Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl sutarties pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė K. M. 2021-05-26 pateikė teismui ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-17 sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei atmetė.

3. Vilniaus apygardos teismas 2023-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą (Liteko duomenys).

4. Pareiškėja K. M. patikslintu prašymu (DOK – 65724) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą visoje apimtyje. Nurodo, kad pradiniame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė,, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-17 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės ir priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Abiejų instancijų teismai motyvuodami savo sprendimus ganėtinai išsamiai pasisakė dėl galimo ieškovės kaip pranešėjo statuso pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, tačiau atsisakė vadovautis minėto įstatymo nuostatomis, kadangi sutarties nutraukimo metu Ieškovė neturėjo pranešėjo statuso. Pridedami prie šio prašymo priedai, o taip pat konfidencialūs dokumentai patvirtina, kad atsakovas ne tik pažeidinėjo Ieškovės teises, sudarydamas sąlygas plagijuoti jos mokslinius darbus, tačiau tai daro iki šiol. Tai patvirtina, kad atsakovas buvo suinteresuotas neteisėtai nutraukti sutartį su ieškove ir galimai tai darė neteisėtai, kadangi kilęs ginčas dėl ieškovės studijų planų buvo akivaizdus darbo vadovo interesas kenkti ieškovei, netvirtinti ieškovės parengto atnaujinto mokslinių tyrimų bei disertacijos rengimo plano IV doktorantūros studijų metams, pažeidžiant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesudaryti tinkamų sąlygų moksliniams tyrimams atlikti, galimai duoti neteisingus parodymus teisme, kadangi būtent atsakovas iki šiol pažeidinėja ieškovės teises, tęsdamas neteisėtus veiksmus ir savindamasis jos mokslinių darbų autorystę. Šiuo metu ieškovei pranešėjos statusas suteiktas (suteikimo data 2024-01-31) būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie apima ir civilinėje byloje, kurioje prašomas proceso atnaujinimas, nagrinėtų faktinių aplinkybių visetą. Įsiteisėjusiame teismo sprendime nepasisakoma dėl galimo neteisėto poveikio, nenagrinėtos su tuo susijusios aplinkybės, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms, siekiant visapusiškai išnagrinėti ieškinyje keliamus reikalavimus ir tikslu priimti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, reikalinga atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, kad Teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje įpareigojo pareiškėją „aiškiai ir tiksliai nurodyti naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos priimto įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-17 sprendimo c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumui ir pagrįstumui“. Pastebėtina, kad net ir Pareiškėjai patikslinus prašymą, prašymas nėra nuoseklus, aiškus bei tikslus. Atsakovo nuomone, Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą savo prašymo nepagrindžia konkrečiai įvardintomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti Atkreiptinas dėmesys, kas pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės atitinka šiuos požymius: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi vienu iš CPK 366 str. įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų - kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (1 d. 2 p.). Kaip jau buvo minėta aukščiau, kadangi Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra nuoseklus ir aiškus, Atsakovo nuomone iš Pareiškėjos prašyme nurodyto pagrindo, darytina prielaida, jog Pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su tuo, kad 2024 m. sausio 31 d. jai buvo suteiktas pranešėjos statusas. Atsakovas nesutinka, kad Ieškovės nurodoma aplinkybė, t. y. pranešėjo statuso suteikimas gali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 dalies 2 punkto prasme. Pirmiausia tokia aplinkybė neatitinka minėtos teismų praktikos, t. y. aukščiau nurodytų keturių požymių. Ieškovė painioja sąvokas, kas yra laikytina „naujai paaiškėjusia“ ir „naujai atsiradusia“ aplinkybe. Atsakovo manymu, naujai atsiradusi aplinkybė, t. y. tokia, kuri neegzistavo nagrinėjant bylą, o atsirado bylą užbaigus nagrinėti, negali sudaryti pagrindo iš naujo tirti bei vertinti užbaigtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kitaip tariant, aplinkybės, kurios dar nebuvo atsiradusios iki įsiteisėjusio teismo sprendimo, negali būti pagrindu procesui atnaujinti, jos iš esmės gali būti pagrindu naujam ieškiniui pateikti. Pareiškėjos prašymo nenuoseklumo pastebėtina ir tai, kad yra neaiškūs ir nepagrįsti Pareiškėjos teiginiai, jog Atsakovas ne tik pažeidinėjo Ieškovės teises, sudarydamas sąlygas plagijuoti jos mokslinius darbus, bet kad tokie Pareiškėjos teisių pažeidimai yra tęsiami iš Atsakovo pusės iki šiol, kaip ir nevykdomi teismų sprendimai. Pasak Pareiškėjos jos teiginius patvirtina prie prašymo pridedami priedai. Atsakovas pažymi, kad tokie Pareiškėjos teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi prieduose nurodomoje administracinėje byloje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-20 nutarties kopija administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) Universitetas nebuvo nei bylos šalimi, nei kitu byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl apie kokių pažeidimų tęstinumą ir teismų sprendimų nevykdymą Ieškovė kalba nėra suprantama. Pareiškėjos pateikiami duomenys iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ir Lietuvos virtualios bibliotekos katalogų niekaip nėra susiję nei su Vilniaus apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nei su Vilniaus apygardos teismo (apeliacinė instancija) nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ginču (dalyku). Papildomai paminėtina, kad Atsakovo žiniomis, Ieškovė kreipdamasi į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo (autorystės pažeidimo atvejis) dar iki šalių ginčo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nekėlė reikalavimo dėl atitinkamų mokslinių publikacijų įrašų ištaisymo ir/ar pašalinimo iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ar kitų talpyklų, nors tokią teisę turėjo. Būdama mokslininke Ieškovė negalėjo nežinoti apie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų paskelbtų publikacijų registravimą, talpinimą eLABA ar kitose talpyklose. Primintina, kad Teismas, nagrinėdamas bylą pagal Ieškovės pateiktą ieškinį Atsakovui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, aiškiai pasisakė, jog būtent Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog ji tinkamai vykdė Individualų doktorantūros studijų planą - atliko empirinius tyrimus, gautų tyrimo duomenų analizę, gautų rezultatų apibendrinimą ir padarė išvadas pilna apimtimi, kaip nustatyta minėtame plane, todėl Doktorantūros komitetas turėjo pagrindą neatestuoti ieškovės už III doktorantūros studijų metus (kas sąlygojo sutarties su Ieškove nutraukimą). Teismas sprendė, kad Universitetas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį, byloje nebuvo nustatyta neteisėtų Atsakovo (įskaitant atestaciją vykdžiusį Doktorantūros komitetą) veiksmų patvirtinančių, jog sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Taigi, Atsakovas dar kartą pažymi, kad Ieškovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės neturi dalykinio ryšio su šalių ginču dėl tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja savo prašyme nepagrindė ir neįrodė, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus bei, kad nurodytos aplinkybės leidžia objektyviai abejoti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje priimto Teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

6. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui ir tik taikant jį neformaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, jeigu paaiškėja naujų esminių aplinkybių

7. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.

8. Nagrinėjamu atveju prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėja tiek pradiniame prašyme, tiek patikslintame prašyme kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo 2024-01-31 dienai suteiktą pranešėjos statusą, nedetalizuojant jokių kitų konkrečių esminių su statuso suteikimu sietinų ir reikšmingų priimto teismo sprendimo keitimui aplinkybių.

9. Viena vertus, pranešėjos statuso suteikimas 2024-01-31 pareiškėjai kaip toks nėra laikytinas naujai paaiškėjusi aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi ši aplinkybė atsirado jau po civilinės bylos išnagrinėjimo (2022-06-17). Konstatuotina, kad toks pareiškėjos nurodomas faktas, paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme pirmojo kriterijaus (buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą) akivaizdžiai neatitinka.

10. Kita vertus, sutiktina su atsakove, kad pareiškėja nepagrindžia ir nenurodo jokių kitų naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir pareiškėjos (ieškovės) reikalavimą išspręsti kitaip – jos ieškinį tenkinti.

11. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka ar gauna naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

12. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti galiojančio teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas), t. y. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas. Pareiškėja nepateikė argumentų, leidžiančių teismui daryti išvada, kad būtent ši aplinkybė – pranešėjos statuso suteikimas - turėtų lemiamą reikšmę kitokiam teismo sprendimui priimti.

13. Dar daugiau, pareiškėjos dėstomi abstraktūs teiginiai dėl galimai besitęsiančio pareiškėjos teisių pažeidinėjimo, sudarant sąlygas plagijuoti jos mokslinius darbus, nesuponuoja išvados esant įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui, bet leidžia pažymėti, kad naujai atsiradusios ir paaiškėjusios esminės aplinkybės gali būti pagrindas naujo ieškinio teikimui, ginant savo teises ir teisėtus interesus.

14. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė esant pagrindui procesą atnaujinti, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 370 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 334 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patenkinti pareiškėjos K. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.