- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-309-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00480-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Z. M.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-309-544/2014
teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė Proceso Nr. 2-08-3-00480-2014-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1239-940/2014 pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui R. M., institucijoms teikiančioms išvadą - Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo R. M. nepilnametėms dukroms M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną po 500 Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo 2014-01-14 iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (b. l. 2-7).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-02-04 nutartimi prašymą tenkino iš dalies – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 500 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-01-24) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas išlaikymo dukroms neteikia, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, vaikų amžių, poreikius, taip pat tai, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vaikams yra būtinas nuolatinis ir nepertraukiamas išlaikymas, į susiklosčiusią teismų praktiką, iki byla bus išspręsta iš esmės, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms tokio dydžio, kaip kad prašė ieškovė (b. l. 105-107).
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti 2014-02-04 teismo nutartį ir sumažinti nepilnametėms dukroms M. M. ir M. M. priteistą išlaikymą iki 50 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo dienos. Nurodo, kad teismas įvertino tik ieškovės pareiškime nurodytas aplinkybes, nors ji nepateikė įrodymų nei apie savo, nei apie jo gaunamas pajamas. Nesant informacijos apie pajamas, teismas neteisingai priteisė maksimalią, orientuotą į teismų praktiką sumą, kuri aiškiai nėra proporcinga šalių turtinei padėčiai. Ieškovei, kaip sutuoktinei, yra žinomos jo pajamos bei tai, kad jis yra neįgalus. Teismas nepareikalavimo, kad ieškovė pateiktų minėtus duomenis. Ieškinio prieduose yra viešųjų registrų pažymos apie šalių nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad jis vertingo turto neturi, nustatytas 30 % darbingumas ir mokama pensija yra 356 Lt. Dėl sveikatos problemų negali dirbti ir jam pačiam dėl invalidumo reikalingas išlaikymas. Neteisinga ir negalima sudaryti sąlygas, kad atsirastų dirbtinis išlaikymo įsiskolinimas, kuris pažeistų šalies interesus, jų pačių būtinų poreikių tenkinimą. Teismo nustatyta piniginė prievolė yra aiškiai neadekvati, neteisinga, pažeidžianti teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl turi būti sumažinta. Padidėjus jo pajamoms, dukrų išlaikymui skirs daugiau pinigų. Teismas apie prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo nagrinėjimą jam nepranešė, nors nepranešti nebuvo objektyvios būtinybės, todėl pažeisti CPK reikalavimai ir priimti neteisėta nutartis (CPK 42 str., 148 str. 1 d., b. l. 120-121).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms, nepaisant to, jog gauna 356 Lt dydžio mėnesines pajamas. Jis yra jaunas žmogus, o 30 % darbingumo nustatymas nereiškia, kad jis visai negali dirbti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi, jos nevykdymas negali būti pateisinamas minimaliomis pajamos, nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, registruoto jo tėvų ir trečiųjų asmenų vardu, kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, kuriuo disponuoja, grynųjų pajamų, iš kurių galėtų teikti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms. Atsakovas neatskleidžia visos savo turtinės padėties. Jis gali išlaikymą teikti realizavęs jam priklausantį, bet trečiųjų asmenų vardu registruotą turtą. Atsakovas turi lėšų šildymo sezono metu išlaikyti prabangų gyvenamąjį namą, naudojasi prabangiais daiktais ir automobiliu. Teismas nepažeidė CPK 148 str. 1 d. reikalavimų nepranešdamas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes minėtas straipsnis taikomas keičiant vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Atsakovo siūlomas 50 Lt išlaikymo dydis per mėnesį neužtikrins minimalių dukrų poreikių. Atsakovas yra atsakingas, kad vaikai gautų visišką ir proporcingą jų poreikiams išlaikymą ir šios pareigos atsisakyti negalima (b. l. 67-68).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nutartis keistina ir iš atsakovo priteisiama laikino išlaikymo nepilnametėms dukroms suma mažintina (CPK 337 str. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė nepilnametėms dukroms M. M. ir M. M. iš atsakovo R. M. laikiną išlaikymą po 500 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-24) iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismo nutartimi nustatytas laikino išlaikymo dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka apelianto turtinės padėties.
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192 ? 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsakovas atskirajame skunde neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametes dukras, tačiau dėl savo sunkios finansinės padėties prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir sumažinti išlaikymo dydį. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šiuo metu byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki: gaunamos per mėnesį yra 356 Lt (b. l. 111), pagal SoDros duomeni jis laikotarpyje nuo 2010-05-01 iki 2014-05-31 nedirbo ir pajamų negavo (b. l. 134-135), serga paveldėta motorine ir sensorine polineuropatija Šarko-Mary-Tutto, ryškia apatine parapareze, viršutinių galūnių parapareze vidutinio laipsnio, nustatyti galvos smegenų traumos padariniai (b. l. 112-113), dėl ko laikotarpiui iki 2014-12-02 nustatytas 30 % darbingumo lygis (b. l. 110). Iš pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pažymos matyti, kad atsakovui dėl sveikatos būklės galimo dirbti darbo sąlygos yra labai apribotos (b. l. 114). Tokie duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovo galimybės įsidarbinti ir uždirbti tiek lėšų, kad būtų realios galimybės vien vaikų išlaikymui sumokėti 1000 Lt, yra ribotos ir abejotinos. Ieškovė teigia, kad atsakovas gali teikti dukroms išlaikymą realizavęs turimą turtą, registruotą trečiųjų asmenų vardu, kad jis turi lėšų išlaikyti prabangų namą, automobilį, įsigyti prabangos daiktus, tačiau duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, byloje nėra (CPK 178, 185 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės minimas trečiųjų asmenų vardu registruotas turtas faktiškai priklauso atsakovui, tuo labiau, kad jis turi teisę duoti privalomus nurodymus dėl jo realizavimo, nes turtas registruotas kitų asmenų vardu ir tokie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis laikotarpyje už 2012 m. spalio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn. per mėnesį vidutiniškai buvo apie 1600 Lt po mokesčių (b. l. 10-11). Dukrai M. M. taip pat yra nustatyta paveldėta sensorinė ir motorinė polineuropatija (b. l. 32-36). Pats atsakovas, įvertinęs savo finansines galimybes, sutinka mokėti laikiną išlaikymą abiems dukroms po 50 Lt kas mėnesį, tačiau tokia suma yra aiškiai per maža, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, o prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Šiuo atveju preliminariai įvertinus vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgiant į virš minėtus byloje pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui nustatytas šalių nepilnamečių dukterų laikino išlaikymo dydis (500 Lt per mėnesį vienam vaikui) yra neproporcingas atsakovo finansinėms galimybėms ir iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bazinės socialinės išmokos (anksčiau MGL) - 130 Lt laikino išlaikymo dydis užtikrintų minimalią nepilnamečių dukrų teisių ir interesų apsaugą bei jų teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų patenkinti minimalūs jų poreikiai. Kaip minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus, nepasisako dėl ginčo esmės. Tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, kada ir bus galutinai nustatyta šalių turtinė padėtis ir galimybė priteisti proporcingą tėvų turtinei padėčiai ir būtinų vaikų poreikių užtikrinimą garantuojantį išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 148 str. reikalavimus, nes jam teismas nepranešė apie prašymo apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas remiasi iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia CPK 148 straipsnio 1 dalies redakcija. Šiuo metu atitinkamą klausimą reglamentuoja CPK 147 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas praneša tik tada, kai mano, jog tai būtina. Iš pirmosios instancijos teismo veiksmų akivaizdu, jog tokios būtinybės teismas neįžvelgė ir, priimdamas nutartį nepranešęs apie tai apeliantui iš anksto, jokių teisės normų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį pakeisti ir priteistą iš atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nuo 500 Lt sumažinti iki 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-01-24) kiekvienai dukrai iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.