Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-196-227/2015

Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Proceso Nr. 2-08-3-00480-2014-2

2015 m. vasario 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1239-940/2014 pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovams R. M., L. M., K. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S., išvadą teikiančioms institucijoms Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo R. M. priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo ieškovei Z. M., atsakovei J. S., tretiesiems asmenims L. M., K. M., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartis toje dalyje, kuria atmestas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei kuria žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminę gynybą. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu teismui, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, suteikta teisė iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo, paduodamas procesinį dokumentą, negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne tik su jo turimomis lėšomis, bet su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1935/2013).

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimo, už apeliacinį skundą mokėtinas mokestis sudaro 1745 Lt, atsakovas sumokėjo dalį - 144 Lt žyminio mokesčio. Prašyme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atsakovas nurodė, kad yra netekęs 70 proc. darbingumo, šiuo metu mėnesines pajamas sudaro 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija ir 324 Lt šalpos pensija neįgaliajam, be to, kiekvieną mėnesį dukrai skiria po 50 Lt išlaikymui, todėl viso žyminio mokesčio sumokėti neturi galimybių. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo įvertinus tai, kad atsakovas naudojosi laisvai samdomo advokato pagalba. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad aplinkybė, jog buvo naudojamasi mokama advokato pagalba, negali būti priežastis neatleisti jo nuo žyminio mokesčio bei tuo pačiu spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje suteikimo, bet sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo su advokatu, nepaneigia sunkios atsakovo turtinės padėties. Ši aplinkybė vertintina byloje esančių duomenų kontekste ir savaime negali būti laikoma atsakovo gerą turtinę padėtį įrodančia aplinkybe. Juolab kad skunde atsakovas nurodė, kad už teisines paslaugas susimokėjo iš atsakovo tėvų, kurie jį faktiškai išlaiko, skirtų lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-07-11 nutartimi atsakovą atleido nuo 1248 Lt žyminio mokesčio, mokėtino paduodant priešieškinį, dalies mokėjimo. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodomas aplinkybes dėl jo turtinės padėties laikė svarbiomis ir tenkino atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir nors atsakovas priešieškiniu buvo pareiškęs 46400 Lt dydžio turtinį reikalavimą, tuo metu nebuvo pasisakyta, jog priėmus atsakovui palankų teismo sprendimą R. M. turtinė padėtis pagerėtų. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas laikosi priešingos pozicijos dėl atsakovo turtinės padėties, nors atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jo sunkios finansinės situacijos išliko tos pačios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis sunki ir nėra duomenų, jog ateityje ji pagerėtų ar kad atsakovas šiuo metu negali sumokėti viso žyminio mokesčio dėl laikinai susidariusių kliūčių.

Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nustatęs, kad atsakovas sumokėjo dalį už paduotą apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo likusios 1610 Lt (466,29 Eur) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria atmestas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei kuria žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant apeliacinį skundą tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį dalyje, kuria atmestas atsakovo R. M. prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir kuria žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo R. M. prašymą atleisti jį nuo likusios 466,29 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant apeliacinį skundą.