- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-160-950/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04505-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- E. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-318-838/2026, pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-5247), kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10691-676/2027, dalyse, kuriose nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove A. M. (toliau – ir atsakovė, apeliantė), iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas ir nustatyta bendravimo tvarka, bei nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, ir nustatyti atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Taip pat prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas 2025 m. rugsėjo 24 d. byloje pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-67066) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki byloje bus priimtas teismo sprendimas: nustatyti nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovo atsiskaitomąją banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nustatant, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį / lyginį kiekvieno mėnesio penktadienį, pasiimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Netaikant konkrečiai ieškovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, prašė teismo taikyti alternatyvias – teismo parinktas – laikinąsias apsaugos priemones, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 ir 4 dalimis.
3. Prašyme nurodė, jog atsakovė pradėjo slėpti vaiką ir neleisti jam matytis su ieškovu, skambinant vaikas nebeatsiliepia telefonu, atsakovė vaiką nuteikinėja prieš tėvą. Po konflikto rugsėjo 1-osios šventėje, kuomet atsakovė iškvietė policiją, nes, neva, ieškovas pagrobė vaiką, ieškovas nežino, kur yra sūnus, jo nebemato, su juo nesusisiekia, vaikas nelanko mokyklos. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė yra informavusi ieškovą, kad ne kartą bandė lankytis atsakovės namuose, tačiau ji neįsileidžia, telefonu neatsiliepia. Atsakovė pakeitė savo gyvenamąją vietą ir ieškovas nežino, kur gyvena jo vaikas, o apie tai sužinojo iš vaiko gerovės centro specialistės, kuri atsisakė pasakyti, kur šiuo metu faktiškai gyvena vaikas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. M. 2025 m. spalio 1 d. pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-68779) į ieškovo prašymą, kuriame nurodė, jog rugsėjo 1-osios šventėje ieškovas išsivežė sūnų nieko nepranešęs atsakovei, todėl teko kviesti policijos pareigūnus. Po šio įvykio sūnus atsisako bendrauti su ieškovu, nes jaučiasi nesaugus, kad ieškovas vėl gali jį kažkur išvežti. Sūnui yra nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, kuriuos ieškovas neigia ir neduoda vaistų.
5. Išvadą teikianti institucija išvados / atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo:
- nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, pastarojo gyvenamojoje vietoje;
- nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovė kas antrą savaitgalį / lyginį kiekvieno mėnesio penktadienį, bendrauja su sūnumi, pasiimdama jį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;
- priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovės po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo prašymo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui dienos (2025 m. rugsėjo 24 d.), paskiriant ieškovą vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.
7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant prašymą esminę reikšmę turi tai, kad ieškovas neturi galimybės susisiekti su sūnumi, nežino – kur atsakovė išvežė sūnų, atsakovė apribojo bendravimą su sūnumi, nors nenurodė jokių objektyvių priežasčių, neteikia ieškovui jokios informacijos. Teismo vertinimu, atsakovė, ribodama sūnui galimybę susitikti / bendrauti su tėvu, piktnaudžiauja savo teisėmis bei kenkia vaiko interesams.
8. Konstatavęs, kad atsakovė galimai negeba užtikrinti vaiko ugdymosi proceso, pagalbą teikiantys specialistai bei vaiko ugdymo įstaigos specialistai pastebi, jog vaikas būdamas pas motina ima manipuliuoti dėl ligų ir vengia lankyti ugdymo įstaigą, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu geriausius vaiko interesus visose srityse atstovaus ieškovas, todėl šalių vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su juo.
9. Teismas sprendė, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka šiuo metu atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl siekiant iki teismo sprendimo byloje priėmimo sudaryti galimybę atsakovei dalyvauti šalių nepilnamečio vaiko gyvenime, juo rūpintis, nustatė laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovė kas antrą savaitgalį / lyginį kiekvieno mėnesio penktadienį, bendrauja su sūnumi pasiimdama jį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Kartu teismas pažymėjo ir tai, kad net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo jos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais bei vaiko interesais.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog prašymo nagrinėjimo metu teismas vertina tik pradinėje proceso stadijoje pateiktus šalių rašytinius įrodymus apie jų turtinę padėtį, iš kurių dar nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties, į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu, kuris nutarties priėmimo metu buvo 777 Eur (neto), taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, ieškovo prašymą tenkino ir iš atsakovės priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui V. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Laikiną išlaikymą teismas priteisė ne nuo ieškinio pateikimo dienos, kaip to prašė ieškovas, bet nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 24 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-71838) atsakovė A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį. Taip pat prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus ir išreikalauti iš policijos komisariato 2025 m. spalio 3 d. body kameromis filmuotą medžiagą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
11.1. Laiko, jog ieškovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė įrodymų, kad vaikui su atsakove nėra užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos, pažeisti vaiko interesai ar kyla kitokia grėsmė. Dėl tėvų nesutarimų neturėtų būti taikoma nurodytą laikinoji apsaugos priemonė.
11.2. Tai, kad dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių labiausiai nukentėjo pats vaikas, patvirtina vaiko, einančio iš mokyklos, paėmimas po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes praeiviams pasirodė, jog ieškovas nėra vaiko tėvas.
11.3. Mano, kad neprivalo aiškinti ieškovui savo asmeninių šeimos aplinkybių dėl persikėlimo gyventi. Apie tai nedelsiant buvo informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurios specialistai gyvenamąją vietą apžiūrėjo.
11.4. Sūnus nuo rugsėjo 1 d. mokyklos nelankė 6 kalendorines dienas, nes po išvykos susirgo. Ieškovė pateisino visas dienas, be to, 5 dienas per mėnesį leidžia pateisinti ir mokyklos taisyklės.
11.5. Ieškovo prašymas yra lakoniškas, be jokių įrodymų, kai kurie faktai yra išgalvoti, be to, skundžiama nutartis priimta skubiai, be Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, vaiko psichologų apklausos.
Atsiliepimas
12. Ieškovas E. M. 2025 m. spalio 27 d. pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-75796) į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
12.1. Šalims buvo taikyta atvejo vadyba, kuri tęsiasi iki šiol. Ieškovas atlieka visus reikalingus veiksmus, tačiau atsakovė ne – ji neįsileidžia specialistų pas save į namus, nesilanko pas psichologą, visiškai nebendrauja su specialistais. Be to, atsakovė nesilaiko susitarimų, kaitalioja savo nuomonę, slapstosi, o visa tai neigiamai atsiliepia vaiko emocinei būsenai.
12.2. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovas nuvyko į mokyklą pasitikti vaiko po pamokų. Mano, kad atsakovė tiek vaiką prigąsdino ir įbaugino, kad pastarasis pradėjo bėgti, ieškovas prašė jį sustoti, tačiau jis vis tiek bėgo nežinia kur. Pasivijęs ramiai vaiko prašė nebėgti, pasikalbėti. Tuo metu ėjo praeiviai ir paklausė, kas atsitiko, ieškovas ramiai paaiškino, kad jis yra vaiko tėvas, kad teismo nutartimi vaikas turi gyventi su juo. Praeiviams kilus įtarimų, kad atsakovas galbūt nėra tėvas, pastarieji pasielgė pilietiškai ir iškvietė policiją. Atvykus policijai, ieškovas policijos pareigūnams parodė teismo nutartį. Vėliau atvyko ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (nors prieš tai pats neteikė išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir pasakė, kad nesvarbu, jog yra teismo nutartis, jie neprivalo jos vykdyti, be to, netgi kitaip traktavo teismo nutartį. Galiausiai pačiam vaikui išreiškus norą vykti su ieškovu, jis su vaiku ir išvyko į namus. Vaikas elgėsi džiaugsmingai, kaip ir norėjo, susitiko su draugu, visi kartu su ieškovu ėjo pavalgyti ir t.t.
12.3. Vaikui būnant su tėvu, jis tiek neserga „peršalimu“, kiek būdamas su atsakove, lanko mokyklą. Tėvas dirba, gauna reguliarias pajamas, turi būstą kur gyventi, todėl gali ir suteikia vaikui, kai vaikas būna su juo, tinkamas sąlygas augti ir ugdytis. Tuo tarpu atsakovė beveik visą gyvenimą niekur nedirbo, turi sveikatos problemų, manytina, tinkamai nesigydo, savo elgesiu ir veiksmais daro žalą vaikui, tiek tinkamai ugdytis, tiek ir kitomis prasmėmis.
12.4. Ieškovo įsitikinimu, pagrįstu byloje surinkta medžiaga, vaiko teisių apsaugos specialistų, kitų specialistų, vaiko mokytojų, socialinės pedagogės pateiktos informacijos pagrindu, siekiant apsaugoti tokio jautraus berniuko kaip V. M. interesus, teisę augti saugioje aplinkoje, ugdytis, būti emocionaliai stabiliam, lankyti mokyklą ir pan., ir netgi pačiam vaikui sutinkant gyventi su tėvu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti jokio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė šių įrodymų kopijas: (duomenys neskelbtini) mokinių pamokų lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą; duomenis iš TAMO sistemos apie mokinio rezultatų pažangą, kurioje atsispindi ir vaiko lankomumas; 2025 m. rugsėjo 1, 8, 12, 22, 23, 26 d. susirašinėjimą TAMO sistemoje su mokytoja; 2025 m. spalio 6 d. prašymą Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl pareigūnų body kameromis užfiksuotos medžiagos pateikimo; 2025 m. spalio 8 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atsakymą.
15. Atsakovė nurodė, kad dėl skubiai priimtos nutarties nespėjo pateikti šių dokumentų. Be to, atsakovė prašo išreikalauti iš policijos komisariato 2025 m. spalio 3 d. body kameromis filmuotą medžiagą.
16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų neprijungti prie bylos, nes susirašinėjimai su mokytoja dėl praleistų pamokų galėjo teismui būti pateikti kartu su 2025 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o įrodymai, susiję su 2025 m. spalio 3 d. įvykiais, yra gauti po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina situacijos, buvusios iki skundžiamos nutarties priėmimo, kontekste, todėl netenkinamas ir atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu bei nustatyta laikina atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka, taip pat iš atsakovės sūnui priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
20. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
21. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10691-676/2017, tarp šalių sudarytą santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, taip pat patvirtino, jog: nepilnamečio šalių sūnaus V. M. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove; nepilnamečio V. M. išlaikymui nuo 2017 m. spalio 1 d. iki jo pilnametystės ieškovas moka po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į atsakovės nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą; šalys turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su savo sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, o visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tarpusavio sutarimu, jeigu nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 11 d.
23. Tačiau ieškovas 2025 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu, nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su vaiku bei priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui. Vėliau, t. y. 2025 m. rugsėjo 24 d., ieškovas pateikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, laikinos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo iš atsakovės vaikui priteisimo po 300 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, nustatė atsakovės ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, kuomet atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą (lyginį) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, bei priteisė vaikui iš atsakovės laikiną kas mėnesį mokama 300 Eur dydžio išlaikymą. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog nustatė, kad atsakovė visiškai apribojo ieškovo ir sūnaus galimybę bendrauti, pakeisdama gyvenamąją vietą ir apie tai nepranešdama ieškovui.
24. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo argumentus, susijusius arba su ginčo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimu iš esmės (t. y. apie ieškovo ir sūnaus atostogas Italijoje; apie pateikto priešieškinio atsisakymą), arba su tuo, kaip skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakenkė šalių sūnui. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties priėmimo, yra tas, jog, neva, ši nutartis buvo priimta skubotai, neturint Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, vaiko psichologų apklausos.
25. Iš byloje esančių, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija jį priėmė ir paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 3 d. 9.00 val., kartu nustatė terminą, t. y. iki 2025 m. spalio 1 d., per kurį tiek šalys, tiek išvadą teikianti institucija turėjo teisę pateikti atsiliepimus bei išvadą. Tiek ieškovo prašymas, tiek pranešimas dėl jo nagrinėjimo ir atsiliepimo / išvados pateikimo atsakovei ir jos atstovui bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) buvo išsiųsti 2025 m. rugsėjo 25 d. per LITEKO VEP posistemį. Per teismo nustatytą terminą Skyrius išvados nepateikė, tačiau CPK nėra numatyta, jog sprendžiant tokio pobūdžio prašymus išvada yra būtina. Nagrinėjamu atveju teismas gali šį prašymą spręsti ir be išvados, tačiau remdamasis kitais byloje turimais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, susiję dėl išvados pateikimo, taip pat ir psichologų apklausa, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Juo labiau, kad rašydama atsiliepimą atsakovė tokio prašymo, t. y. dėl psichologų apklausos, pirmosios instancijos teismui net ir neišreiškė.
26. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė ir tai, jog iki ieškovui kreipiantis į teismą tarp šalių bendru sutarimu iki 2025 m. rugsėjo mėn. buvo sutarta ir nusistovėjusi bendravimo su vaiku tvarka, kuomet vaikas „50:50 procentų laiko principu“ gyveno tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę. Šias aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs ir ieškovas, ir atsakovė, ginčo byloje dėl to nėra. (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi šalių sūnus, 2025 m. kovo 31 d. V. M. charakteristikoje yra nurodyta, jog kai vaikas gyvena pas ieškovą, praleidžia mažiau pamokų, visada atlieka namų darbus, jam pavyksta pasiekti aukštesnius įvertinimus (2025 m. gegužės 5 d. Nr. CBP-5247 priedas). Tai patvirtina ir socialinės priežiūros paslaugas šeimai teikusios įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, kuris 2025 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. S-5688, yra nurodęs, jog kai šalių sūnus gyvena pas ieškovą, į mokyklą atvyksta laiku, ugdymo procese dalyvauja reguliariai, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidžia. Kitame Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2025 m. balandžio 10 d. rašte Nr. S-66 dėl informacijos pateikimo apie E. M. ir A. M. taip pat nurodyta, jog ieškovė pagalbos plane numatytas priemones įgyvendinta tik iš dalies, po atvejo vadybos posėdžio, kuris vyko 2024 m. lapkričio 6 d., su socialiniu darbuotoju nebendradarbiauja, į namus neįsileidžia, iš anksto sutartus vizitus į namus vėliau atšaukia, rekomenduotų pozityvios tėvystės mokymų nelankė, mediacijos procese toliau dalyvauti atsisakė, lankytis pas psichologą emocinei ir psichinei sveikatai gerinti atsisakė (2025 m. gegužės 5 d. Nr. CBP-5247 priedas). Vėliau atsakovės elgesys iš esmės išliko toks pats, pvz., 2025 m, birželio 5 d., t. y. trys mėnesiai iki ieškovo prašymo teismui pateikimo, vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė reiškė nepasitenkinimą paslaugų pratęsimu, nurodė, kad: su specialistais nebendradarbiaus; smulkių konfliktų su ieškovu visada bus, bet tam nėra reikalinga institucijų priežiūra; nemato reikalo aprodyti socialinei darbuotojai gyvenamosios vietos ar organizuoti „ekskursijų“, nes tai laikytina jos privatumo pažeidimu; daugiau su įstaiga bendradarbiauti neketina; pagalbos planas yra įgyvendintas, todėl poreikio tęsti paslaugas toliau nemato (Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2025 m. birželio 5 d. pagalbos planas; 2025 m. liepos 9 d. Nr. DOK-49072 priedas). Galiausiai atsakovė nutraukė vaiko bendravimą su ieškovu, pakeisdama savo gyvenamąją vietą ir ieškovui, kaip vaiko tėvui, apie tai nepranešdama (Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2025 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. S-5668; 2025 m. rugpjūčio 24 d. Nr. DOK-67066 priedas).
27. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, jog vaikui su ja būnant nekyla jokia grėsmė, nėra pažeidžiami vaiko interesai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo neturi pagrindo sutikti. Bylos duomenys liudija, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo vaiko bendravimo tvarka su tėvais buvo nusistovėjusi, vaikas pusę laiko praleisdavo su motina, kitą pusę – su tėvu, tačiau nepateikdama jokių pagrįstų paaiškinimų ir net nepranešdama ieškovui, atsakovė staiga pakeitė gyvenamąją vietą, o tai tokio amžiaus vaikui, kokio šiuo metu yra šalių sūnus, nėra gerai. Juo labiau, kad vaikas ir taip patiria pakankamai streso dėl tėvų ginčų, vykstančio teisminio proceso ir buvusių įvykių. Tokio amžiaus vaikas neturėtų žinoti ir kalbėti apie motinos pasisakymus, jog ji nori nusižudyti ir pan. (Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. vaiko situacijos vertinimo anketa; 2025 m. birželio 17 d. Nr. DOK-43444 priedas). Įvertinus tai, kad atsakovei atsisakant priimti visą pagalbą, kuri buvo ir yra siūloma, galiausiai ji pasislepia nuo ieškovo ir visiškai apriboja sūnaus galimybę bendrauti su tėvu, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pakankamas pagrindas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas kartu nori pažymėti, kad nagrinėjamu atveju esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra šalių nepilnamečio vaiko interesų apsaugojimas, saugios ir tinkamos aplinkos šalių vaikui sudarymas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių teisių pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir to, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priimti nepagrįstą procesinį sprendimą.
29. Kadangi dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka bei iš atsakovės šalių nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, nepagrįstumo apeliantė atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo plačiau nepasisako.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir pagrįstai šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, taip pat nustatė laikiną atsakovės bendravimo tvarką su vaiku bei iš atsakovės priteisė laikiną 300 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, taigi, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.