- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-334-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- K. K., E. K., L. R., A. K., E. R.
- Ieškovas
- E. R.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. K., E. K. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-552-650/2013 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovams A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo ir atsakovų K. K., E. K., L. R., E. R. priešieškinį ieškovei E. R., atsakovui A. K. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei E. R. paskirti naudojimuisi žemės sklypo dalį (iš 239,79 kv. m. ), atsakovams K. K., E. K., A. K., E. R., L. R. žemės sklypo dalį, (iš 236,21 kv.m.); bendram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį (iš 330 kv.m.); nustatyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovės E. R. naudojimui paskirti gyvenamojo namo dalis, 1-6 (iš 11.32 kv.m.), 1-7 (iš 13, 67 kv.m.), 1-10 (iš 2, 70 kv.m.), bendro ploto (27, 69 kv.m.); atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-2 (iš 3.74 kv.m.), 1-3 (iš 2.46 kv.m.), 1-4 (iš 10.28 kv.m.), 1-5 (iš 13.93 kv.m.); viso atsakovų bendram naudojimui paskirti 30, 41 kv.m. ploto patalpas; bendram abiejų šalių naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (iš 3.72 kv.m.), 1-8 (iš 4, 68 kv.m.), 1-9 (iš 5, 06 kv.m.), 1-11 (iš 3, 65 kv.m.), viso bendram naudojimui paskirti 17,11 kv.m.; nustatyti pastato - garažo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovės E. R., naudojimui paskirti 15,5 kv.m., atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskirti 15.5 kv.m.; bendram šalių naudojimui paskirti kitus statinius (inžinerinius) - tvoras, vartus, šaligatvius, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas L. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė juos atmesti, motyvuodamas tuo, kad siūloma naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarka pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes pagal projektą ieškovei tenka naudotis didesnė žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo dalis ir tai neatitinka šalims tenkančios 1/2 dalies nuosavybės teisės. Atsakovai E. R., K. K., E. K., A. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti.
Atsakovai K. K., E. K., L. R., E. R. pateikė byloje priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei E. R., atsakovui A. K., teikdami reikalavimus: Ieškovės E. R. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo atsakovams A. K., K. K., E. K., L. R. ir E. R. atmesti; atsakovų priešieškinį tenkinti visiškai; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovėms K. K. ir E. K., kiekvienai priklausančias po 1/12 dalis bei kiekvienam iš atsakovų L. R. ir E. R. priklausančias po 1/8 dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), žymėjimas lAlm, bendras plotas 75,21 kv.m), esančio adresu (duomenys neskelbtini)ir priteisti jas ieškovei E. R.; iš ieškovės E. R. už jai atitenkančias atsakovų dalis nekilnojamojo turto, išvardinto priešieškinio rezoliucinės dalies 3 punkte, priteisti atsakovams piniginę kompensaciją: K. K. ir E. K. po 5 200,00 litų kiekvienai, L. R. ir E. R. po 7 800,00 litų kiekvienam; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovėms K. K. ir E. K., kiekvienai priklausančias po 1/12 dalis bei kiekvienam iš atsakovų L. R. ir E. R. priklausančias po 1/8 dalis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2Glp, užstatytas plotas 37,00 kv.m), esančio adresu (duomenys neskelbtini)ir priteisti jiems lygiomis dalimis nuosavybės teise ieškovei E. R. priklausančią 1/2 dalį minėto turto; iš atsakovų K. K. E. K., L. R. ir E. R. ieškovei E. R. už jiems atitenkančią ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto, išvardinto priešieškinio rezoliucinės dalies 5 punkte, dalį, lygiomis dalimis priteisti 4 020,00 litų piniginę kompensaciją; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovėms K. K. ir E. K., kiekvienai priklausančias po 1/12 dalis bei kiekvienam iš atsakovų L. R. ir E. R., priklausančias po 1/8 dalis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2Glp, užstatytas plotas 37,00 kv.m), esančio adresu (duomenys neskelbtini)ir priteisti jiems lygiomis dalimis nuosavybės teise atsakovui A. K. priklausančią 1/12 dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2Glp, užstatytas plotas 37,00 kv.m), esančio adresu (duomenys neskelbtini); iš atsakovų K. K., E. K., L. R. ir E. R. ieškovei E. R. už jiems atitenkančią atsakovui priklausančią A. K. nekilnojamojo turto, išvardinto priešieškinio rezoliucinės dalies 7 punkte, dalį, lygiomis dalimis priteisti 670,00 litų piniginę kompensaciją; ieškovei E. R. ir atsakovams K. K., E. K., L. R., E. R., A. K. bendram naudojimui palikti kitus inžinierinius statinius (tvorą, vartus, šaligatvius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovėms K. K. ir E. K., kiekvienai priklausančias po 1/12 dalis bei kiekvienam iš atsakovų L. R. ir E. R. priklausančias po 1/8 dalis žemės sklypo (bendras plotas 806 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti jiems lygiomis dalimis 270/806 dalį iš ieškovei E. R. priklausančios 403/806 dalies minėto žemės sklypo; iš atsakovų K. K., E. K., L. R. ir E. R. ieškovei E. R. už jiems atitenkančią ieškovei priklausančią 270/806 dalį nekilnojamojo turto, išvardinto priešieškinio rezoliucinės dalies 9 punkte, lygiomis dalimis priteisti 15 000,00 litų piniginę kompensaciją; patvirtinti atsakovų K. K., E. K., L. R., ir E. R. pateiktą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo planą, kuriame mėlyna spalva pažymėtą žemės sklypo dalį po dalybų priteisti atsakovams K. K., E. K., L. R. ir E. R., o raudona spalva pažymėtą žemės sklypo dalį, priteisti ieškovei E. R. ir atsakovui A. K. bendros dalinės nuosavybės teise.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13d. ieškinį tenkino visiškai, o atsakovų priešieškinį atmetė. Nustatė ieškovei E. R. ir atsakovams A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. S. individualios įmonės (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013-01-08 parengtą žemės sklypo ir statinių paskirstymo projektinį planą, nustatė 0,0806 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei E. R. paskyrė naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raudona spalva (239,79 kv. m. ), atsakovams K. K., E. K., A. K., E. R., L. R. žemės sklypo dalį, plane pažymėtą žalia spalva (236,21 kv. m.); bendram naudojimui paskyrė žemės sklypo dalį, plane pažymėtą balta spalva ( 330 kv. m.); nustatė 75,21 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (vieno buto pastato), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovės E. R. naudojimui paskyrė gyvenamojo namo dalį – patalpas, 1-6 (11.32 kv.m.), 1-7 (13, 67 kv.m.), 1-10 (2, 70 kv.m.), bendro ploto (27, 69 kv.m.) plane pažymėtą tamsiai mėlyna spalva; atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskyrė gyvenamojo namo dalis - patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-2 ( 3.74 kv.m.), 1-3 ( 2.46 kv.m.), 1-4 ( 10.28 kv.m.), 1-5 ( 13.93 kv.m.); viso atsakovų bendram naudojimui paskyrė 30, 41 kv.m. ploto patalpas, plane pažymėtas raudona spalva; bendram abiejų šalių naudojimui paskyrė gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 ( 3,72 kv.m.), 1-8 ( 4, 68 kv. m.), 1-9 ( 5, 06 kv. m.), 1-11 ( 3, 65 kv.m.), viso bendram naudojimui paskyrė 17,11 kv. m. namo dalį, plane pažymėtą šviesiai mėlyna spalva; nustatė pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovės E. R., naudojimui paskyrė 15,5 kv.m., plane pažymėtus geltona spalva, atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskyrė 15.5 kv.m., plane pažymėtus raudona spalva; bendram šalių naudojimui paskyrė kitus statinius (inžinierinius) - tvoras, vartus, šaligatvius, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisė ieškovei E. R. 2156 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. lygiomis dalimis – po 431,20 Lt iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. valstybės biudžetui lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų - po 8,39 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Teismas konstatavo, kad ginčo nekilnojamuosius daiktus bendraturčiai valdo idealiomis dalimis, nes šie daiktai nėra atidalyti. Nurodė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovų parengtuose nekilnojamųjų daiktų paskirstymo planuose, skirtingais principais siekiama padalyti (atidalyti) žemės sklypą ir kitus nekilnojamuosius daiktus. Kadangi vienu aspektu šalių ginčo esmė susijusi su bendraturčių valdomų nekilnojamųjų daiktų atidalijimu, tai teismas atsisakė dėl Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio, reguliuojančio atidalijimą iš bendro turto, aiškinimo ir taikymo. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypai yra formuojami vietovės detaliuoju planu. Nekilnojamojo turto objektų dalių perskaičiavimo projektas nebuvo pasirašytas visų atsakovų, todėl teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sutiko su ieškovės atstovų argumentais dėl priešieškinio atmetimo, ir padarė išvadą, kad atsakovai tinkamai nepagrindė savo reikalavimų pagal CK 4. 80 straipsnio nuostatas. Teismas atmesdamas atsakovų ir jų atstovų argumentus dėl gyvenamojo namo antro aukšto (palėpės) būtino įtraukimo į ieškovės teikiamą namo patalpų naudojimo projektą, nurodė, kad naudojimosi tvarka nustatytina tik inventorizuotoms ir įteisintoms ginčo namo patalpoms, t.y. ta apimtimi, kuria vieno aukšto gyvenamąjį namą ieškovė ir atsakovai paveldėjo po savininko S. R. mirties pagal jų neginčytus nekilnojamojo turto registro duomenis. Teismas nurodė, kad palyginus abiejų šalių pateiktus projektinius planus bei nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad juose protingiau, teisingiau ir sąžiningiau savo valią išreiškė ieškovė, norėdama tik nusistatyti turto dalis tiek žemės sklype, tiek statiniuose pagal faktinį jų naudojimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovai K. K., E. K., L. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-13 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, neišaiškino faktinių bylos aplinkybių, ieškovės tikrųjų ketinimų, neištyrė atsakovų pateiktų įrodymų, padarė grubų procesinių normų pažeidimą, nagrinėjant bylą.
Teismas išnagrinėjo bylą ieškovei E. R. nedalyvaujant teismo posėdžiuose, taip ir neįsitikinęs kokia buvo ieškovės tikroji valia. Teismas turėjo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, kad nustatyti, kada ieškovė susirgo demencija ir diagnozei pasitvirtinus, nustačius, kad sirgo iki ieškinio padavimo dienos, arba patikslinto ieškinio padavimo metu, jos ieškinį (patikslintą ieškinį) palikti nenagrinėtu.
Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė tik į ieškovės atstovo pateiktus parodymus. Neįsitikino, ar nori ir gali ieškovė minėtame name gyventi, net jeigu jame ir bus padarytas remontas.
Teismas motyvuojant savo išvadas atsižvelgė į „jau esamą šių dalių valdymą“. Su tokia teismo nuomone apeliantai nesutinka ir nurodo, kad jie minėtame name niekada negyveno; nesinaudojo garažu, žemės sklypu; raktų neturėjo; turto nevaldė. Nurodo, kad priešieškinį byloje pateikė atsižvelgdami ne tik į savo, bet ir į ieškovės interesus. Mano, kad jų siūlomas variantas yra priimtiniausias.
Teismas sprendime nurodydamas, kad protingiau, teisingiau ir sąžiningiau savo valią išreiškė ieškovė, norėdama tik nustatyti turto dalis tiek žemės sklype, tiek statiniuose, pagal faktinį jų naudojimą, visiškai neįvertino to, kad prašydami atidalyti atsakovų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovai atsisakė savo dalių gyvenamajame name ieškovės naudai.
Teismas netūrėjo vertinti kritiškai nekilnojamojo turto objektų dalių perskaičiavimo projekto, dėl to, kad projekte yra tik vienos atsakovės parašas. Priešieškinį pasirašė visi atsakovai, todėl darytina išvada, kad jie projektui pritarė.
Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nustačius ieškovės prašomą garažo – pastato naudojimosi tvarką, visi atsakovai neturės galimybės naudotis garažu pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į teismo nustatytą naudojimosi tvarką, šia patalpa galės naudotis tik ieškovė. Padalyti garažo į dvi dalis be žalos turtui bei papildomų investicijų neįmanoma. Dėl esančių santykių įtampos tarp šalių, neišvengiami ginčai dėl garažo naudojimosi ir ateityje. Apeliantai teigia, kad ieškovė dėl savo sveikatos būklės ir garbingo amžiaus taip pat garažu pagal jo tiesioginę paskirtį naudotis negalės.
Teismas nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas pareiškė, jog jo motina žemės nedirbs.
Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pasiekė tik savo interesų patenkinimo ir jos atstovo veiksmai teismo nebuvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas savo teise. Teismas nebandė padėti šalims rasti kompromisą dėl bendro turto.
Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką –sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CPK 4.80 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į atsakovų K. K., E. K. ir L. R. skundą ieškovė E. R. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-13 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantų visas E. R. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliantų teiginiu, jog teismas neišsiaiškino ieškovės tikros valios. Pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2012 m. gegužės mėn., o medicininė pažyma apie tai, kad jai diagnozuota nepatikrinta demencija, išduota tik 2013-08-22. Teismas įvertinęs ieškovės garbingą amžių nusprendė civilinę nagrinėti jai pačiai nedalyvaujant, nes ją tinkamai atstovavo sūnus ir advokato padėjėja. Nesutinka su apeliantų teiginiu, jog teismo sprendimas paremtas tik ieškovės atstovo K. R. parodymais. Ieškovės nuomone, vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas apeliantams nepalankus sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Ieškovė nesutinka su apeliantų teiginiu, kad jų pateiktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, racionalesnis. Sutinka su teismo sprendimu, kuriame pažymėta, kad pagal atsakovų pateiktą priešieškinį yra siekiama iš esmės minėtų daiktų atidalijimo, tačiau turtą atidalijant ne kiekvienam bendraturčiui pagal jam atitenkančią dalį, bet sudarant bendraturčių grupes. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos nuomone, kad atsakovai pateikė be jokių institucijų suderinimų parengtą nekilnojamojo turto objekto dalių paskaičiavimo projektą. Atsakovų pateiktas projektas, nesant būtinų suderinimų ir visų atsakovų parašų negali būti vertinamas kaip tinkamas ir atitinkantis įstatymų reikalavimus, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį. Ieškovė nesutinka su apeliantų teiginiu, kad jie negalės naudotis garažu pagal paskirtį. Pažymi, jog garažas yra įregistruotas, kaip pastatas pagalbinio ūkio paskirties. Dėl apeliantų teiginio, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės atstovo parodymus, jog ieškovė žemės nedirbs, ieškovė pažymi, kad ieškovės noras naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nėra išimtinai susijęs su pareiga dirbti žemės sklypą, užsiimti žemės ūkio veikla. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas negalėjo teikti prioriteto atsakovų pateiktam priešieškiniui, nes jie siekė ne atidalinti nekilnojamojo daikto dalis, o realiai sukurti dvi bendraturčių grupes, atsiimant iš ieškovės nuosavybę į žemės sklypą, prieš jos valią išmokant piniginę kompensaciją. Ieškovės nuomone, apeliantai pasisakydami dėl ieškovės atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nesuformavo apeliacinio skundo argumentų, o tik pakartotinai pateikia savo samprotavimus, kurie jau buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimu į atsakovų K. K., E. K. ir L. R. apeliacinį skundą atsakovas E. R. prašo tenkinti apeliacinį skundą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nagrinėjamoje byloje turtą paveldėjo keletas asmenų, kurių interesai yra priešingi, o paties turto masė yra pakankamai nedidelė. Dėl šios priežasties protingiausias variantas būtų turtą atidalinti, įvertinus ir tą aplinkybę, kad paveldėtojų santykiai yra prieštaringi.
CK4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Taigi byloje turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; kt.). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Pagal pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas kaip tik galima pripažinti, kad ieškovei iš viso paveldėto turto svarbiausias yra namas, kuriame ji gyveno, kaip nurodoma, 40 metų. Pagal atsakovų priešieškinio variantą šis turtas ieškovei lieka nuosavybėn kaip atidalintina turto dalis. Tačiau privalu įvertinti ir kitas esmines aplinkybes, susijusias su finansine ieškovės padėtimi. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų kiti bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Nagrinėjant bylą iš naujo, teismui būtų privalu įvertinti ieškovės galimybę sumokėti atsakovams už jiems priklausančią būsto dalį. Ieškovei neturint galimybės atsiskaityti su bendraturčiais, jie privalėtų realiai įvertinti ir šią esminę aplinkybę, juolab, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atidalintino turto tikroji rinkos vertė. Siekdami atidalinti egzistuojantį nekilnojamąjį turtą, atsakovai visų pirma privalo atlikti jo vertinimą (paprastai tai daroma, paskiriant nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę), kadangi kompensacija už šį turtą sumokama tokia kaina, kokia yra teismo sprendimo priėmimo metu (turto dalinės nuosavybės nutraukimo metu). Kolegija pažymi, kad ieškovė E. R. yra ligotas asmuo, jos galimybės išmokėti atsakovams kompensaciją už jiems priklausančią turto dalį gali būti komplikuota. Šią aplinkybę turi įvertinti visų pirma atsakovai, siekiantys atidalinti turtą natūra, o vėliau tai turi išanalizuoti bylą nagrinėjantis teismas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad siekiamo atidalinti žemės sklypo formavimas yra būtina paveldėto turto atidalinimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad atsakovams užkertamas kelias šią procedūrą įvykdyti. Būtent jie siekia atidalinti nekilnojamąjį turtą, todėl jie privalo atlikti visas būtinas procedūras. Kolegija atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ieškovei E. R. ir atsakovui A. K. pagal atsakovų pateiktą projektą atidalinama dalis žemės sklypo. Tai savaime reiškia, kad būtina detaliojo plano rengimo procedūra, o ne tik turto dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Atsakovas E. R., nepateikęs apeliacinio skundo, prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.