Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams G. K., A. S. (A. S.), A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės G. K. 28962 Eur skolos bei 7240,50 Eur palūkanų, iš atsakovo A. S. - 7993,51 Eur skolos bei 1998,37 Eur palūkanų, iš atsakovo A. K. - 18733,78 Eur skolos bei 4683,44 Eur palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. M. ieškinį atsakovams G. K., A. S. bei A. K. dėl skolos priteisimo ir, nutarčiai įsiteisėjus, nutarė ieškinį grąžinti ieškovui. Teismo motyvai:Iš ieškinio turinio matyti, jog atsakovų gyvenamosios vietos yra Latvijos Respublikoje: G. K. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); A. S. gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini); A. K. gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip, ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovų gyvenamąsias vietas Lietuvoje, taip pat šalių susitarimu nėra susitarta dėl bylos jurisdikcijos. Teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, taip pat vadovavosi tiesiogiai taikomu 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Šio Reglamento 4 straipsnyje numatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš Reglamento 7 straipsnyje nustatytų išimčių, kad būtų galima taikyti specialiąją jurisdikciją, todėl padarė išvadą, kad pateiktas ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Teismas konstatavo, jog ieškinys turėtų būti teikiamas atitinkamam teismui Latvijos Respublikoje pagal atsakovų gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai: Ginčo šalis sieja paskoliniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.52 straipsnio 1 dalį, prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Kadangi paskola savo esme yra piniginė prievolė, ji vykdoma kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje. Šiuo atveju skolos raštai pasirašyti ir mokėjimo vieta nurodyta Tauragėje. Ieškovo pasirinkimas pateikti ieškinį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams yra teisėtas ir pagrįstas alternatyvaus teritorinio teismingumo nuostatomis.Nesutinka, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas alternatyvaus teismingumo taisykles. Šiame straipsnyje yra išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pagal sutarties įvykdymo vietą. Pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu piniginės prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, tokia prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje. Šiuo atveju paskolos sutarties, kaip piniginės prievolės, įvykdymo vieta yra Tauragėje, kreditoriaus gyvenamoji vieta taip pat Tauragėje. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę pasinaudoti alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykle ir pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.Taip pat pažymi, jog Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą - atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta viena iš alternatyvių specialiosios jurisdikcijos taisyklių, pagal kurią asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, bylose, kylančiose iš sutarčių, ieškinys taip pat gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Ši taisyklė suteikia ieškovui pasirinkimo teisę pareikšti ieškinį pagal bendrosios jurisdikcijos taisykles (atsakovų gyvenamosios vietos teismuose) arba specialiosios jurisdikcijos taisykles (atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose). Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. M. prašo priteisti iš atsakovės G. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 28962 Eur skolos bei 7240,50 Eur palūkanų; iš atsakovo A. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini), - 7993,51 Eur skolos bei 1998,37 Eur palūkanų; iš atsakovo A. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), - 18733,78 Eur skolos bei 4683,44 Eur palūkanų. Šioje byloje kilo ginčas, ar Lietuvos Respublikos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl negrąžintos skolos ir palūkanų pagal paskolos sutartis, sudarytas su atsakovais (atsakovė G. K. už gautą paskolą išdavė paprastąjį vekselį, o atsakovai A. S. ir A. K. – paskolos raštelius), priteisimo. Atsakovai – Latvijos Respublikoje gyvenantys asmenys. Tarptautinės jurisdikcijos taisyklės civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu yra išdėstytos keliose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ir CPK VII dalyje („Tarptautinis civilinis procesas“). Pažymėtina, jog CPK VII dalies nuostatos taikomos tik tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 1 straipsnio 3 dalis, 780 straipsnis). Civilinių bylų tarptautinės jurisdikcijos patikrinimo tvarka, eiga ir taisyklės išsamiai išaiškintos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas leidžia pareikštus reikalavimus jurisdikcijos tikslais vertinti kartu. Kadangi byloje yra tarptautinis elementas, o atsakovų gyvenamosios vietos yra Europos Sąjungos valstybėje narėje (Latvijoje), aktualus klausimas dėl Reglamento Nr. 1215/2012 bei Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių taikymo apimties šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi abiem minėtais teisės aktais. Tačiau Reglamento Nr. 1215/2012 69 straipsnyje nustatyta, jog šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia konvencijas, kurios taikomos tiems patiems klausimams, kuriems taikomas šis reglamentas. Visų pirma pakeičiamos Komisijos pagal 76 straipsnio 1 dalies c punkte ir 76 straipsnio 2 dalyje sudarytame sąraše išvardytos konvencijos, apie kurias, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 76 straipsniu, Komisijai praneša valstybės narės. Remiantis Europos teisminiu atlasu, nustatyta, jog Lietuvos Respublika yra pranešusi apie Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Vadinasi, Reglamentas Nr. 1215/2012 pakeičia minėtą trišalę tarptautinę sutartį ir nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis. Be bendrųjų jurisdikcijos nuostatų, Reglamente Nr. 1215/2012 yra apibrėžta ir specialioji jurisdikcija. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra pažymėjęs, jog Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b) papunktyje yra apibrėžta prievolės įvykdymo vieta, kuri taikoma, jeigu nesusitarta kitaip, prekių pardavimo ir paslaugų teikimo atvejais. Apeliantas įrodinėja, jog tarp jo ir ieškovo susiklostė paskolos sutartiniai santykiai, todėl šiuo atveju taikytina Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto c) papunkčio nuostata, jog jeigu b) punktas netaikomas, taikomas a) punktas, t. y. bylą galintis nagrinėti teismas nustatomas pagal prievolės įvykdymo vietos taisyklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-178/2017). Bylos duomenimis ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog pinigų skolinimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovai veikė Lietuvoje, sandoriai sudaryti (duomenys neskelbtini), pagal ieškovą, pinigai atsakovams taip pat išmokėti Tauragėje. Paprastajame vekselyje nurodyta mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovo (kreditoriaus) gyvenamoji vieta. Įvertinus nustatytas bei apelianto nurodomas faktines aplinkybes, šiuo atveju šalių sudarytoms sutartims turėtų būti taikoma Lietuvos teisė ir jos pagrindu nustatytina prievolės įvykdymo vieta, reikšminga nusprendžiant dėl Lietuvos teismo specialiosios jurisdikcijos nagrinėti byloje keliamą ginčą.CK 6.52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, tai pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu.Apelianto (kreditoriaus) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad čia ir turi būti įvykdyta prievolė. Juolab, kad atsakovė G. K. netgi susitarė su ieškovu, jog mokėjimo vieta - (duomenys neskelbtini). Šalys dėl kitokios prievolės įvykdymo vietos susitarusios nebuvo, todėl šioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo spręsti esant kitą prievolės įvykdymo vietą nei numato ieškovo ir atsakovės G. K. susitarimas bei CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos (ieškovo ir atsakovų A. S. ir A. K. atveju). Dėl nurodytų priežasčių spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą. Todėl skundžiama nutartis panaikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.