skundas atmestinas, o Institucijos nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus 2019 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 65-ANR N-1398-2019 palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo V. P. prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.