Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6; 3.2.3.2.; 3.2.6.1

2023 m. gegužės 15 d.

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, institucija, teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp L. J. ir K. J., dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Palikti ieškovei L. J. santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui K. J. jo prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

3. Nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su motina L. J. pagal jos gyvenamąją vietą.

4. Priteisti iš atsakovo K. J. nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymui po 450,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad atsakovas K. J. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės L. J. banko sąskaitą. Periodines išmokas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė L. J.

5. Priteisti iš atsakovo K. J. nepilnamečio vaiko M. J. 4950 Eur įsiskolinimą už 11 mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 450,00 Eur/mėn. x 11 mėnesių.

6. Pripažinti asmenine ieškovės L. J. nuosavybe 6600 Eur vertės transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Padalinti santuokoje įgytą 5380 eurų vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra po l/2 dalį ieškovei L. J. ir atsakovui K. J. bendros dalinės nuosavybės teise.

8. Padalinti santuokoje įgytą 2500 Eur vertės negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 40, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui K. J.

9. Padalinti santuokoje įgytą 1500 eurų vertės transporto priemonę BMW, 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su variklio defektu ir 1000 eurų vertės transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kėbulo ir variklio defektu, natūra asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei L. J.

10. Padalinti santuokoje įgytą 63 000 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2630 Eur vertės nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), natūra po 1/2 dalį ieškovei L. J. ir atsakovui K. J. bendros dalinės nuosavybės teise.

11. Įpareigoti atsakovą K. J. netrukdyti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens tiekimo sistemą ir nesudaryti kitų kliūčių šio gyvenamojo namo bei nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai VĮ „Registrų centre“ atlikti.

12. Įpareigoti ieškovę L. J. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens tiekimo sistemą ir atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos, įregistruojant šį nekilnojamąjį turtą ieškovės L. J. ir atsakovo K. J. vardu po 1/2 dalį kiekvienam bendros dalinės nuosavybės teise.

13. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu santuokoje susilauk dviejų vaikų: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai nuo 2022 m. vasario mėnesio gyvena su ieškove ir yra jos vienos išlaikomi. Dukra D. J. jau yra pilnametė, tačiau yra dieninių studijų studentė, dėl įtempto studijų grafiko dirbti gali tik 0,25 etato, todėl savęs išsilaikyti negali ir yra išlaikoma ieškovės.

Dėl nesuderinamų charakterio ypatybių ir skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, vaikų auklėjimą, jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas ir šeima iširo. Jų santykiai visiškai pašliję nuo 2021 m. kovo mėnesio. Kartu negyvena ir jokių ryšių nepalaiko nuo 2022 m. vasario mėnesio. Jie abu nebuvo pakankamai tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam. Šeimoje dažnai kildavo konfliktai, nepasitenkinimas vienas kitu. Toks gyvenimas juos abu vargino, tapo beprasmis ir nepakenčiamas. To pasėkoje jie nutolo vienas nuo kito, jokių artimų ryšių nepalaiko, vienas kitu nesirūpina ir bendro ūkio neveda. Nuo 2022 m. vasario mėnesio jų santuoka yra tik formali. Su sutuoktiniu taikytis ir toliau gyventi normalų santuokinį gyvenimą nemato galimybių, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Susitaikyti su atsakovu nėra galimybės ir prasmės, šeima yra iširusi. Jų jokie jausmai nesieja, gyvena skyrium. Yra įsitikinusi, kad gyventi normalų šeimyninį gyvenimą ir atkurti nutrūkusius santuokinius ryšius jau neįmanoma. Jos sprendimas nutraukti santuoką yra gerai apgalvotas, priimtas nepavykus išsaugoti šeimos. Terminas, skirtas susitaikymui tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir jokių teigiamų rezultatų neduotų. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Nors su atsakovu nėra sudarę susitarimo dėl nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau jiems pradėjus gyventi skyriumi, jai išsinuomojus butą, sūnus išėjo gyventi su ja. Ginčo tarp jų su atsakovu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Sūnus nei karto nėra pareiškęs noro gyventi su tėvu. Tarp jos ir atsakovo ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku M. J. nėra. Vaikas yra 17 metų amžiaus ir pats geba susitarti su tėvu dėl susitikimų. Poreikio nustatyti detalią bendravimo tvarką nėra. Ji neketina sudaryti atsakovui kokias nors kliūtis bendrauti su vaiku.

Pateikia išdėstytus sūnaus poreikius ir jiems patenkinti reikalingas išlaidas: 1. Išlaidos maistui - po 6 eurus per dieną, 6 eurai x 30 d. = 180 eurų per mėnesį; 2. Išlaidos drabužiams, avalynei: striukės, megztiniai, kelnės, marškinėliai, kepurės, pirštinės, sezoninė avalynė, kojinės, apatinis trikotažas, sportinė apranga ir kt. vidutiniškai per mėnesį - 100 eurų; 3. Išlaidos buitinėms ir higienos prekėms: muilas, šampūnas, dantų pasta ir šepetėlis, skalbimo milteliai ir kitos asmens higienos priemonės. Vidutiniškai per mėnesį - 20 eurų. 4. Išlaidos būstui, t. y. nuomos mokestis, elektra, dujos, vanduo, atliekų surinkimo mokestis, šildymas, telefonas, internetas, TV - vidutiniškai 250 eurų per mėnesį. 5. Išlaidos gydymosi: vaistai, vitaminai, maisto papildai, odontologo paslaugos, reabilitacija (diagnozuoti Akomodacijos sutrikimai (regėjimo sutrikimas), mišri astma ir vaikų idiopatinė skoliozė juosmens ir kryžmens srityje) ir kt., vidutiniškai per mėnesį - 50 eurų. 6. Išlaidos mokymuisi ir užklasinei veiklai: sąsiuviniai, rašymo, piešimo priemonės, kuprinė, sportinė apranga ir pan., vidutiniškai 70 eurų per mėnesį. 7. Kirpėjo paslaugos - 15 eurų. 8. Papildomi anglų kalbos kursai 436,80 eurų už mokslo metus (1 mėn. = 36,40 eurų). 9. Dailės mokykla - 10 eurų per mėnesį. 10. Alytaus jaunimo centre braižybos pamokos - 20 eurų per mėnesį. 11. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų - 10 eurų per mėnesį. 12. Kišenpinigiai - 5 eurai per dieną, 5 eurai x 30 d. = 150 eurų per mėnesį. 13. Kitos nenumatytos išlaidos: mokyklinės ekskursijos ar piniginės rinkliavos bendriesiems mokyklos reikalams, avalynės ar drabužių taisymui, ir pan. - vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. 14. Išlaidos laisvalaikiui, atostogoms: kino ar teatro bilietui, išvykai prie ežero, jūros ir pan. - vidutiniškai 50 eurų per mėnesį. Iš viso nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga skirti 991,40 eurų. Nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji, siekiant, kad vaikas augtų kaip visavertė asmenybė. Vaikas turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės, todėl jam reikalingos didesnės poreikių patenkinimo išlaidos. Taip pat vaikas yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos III klasės (anksčiau vadinama 11 klasė) mokinys, gerai mokosi, siekia studijuoti architektūrą, todėl papildomus įgūdžius lavina (duomenys neskelbtini) mokykloje bei (duomenys neskelbtini) lanko braižybos pamokas. Sūnus galvoja apie tolimesnes studijas užsienyje, todėl stiprina savo anglų kalbos žinias. Nurodyti vaiko poreikiai yra pagrįsti, objektyviai reikalingi ir jos bei atsakovo pareiga yra juos užtikrinti.

Ji dirba pagal nuolatinio Lietuvos Gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (maisto, gėrimų, tabako gaminių, tekstilės, drabužių, avalynės mažmeninė prekyba, automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas) ir jos gaunamos pajamos per mėnesį yra vidutiniškai 1300-1500 eurų. Ji suteikia jų su atsakovu nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą, viena jį auklėja, prižiūri, rūpinasi jo sveikta, ugdymu, išlaikymu ir visais kitais poreikiais, tačiau šias pareigas privalo vykdyti abu tėvai. Atsakovas turi visas sąlygas dirbti, gauti pajamas ir tinkamai išlaikyti sūnų. Jis yra darbingo amžiaus, sveikas, fiziškai stiprus asmuo, turi darbo patirties ir privalo tinkamai prisidėti prie sūnui reikalingo išlaikymo. Atsakovas daugiau vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Prie pilnametės jų dukros D., kuri, kaip minėta, yra studentė, išlaikymo atsakovas niekuo neprisideda. Atsakovui sudarytos visos sąlygos dirbti ir tinkamai rūpintis savo nepilnamečio vaiko M. poreikiais. Jos žiniomis atsakovas, kaip buvęs statutinis pareigūnas, gauna valstybinę pensiją apie 500 eurų, papildomai yra įgijęs elektriko kvalifikaciją, ir galėtų dirbti šios srities darbus, nes šiuo metu šios srities specialistai darbo rinkoje yra paklausūs. Tačiau atsakovas sąmoningai vengia užsiimti bet kokia veikla, kad jam nereikėtų išlaikyti jų nepilnamečio vaiko bei finansiškai padėti jų studentei dukrai. Atsakovo klaidingu ir nepagrįstu įsitikinimu, jam gyvenat iš gaunamos pareigūno valstybinės pensijos, pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nėra. Dėl šios priežasties atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda nuo to laiko, kai pašlijo jų tarpusavio santykiai, t .y. nuo 2021 m. kovo mėnesio.

Nuo 2021 m. liepos mėnesio, kuomet jos ir atsakovo santykiai visiškai pašlijo, atsakovas savo nepilnamečiui vaikui M. J. neteikė jokio išlaikymo jokia forma. Nuo 2021 m. liepos mėnesio vaiko išlaikymo pareiga yra gulusi ant jos vienos pečių. Tačiau dar iki 2022 m. vasario mėnesio 13 d. su atsakovu gyveno po vienu stogu ir nors bendro ūkio nevedė ir sutuoktiniams būdingų santykių nepalaikė, pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neišlaikė sūnaus pateikti negali. Tačiau nuo 2022-02-14 ji išsinuomojo butą ir iš jų šeimos namų, esančių (duomenys neskelbtini), su sūnumi išsikraustė. Atsakovo prašė prisidėti prie sūnaus išlaikymo, bet jis tvirtai laikėsi pozicijos, kad valstybinės pensijos gavėjas nepilnamečių savo vaikų išlaikyti neprivalo ir sūnui išlaikymo neteikia. Atsakovo įsiskolinimas nepilnamečio vaiko išlaikymui, skaičiuotinas po 450 Eur/mėn., nes vaiko bendrieji ir specialieji poreikiai dėl sveikatos ir ugdymo išlieka tie patys, o prekių ir paslaugų kainos ženkliai didėti ėmė 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje Ukrainoje kilus karui, už 11 mėnesių iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ir yra 4950 eurų.

Santuokoje su atsakovu ant įsigyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatė vieno aukšto, 97,34 kv./m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 63000 eurų (nustatyta 2022 m.). Taip pat, minėtame žemės sklype įrengė nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2630 eurų (nustatyta 2022 m.). Šis santuokoje 2015-2022 m. pastatytas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas dėl atsakovo, nesąžiningo piktybiško elgesio, kadangi atsakovas neleidžia gyvenamajame name įrengti geriamojo vandens tiekimo sistemos. Šiuo metu gyvenamajame name tiekiamas gręžinio vanduo, tačiau gręžinys įrengtas netinkamai, ir viešajame registre jo įregistruoto galimybės nėra. Dėl to yra būtina kreiptis į UAB „Dzūkijos vandenys“, kad gyvenamajame name būtų tinkamai įrengta geriamojo vandens tiekimo sistema. Nesant šios sistemos, VĮ Registrų centras gyvenamojo namo negali įregistruoti registre. Atsakovas, siekdamas sudaryti kliūtis santuokos nutraukimui ir tinkamam santuokoje įgyto turto padalijimui, piktybiškai bei agresyviai į gyvenamojo namo teritoriją neįleidžia UAB „Dzūkijos vandenys“ darbuotojų, kurie įrengtų geriamojo vandens tiekimo sistemą. Pažymi, kad jos iniciatyva ir piniginėmis lėšomis 2022-05-11 VĮ Registrų centre buvo užsakyti gyvenamojo namo ir nuotekų valymo įrenginio kadastro duomenų nustatymo darbai. 2022-07-05 UAB „Dzūkijos valdos“ užsakė atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Atsakovas niekuo prie to neprisidėjo ir sudaro kliūtis užbaigti gyvenamojo namo ir nuotekų valymo įrenginio įregistravimo viešajame registre procesą. Prašo neįregistruotą gyvenamąją namą bei nuotekų valymo įrenginius tarp sutuoktinių padalinti po 1/2 dalį. Kitą turtą padalinti taip: įgytą žemės sklypą padalinti natūra po 1/2 dalį kiekvienam. Šalių įgytą turtą - 2500 Eur vertės negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 40 natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. 1500 Eur vertės transporto priemonę BMW, 3ER REIHE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su variklio defektu ir 1000 Eur vertės transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kėbulo ir variklio defektu, natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei. 6600 Eur vertės transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, kadangi ši transporto priemonė įgyta iš asmeninių ieškovės lėšų 2021-04-07, šalių santykiams pašlijus, jau nevedant bendro ūkio bei nepalaikant sutuoktiniams būdingų ryšių. Smulkius santuokoje įgytus daiktus, buitinius prietaisus ir kitus namų apyvokos daiktus palieka sutuoktiniui, dėl šių daiktų jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Pažymi, kad 2017-09-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4395 pagrindu, yra įgijusi 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir į sutuoktinių santuokoje įgyto turto balansą nėra įtrauktinas bei tarp šalių nedalintinas. Santuokoje įgytų bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė asmeninių kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi. Apie atsakovo asmeninius kreditorinius įsipareigojimus ieškovei nėra žinoma.

Ieškovė L. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad santuoka iširo dėl tarpusavio konfliktų, išsikraustė ir gyvena skyriumi nuo 2022 m. vasario mėnesio. Sūnui per mėnesį išleidžia apie 800 – 900 Eur, ji išlaiko sūnų visiškai. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. vasario mėnesio, t. y., nuo tos dienos kai pradėjo gyventi skyriumi su atsakovu. Jų dukra mokosi (duomenys neskelbtini) akademijoje, dieninėse studijose, dirba 0,25 etato, yra mokamas mokslas, prisideda prie dukros išlaikymo. Jos pajamos yra per mėnesį apie 1500,00 Eur. Turi asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, tačiau iš jo papildomų pajamų negauna, nes bute gyvena jos pamotė.

Atsakovas K. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Su prašomu 450,00 Eur išlaikymo dydžiu nesutinka, neturi tokių pajamų teikti tokio dydžio išlaikymo išmoką, sutiktų su išlaikymu po 150,00 Eur. Su faktu, kad neteikė išlaikymo, sutinka, tačiau prieštarauja nuo kada turėtų būti prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, mano, kad turėtų būti priteistinas nuo 2022 m. vasario 18 d. Dėl prašomo reikalavimo dėl transporto priemonės Volkswagen VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ieškovės asmeninė nuosavybė nesutinka. Sutinka dėl gyvenamojo namo, žemės sklypo ir valymo įrenginių padalijimo po 1/2 natūra. Dėl kito turto padalijimo būdo nesutinka. Sutiktų, kad ieškovei liktų VOLKSWAGEN VW CRAFTER, o jam kitos transporto priemonės – VMW 3ER REIHE ir VOLKSWAGEN VW KOMBI arba atvirkščiai. Jo pajamos yra apie 420 Eur valstybinė pensija yra sveikas ir darbingas, turi patirties dirbant turgavietėse. Pareigūno pensija gauna nuo 2016 metų, niekur oficialiai nedirbo per visą laiką, dirbo tik su žmona turguje, tačiau dirbant su žmona jos veikloje pajamų nedeklaravo, neturėjo individualios veiklos pažymos. Santuokos metu rūpinosi transporto priemonių techninėmis apžiūromis, kol gyveno kartu su žmona, šiuo metu ieškovė draudžia automobilius privalomuoju civilinės atsakomybės transporto priemonių draudimu, nes ji transporto priemones naudoja.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima nėra žinoma. Skyrius mano, kad nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. J. atitinka vaiko poreikius ir nepažeis jo teisių ir teisėtų interesų. Skyriaus nuomone iš atsakovo priteisus ieškovės prašomą ar panašią sumą išlaikyti vaikui, šiuo metu būtų užtikrintas vaiko poreikių tenkinimas.

Skyriaus atstovė V. T. teismo posėdžio metu palaikė išvadą joje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. J. ir atsakovas K. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl taikinimo

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina nes sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2022 m. vasario 18 d., netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalauja nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taikinimo priemonės – byloje vykusi mediacija nedavė rezultatų, todėl sutuoktiniams neskirtinas terminas susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad dėl nesuderinamų charakterio ypatybių ir skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą bendro ūkio vedimą, vaikų auklėjimą, jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas ir iširo. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių dėl santuokos iširimo priežasčių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neprieštaravo, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, bandytų susitaikyti ir rasti taikius būdus susitaikyti. Galima daryti išvadą, kad dėl kilusių tarpusavio konfliktų, supratimo ir moralinės pagarbos trūkumo vienas kitam yra kalti jie abu. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai, 384 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė ir atsakovas vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – (duomenys neskelbtini), o atsakovui prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Teismas turi nustatyti nepilnamečio vaikų gyvenamąją vietą, kaip tai numatyta CK 3.59 straipsnyje. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ja pagal jos gyvenamąją vietą. Iš Skyriaus pateiktos išvados, nustatyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. J. nepakenks vaiko interesams. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina. Atsižvelgiant į vaiko nuomonės išklausymo aktą, Skyriaus išvadą bei į atsakovo paaiškinimus, nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina L. J..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo K. J. nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymui po 450,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad atsakovas K. J. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės L. J. banko sąskaitą. Periodines išmokas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė L. J.. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, nurodo, kad gali teikti 150,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga 991,40 Eur suma. Išlaidas sudaro maistas (180 Eur), drabužiai, avalynė (100 Eur), buitinės ir higienos prekės (20 Eur), išlaidos būstui (250 Eur), gydymuisi (50 Eur), išlaidos mokymuisi ir užklasinei veiklai (70 Eur), kirpėjo paslaugoms (15 Eur), anglų kursai (36,40 Eur), dailės mokykla (10 Eur), Alytaus jaunimo centre braižybos pamokos (20 Eur), draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (10 Eur), kišenpinigiai (150 Eur), kitos nenumatytos išlaidos (30 Eur), išlaidos laisvalaikiui (50 Eur).

Iš teismui pateiktų duomenų, nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1300 - 1500 Eur per mėnesį, atsakovė vykdo individualią veiklą pagal Lietuvos Gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos pajamos yra iš vykdomos veiklos. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, gauna pareigūno pensiją apie 420,00 Eur. Nenustatyta, kad šalys gautų papildomai pajamų. Abu yra sveiki, darbingi amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jie turėtų sveikatos problemų dėl ko negalėtų dirbti. Šalys santuokos metu įgijo turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, transporto priemones. Be to, ieškovė pateikė duomenis, kad prisideda prie pilnametės dukros išlaikymo, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini) akademijoje.

CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas bei materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pateikiami duomenys apie vaiko poreikius turi būti objektyvūs ir pagrįsti. Teismui kyla abejonė dėl ieškovės išleidžiamų sumų, kadangi ji nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra apie 1500,00 Eur, tačiau kaip matyti jos išleidžiamas sumas tiek pilnametės dukros išlaikymui, tiek nepilnamečio sūnaus yra pakankamai didelės palyginus jos gautinas pajamas. Analizuojant ieškovės pateiktus duomenis į bylą dėl reikalingos sumos nepilnamečiui vaikui per mėnesį, mano, kad ieškovė kai kurias išlaidas yra nepagrįstai padidinusi bei nepridėjo duomenų, kai kurioms išlaidoms pagrįsti. Be to, keltinas klausimas dėl kišenpinigių dydžio, nenumatytų išlaidų, išlaidų laisvalaikiui. Ieškovė prie papildomų išlaidų nurodo ekskursijas, bendras mokyklos reikmenis, tačiau jau yra nurodžiusi atskirai išlaidas mokymuisi, laisvalaikiui.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 840 Eur, o atskaičius mokesčius – 633,00 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Nors atsakovas nesutinka su prašomu priteisti dydžiu, tačiau iš byloje, esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra gabus, mokosi, domisi architektūra. Teismas atkreipia dėmesį, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, tačiau ji pridėjo duomenis, kad padeda savo pilnametei dukrai, kuri studijuoja, atsakovas neginčijo aplinkybės, kad neprisideda prie pilnametės dukros išlaikymo. Atsakovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti didesnes pajamas, kurias galėtų skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui, juolab, kad yra sveikas, darbingo amžiaus, jo sveikatos sutrikimų nenustatyta. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad nepilnametis sūnus gyvena su motina ir visą laiką praleidžia kartu su ja, todėl įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atsakovas nurodė, kad išlaiko jo ir ieškovės gyvenamąjį namą, pridėjo sąskaitas išrašytas už suvartojimą elektros energiją, tačiau pastebėtina, kad atsakovas gyvena gyvenamajame name, ieškovė gyvena nuomojame bute ir jai taip pat tenka mokėti mokesčius, todėl šios atsakovo aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Taigi, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo proporcingumo principo ir paskirstyti didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą vienam iš tėvų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, į aplinkybę, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, atsakovas neprisideda prie išlaikymo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovo K. J. nepilnamečiui vaikui M. J. po 320,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad atsakovas K. J. periodines išmokamas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės L. J. banko sąskaitą ir teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina L. J. (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4950,00 Eur iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėnesių. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Ieškovė nurodė, kad prašomas išlaikymo įsiskolinimas yra nuo tos dienos, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyvena skyriumi nuo 2022 m. vasario 14 d. Atsakovas ginčija aplinkybę dėl šalių gyvenimo skyriumi pradžios, nurodo, kad šalys pradėjo gyventi skyriumi nuo 2022 m. vasario 18 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad šalys gyvena skyriumi nuo 2022 m. vasario 18 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 18 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y., 2023 m. sausio 20 d.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. J. naudai priteistinas 3611,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 320,00 Eur nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. sausio 20 d. ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir turto padalijimo

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Turtas, kuris pagal įstatymą pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe nurodomas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), t. y., ginčo atveju šalis turi paneigti, kad turtas yra ne bendroji jungtinė nuosavybė, o to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybę automobilį – VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vertė 6600,00 Eur. Nurodo, kad ši transporto priemonė įgyta iš jos asmeninių lėšų ir įsigyta šalims nevedant bendro ūkio.

CK 3.89 straipsnyje nurodyti atvejai, kada turtas yra pripažįstamas asmenine nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal minimą punktą turtas gali būti įgyjamas asmeninės nuosavybės teise tik tada, kai turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atribojimo įrodinėjimo priemonės – rašytiniai įrodymai (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė duomenis ir nurodė, kad po tėvo mirties 2018 m. lapkričio 14 d. paveldėjo 7114,85 Eur ir iš piniginių lėšų pirko kitą automobilį (VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį prašo ieškinyje padalinti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalintiną turtą. Byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią prašo pripažinti asmenine nuosavybe, pirko iš savo asmeninių lėšų. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtų išreikšta kito sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine nuosavybe. Pridėti duomenys patvirtina, jog transporto priemonė VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyta 2021 m. gruodžio 21 d., šalių santykiams pašlijus, tačiau dar gyvenant kartu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl automobilio – VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe, atmestinas (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4395. Šis turtas nėra įtrauktinas į dalijamo turto balansą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustatyta, jog atsakovas turėtų turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybe teise.

Šalys nurodo, kad santuokos metu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šį turtą:

1. Transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Transporto priemonę BMW, 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3. Transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

5. Negyvenamąją patalpą – garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

6. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

7. Valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje prašė gyvenamąjį namą, kurio vertę nurodė 63 000,00 Eur, žemės sklypą, kurio vertė 5380,00 Eur (VĮ Registrų centro pažyma) ir valymo įrenginius, kurių vertę nurodė 2630,00 Eur, padalinti natūra po 1/2 ieškovei ir atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise. Atsakovas neginčijo minėto turto vertės, sutiko su šio turto padalijimo būdu, todėl gyvenamasis namas, žemės sklypas ir valymo įrenginiai padalinami natūra po 1/2 ieškovei ir atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise.

Tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonių ir negyvenamosios patalpos – garažo bokso padalijimo būdo. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti transporto priemones BMW, 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra jai, o atsakovui priteisti natūra garažo boksą. Atsakovas nesutinka su ieškinyje prašomu turto padalijimo būdu, be to, nepripažinus transporto priemonės VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe, jis įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Ieškovė transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 6600,00 Eur. Pridėjo prie ieškinio pažymą – sąskaitą Nr. 012925, iš kurios matyti, jog už transporto priemonę sumokėta 6600,00 Eur. Atsakovas ginčija ieškovės nurodytą turto vertę, pateikė duomenis, jog perkant transporto priemonę reklaminiame skelbime transporto priemonės vertė buvo nurodyta 13 499,00 Eur + mokesčiai. Pastebėtina, jog atsakovo pridėti duomenys nepatvirtina, kad už transporto priemonę buvo sumokėta didesnė pinigų suma negu nurodyta pažymoje – sąskaitoje Nr. 012925, kadangi šalys sudarydamos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorį, galėjo derybų metu susitarti dėl kitokios transporto priemonės kainos, negu nurodyta reklaminiame skelbime (pasiūlyme). Taigi, laikytina, kad transporto priemonės vertė yra 6600,00 Eur.

Ieškovė transporto priemones BMW, 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino atsižvelgiant į jų technines būkles, nusidėvėjimą. Iš ieškinio matyti, kad BMW, 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 1500,00 Eur, VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 1000,00 Eur. Nors atsakovas teismo posėdžio metu ginčijo šių transporto priemonių vertę, teigė, kad jų vertė turėtų būti didesnė, tačiau jokių rašytinių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepridėjo, todėl transporto priemonių vertė laikytina tokia, kokia ji nurodyta ieškinyje (CPK 178-179 straipsnis). Ginčo dėl negyvenamosios patalpos – garažo bokso vertės nėra, jis įvertintas 2500,00 Eur pagal VĮ Registrų centro duomenis.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nenustatyta pagrindų, numatytų CK 3.123 straipsnyje, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau sutuoktiniai to ir neprašo.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais ( CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju, parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė vykdo individualią veiklą, ir transporto priemonės VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra reikalingos jos vykdomai veiklai, todėl jos priteistinos natūra ieškovei. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise garažo boksą, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Atsakovui taip pat priteistina transporto priemonė BMW, 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant, jog kitos transporto priemonės priteistos ieškovei, į atsakovo poziciją bei į prioritetinį turto padalijimo būdą natūra. Ieškovei priteistino turto vertė yra didesnė, t. y., ieškovei priteistino turto vertė yra 7600,00 Eur, atsakovui 4000,00 Eur, todėl vadovaujantis lygių dalių principu, atsakovui iš ieškovės priteistina 3600,00 Eur piniginė kompensacija už jo dalį atitenkančią ieškovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl įpareigojimų

Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą K. J. netrukdyti gyvenamajame name, įrengti geriamojo vandens tiekimo sistemą ir nesudaryti kitų kliūčių šio gyvenamojo namo bei nuotekų valymo įrenginio teisinei registracijai VĮ „Registrų centre“ atlikti ir įpareigoti ieškovę L. J. gyvenamajame name įrengti geriamojo vandens tiekimo sistemą ir atlikti gyvenamojo namo bei nuotekų valymo įrenginio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos, įregistruojant šį nekilnojamąjį turtą ieškovės L. J. ir atsakovo K. J. vardu po 1/2 dalį kiekvienam bendros dalinės nuosavybės teise.

CPK 383 straipsnyje numatyta, kad bylose, nagrinėjamose skirsnyje dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, iš esmės ieškovės keliami reikalavimai dėl įpareigojimų negali būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti 88 procentų (patenkinti reikalavimai iš dalies dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir turto padalijimo).

Pateikiant ieškinį teismui, ieškovė sumokėjo 470,00 Eur žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio (470,00 Eur) atidėta iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 940,00 Eur, kadangi, ieškinys patenkintas 88 proc., atsakovo mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 827,20 Eur, ieškovės 112,80 Eur. Ieškovė yra apmokėjusi tik pusę žyminio mokesčio, todėl jai priteistinas iš atsakovo 357,20 Eur (470,00 Eur – 112,80 Eur) žyminis mokestis, kita likusi dalis žyminio mokesčio 470,00 Eur priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 600,00 Eur išlaidas, už advokato teisinę pagalbą.

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 528,00 Eur (600,00 Eur x 88 proc.) išlaidos, už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims yra 13,28 Eur ir viršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistinos 11,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Iš ieškovės nepriteisiamos, nes neviršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267-268 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. J. santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui K. J. – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su motina L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo K. J. nepilnamečiui vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. sausio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad atsakovas K. J. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės L. J. banko sąskaitą ir teikiama išlaikymo suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. J. nepilnamečiui vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), 3611,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų vienuolikos eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe priteisti:

- 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5380 Eur.

- 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 63 000 Eur.

- 1/2 dalį nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2630 Eur.

- Transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6600 Eur.

- Transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW, KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1000 Eur.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe priteisti:

- 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5380 Eur.

- 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 63 000 Eur.

- 1/2 dalį nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2630 Eur.

- Transporto priemonę BMW, 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1500 Eur.

- Negyvenamąją patalpą – garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2500 Eur.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3600,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct) piniginę kompensaciją atsakovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 357,20 Eur žyminį mokestį ir 528,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ieškovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. J. bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) valstybei 470,00 Eur, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo K. J. valstybei 11,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.