- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2-7805-1194/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01240-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- E. T.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui E. T. dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas E. T. yra nepilnamečio E. J. biologinis tėvas; 2) šalių nepilnamečio sūnaus E. J. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina; 3) priteisti iš atsakovo E. T. šalių nepilnamečio sūnaus E. J. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 275 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės nuo bylos iškėlimo dienos; 4) nustatyti atsakovo E. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba, šalims sutarus, atsakovo gyvenamojoje vietoje, šalims užtikrinant saugią vaiko kelionę iki paskirties vietos bei su sūnumi praleidžia vieną vaiko vasaros atostogų mėnesį bei visą mokinių žiemos ir Velykų atostogų laiką; 5) E. J. kilmės iš atsakovo E. T. nustatymui skirti atlikti DNR ekspertizę; 6) priteisti iš atsakovo E. T. bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslų paskaičiavimą įsipareigoju pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas E. T. yra nepilnamečio E. J. tėvas. Su atsakovu kaip šeima ieškovė gyveno maždaug nuo 2012 m. iki 2015 m., tačiau santuokos sudarę nebuvo. Kadangi 2013 m. rugpjūčio 1 d. vaikas gimė ieškovei vis dar esant santuokoje su T. T., remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu registruojant vaiko gimimą, jo gimimo dokumente tėvu buvo nurodytas ne biologinis vaiko tėvas E. T., o ieškovės tuometinis sutuoktinis T. T.. Ieškovė 2015 m. kreipė į teismą dėl T. T. tėvystės nuginčijimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad T. T. nėra nepilnamečio E. tėvas. Pažymi, kad ji su atsakovu buvome sutarę, jog minėtai bylai pasibaigus, kreipsis į vietos civilinės metrikacijos skyrių (CMS) ir pateiks notaro patvirtintą pareiškimą dėl E. T. tėvystės. Tačiau Rokiškio rajono teismui mano prašymą dėl tėvystės nuginčijimo tenkinus, mes su E. T. į metrikacijos skyrių iš karto nesikreipėme. Laikui bėgant santykiai šeimoje pasikeitė – atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ėmė nesirūpinti šeima, neskirti dėmesio jos poreikiams, todėl ieškovė 2015 m. iš būsto, kuriame su atsakovu gyveno, išsikraustė. E. T. šiuo metu sūnumi nesidomi, jo poreikiais nesirūpina, tėviško ryšio su juo palaikyti nesistengia. Atsakovas E. T. galimybėmis įteisinti savo tėvystę sūnaus atžvilgiu nesidomi ir jokios iniciatyvos šiuo klausimu nesiima, todėl, ieškovės nuomone, toks atsakovo elgesys rodo, kad pastarasis gera valia savo tėvystę įteisinti vengia.
3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių sūnui šiuo metu yra beveik dešimt metų, jo poreikiai maistui, drabužiams bei kitoms reikmėms nuolat auga. Be to, jau yra būtinos lėšos vaiko ugdymui – E. yra (duomenys neskelbtini) moksleivis, jis mokosi (duomenys neskelbtini). Būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 600 Eur (maistas – 200 Eur, viršutiniai, apatiniai drabužiai, avalynė – 50 Eur, išlaidos higienai, vaistams, vitaminams, arbatoms – 30 Eur, mokymo reikmenys, rinkliavos mokyklai ir kt. – 40 Eur, išlaidos būreliams (futbolo treniruotės) – 30 Eur, sportinė apranga – 20 Eur, išlaidos būstui – 35 Eur, transportui, mobiliajam ryšiui, internetui – 15, kirpykla – 5 Eur, kišenpinigiai – 30 Eur, išlaidos laisvalaikiui – 20 Eur, atostogoms – 60 Eur). Ieškovė iš atsakovo E. T. nepilnamečiam sūnui E. iki jo pilnametystės prašo priteisti išlaikymą, teikiamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 275 Eur.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, yra stipriai prie jos emociškai prisirišęs, taip pat yra tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaiko motina. Atsižvelgiant į vaiko interesą būti auklėjamam abiejų tėvų, siūlo teismui nustatyti tokią atsakovo bendravimo su juo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi E. galėtų bendrauti kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba, šalims sutarus, atsakovo gyvenamojoje vietoje, užtikrinant saugią vaiko kelionę iki paskirties vietos. Taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas E. T. su sūnumi E. praleidžia 1 mėnesį vasaros atostogų metu bei visą mokinių žiemos ir Velykų atostogoms skirtą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą skirti DNR ekspertizę, nes teismas ekspertizės kopiją išreikalavo iš Rokiškio rajono apylinkės teismo. Nurodė, kad pusantrų metų atsakovas neteikia išlaikymo, su sūnum bendrauja tik sūnaus iniciatyva, pats atsakovas neskambina. Pusantrų metų bendravimas atsakovo su sūnumi nevyko. Ieškovė gauna apie 600 Eur atlyginimą, turi dar du vaikus. Ginčo dėl sūnaus bendravimo su atsakovu telefonu ir socialiniais tinklais nėra. Nesutinka su sūnaus pavardės pakeitimu.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus argumentus.
7. Atsakovas teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pripažįsta tėvystę, niekada neneigė, kad yra E. J. tėvas, nori sūnui duoti savo pavardę. Negalėjo tiksliai įvardinti, kada paskutinį kartą bendravo su sūnumi. Šiuo metu išlaikymo sūnui neteikė. Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio nesutinka, mano, kad 275 Eur per didelė suma, mano, kad galėtų teikti 140 Eur išlaikymą per mėnesį. Šiuo metu yra bedarbis, draugė padeda išsilaikyti, kartais pavienius darbus dirba, turi penkis vaikus, iš kurių vienas pilnametis, du nepilnamečiai gyvena su atsakovu. Darbo nuolatinio neieško, nes dirbant legaliai ir gaunat minimalų atlyginimą neužtenka pinigų šeimai išlaikyti. Nurodė, kad turi ir kitų išieškojimų. Su sūnumi norėtų bendrauti ir telefonu bei bendru sutarimu tartis dėl bendravimo su sūnumi papildomai. Atsakovas nurodė, kad turėdamas galimybę, paims sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija, Skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2015 m. lapkričio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo, kurioje taip pat buvo atlikta DNR laboratorijos ekspertizė ir nustatyta, kad E. T. yra E. J. tėvas, Skyrius neprieštarauja, kad būtų nustatyta, jog atsakovas yra mažamečio E. J. biologinis tėvas. Skyrius, įvertinęs bylos aplinkybes ir šeimos gyvenimo sąlygas, teikia išvadą, kad mažamečio vaiko E. J. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo darbingą amžių ir vaiko poreikius, Skyriaus manymu, išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Skyrius, įvertinęs ieškinyje siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tėvų siekį bendrauti su vaiku užtikrinant jo teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia – užtikrinant vaiko ryšį su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, taip pat kitas aplinkybes, mano, kad siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeistų.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Jolita Urbaitytė nurodė, kad išklausius atsakovo paaiškinus teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad atsakovas pripažįsta tėvystę, todėl ginčo dėl tėvystės nustatymo nekyla. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčas taip pat nekyla. Pareikštas ieškinys dėl išlaikymo dydžio, t. y. 275 Eur, visiškai atitinka vaiko poreikius ir teismų formuojamą praktiką. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių nesuponuoja išvados, jog atsakovas negalėtų teikti ieškovės prašomo išlaikymo. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų apie turimus vaikus. Išlaikymo dydį patvirtina ir ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai bei kiti mokesčiai. Dėl bendravimo tvarkos ginčas nekyla, šalys taip pat gali papildomai užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu.
Teismas konstatuoja:
Dėl tėvystės nustatymo
11. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 12 d. gimimo liudijimo Nr. 165 nustatyta, kad ieškovės sūnus E. J. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad su atsakovu kaip šeima gyveno maždaug nuo 2012 m. iki 2015 m., tačiau santuokos sudarę nebuvo. Ieškovės vaikas gimė jai vis dar esant santuokoje su T. T., remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu registruojant vaiko gimimą, jo gimimo dokumente tėvu buvo nurodytas ne biologinis vaiko tėvas E. T., o sutuoktinis T. T.. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys sūnaus E. gimimo įraše neatitiko tikrovės, prieštaravo jo interesams bei ketinimams įteisinti vaiko tėvu esančio E. T. tėvystę, 2015 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl T. T. tėvystės nuginčijimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-648-126/2015 ieškovės ieškinį tenkino ir nustatė, jog T. T. nėra nepilnamečio E. tėvas.
12. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo skirta DNR ekspertizė, nes Rokiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-648-126/2015 dėl tėvystės nuginčijimo buvo paskyręs teismo medicininę ekspertizę, pavedant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams atsakyti į klausimą: ar E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. J., gim. 2013 m. rugpjūčio 1 d., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Ekspertizės akte Nr. ES 251/15(01) konstatuota, kad E. T. yra vaiko E. J. tėvas su 99,9999998 proc. tikimybe. Be to, nors atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį pateikęs nebuvo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus patvirtino, kad E. J. yra jo sūnus ir jis, E. T., tėvystės neginčija.
14. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, taip pat į atsakovo paaiškinimus, teismo išreikalautus įrodymus – ekspertizės akte Nr. ES 251/15(01) nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog atsakovas E. T. yra ieškovės sūnaus E. J. tėvas ir kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas bei tenkintinas.
15. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
16. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to nepateikė.
17. Šiuo metu nepilnametis E. J. gyvena kartu su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas. Institucija pateiktoje teismui išvadoje nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko geriausius interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečio E. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina E. J. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
Dėl išlaikymo priteisimo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi vertinti vaiko teises ir interesus, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
19. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 275 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 600 Eur (maistas – 200 Eur, viršutiniai, apatiniai drabužiai, avalynė – 50 Eur, išlaidos higienai, vaistams, vitaminams, arbatoms – 30 Eur, mokymo reikmenys, rinkliavos mokyklai ir kt. – 40 Eur, išlaidos būreliams (futbolo treniruotės) – 30 Eur, sportinė apranga – 20 Eur, išlaidos būstui – 35 Eur, transportui, mobiliajam ryšiui, internetui – 15, kirpykla – 5 Eur, kišenpinigiai – 30 Eur, išlaidos laisvalaikiui – 20 Eur, atostogoms – 60 Eur). Atsakovas su ieškovės siūloma išlaikymo suma nesutiko ir nurodė, kad galėtų skirti 140 Eur išlaikymą sūnui. Kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
20. Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti. Šiuo atveju ieškovės nurodytos išlaidos būtiniesiems sūnaus poreikiams tenkinti neviršija teismų praktikoje nurodyto orientacinio kriterijaus.
21. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.
22. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
23. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro maždaug 700 Eur (teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gauna apie 600 Eur atlyginimą) dydžio atlyginimas po mokesčių, taip pat socialinė pašalpa – 135 Eur, valstybės išmokos vaikui („vaiko pinigai“) – 400 Eur (už tris vaikus) bei išlaikymo, mokamo kitiems dviem vaikams, lėšos – 135 Eur. Duomenų apie ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą byloje nėra.
24. Duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra bedarbis, pragyventi padeda draugė, kartais dirba pavienius darbus, turi penkis vaikus, iš kurių vienas pilnametis, du nepilnamečiai gyvena kartu su atsakovu. Darbo nuolatinio neieško, nes dirbant legaliai ir gaunat minimalų atlyginimą neužtenka pinigų šeimai išlaikyti. Nurodė, kad turi ir kitų išieškojimų. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką, pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra nelygiavertė ir kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neturi prisidėti lygia dalimi su ieškove. Atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti lėšų tinkamam vaiko išlaikymui. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad jis pragyvena iš pavienių darbų, materialiai jam padeda draugė. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, įrodymų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi būtų apribotos, byloje nėra.
26. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).
27. Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Tai, kad atsakovas turi ir kitų išlaikytinių, neieško nuolatinio darbo ir dirba pavienius darbus, negali būti vertinama, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes jis yra jaunas, sveikas žmogus ir turi visas galimybes užsidirbti ir tinkamai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti po 275 Eur periodinių išmokų kas mėnesį. Teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, iš atsakovo E. T. nepilnamečio vaiko E. J. naudai iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas 275 Eur dydžio per mėnesį periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
28. Šalys informuojamos, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais
29. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas.
30. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovė prašo nustatyti atsakovo E. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba, šalims sutarus, atsakovo gyvenamojoje vietoje, šalims užtikrinant saugią vaiko kelionę iki paskirties vietos bei su sūnumi praleidžia vieną vaiko vasaros atostogų mėnesį bei visą mokinių žiemos ir Velykų atostogų laiką. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka, su sūnumi norėtų bendrauti taip pat ir telefonu bei bendru sutarimu tartis dėl bendravimo su sūnumi papildomai. Atsakovas nurodė, kad turėdamas galimybę, paims sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkai.
31. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti visas pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Vaikų interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečio vaiko interesais. Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė nustatyti, kad atsakovas turi teisę su vaiku bendrauti telefonu ar socialiniais tinklais. Ieškovė tokiam atsakovo ir sūnaus bendravimo būdui neprieštaravo. Teismas sprendžia, kad šalys privalo užtikrinti vienas kitam bendravimo telefonu su vaiku galimybes. Atsakovas ir ieškovė (vaikui esant pas atsakovą) turi teisę bendrauti sūnumi telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.
32. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei atsakovo prašymas su sūnumi bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą (CK 3.170 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
33. Tuo pačiu bylos šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
35. Šioje byloje ieškovei teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, E. J. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2023 m. lapkričio 22 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-16049, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma lygi 413,33 Eur. Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai visiškai, laikytina, kad buvo patenkinta 100 procentų reikalavimų. Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina prašoma 413,33 Eur suma.
36. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 109 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 109 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 74 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo, iš viso 292 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
37. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19,92 Eur, taip pat priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
38. Atsakovas teismo posėdžio metu paminėjo, kad norėtų, jog sūnaus pavardė būtų jo, ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutiko. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo teismui teiktus paaiškinimus teismo posėdyje, pripažinimą, kad šiuo metu ryšį su vaiku palaiko minimaliai, atsižvelgus į tai, jog vaiko pavardės keitimo pagrindų buvimo nei ieškovė, nei atsakovas neįrodinėjo, nėra pagrindo spręsti dėl vaikui jo gimimo metu suteiktos pavardės į tėvo pavardę pakeitimo, todėl teismas dėl šio atsakovo išreikšto pageidavimo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Pakeisti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant kad vaiko E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba, šalims sutarus, atsakovo gyvenamojoje vietoje, šalims užtikrinant saugią vaiko kelionę iki paskirties vietos bei su sūnumi praleidžia vieną vaiko vasaros atostogų mėnesį bei visą mokinių žiemos ir Velykų atostogų laiką. Atsakovas ir ieškovė (vaikui esant pas atsakovą) turi teisę bendrauti sūnumi telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.
Priteisti iš atsakovo E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 413,33 Eur (keturis šimtus trylika eurų 33 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.
Priteisti iš atsakovo E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 311,92 Eur (tris šimtus vienuolika eurų ir 92 euro centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.