Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-214-867/2021 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. M. (J. S. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

15. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-214-867/2021 dėl nepilnametės dukters C. K. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, iki Porto apygardos teismo Šeimos ir nepilnamečių bylų teismas nustatys jurisdikciją.

17. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, iš esmės teigdama, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje neteisingai išsprendė klausimą, kurioje iš valstybių byla iškelta anksčiau – pirmosios instancijos teisme Lietuvos Respublikoje ar Porto apylinkės teismo Matosinhos šeimos ir nepilnamečių teisme Portugalijoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

18. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Nagrinėjamoje byloje tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare ir ginčui yra taikomi ES reglamentai, kurių nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Šiuo atveju, sprendžiant dėl bylos teismingumo, taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“), ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).

19. Vadovaudamasis Išlaikymo reglamento 3 straipsniu, reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalimi, 9 ir 10 straipsniais, 12 ir 13 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog atsakovas ir ieškovė inicijavo tapačias bylas (tos pačios šalys, tas pats ieškinio pagrindas) savo valstybių teismuose.

20. Reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnyje, Išlaikymo reglamento 12 straipsnyje yra įtvirtinta lis pendens doktrina. Lis pendens taisyklei (reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnis) taikyti yra būtinos šios sąlygos: 1) tos pačios ginčo šalys; 2) tas pats ieškinio ar reikalavimo dalykas; 3) reikalavimas pareikštas dviejų valstybių teismuose; 4) teismas, kuriame reikalavimas pareikštas pirmiau, nėra priėmęs sprendimo dėl bylos teismingumo. Lis pendens taisyklė taikoma remiantis vieninteliu principu – pirmumas laiko atžvilgiu, tai yra valstybės, į kurią buvo kreiptasi pirmiau, teismas turi teisę pirmas spręsti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Teismas, į kurį kreiptasi vėliau, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol pirmasis teismas nustatys jurisdikciją. Antrasis teismas šį veiksmą privalo atlikti ex officio (pagal pareigas). Ši pareiga yra imperatyvi ir neturi išimčių, jos įgyvendinimui neturi įtakos nei teismo, nei šalių pozicija, nei kitos aplinkybės. Šiame etape turi būti atliekamas tik bylos sustabdymas, bet ne jurisdikcijos atsisakymas. Tais atvejais, kai galutinai nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija nagrinėti bylą, pavyzdžiui, teismas ėmėsi nagrinėti bylą, antrasis teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos (reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 3 dalis). Kaip ir pirmajame procedūros etape pareiga dėl bylos sustabdymo, taip ir antrajame etape galiojanti pareiga atsisakyti jurisdikcijos yra imperatyvi. Tik tais atvejais, kai pirmasis teismas konstatuoja, jog neturi jurisdikcijos, arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pirmojo teismo procesinis sprendimas, kuriuo prisiimta jurisdikcija, panaikinamas galutiniu aukštesnio teismo procesiniu sprendimu, antrajam teismui nelieka teisinių kliūčių nagrinėti bylą, nes nėra pagrindo taikyti lis pendens taisyklės.

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, vėliau nustatė, kad atsakovas J. S. M. 2020 m. vasario 16 d. su pareiškimu kreipėsi į Portugalijos teismą ir 2020 m. vasario 17 d. Porto apygardos teismo Šeimos ir nepilnamečių bylų teisme yra iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo J. S. M. pareiškimą atsakovei A. K. dėl tėvų atsakomybės reglamentavimo nepilnametės C. K. M. atžvilgiu, tai yra dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo, ne globėjo tėvo lankymo teisės ir jo arba jos mokamos paramos. Apeliantė tvirtina, jog laiko prasme ji inicijavo teisminį procesą Lietuvos Respublikoje anksčiau, nei buvo pradėta ta pati byla Portugalijoje Porto apylinkės teismo Matosinhos šeimos ir nepilnamečių teisme. Šią poziciją ieškovė grindžia argumentu, kad iki kreipimosi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą (2020 m. kovo 6 d. ieškovės teismui pateiktas ieškinys neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, todėl, ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, buvo grąžintas ieškovei) ieškovė privalėjo pasinaudoti privalomos mediacijos institutu, todėl 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į mediatorę, kuri atsakovui elektroniniu laišku išsiuntė pasiūlymą dėl mediacijos, ir tik po to atsakovas Portugalijoje inicijavo civilinę bylą.

22. Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatose (16 straipsnis) „bylos iškėlimo teisme“ samprata reglamento „Briuselis II bis“ apibrėžta autonomiškai, todėl ji nėra tapati nacionalinėje teisėje įtvirtintai bylos iškėlimo sampratai. Momentas, kai byla reglamento „Briuselis II bis“ prasme laikoma iškelta, apibrėžiamas įtvirtinant du galimus variantus, pagal kuriuos, priklausomai nuo konkrečioje valstybėje narėje galiojančių proceso taisyklių, nustatomas bylos iškėlimo momentas: a) kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba b) jeigu minėtas dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jį teismui, kai jį gauna už įteikimą atsakinga institucija, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui. Įvertinusi tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos nenustato reikalavimo ieškovui, prieš pateikiant teismui ieškinį, jį įteikti kitoms bylos šalims, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

23. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reglamento „Briuselis II bis“ prasme Lietuvoje byla laikoma iškelta, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, o pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesinis veiksmas – ieškinio priėmimas teisme ir yra laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Portugalijoje civilinė byla dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo buvo iškelta 2020 m. vasario 17 d., o Lietuvoje ieškovės ieškinys priimtas 2020 m. balandžio 29 d. Pažymėtina, kad nei reglamento „Briuselis II bis“, nei Išlaikymo reglamento nuostatos nesieja bylos iškėlimo momento su kreipimosi į mediatorių momentu, o bylos iškėlimo momentas sietinas su ieškinio pateikimu teismui.

24. Taikant lis pendens taisyklę, teismas, Lietuvoje būdamas antrasis teismas, į kurį kreipiasi viena iš šalių tuo pačiu klausimu, gali sustabdyti bylą, iki pirmasis teismas priims sprendimą dėl jurisdikcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol Porto apylinkės teismo Motozinijos šeimos ir nepilnamečių teismas nustatys jurisdikciją, turėjo atsižvelgti ir įvertinti civilinio proceso, prasidėjusio pagal pareiškėjo pateiktą pareiškimą Portugalijos teisme, stadiją.

25. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad „po bylos iškėlimo paaiškėjo, kad atsakovas 2020 m. vasario 16 d. su pareiškimu kreipėsi į Portugalijos teismą ir 2020 m. vasario 17 d. Porto apygardos teismo Šeimos ir nepilnamečių bylų teisme yra iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo J. S. M. pareiškimą atsakovei A. K. dėl tėvų atsakomybės reglamentavimo nepilnametės C. K. M. atžvilgiu“. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. lapkričio 20 d. išsiuntė paklausimą į Porto apygardos teismo Šeimos ir nepilnamečių bylų teismą dėl civilinės bylos proceso Nr. 996/20.6T8MTS, siekdami išsiaiškinti, kokiu pagrindu ir kada yra iškelta civilinė byla Portugalijoje. 2021 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rajono rūmuose gautas atsakymas iš Porto apygardos teismo Šeimos ir nepilnamečių bylų teismo, kuriame nurodyta, kad yra nagrinėjama civilinė byla pagal J. S. M. pareiškimą atsakovei A. K. dėl vaiko C. K. M. gyvenamosios vietos / pagrindinio globėjo, lankymo tvarkos atskirai gyvenančiam tėvui / motinai nustatymo ir išlaikymo sumos, kurią jis / ji turėtų mokėti.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas ne tik pirmiau kreipėsi į Portugalijos teismą, bet ir šis teismas ėmėsi nagrinėti bylą pagal J. S. M. prašymą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 24 d. Porto apygardos teismo Matosinhos šeimos ir nepilnamečių teisme vyko teismo posėdis, kurio metu teismas priėmė nutarimą, siūlydamas J. S. M. „<...> pasinaudoti galimybe atlikti vertimus į anglų kalbą, ir informuoti teismą, minimą 126 ir 127 puslapiuose, kad vyksta bylos nagrinėjimas dėl tėvų pareigų nustatymo. Tėvas inicijavo bylą prieš motiną A. K. dėl vaiko C. K. M.. Byloje ketinama nustatyti jos gyvenamąją vietą / pagrindinį globėją, lankymo tvarką atskirai gyvenančiam tėvui / motinai ir vaiko išlaikymo sumą, kurią jis / ji turėtų mokėti“.

27. Taigi, minėtos bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą manyti, jog Porto apygardos teismo Matosinhos šeimos ir nepilnamečių teismas prisiėmė jurisdikciją dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas lis pendens taisyklę ir sustabdydamas civilinę bylą iki tol, kol Porto apylinkės teismo Šeimos ir nepilnamečių teismas nustatys jurisdikciją, neišsiaiškino ir nenustatė, ar Portugalijos teisme civilinė byla pagal atsakovo pareiškimą jau yra nagrinėjama iš esmės, ar kompetentingas teismas tik priėmė atsakovo pareiškimą, tačiau jurisdikcijos klausimas dar nėra išspręstas. Pažymėtina tai, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog Portugalijos teismas ėmėsi spręsti civilinę bylą pagal atsakovo pareiškimą iš esmės, taigi prisiėmė jurisdikciją nagrinėjamu klausimu, pirmosios instancijos teismas turėtų ne sustabdyti bylą, o atsisakyti jurisdikcijos ir ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis, reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-357-687/2018).

28. Pažymėtina, jog bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant pareikštiems skirtingiems ieškinio reikalavimams – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, kuriems yra taikomi skirtingi ES reglamentai, esminis klausimas, sprendžiant dėl bylos teismingumo, yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas.

29. Civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė šias reikšmingas aplinkybes: byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini) Portugalijoje ir iki 2019 m. gruodžio 26 d. kartu su ieškove ir atsakovu gyveno Portugalijoje; atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad šalių dukros gyvenamoji vieta yra deklaruota Portugalijoje ir ji yra užregistruota gydymo įstaigoje, taip pat į darželį Portugalijoje. Be to, teismas nustatė, kad tarp šalių 2020 m. sausio 9 d. vyko susirašinėjimas dėl to, kaip bus pasirašyti dokumentai, kai ieškovė grįš į Portugaliją. Susirašinėjant ieškovė atsakovui 2020 m. sausio 13 d. nurodė, kad ji ketina grįžti į Portugaliją, ir šalys susitarė, kad atsakovas rezervuos ieškovei ir dukrai bilietus į Portugaliją kovo pradžioje.

30. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių ieškovė išvyko į Lietuvos Respubliką, aplinkybes, kuriomis ji deklaravo savo ir dukros gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta inicijuojant civilines bylas buvo ir yra Lietuvos Respublikoje.

31. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo, turi būti įvertinta ne tik skolininko ir kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta bylos iškėlimo metu, bet ir tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo gali būti teismingas teismui, kuris turi jurisdikciją spręsti su tėvų pareigomis susijusius klausimus (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktas). Paaiškėjus aplinkybėms, kad byla dėl vaiko globos teisių yra sprendžiama Portugalijos teisme, remdamasis visais pirmiau nurodytais pagrindais, pirmosios instancijos teismas turėtų palikti nenagrinėtą ne tik reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, bet ir reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

32. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema.

33. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė reglamentą „Briuselis II bis“ ir Išlaikymo reglamentą, nepatikrino ir visapusiškai neįvertino faktiškai susiklosčiusios situacijos dėl galimybės stabdyti bylą iki tol, kol Portugalijos teismas nustatys jurisdikciją, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismo išvados padarytos visapusiškai neišsiaiškinus nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, o tai turėjo įtakos įrodymų vertinimui. Atsižvelgiant į tai, priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Apeliantė pateikė teismui prašymą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, atsakant į klausimą, ar reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnyje ir Išlaikymo reglamento 9 straipsnyje įtvirtinta bylos iškėlimo samprata turi būti aiškinami taip, kad byla laikoma iškelta nuo asmens kreipimosi į mediatorių, kai nacionaliniai įstatymai numato pareigą prieš kreipiantis į teisiną pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į tai, kad pirmosios instancijos teismas dar turės nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, išsiaiškinant, ar Portugalijos teismas ėmėsi spręsti civilinę bylą pagal atsakovo pareiškimą iš esmės, taigi prisiėmė jurisdikciją nagrinėjamais klausimais, ar vis dar yra sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, ieškovės prašymas nėra tenkinamas.

35. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir atsakovo J. S. M. (J. S. M.) prašymą dėl bylos sustabdymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.