Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančių institucijų biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ryčiui Kazilevičiui ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Motiejui Preikšai, Dovilei Pučinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei O. D. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys A. P., B. P., G. Ž., išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir pagal atsakovės O. D. (ieškovės pagal priešieškinį) priešieškinį ieškovui V. Ž. ir trečiajam asmeniui G. Ž. (atsakovams pagal priešieškinį), tretieji asmenys A. P., B. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.

23. Byloje kilo ginčas dėl savininko teisių apsaugos – nuosavybės teisės gynimo. Bylos šalys reiškia reikalavimus dėl statinių – atsakovei priklausančio statinio garažo ir ieškovui priklausančio statinio malkinės – neteisėtos statybos, statinius pastačius mažesniu nei 1 metras atstumu iki sklypų ribos, neturint rašytinių kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimų, taip pat atsakovei pareiškus reikalavimą pašalinti prie bendros sklypų ribos laikomą metalo laužą bei traktorių su priekaba. Reikalavimai reiškiami negatorinio ieškinio pagalba, t. y. remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsniu, numatančiu, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

24. Kasacinis teismas, savo praktikoje aiškindamas CK 4.98 straipsnį, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

25. Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.

26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2021 m. spalio 27 d. išrašas) nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovui V. Ž. (el. b. 1 t., b. l. 24).

27. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2021 m. spalio 27 d. išrašas) nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso atsakovei O. D. ir tretiesiems asmenims A. P., B. P. (el. b. 1 t., b. l. 22).

28. Byloje nėra ginčo, kad ginčo statiniai - garažas priklauso atsakovei, malkinė priklauso ieškovui. Atsakovė nurodė, kad garažas pastatytas apie 2003 -2004 m., ieškovas nurodė, kad malkinė pastatyta apie 2015 m. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai tiksliai nurodyti ginčo statinių statybos laikotarpio negalėjo. Byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų ginčo statinių statybos pradžią. Garažas ir malkinė yra I grupės nesudėtingieji statiniai, nė vienas statinys nėra registruotas viešajame registre.

29. Byloje nėra ginčo, kad abu statiniai stovi mažiau nei vieno metro atstumu iki sklypo ribos. Atsakovė nesutinka, kad garažas stovi ant sklypo ribos, jos teigimu, nuo garažo stogo krituliai krinta ne į ieškovo, bet į atsakovės žemę.

30. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė nėra davę rašytinių sutikimų dėl statinių statymo arčiau negu vienas metras iki sklypų ribos. Atsakovė nurodė, kad tokį žodinį, bet ne rašytinį sutikimą jai buvo davęs ieškovas prieš statant garažą.

Dėl ieškinio reikalavimo

31. Byloje nustatyta, jog atsakovė, neturėdama gretimo sklypo savininko ieškovo V. Ž. rašytinio sutikimo, ant sklypų (ieškovo sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės ir bendrasavininkių sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos išliejo pamatus ir pastatė garažą, kurio siena kerta atsakovės ir ieškovo sklypų ribą ir į ieškovo sklypą patenka 8 cm ir 11 cm,. (ieškovo pateikto žemės sklypo plano taškai 12 ir 13). Šias aplinkybes teismas nustatė 2025 m. spalio 20 d. išvažiuojamojo posėdžio metu, jas patvirtina ieškovo į bylą pateikta MB Geofaktas sudaryta schema, rodanti pastato dalies perėjimą per sklypo ribą (el. b. 2 t., b. l. 36, 46).

32. Išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad garažas neturi įrengtos kritulių surinkimo sistemos (el. b. 2 t., b. l. 100, 103, 108, 109), krintantys nuo garažo stogo plauna jo pamatą, šis nuo kritulių poveikio skilinėja, betono gabalai ir akmenys patenka į ieškovo sklypą. Kritulių surinkimo sistemos atsakovė įrengti nesutiko.

34. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas, ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negatorinio ieškinio aplinkybės byloje yra įrodytos, kadangi ieškovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi, kadangi toje sklypo dalyje, taip pat nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo iki jų sklypo ribos, yra neteisėtai, neturint ieškovo rašytinio sutikimo, pastatytas atsakovei priklausantis I grupės nesudėtingas, kilnojamas statinys – garažas.

35. . Ieškovas ieškinyje nurodo, kad garažas yra kilnojamas daiktas, atsakovė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, tik nurodė, kad garažą pastatant dabartinėje vietoje jam buvo išlieta betoninė aikštelė, taigi, pats garažas pamatų neturi. Į tai atsižvelgdamas teismas daro išvadą, kad, priešingai nei atsiliepime nurodo atsakovė, perkeliant garažą nebūtina jo nugriauti, todėl teismas atmeta atsakovės argumentą, kad garažo nugriovimas po ilgo jo stovėjimo laiko neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Priešingai, garažo patraukimas atlaisvintų ieškovo sklypą, išspręstų nuo garažo stogo krintančių kritulių problemą, kurios spręsti atsakovė nesutinka ir leistų pašalinti dėl kritulių trupančią betoninę aikštelę.

36. Bylos dalyviai neprašė taikyti senaties, tačiau teismas pasisako, kad kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kol jam nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovei priklausantis statinys, šia sklypo dalimi negali naudotis pagal paskirtį, ieškovui teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jo žemės sklypo dalyje, ieškovo teigimu, neteisėtai stovi atsakovei priklausantis statinys.

37. 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento str. 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ Nr. D1-878 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“, 4 punktas nustato, kad „Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos“. Taigi, vadovaujantis nurodyta šio reglamento nuostata, atstumas, kuriuo pastatas (garažas) gali teisėtai stovėti iki sklypo ribos nėra fiksuotas, jis priklauso nuo pastato aukščio ir padėties sklypo atžvilgiu, jį įvertinti turi statinio savininkas atsižvelgdamas į statinio ir sklypo savybes. Į tai atsižvelgdamas teismas pakoreguoja suformuluotą ieškovo reikalavimą ir pašalina ieškovo nurodytą fiksuotą atstumą, kuriuo reikalauja perkelti atsakovei priklausantį statinį.

38. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkinamas, atsakovė O. D., a. k. (duomenys neskelbtini), įpareigojama savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti garažą į savo žemės sklypą nuo ieškovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo ribos.

Dėl priešieškinio reikalavimų

39. Atsakovė priešieškiniu reikalauja 1) įpareigoti V. Ž. ir G. Ž. pašalinti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos laikomą metalo laužą bei traktorių su priekaba per 30 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei uždrausti V. Ž. bei G. Ž. leisti vandens perteklių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti V. Ž. ir G. Ž. vieno mėnesio terminu, skaičiuotinu nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išmontuoti (pašalinti) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančią ir mažesniu nei 3 m. iki sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos stovinčią malkinę.

40. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas nustatė, kad šalia ieškovui priklausančio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei ir bendrasavininkiams priklausančio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra laikomas metalo laužas, tačiau yra laikomi D. V. priklausantys ratinis traktorius ChTZ T-16M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą pateikė dokumentus, kad tiek priekaba, tiek ratinis traktorius yra registruoti, turi galiojančios techninės apžiūros dokumentus (el. b. 2 t., b. l. 79 - 82).

41. Atsakovė nurodo, kad iš ratinis traktoriaus bėga įvairūs tepalai, degalai, taip yra pažeidžiamos atsakovės teisės. Tai, kad metalo laužo ant sklypo ribos nebėra laikoma, 2025 m. lapkričio 4 d. posėdžio metu pripažino atsakovės atstovė (teismo posėdžio garso įrašas 13 min. 20 sek. – 14 min. 2 sek.).

42. Teismas vertina, kad atsakovės reikalavimus tenkinti nėra pagrindo. Laikomo metalo laužo teismas išvažiuojamojo posėdžio metu neužfiksavo, priekaba ir ratinis traktorius buvo laikomi ieškovo sklype, nepažeidžiant sklypo ribų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodymų, kad dėl nurodytų transporto priemonių yra užfiksuota jos sklypo tarša tepalais ar degalais, nėra užfiksuota su tuo susijusių teisės aktų pažeidimų, nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė apskritai dėl tokių teisės aktų pažeidimų kreipėsi į kompetentingas institucijas. Pati atsakovė, teikdama paaiškinimus teismui nurodė, kad atsakovė savo talpyklose, kur renka lietaus vandenį, rado naftos produktų likučių, tačiau kieme balose tokių likučių nebūna. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė savo reikalavimo pašalinti laikomą metalo laužą bei traktorių su priekaba nepagrindė ir kad jos teisės yra pažeistos neįrodė.

43. Atsakovė priešieškinyje suformulavo reikalavimą uždrausti V. Ž. bei G. Ž. leisti vandens perteklių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas yra pristatęs daugybę įvairių vandens surinkimo talpyklų. Talpyklos yra sumontuotos taip, jog vandens perteklius nėra kontroliuojamas ir, joms persipildžius, visas nuo Ieškovo namo, malkinės renkamas vanduo teka į atsakovės kiemą, dėl vandens pertekliaus atsakovė yra priversta bet kuriuo metų sezonu vaikščioti per savo šlapią kiemą. Atsakovė nurodė, kad vanduo iš vonios ir iš talpų, esančių ieškovo sklype, per viršų bėga į atsakovės sklypą.

44. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad ieškovo kieme stovi lietaus vandens surinkimo talpyklos, pastatuose įrengta kritulių surinkimo sistema, kieme įrengtas baseinas, šiltnamis (el. b. 2 t., b. l. 95 – 98, 101, 106, 107, 110). Ieškovas, teikdamas teismui paaiškinimus nurodė, kad lietaus vandenį kaupia ir naudoja kieme esančiam baseinui papildyti ir šiltnamiui laistyti. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ieškovo kviestas liudytojas L. V..

45. Vien faktinė aplinkybė, kad iš ieškovo sklypo į atsakovės sklypą nenustatytu periodiškumu patenka nenustatytas kiekis nenustatytos kilmės vandens, savaime nereiškia, kad ieškovas pažeidžia ieškovės, kaip sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, teises. Tai, kad tam tikru metu (pvz. smarkiai lyjant, staigiai tirpstant sniegui) į atsakovės sklypą gali patekti tam tikras paviršinio vandens kiekis iš gretimo ieškovo sklypo savaime nereiškia atsakovės savininko teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad dėl vandens pertekliaus iš ieškovo sklypo atsakovė yra priversta bet kuriuo metų sezonu vaikščioti per savo šlapią kiemą. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie tokius jos teisių pažeidimus (apsemtą kiemą). Vis dėlto, net jei tokie įrodymai ir būtų pateikti, teismas negalėtų daryti išvados, kad tai yra susiję būtent su tuo vandens kiekiu, kuris galimai patenka į atsakovės sklypą iš ieškovo sklypo lyjant lietui, juo labiau, kad kaip nurodė liudytojas L. V., vanduo į atsakovės sklypą bėga iš gatvės, nes gatvė yra aukščiau negu ieškovo ir atsakovės sklypai. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos.

46. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas tikslingai leidžia vandenį į jos sklypą. Tai, kad ieškovas yra įrengęs lietaus vandens surinkimo sistemas, ir kaupia lietaus vandenį, savaime atsakovės teisių niekaip nepažeidžia, greičiau priešingai – kaupdamas lietaus vandenį ir sunaudodamas jį baseinui papildyti ir šiltnamiui laistyti ieškovas neleidžia šio pertekliui patekti į atsakovės sklypą. Kaip nurodė liudininkas L. V., vandens talpyklos papildomos tik retkarčiais, esant vandens trūkumui. Šios aplinkybės byloje taip pat nėra paneigtos.

47. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, atsakovės priešieškinyje išdėstytą reikalavimą uždrausti V. Ž. bei G. Ž. leisti vandens perteklių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmeta.

48. Taip pat atsakovė priešieškiniu reikalauja įpareigoti V. Ž. ir G. Ž. vieno mėnesio terminu, skaičiuotinu nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išmontuoti (pašalinti) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančią ir mažesniu nei 3 m. iki sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos stovinčią malkinę.

49. Vadovaujantis ieškovo paaiškinimais, malkinė pastatyta apie 2015 m. ir priklauso ieškovui, atsakovė nurodė, kad jai malkinės pastatymo data nežinoma. Malkinė yra I grupės nesudėtingas statinys, neregistruota viešajame registre. Byloje nėra ginčo, kad malkinė stovi mažiau nei vieno metro atstumu iki sklypo ribos, atsakovė nėra davusi rašytinio sutikimo dėl statinio statymo arčiau negu vienas metras iki sklypų ribos.

50. 2025 m. spalio 20 d. išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad malkinė yra mažesnio ilgio ir aukščio už ieškovo namą (namas yra dviejų aukštų) (el. b. 2 t., b. l. 95 – 96, 98, 103, 106, 107, 110), turi įrengtą kritulių surinkimo sistemą. Priešais malkinę, už sklypų ribos, atsakovės sklype yra privažiavimas prie atsakovei priklausančio garažo, pakraštyje prie sklypo ribos auginamas gėlynas (el. b. 2 t., b. l. 94 - 97).

51. Pažymėtina, kad atsakovė savo reikalavimą grindžia CK 4.98 str. pagrindu, taip pat nurodo, kad prašo pašalinti savavališkos ir neteisėtos statybos padarinius (CK 4.103 str.)

52. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė. Atsakovė, įrodinėdama, kad jos teisės yra pažeistos, nurodo, kad malkinė jos sklypo atžvilgiu yra pietinėje pusėje, todėl atsakovei užstoja saulę, ypač pavasarį, rudenį ir žiemą. Teismas šį atsakovės argumentą vertina kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovo pastatyta malkinė užima santykinai nedidelę sklypo pakraščio dalį, ir, kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovė, pati yra šalia gerokai aukštesnio, dviaukščio pastato – gyvenamojo namo. Dėl šių priežasčių šalia sklypų ribos esanti malkinė meta savo šešėlį ne tik palyginti nedidelėje sklypo dalyje, bet ir palyginti trumpą paros dalį, kada pati nėra šalia jos stovinčio namo šešėlyje. Atsakovė išsakė bendro pobūdžio pastabas apie malkinės metamą šešėlį, tačiau nepateikė argumentų, kaip konkrečiai malkinės šešėlis trukdo jai naudotis sklypu, ar įrodymų, patvirtinančių šešėlio daromą neigiamą poveikį atsakovės žemės kokybei ar augalų augimui. Išvažiuojamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta jokių reikšmingų tai patvirtinančių aplinkybių (el. b. 2 t., b. l. 94 – 97).

53. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo malkinės metamo šešėlio daromą žalą, vertina, kad atsakovės reikalavimo patenkinimas vien šiuo formaliu pagrindu neatitiktų teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principų bei nebūtų proporcinga priemonė.

54. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad malkinė atsakovei trukdo, nes vanduo nuo jos stogo bėga į atsakovės sklypą. Teismas šį atsakovės nurodytą argumentą atmeta kaip neatitinkantį faktinės situacijos - malkinė stovi kiek mažiau nei metro atstumu nuo sklypo ribos, todėl vanduo nuo jos stogo negali tiesiogiai patekti į atsakovės sklypą, be to, ant malkinės stogo yra sumontuota nuolydį turinti kritulių surinkimo sistema, kurios pagalba krituliai surenkami į talpyklas (el. b. 2 t., b. l. 95 – 96).

55. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos. Statinio statybai keliami reikalavimai pirmiausia ir daugiausia yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

56. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, redakcijos galiojusios 2015-01-01 - 2015-07-01 ir 2015-07-02 - 2015-10-31, 2 straipsnio 6 punkte įvirtinta, kad nesudėtingas statinys tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

57. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, redakcija galiojusi nuo 2012-03-01 iki 2016-12-31 (toliau – STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“), nustatomas nesudėtingų statinių sąrašas ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumai, taip pat nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 7 punkto nuostatas, nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priede, t. y. šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomi nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, jei jie atitinka Statybos įstatyme nustatytą statinio apibrėžtį. Iš STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pateikiamos 1 lentelės matyti, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, yra nesudėtingi statiniai, kai jų didžiausias aukštis iki 5 m, o plotas iki 50 kv. m, kai šis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingam statiniui, ir kai jų didžiausias aukštis iki 8,5 m., o plotas iki 80 kv. m, kai šis statinys priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui. Atsakovė šio fakto neginčija, todėl teismas remdamasis bylos duomenimis, daro išvadą, kad ieškovo pastatyta malkinė atitinka nesudėtingo statinio požymius tiek Statybos įstatymo, tiek STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatų prasme, jo statybai gauti statybą leidžiantį dokumentą ir rengti projektą nėra privaloma.

58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakcija, galiojusia nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., kuri nusako, kad rašytiniai sutikimai, šiuo atveju atsakovės sutikimas dėl malkinės statybos, neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

59. Į bylą atsakovė nepateikė duomenų, kad per vienerius metus nuo malkinės statybos pradžios reiškė pretenzijas ieškovui ar viešojo administravimo subjektams dėl statinio statybos, todėl teismas vertina, kad šiuo atveju atsakovės rašytinis sutikimas dėl malkinės statybos, neprivalomas ir tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą pagal CK 4.103 straipsnį nėra pagrindo.

60. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad miesto teritorijoje malkinė stovėti negali arčiau nei trys metrai nuo sklypo ribos. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ar teisės aktų, kuriuos ieškovas būtų pažeidęs. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovo sklypui būtų nustatytos kultūros paveldo objekto apsaugos ar kitos zonos, kad ieškovo sklypas patektų į kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas (el. b. 1 t., b. l. 24 - 25). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodytų aplinkybių neįvykdė, šį atsakovės argumentą atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 220 Eur dydžio žyminį mokestį (2024 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 13312601, 2025 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 13367801, el. b. 1 t., b. l. 7, 8). Reikalavimą dėl sklypo ribų nustatymo ieškovas atsiėmė, todėl už jį žyminis mokestis ieškovui grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas pateikė į bylą išlaidas advokato teisinei pagalbai – 750 Eur (DOK-57705). Ieškovo patirtos 860 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

62. Patenkinus ieškinio reikalavimą ir atmetus priešieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 860 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

63. Kadangi atsakovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, žyminis mokestis už pareikštą priešieškinį iš atsakovės nepriteisiamas (el. b. 1 t., b. l. 65), teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 117,74 Eur iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98, 4.103 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

atsakovė O. D., a. k. (duomenys neskelbtini), įpareigojama savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti garažą į savo žemės sklypą nuo ieškovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo ribos.

Priteisti iš atsakovės O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) ieškovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Grąžinti ieškovui V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 6 d., mokėjimo nurodymo Nr. 13367801, kodas ZN91361.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.