- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-111-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- A. R., K. K., E. K., L. R., E. R., A. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-118-772/2015 pagal ieškovo K. R. 2013-01-14 patikslintą ieškinį atsakovams A. R., K. K., E. K., L. R., E. R. dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų K. K., E. K., L. R., E. R. 2015-03-30 patikslintą priešieškinį ieškovui K. R. ir atsakovui A. K. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas K. R. (kaip teisių perėmėjas) teismo prašė: nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui K. R. paskirti naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raudona spalva (iš 239,79 kv. m. ), atsakovams K. K., E. K., A. K., E. R., L. R. žemės sklypo dalį, plane pažymėtą žalia spalva (iš 236,21 kv. m.); bendram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą balta spalva (iš 330 kv. m.); nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovui K. R. naudojimui paskirti gyvenamojo namo dalis, 1-6 (iš 11.32 kv. m.), 1-7 (iš 13, 67 kv. m.), 1-10 (iš 2, 70 kv. m.), bendro ploto (27, 69 kv. m.) plane pažymėtą tamsiai mėlyna spalva; atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-2 (iš 3.74 kv. m.), 1-3 (iš 2.46 kv. m.), 1-4 (iš 10.28 kv. m.), 1-5 (iš 13.93 kv. m.); viso atsakovų bendram naudojimui paskirti 30, 41 kv. m. ploto patalpas, plane pažymėtas raudona spalva; bendram abiejų šalių naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (iš 3.72 kv. m.), 1-8 (iš 4, 68 kv. m.), 1-9 (iš 5, 06 kv. m.), 1-11 (iš 3, 65 kv. m.), viso bendram naudojimui paskirti 17,11 kv. m., plane pažymėtas šviesiai mėlyna spalva; nustatyti pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovui K. R. naudojimui paskirti 15,5 kv. m., plane pažymėtas geltona spalva, atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskirti 15.5 kv. m., plane pažymėtus raudona spalva; bendram šalių naudojimui paskirti kitus statinius (inžinerinius) - tvoras, vartus, šaligatvius, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodė, kad atsakovai savo paveldėtos turto (namo, garažo, žemės sklypo) dalies neprižiūri, nesirūpina, nemoka mokesčių. Gyvenamas namas yra avarinės būklės, ieškovas ketina atlikti remontą, susitvarkyti pastatus ir žemės sklypą, tačiau tam būtinas turto atidalijimas.
Atsakovai K. K., E. K., L. R., E. R. priešieškiniu prašė: ieškovo K. R. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo atsakovams K. K., E. K., L. R. ir E. R. atmesti; tenkinti atsakovų K. K., E. K., L. R. ir E. R. priešieškinį ieškovui K. R. ir A. K. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo; priteisti ieškovui K. R. asmeninės nuosavybės teise K. K., E. K. kiekvienai priklausančias po 1/2 d., L. R. ir E. R. kiekvienam priklausančias po 1/8 d. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių tvoros, vartų, šaligatvių, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); iš ieškovo K. R. už jam atitenkančias atsakovų K. K., E. K., L. R. ir E. R. nekilnojamojo turto dalis, išvardintas patikslinto priešieškinio rezoliucinės dalies 2 punkte, priteisti atsakovams pinigines kompensacijas: K. K., E. K., po 2 618,89 EUR, (kiekvienai); L. R. ir E. R. - po 3 928,34 EUR (kiekvienam); priteisti iš ieškovo K. R. atsakovei K. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos iki bylos nagrinėjimo pabaigos; gražinti K. K. permokėtą 78,78 EUR žyminį mokestį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo K. R. ieškinį atsakovams atmetė, o atsakovų K. K., E. K., E. R. ir L. R. priešieškinį tenkino visiškai; atidalijo ir priteisė ieškovui K. R. iš K. K. ir E. K. kiekvienai asmeninės nuosavybės teise priklausančias po 1/2 dalį bei iš L. R. ir E. R. kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklausančias po 1/8 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių tvoros, vartų, šaligatvių, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisė iš ieškovo K. R. už jam atitenkančias atsakovų K. K., E. K., E. R., L. R. nekilnojamųjų daiktų dalis, išvardintas sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte, pinigines kompensacijas: K. K., E. K. kiekvienai po 2 618,89 EUR; L. R. ir E. R. kiekvienam - po 3 928,34 EUR; sprendė, kad ieškovas piniginę kompensaciją atsakovams turi sumokėti per 18 mėnesių, mokėdamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos; siekiant užtikrinti realų ieškovui tenkančios prievolės įvykdymą atsakovams, byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę, padarant įrašą viešame registre, kuriuo ieškovui uždraudžiama perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iki visiško prievolės atsakovams įvykdymo; įpareigojo ieškovą sumokėti atsakovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos skolos sumos iki visiško prievolių įvykdymo; priteisė atsakovei K. K. iš ieškovo K. R. 788,67 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui L. R. iš ieškovo K. R. 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui E. R. iš ieškovo K. R. 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; nurodė, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas atsakovams turi sumokėti per 6 mėnesius, mokėdamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos; įpareigojo ieškovą sumokėti atsakovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos bylinėjimosi išlaidų sumos iki visiško prievolės įvykdymo; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti K. K. permokėtą 78,78 Eur žyminio mokesčio dalį; priteisė iš ieškovo K. R. į valstybės biudžetą 62,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas sprendė, kad netikslinga pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą padalinti tarp bendraturčių ne tik žemės sklypą, bet ir kitus jų valdomus nekilnojamuosius daiktus. 2013-01-08 matininko A. S. parengtas nekilnojamojo turto objektų naudojimosi dalių nustatymo projektas ne tik nepašalina esamų nesutarimų tarp bendraturčių, bet ir sudaro sąlygas naujoms konfliktinėms situacijoms tarp jų kilti.
Teismas sprendė, kad atsakovų keliamas reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų tarp bendraturčių atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo labiau atitinka visų bendraturčių interesus, ginčo atveju atsižvelgiant į tarp jų susiklosčiusius bendravimo santykius jiems valdant bendrą turtą.
Teismas konstatavo, kad paveldėto nekilnojamojo turto atidalijimas bendrasavininkiams šiame ginče yra galimas tik priteisiant minėtiems atsakovams iš ieškovo piniginę kompensaciją už pastarajam atitenkantį kitų bendraturčių turtą, o ne tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimą kitu bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu, pagal CK 4. 75 str. 1 d. ir nustatant visiems bendraturčiams naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką.
Teismas sprendė, kad ginčo atveju paveldėti nekilnojamieji daiktai turi būti valdomi ir naudojami kuo praktiškiau, todėl, palyginus abiejų šalių nurodytus reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvadą, jog atsakovų reikalavimas ieškovui labiau atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas, nei ieškovo siūlymas tik nusistatyti naudojimosi turto dalimis tvarką tiek žemės sklype, tiek statiniuose pagal faktinį jų naudojimą.
Teismas sprendė, kadangi iš ieškovo atsakovams priteistinos kompensacijos dydis atsižvelgiant į skolininko finansinę padėtį yra didelis, dėl to ieškovą šią kompensaciją įpareigojo sumokėti kreditoriams per 18 mėnesių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas K. R. prašo panaikinti 2015-09-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškovo K. R. ieškinį bei patikslintą ieškinį, o atsakovų E. R., L. R., K. K. ir E. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti; nustatyti ieškovui K. R. ir atsakovams E. R., L. R., K. K. ir E. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. S. individualios įmonės (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-531) 2013-01-08 parengtą žemės sklypo ir statinių paskirstymo projektinį planą; nustatyti ieškovui K. R. ir atsakovams E. R., L. R., K. K. ir E. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. S. individualios įmonės (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-531) 2013-01-08 parengtą žemės sklypo ir statinių paskirstymo projektinį planą; nustatyti pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovo K. R. naudojimui paskirti 15,5 kv. m., plane pažymėtus geltona spalva; atsakovų E. R., L. R., K. K. ir E. K. naudojimui paskirti 15.5 kv. m., plane pažymėtus raudona spalva bendram šalių naudojimui paskirti kitus statinius (inžinerinius) - tvoras, vartus, šaligatvius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui K. R. iš atsakovų E. R., L. R., K. K. ir E. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant išlaidomis, patirtomis nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-552-650/2013 Šiaulių apylinkės teisme, Nr. 2A-334-372/2014 Šiaulių apygardos teisme, Nr. 2-118-772/2015 Šiaulių apylinkės teisme (868 Eur už teisinę pagalbą) bei šio apeliacinio skundo parengimo išlaidomis (600 Eur), sumokėtą žyminį mokestį bei visas kitas ieškovo patirtas ir dokumentais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus procesinius dokumentus ir bylos nagrinėjimo metu jais rėmėsi be teisėto pagrindo. 2015-03-30 atsakovai teismui pateikė pareiškimą dėl patikslinto ieškinio patikslinimo. Atsakovė K. K. neturėjo procesinės teisės pasirašyti bei paduoti teismui minėtą pareiškimą E. R. vardu, kadangi neturi tam įgaliojimo.
2. Byla išnagrinėta pažeidus ieškovo teisę pateikti klausimus atsakovams. Visa civilinė byla po grąžinimo pirmosios instancijos teismui išnagrinėta, nei viename teismo posėdyje nedalyvaujant L. R. bei E. R. ar jų įgaliotiems atstovams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas išėjo už 2014-04-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 2A-334-372/2014 nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.
4. Teismas, atsakovams neįvykdžius Šiaulių apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi jiems nustatytų pareigų, negalėjo tenkinti atsakovų priešieškinio, kadangi minėtas priešieškinis bei jo reikalavimai nėra pagrįsti tinkamais įrodymais, atsakovų pozicija byloje nėra įrodyta privalomais dokumentais.
5. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir darė nepagrįstą išvadą, kad K. R. per 18 mėnesių turi galimybę išmokėti priteistą kompensaciją atsakovams. Teismas posėdžio metu ieškovo realios turtinės padėties nesiaiškino ir netyrė.
6. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir pritaikė turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą iki visiško prievolės atsakovams įvykdymo, nors to neprašė nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. K. prašo ieškovo K. R. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimą palikti nepakeistą; atsižvelgiant į tai, kad į ginčo sprendimą įsivėlė techninė klaida, prašė ją ištaisyti ir laikyti, kad vietoje 1/2 dalies nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovams K. K. ir E. K., turi būti nurodyta 1/12 dalis; apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
1. Neteisingi ieškovo teiginiai, kad atsakovė K. K. neturėjo procesinės teisės pasirašyti bei paduoti teismui 2015-03-30 pareiškimą dėl patikslinto „ieškinio“ patikslinimo. Pažymi, kad atsakovai tikslino ne ieškinį, o priešieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas motyvuota nutartimi priėjo išvados dėl galimybės bylą nagrinėti atsakovams E. R. ir L. R. nedalyvaujant, kadangi, visų atsakovų reikalavimas bei pozicija byloje buvo vieninga. Tik apeliaciniame skunde ieškovas pradėjo kelti klausimą dėl to, kad teisme jam nebuvo sudaryta galimybė ir užtikrinta ieškovo teisė pateikti klausimus bylos dalyviui, tačiau nei viename iš Šiaulių apylinkės teismo posėdžių, nei iki 2013-12-13 sprendimo Nr. 2-552-650/13 panaikinimo, nei vėliau šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
3. Šiaulių apygardos teismas 2014-04-29 nutartimi nurodė, kad byloje turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu; turi būti nustatyta, kuris iš bendraturčių turi esmini interesą naudotis daiktu; turi būti įvertinta ieškovės galimybė sumokėti ieškovams už jiems priklausančią būsto dalį. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą pirmos instancijos teismas turėjo išaiškinti minėtas aplinkybes.
4. Atsižvelgiant į dabartinius santykius su ieškovu ir žinant ieškovo charakterį, jo elgesį, atsakovai įsitikinę, kad ateityje gyventi atsakovams ginčo namų valdoje ir ja naudotis pagal ieškovo siūlomą nustatyti turto naudojimosi tvarką bus tiesiog neįmanoma.
5. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovų prašymu pirmos instancijos teismas iš VĮ Registrų centro išreikalavo duomenis apie ieškovui K. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas netyrė ir nesiaiškino ieškovo turtinės padėties.
6. Teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai, siekiant užtikrinti realų ieškovui tenkančios prievolės įvykdymą atsakovams, pritaikė ieškovui apribojimus dėl asmeninės nuosavybės iki visiško prievolės įvykdymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo buvo patenkintas atsakovų priešieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl atsakovų priešieškinio
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad byla išnagrinėta joje nesant atsakovų pateikto CPK 111str. reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento. Apeliantas teigia, kad atsakovai 2015-03-30 pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame atsakovo E. R. vardu pasirašė atsakovė K. K., kai tuo tarpu jos įgaliojimas atstovauti E. R. jau buvo pasibaigęs. Iš 2015-03-30 atsakovų pateikto priešieškinio matyti, kad jis iš esmės nesiskiria nuo atsakovų 2014-11-26 pateikto priešieškinio, atsakovo E. R. priešieškinio reikalavimas abiejuose procesiniuose dokumentuose yra identiškas. 2015-03-30 priešieškinyje atsakovai reikalavimo sumą nurodė eurais, šiame dokumente atsakovai E. R., L. R., K. K., E. K. nurodo, kad 2014-11-26 patikslintą ieškinį palaiko, tik iš asmenų, pareiškiančių priešieškinio reikalavimus, yra eliminuojamas atsakovas A. R.. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo E. R. priešieškinio reikalavimai 2015-03-30 patikslintu priešieškiniu pakeisti nebuvo, o jam pareiškiant priešieškinio reikalavimus 2014-11-26 jis buvo tinkamai atstovaujamas vieno iš bendrininkų – K. K..
Dėl ieškovo teisės pateikti klausimus atsakovams
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidus ieškovo teisę pateikti klausimus atsakovams. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai L. R. ir E. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nebuvo tinkamai atstovaujami, ieškovui nebuvo užtikrinta teisė užduoti klausimus atsakovams, tokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas neužtikrino proceso eigos. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieškovo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per savo atstovus. CPK 42 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu. CPK 143 straipsnyje reglamentuota atsakovo teisė pateikti priešieškinį. Šuo atveju atsakovai E. R. ir L. R. savo teises gynė pareikšdami priešieškinį civilinėje byloje, kuriame yra aiškiai išdėstyta atsakovų pozicija. CPK 245 straipsnis numato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims nagrinėjant bylą teisme pareikšti prašymus. Atsakovė K. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepareiškė prašymų pripažinti atsakovų L. R. ir E. R. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo teisė užduoti klausimus atsakovams nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų
Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014-04-29 nutartyje buvo nurodęs, jog nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme būtina įvertinti atsakovų pateiktus žemės sklypo formavimo dokumentus, tikrosios nekilnojamojo turto vertės nustatymo dokumentus, įvertinti realias galimybes atidalinti ginčo turtą natūra, svarstyti turto atidalijimo su pinigine kompensacija klausimą, įvertinti ieškovo realias finansines galimybes sumokėti kompensaciją atsakovams.
Apelianto nuomone, atsakovai visiškai neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytų pareigų atlikti žemės sklypo formavimo procedūrą bei atlikti realios nekilnojamojo turto vertės vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovai pakeitė priešieškinio reikalavimą, prašydami piniginės kompensacijos už jiems tenkančias idealiąsias nekilnojamojo turto dalis. Todėl akivaizdu, kad atsakovams nebebuvo prasmės atlikti žemės sklypų formavimo procedūras, nes į nekilnojamąjį turtą natūra jie nebepretendavo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai, prašydami priteisti pinigines kompensacijas už jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis, vadovavosi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimu. Jei ieškovas manė, kad VĮ Registrų centro nurodyta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė neatitinka tikrovės, turėjo galimybę savo poziciją įrodinėti pateikdamas kitus įrodymus ir taip paneigti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto įvertinimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų teikęs įrodymus dėl ginčo turto vertės.
Dėl ieškovo finansinių galimybių sumokėti kompensaciją
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo galimybės per 18 mėnesių sumokėti atsakovams kompensacijas už jam priteistas jų turto dalis. Apeliantas nurodo, kad jo pajamas sudaro 335,68 eurų per mėnesį, jo darbingumas siekia tik 30 procentų, jis yra ligotas ir privalo vartoti brangius vaistus. Apeliantas nurodo, kad jam priklausančio turto bendra vertė iš viso siekia 9887 Eur.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad jo mėnesio pajamos nėra didelės. Tačiau bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015-10-12 VĮ Registrų centro išrašą (IV t. b.l. 120-134). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nenurodė, koks dviejų žemės sklypų Šiaulių mieste adresu (duomenys neskelbtini), į kuriuos daiktinių teisių jis nebuvo įregistravęs, likimas. Iš bylos duomenų matyti (III t. b.l. 128,129), kad ieškovas buvo įregistruotas kaip šių žemės sklypų naudotojas apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimų Nr. 7-4465, Nr. 7-4466 pagrindu. Toks žemės sklypų naudotojo statusas paprastai būdavo registruojamas atkūrus nuosavybės teises asmenims iki jų kreipimosi dėl nuosavybės teisių įregistravimo į VĮ Registrų centrą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas disponavo dviem didelės vertės žemės sklypais. Nors apeliacinės instancijos teismui duomenų apie šiuos sklypus ieškovas nebepateikė, tai nereiškia, kad šis turtas, nustatant ieškovo turtinę padėtį, neturėtų būti vertinamas. Be to, pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. K. teigia, kad atsižvelgiant į vietovę, kurioje randasi ieškovo nekilnojamasis turtas, yra pagrindo manyti, kad ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė.
Pažymėtina, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, jog teismas nesiaiškino ieškovo finansinių galimybių sumokėti kompensaciją atsakovams, nes iš bylos dokumentų matyti (III t. b.l. 119-140), kad teismas, nagrinėdamas bylą, reikalavo duomenis apie ieškovo pajamas, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę sumokėti atsakovams kompensacijas už jam tenkančias jų nekilnojamojo turto dalis.
Dėl išėjimo už civilinės bylos nagrinėjimo ribų
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimant sprendimą pritaikęs areštą ginčo turtui adresu (duomenys neskelbtini), išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, išsprendė procesinio, o ne materialinio pobūdžio klausimą. Tuo tarpu ginčo ribas, nagrinėjant bylą, apsprendžia materialiniai reikalavimai, kuriuos šalys išdėsto savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje). Todėl pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas procesinio pobūdžio klausimą, neperžengė priešieškinio reikalavimo ribų. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas priimant teismo sprendimą neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškovo pozicijos ignoravimo
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ignoravo visus jo argumentus dėl ieškinio ir priešieškinio, vadovavosi išimtinai tik atsakovų pozicija, todėl pažeidė šalių lygių interesų ir pusiausvyros ir rungtyniškumo principus.
Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs bei abstraktūs. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Aplinkybė, jog teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė priešingas išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nereiškia, kad ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo ignoruojama, o lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principai buvo pažeisti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą padarė rašymo apsirikimą ir prašo jį ištaisyti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovėms K. K. ir E. K. priklausanti ginčo nekilnojamojo turto dalis sudaro po 1/12 turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė rašymo apsirikimą ir nurodė, kad atsakovėms priklausančios turto dalys sudaro po ½ dalį. Kadangi atsakovė pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl šios klaidos ištaisymo, vadovaujantis CPK 276str., pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas ištaisytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,1. Atidalinti ir priteisti ieškovui K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai asmeninės nuosavybės teise priklausančias po 1/12 dalį, bei iš L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklausančias po 1/8 dalį, nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių tvoros, vartų, šaligatvių, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))‘‘.