- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- 2-118-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03367-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- K. R., E. R.
- Atsakovas
- K. K., L. R., E. R., A. R., E. K., A. K.
- Advokatai
- Simas Šuminas, Zoja Kastėnienė
dalyvaujant ieškovui K. R., E. R. teisių perėmėjui ir jo advokatui Simui Šuminui, atsakovei K. K. ir jos atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, nedalyvaujant atsakovams L. R., E. R. ir A. R., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. (E. R. teisių perėmėjo) 2013-01-14 patikslintą ieškinį atsakovams: A. R., K. K., E. K., L. R., E. R. dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų K. K., E. K., L. R., E. R. 2015-03-30 patikslintą priešieškinį ieškovui K. R. ir atsakovui A. K. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas (kaip teisių perėmėjas), pateikė ieškinį (b.t. I, 1-3 b.l.) ir patikslintus ieškinius ( b.t. I, 34-37;143-148 b.l.), kuriais prašė teismo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui K. R. paskirti naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raudona spalva (iš 239,79 kv. m. ), atsakovams K. K., E. K., A. K., E. R., L. R. žemės sklypo dalį, plane pažymėtą žalia spalva (iš 236,21 kv. m.); bendram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą balta spalva (iš 330 kv. m.); nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2994-1001-9012, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovui K. R. naudojimui paskirti gyvenamojo namo dalis, 1-6 (iš 11.32 kv. m.), 1-7 (iš 13, 67 kv. m.), 1-10 (iš 2, 70 kv. m.), bendro ploto (27, 69 kv. m.) plane pažymėtą tamsiai mėlyna spalva; atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-2 (iš 3.74 kv. m.), 1-3 (iš 2.46 kv. m.), 1-4 (iš 10.28 kv. m.), 1-5 (iš 13.93 kv. m.); viso atsakovų bendram naudojimui paskirti 30, 41 kv. m. ploto patalpas, plane pažymėtas raudona spalva; bendram abiejų šalių naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (iš 3.72 kv. m.), 1-8 (iš 4, 68 kv. m.), 1-9 (iš 5, 06 kv. m.), 1-11 (iš 3, 65 kv. m.), viso bendram naudojimui paskirti 17,11 kv. m., plane pažymėtas šviesiai mėlyna spalva; nustatyti pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovui K. R. naudojimui paskirti 15,5 kv. m., plane pažymėtas geltona spalva, atsakovų A. K., K. K., E. K., L. R., E. R. naudojimui paskirti 15.5 kv. m., plane pažymėtus raudona spalva; bendram šalių naudojimui paskirti kitus statinius (inžinerinius) - tvoras, vartus, šaligatvius, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, kad atsakovai savo paveldėtos turto (namo, garažo, žemės sklypo) dalies neprižiūri, nesirūpina, nemoka mokesčių ir pan. Gyvenamas namas yra avarinės būklės, ieškovas ketina atlikti remontą, susitvarkyti tiek pastatus, tiek žemės sklypą, tačiau tam būtinas turto atidalijimas. Ieškovo teigimu, jo siūlomas žemės sklypo ir pastatų (gyvenamojo namo ir garažo) naudojimosi tvarka nepažeis nei vieno iš atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Nurodo, kad jis jau daugelį metų faktiškai naudojasi tomis turto dalimis, kurias prašė nustatyti jo naudojimui. Patikslinti ieškovo reikalavimai grindžiami A. S. individualios įmonės (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-531) 2013-01-08 parengtu žemės sklypo ir statinių paskirstymo projektiniu planu.
Atsiliepimas
Atsakovas L. R. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais ir prašydamas juos atmesti, motyvuodamas tuo, kad siūloma naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarka pažeidžia atsakovų, išskyrus A. R., teises ir teisėtus interesus, nes pagal projektą ieškovui tenka naudotis didesnė žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo dalis ir tai neatitinka šalims tenkančios 1/2 dalies nuosavybės teisės (b.t. I. b.l. 56-58). Atsakovai E. R., K. K., E. K., iš pradžių ir A. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį, nesutikdami su ieškovo reikalavimais ir prašydami jį atmesti, analogiškais su atsakovo L. R. motyvais (b.t. I, 62-64; 65-67; 68-70; 74-76 b.l.). Taip pat atsakovai E. R., L. R., K. K., E. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas patikslintu ieškiniu prašo tik nustatyti ginčo gyvenamojo namo su priklausiniais ir į žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau neprašė nustatyti jam konkrečios nuosavybės dalies į turtą, esantį ginčo objektu. Teigia, kad ieškovo pasiūlyta žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų K. K., E. K., E. R. ir L. R. teises ir interesus, siūlomas projektas netikslus, nenurodyti visi reikalingi duomenys. Pažymėta, kad ieškovas neužsimena apie gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį antrą aukštą ir nepateikia plano kaip ta namo dalimi naudotis. Ieškovo plane neaptarta vietinio centrinio šildymo sujungimo, šildymo sistemos įrengimo ir pajungimo galimybė, vietinio nuotekų šalinimo sąlygos. Teigiama, kad ieškovas nepagrindė, kodėl reikalauja būtent nurodytos naudojimosi garažu tvarkos, nes pagal jį nė viena iš šalių negalės tinkamai juo naudotis. Pagal ieškovo pasiūlytą projektą jam tenka geresnė pagal išdėstymą gyvenamojo namo dalis, ir labiau tinkanti jomis naudotis. Pagal ieškovo siūlomą žemės sklypo naudojimosi planą atsakovams naudotis juo būti nepatogu ir sudėtinga. Kadangi atsakovai ateities nesieja su ginčo gyvenamuoju namu, jie atsisako nuosavybės teisės į jiems priklausančias dalis gyvenamajame name mainais į didesnį žemės sklypą ir garažą. Mano, kad jiems priklausančios gyvenamojo namo dalys turi būti priteistos K. R. ir A. K.. Prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ( b.t.I, 164-166 b.l.).
Be to atsakovai K. K., E. K., L. R., E. R. pateikė byloje priešieškinį (I t., 167-170) ir patikslintą priešieškinį (II t., 20-30 b.l.) ir galiausiai pakartotinio bylos nagrinėjimo metu 2015-03-30 pateikė patikslintą priešinį ieškinį be atsakovo A. K. ieškovui K. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos jiems priteisimo, teikdami reikalavimus:
1. Ieškovo K. R. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo atsakovams K. K., E. K., L. R. ir E. R. atmesti.
2. Tenkinti atsakovų K. K., E. K., L. R. ir E. R. priešieškinį ieškovui K. R. ir A. K. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.
2.1. Priteisti ieškovui K. R. asmeninės nuosavybės teise K. K., E. K. kiekvienai priklausančias po 1/2 d., L. R. ir E. R. kiekvienam priklausančias po 1/8 d. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių tvoros, vartų, šaligatvių, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2.2. Iš ieškovo K. R. už jam atitenkančias atsakovų K. K., E. K., L. R. ir E. R. nekilnojamojo turto dalis, išvardintas patikslinto priešieškinio rezoliucinės dalies 2 punkte, priteisti atsakovams pinigines kompensacijas: K. K., E. K., po 2 618,89 EUR (9 042,49Lt), (kiekvienai); L. R. ir E. R. - po 3 928,34 EUR (13 563,78 Lt), (kiekvienam).
3. Priteisti iš ieškovo K. R. atsakovei K. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriuos bus patikslintos iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
4. Gražinti K. K. permokėtą 78,78 EUR (272,00 Lt) žyminį mokestį, nes paduodant patikslintą priešieškinį atsakovė K. K. primokėjo papildomai 149,73 EUR (517 Lt) žyminio mokesčio, o pateikus šį pareiškimą - sumažėjo priešieškinio kaina nuo 15 713,34 EUR (54 255,03 litų) iki 13 094,46 EUR (45 212,54 litų), t. y. permokėta 78,78 EUR (272,00 Lt) žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. pateikė byloje atsiliepimą į priešieškinį ir kitus procesinius dokumentus, nesutikdamas su teiktais atsakovų reikalavimais ieškovui. Dėl to kiti atsakovai 2015-03-30 patikslintu priešiniu ieškiniu, jau be atsakovo A. K. ir toliau palaikė savo reikalavimus ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ( IV t., 9-11 b.l.).
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį, nesutiko su 2015-03-30 priešieškinio reikalavimais, prašydami jį atmesti atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodytais pagrindais. Ieškovas K. R. paaiškino, kad su 2015-03-30 priešieškiniu nesutinka, nes jis neatitinka jokių teisinių ir faktinių reikalavimų. Teigė, kad ieškovas siūlo bendraturčiams ne tik bendrą gyvenimą, bet ir racionalų paveldėto turto išsaugojimą, jį kartu valdant, atsižvelgiant į tai, jog būtinas ir jo remontas. Tame name E. R. su savo vyru gyveno nuo 1972 metų. Ieškovas yra vienintelis gyvas E. R. vaikas. Atsakovai K. ir R. yra jo mirusių brolio ir sesers vaikai. E. R. tame name gyveno iki 2012-03-22. E. R. ir ieškovas kreipėsi į atsakovę K. K., kad parduotų savo dalį, bet nei ji, nei vienas kitas vaikaitis nesutiko parduoti savo dalies E. R.. Nuo 2012 metų pavasario tame name negyvena niekas, namas užrakintas. Ieškovas neturi santaupų, todėl nesutinka mokėti kitiems bendraturčiams piniginės kompensacijos už jam atitenkančias jų turto dalis. Jis pragyvena iš gaunamos neįgalumo pensijos ir gaunamo nedidelio darbo užmokesčio, kadangi dirba tik 0,5 etato. Tai, ko prašoma ieškiniu, labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus, yra efektyviausias ir protingiausias pasidalijimo būdas. Namas yra vieno aukšto, todėl antro aukšto planas ir nepateiktas. Antras aukštas nėra inventorizuotas, tai nebaigta statyba. Antro aukšto palėpe galima naudotis visiems bendrai arba galima iš viso ten esančias nenaudojamas patalpas išgriauti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas adv. S. Šuminas paaiškino, kad siekiant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal LAT formuojamą praktiką pirmiausia, reikia nustatyti realią atidalijamų daiktų rinkos vertę. Kadangi atsakovai tokios vertės nepateikė dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti jų reikalavimą. Taip pat nurodė, kad ieškovas neturi piniginių lėšų mokėti atsakovams piniginių kompensacijų už jam priteistas nekilnojamojo daikto dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė K. K. teismo posėdyje nesutiko su patikslintu ieškiniu, palaikė savo ir kitų vardu pateiktus atsiliepimus į ieškinį bei 2015-03-30 priešieškinio reikalavimus, paaiškino, kad atsakovai, nors ir būdami ieškovo artimais giminaičiais, tačiau nesutinka su ieškiniu ir savo ateities su paveldėtu turtu jie nesieja. Ieškovas vienas valdo šią namų valdą. Atsakovai per notarą siūlė ieškovui pirkti jų dalis, bet ieškovas į šį pasiūlymą neatsakė. Be to įvertinus ieškovo finansinę padėtį ir jam priklausantį turtą, jis yra pajėgus sumokėti atsakovams jų prašomą priteisti piniginę kompensaciją. Mano, kad namo natūra padalinti negalima, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį, nes namo gyvenamasis plotas yra nedidelis įvertinus bendraturčių skaičių. Atsakovai teikia reikalavimą ieškovui be atsakovo A. K., kuris šiuo metu gydosi. Mano, kad tikslinga būtų išspręsti klausimą ne dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, o dėl atsakovų dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos jiems iš ieškovo priteisimo. Teigė, kad piniginės kompensacijos dydis yra apskaičiuotas remiantis registrų centro duomenimis. Šį turto dalių vertė apima ne tik namą, bet ir žemės sklypą, o be to namo vertė apskaičiuota įvertinus tik vieną jo aukštą, nors jis turi ir antrą aukštą, kuris VĮ ,,Registrų centras“ nėra įregistruotas. Tokiu atveju ieškovas su atsakovu A. K. galės abu kartu tinkamai prižiūrėti namą, žemės sklypą, rūpintis šiais daiktais ir atlikti namo remonto darbus. Dėl to prašė teismo priteisti minėtiems atsakovams piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančias jų turto dalis. O ieškovo prašymą dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei jo priklausinių padalijimo tarp bendraturčių pagal ieškovo siūlomą planą atmesti. Nurodė, kad kiti atsakovai pasirašė po 2015-03-30 priešieškiniu ir jį palaiko visiškai. Šiuo metu ji vienintelė iš visų atsakovų yra Lietuvoje.
Šalies argumentai
Atsakovės K. K. atstovė adv. Z. Kastėnienė teismo posėdyje nesutiko su ieškovo patikslintu ieškiniu, palaikė atsakovų pateiktus atsiliepimus į ieškinį ir nurodė aplinkybes dėl negalimas ginčo nekilnojamųjų daiktų padalijimas tarp bendraturčių. Palaikė 2015-03-30 patikslinto priešieškinio reikalavimus, paaiškino, kad ieškovas savo paaiškinimuose nurodė, daug neteisingų faktų. Taip pat pateikė į bylą ir rašytinės formos baigiamąją kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovų priešieškinis tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, remdamosios rungimosi ir lygiateisiškumo principais turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Šalių paaiškinimais, rašytiniais duomenimis byloje (mirties liudijimais, paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimais, nekilnojamojo turto registro ir kt. duomenimis - I t., 7; 8-13; 14-15;17-22 b.l., II t., 31-34; 35-41 b.l. 69-72, T.3, 49, 58, 79-83 b.l., T.5, 1-2 b.l.) nustatyta, kad ieškovas K. R. po motinos E. R. mirties priėmė kartu su atsakove K. K. velionės palikimą (T. 3, 58 b.l.). Šie asmenys kartu su kitais atsakovais yra aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų esančių, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Visi jie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo jiems priklausančias šių daiktų idealias dalis. Konstatuotina, kad nurodyti daiktai tarp bendraturčių nėra atidalinti, naudojimosi jais tvarka nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašė ne tik padalinti tarp bendraturčių nekilnojamuosius daiktus, bet ir nustatyti naudojimosi jais tvarką. Šį savo reikalavimą ieškovas atsakovams grindžia matininko A. S. IĮ 2013-01-08 parengtu žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir naudojimosi tarp bendraturčių planais (T. 1, 147-148 b.l., T.4, 82-83 b.l.). Keturi bendraturčiai atsakovai K. K., E. K., E. R. ir L. R. pakartotinio bylos nagrinėjimo metu 2015-03-31 pateikė į bylą 2015-03-30 patikslintą priešieškinį su savo reikalavimus ir pagal VĮ Registrų centras Šiaulių filialo duomenis prašė teismo atidalinti jiems priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, jas priteisiant ieškovui, o jiems iš pastarojo piniginę kompensaciją ( T. 4, 1-2, 9-11 b.l.).
Konstatuotina, kad ieškovo parengtame nekilnojamųjų daiktų padalijimo plane siekiama nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir kitais nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Kadangi vienu aspektu šalių ginčo esmė susijusi su bendraturčių valdomų nekilnojamųjų daiktų atidalijimu, tai teismas pirmiausia pasisako dėl Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio, reguliuojančio atidalijimą iš bendro turto, aiškinimo ir taikymo.
Civilinio kodekso 4. 80 straipsnis leidžia bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviui atsidalyti iš bendro turto. Pagal CK 4. 80 str. 2 dalies prasmę atidalyti iš bendro turto galima šiais būdais: 1) turtas dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai; 2) turtą natūra paskiriant bendrasavininkiui, atsidalijančiajam priteisiant piniginę kompensaciją už jo dalį bendrame turte. Teismas pripažįsta, kad pagal atsakovų 2015-03-30 patikslinto priešieškinio reikalavimus atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės bei priteisti jiems pinigines kompensacijas tiek teisiškai, tiek faktiškai yra racionalesnis sprendimas nei šių daiktų padalijimas ir naudojimosi jais tvarkos nustatymas. Pagal ieškovo reikalavimus siekiama tik įteisinti žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų naudojimą, nustatant ieškovui ir kitiems bendraturčiams konkrečių turto dalių naudojimosi tvarką, atsižvelgiant ir į jau esamą šių daiktų dalių valdymą, o pagal atsakovus ir jų pateiktą reikalavimą yra siekiama iš esmės minėtų daiktų dalių atidalijimo, ginčo turtą perleidžiant vienam iš bendraturčių pagal jiems tenkančias idealias šio turto dalis. Tokiu atveju keturi bendraturčiai atsisako jiems priklausančių ginčo turto dalių ir gauna už šias turto dalis atitinkamas pinigines kompensacijas. Konstatuotina, kad teismas atidalindamas tarp bendraturčių jų valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise dalis, iš esmės remiasi CK 4. 80 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pagal šio įstatymo normos prasmę bei kasacinio teismo suformuotą praktiką (Teismų praktika, biuletenis Nr. 32, 2010 metai, 315-355 p.), bendrosios dalinės nuosavybės dalyvį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa savininku jam paskirtos turto dalies, kurią jis gali savarankiškai valdyti ir ja disponuoti, t. y. nelieka bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai.
Teismas pasisakydamas dėl atsakovų 2015-03-30 patikslinto priešieškinio reikalavimų ir argumentų dėl nekilnojamųjų daiktų atidalinimo pagrįstumo, pažymi, jog netikslinga pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą padalinti tarp bendraturčių ne tik žemės sklypą, bet ir kitus jų valdomus nekilnojamuosius daiktus. Šalys šioje byloje gina privatų turtinį interesą, todėl savo sprendimą dėl naudojimosi ar nesinaudojimo įstatymo suteiktomis materialinėmis teisėmis jos įgyvendina savarankiškai. Todėl konstatuotina, kad atsakovai nurodyto įstatymo pagrindu pareiškė tinkamą priešinio ieškinio reikalavimą kitai šaliai (ieškovui, kaip vienam iš bendraturčių). 2013-01-08 matininko A. S. parengtas nekilnojamojo turto objektų naudojimosi dalių nustatymo projektas, ne tik nepašalina esamų nesutarimų tarp bendraturčių, bet ir sudaro sąlygas naujoms konfliktinėms situacijoms tarp jų kilti. Todėl teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovų ir jų atstovės argumentais dėl patikslinto priešieškinio patenkinimo ir daro išvadą, kad ieškovas tinkamai nepagrindė savo reikalavimų pagal CK 4. 76 straipsnio nuostatas dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Teismas laiko, kad atsakovų keliamas reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų tarp bendraturčių atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, labiau atitinka visų bendraturčių interesus, ginčo atveju atsižvelgiant į tarp jų susiklosčiusius bendravimo santykius jiems valdant bendrą turtą. Be to teismas pažymi, kad atsakovų ir jų atstovės argumentai dėl gyvenamojo namo antro aukšto (palėpės) neįtraukimo į iš ieškovo priteistinos piniginės kompensacijos dydį, šiuo metu yra naudingi ieškovui, o ne atsakovams, kadangi kompensacijos dydis apskaičiuotas pagal VĮ ,,Registrų centras“ išviešintus ginčo objektų duomenis, o tarp jų nėra namo palėpės tikslios vertės ( I t. 8-12; 19-22 b.l.; II t. 31-34; 35-41 b.l.). Kadangi atsakovai šiuo atveju daro nuolaidą ieškovui ir atsisako piniginės kompensacijos už šią ginčo daikto dalį, tai laikytina pastarojo teisę į didesnę turto dalį, o ne į jo praradimą.
Todėl atsižvelgiant į faktinę situaciją, konstatuotina, kad paveldėto nekilnojamojo turto atidalijimas bendrasavininkiams šiame ginče yra galimas tik priteisiant minėtiems atsakovams iš ieškovo piniginę kompensaciją už pastarajam atitenkantį kitų bendraturčių turtą, o ne tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimą kitu bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu, pagal CK 4. 75 str. 1 d. ir nustatant visiems bendraturčiams naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Naudojimosi žemės sklypu, statiniais bei įrenginiais tvarkos nustatymas yra tam tikros turto dalies paskyrimas bendrasavininkiui naudotis, paliekant patį žemės sklypą, pastatus, kiemo įrenginius priklausomus visiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams (CK 4. 72 str., 4. 73 str.). Be to remdamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio teisinių santykių bylose, teismas vertindamas šalių pateiktus – padalinimo planus, analizuoja eilę aplinkybių, t. y. ar yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu, pastatais tvarka, ar planuose atspindi bendraturčio priėjimas prie jam tenkančios ne tik gyvenamojo namo, garažo pastato dalies bei kiemo statinių, ar išlaikytos išorinės sklypo ribos, kokie šalių tarpusavio santykiai ir pan. Teismas sutinka su atsakovės K. K. ir jos atstovės pateiktais argumentais, kad šiame ginče reiktų remtis ne įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teises ir pareigas valdant nekilnojamuosius daiktus bendrosios dalinės nuosavybės teise, o teisingumo bei protingumo kriterijais. Byloje nustatyta aplinkybė, kad 1/2 dalies paveldėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) D. Š., savininkė buvo E. R., pragyvenusi daugiau kaip 40 metų tame ginčo name, tvarkiusi ir prižiūrėjusi žemės sklypą kartu su sutuoktiniu iki pat jo mirties, todėl visiškai suprantamas ir pateisinamas atsakovų noras, kad ir toliau visoje namų valdoje gyventų kuo mažiau bendraturčių, kuriems bus daug lengviau joje tvarkytis. Keturi atsakovai kaip bendraturčiai, turi kitas gyvenamąsias vietas ir kaip jie nurodė, savo ateities su gyvenimu toje paveldėtoje namų valdoje su ieškovu jie nesieja. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas negali atmesti ir atsakovų argumentų, kad jie teikdami priešieškinį, siekė ir ieškovui palankaus ginčo sprendimo (T.3, 84 b.l.). Be to pagal bylos šalių nurodytus argumentus manytina, kad tik ieškovas ignoruoja kitų bendraturčių valią, nevertindamas artimos giminystės ryšių ir galimo taikaus ginčo sureguliavimo tarp bendraturčių (T.3, 97-101, 149-150 b.l.). Teismas laiko, kad ginčo atveju paveldėti nekilnojamieji daiktai turi būti valdomi ir naudojami kuo praktiškiau, todėl palyginus abiejų šalių nurodytus reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvadą, jog atsakovų reikalavimas ieškovui labiau atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas, nei ieškovo siūlymas tik nusistatyti naudojimosi turto dalimis tvarką, tiek žemės sklype, tiek statiniuose pagal faktinį jų naudojimą. Pagrįsti ir atsakovų argumentai šalių ginče, kad ieškovui, kaip senyvo amžiaus žmogui, nebus sudėtinga išmokėti kitiems bendraturčiams piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į jo asmeninės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (T.3, 119-139 b.l.). Tokie atsakovų argumentai, teismo vertinimu labiau atitinka vieno iš ginčo turto savininkų, tai yra ieškovo nuosavybės teisių apsaugos nuostatas, bei moralės principus. Išklausius šalių paaiškinimų bei ištyrus rašytinę bylos medžiagą ( parengtą A. S. IĮ 2013-01-08 žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių planą, teikiamas tris sklypo fotonuotraukas, garažo statinio darbo brėžinius – I t., 147-148, II t., b.l.130; 131 b.l.), teismas daro išvadą, kad šiuo metu naudojimosi turtu tvarką neužtikrins visų bendraturčių, išskyrus ieškovo interesų, nes tolimesnis jų naudojimasis nekilnojamųjų daiktų dalimis, tik didins tarp šalių kylančius konfliktus dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe.
Kadangi iš ieškovo atsakovams priteistinos kompensacijos dydis atsižvelgiant į skolininko finansinę padėtį yra didelis, dėl to ieškovas šią kompensaciją įpareigotinas sumokėti kreditoriams per 18 mėnesių. Ieškovas šią prievolę atsakovams turi įvykdyti mokėdamas pastariesiems piniginę kompensaciją lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Tuo pačiu siekiant užtikrinti realų ieškovui tenkančios prievolės įvykdymą atsakovams, byloje taikytina laikinoji apsaugos priemonė, padarant įrašą viešame registre, kuriuo ieškovui uždraudžiama perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto dalį iki visiškos prievolės įvykdymo atsakovams (CPK 144 str. 2d.). Be to ieškovas įpareigotinas sumokėti atsakovams ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kurios apskaičiuojamos nuo nesumokėtos skolos sumos iki visiško piniginės prievolės įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1d.).
Tenkindamas priešieškinį ir atmesdamas ieškinį, teismas išsprendžia ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė K. K. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-07-23) patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 324,72 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 321,77 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 434,43 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso: 788,67 Eur. Kitas atsakovas L. R. dėl bylinėjimosi patyrė 289,62 Eur išlaidų. Taip pat atsakovas E. R. patyrė 144,81 Eur atstovavimo išlaidų. Visos paminėtos išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovo, tačiau atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį jų sumokėjimas nurodytiems atsakovams išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovą sumokėti šiems kreditoriams ir 5 proc. dydžio metinės proc. palūkanas nuo nesumokėtos sumos. Kitos atsakovų ir ieškovo išlaidos dėl dokumentų kopijų ar už VĮ ,,Registrų centras“ suteiktas paslaugas (pvz. dėl atsakovų užsakymo parengti atidalijimo projektą) nepriteistinos iš priešingos šalies, kadangi šios išlaidos atsižvelgiant į šalių reikalavimus nelaikytinos būtinomis pasikeitus procese jų reikalavimams. Atsakovų patirtos išlaidos dėl jų atstovavimo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir teismo posėdžio skaičių byloje nelaikytinos didelėmis ar neatitinkančiomis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų užmokesčio dydžių, todėl jos nemažintinos.
Be to iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos ir visos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurių bendra suma (nuo 2012-07-23) – 62,66 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Taip pat tenkintinas ir atsakovės K. K. prašymas dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-269 str., 270 str., 307 str. 1 d.,
nusprendžia:
Ieškovo K. R. ieškinį atsakovams atmesti, o atsakovų K. K., E. K., E. R. ir L. R. priešieškinį ieškovui tenkinti visiškai.
1. Atidalinti ir priteisti ieškovui K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai asmeninės nuosavybės teise priklausančias po 1/2 dalį, bei iš L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklausančias po 1/8 dalį, nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. 2994-1001 -9012), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių tvoros, vartų, šaligatvių, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Priteisti iš ieškovo K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) už jam atitenkančias atsakovų K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų dalis, išvardintas šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte, pinigines kompensacijas: K. K., E. K. kiekvienai, po 2 618,89 EUR (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 89 euro ct) (atitikmuo 9 042,49 Lt); L. R. ir E. R. kiekvienam - po 3 928,34 EUR (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 34 euro ct) (atitikmuo 13 563,78 Lt).
2.1. Ieškovas piniginę kompensaciją atsakovams turi sumokėti per 18 mėnesių, mokėdamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.
2.2. Siekiant užtikrinti realų ieškovui tenkančios prievolės įvykdymą atsakovams, byloje taikytina laikinoji apsaugos priemonė, padarant įrašą viešame registre, kuriuo ieškovui uždraudžiama perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iki visiško prievolės atsakovams įvykdymo. Šį laikinoji apsaugos priemonė taikoma nuo sprendimo priėmimo dienos ir vykdoma skubiai.
2.3. Ieškovas įpareigotinas sumokėti atsakovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos skolos sumos iki visiško prievolių įvykdymo.
3. Priteisti atsakovei K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 324,72 Eur už žyminį mokestį valstybei, 321,77 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei ir 434,43 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso: 788,67 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 67 euro ct).
4. Priteisti atsakovui L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
5. Priteisti atsakovui E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
6. Ieškovas K. R. bylinėjimosi išlaidas atsakovams turi sumokėti per 6 mėnesius, mokėdamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.
7. Ieškovas įpareigotinas sumokėti atsakovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos bylinėjimosi išlaidų sumos iki visiško prievolės įvykdymo.
8. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) grąžinti K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) permokėtą 78,78 EUR (272,00 Lt) žyminio mokesčio dalį pagal terminalo ,,Perlo paslaugos“ 2014-11-26 kvitą.
9. Priteisti iš ieškovo K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) - 62,66 Eur (šešiasdešimt du eurus 66 euro ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.