Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. K. skundu prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 21/08­549, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda ­ papeikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Z. K., laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, 2021-04-26 įsakymu Nr. 21/08-295 pavesta A. K. 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui budinčiajai pamainai, nuo 2021-05-08 iki 2021-07-30 laikinai vykdyti ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas, 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai V. C. kasmetinių atostogų metu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius teikė Marijampolės PN 2021-06-02 tarnybinį pranešimą, kad galimai Marijampolės PN l-ojo SVS budinčiosios pamainos Nr. 3 pareigūnai galimai įvykdė tarnybinius nusižengimus.

Marijampolės pataisų namų direktoriaus 2021-06-08 priėmė įsakymą Nr. 4/07-127 Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti.

Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyrius 2021-06-15 pranešimu Nr. 14/07-1556 dėl Tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) informavo A. K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d. yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, esant duomenų apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą (pažemintas pareigūno vardas), nurodė konkrečius faktus, dėl kurių įtaria, kad jis netinkamai vadovavo SVS pareigūnų budinčiajai pamainai, nekontroliavo jos veiksmų, netinkamai tikrino priežiūros ir apsaugos postus, neužtikrino asmenų įėjimo (išėjimo) kontrolės į (iš) pataisos namus, tuo pažeidė „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.V-88, 82.2. punktą, bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.3. punktą (vadovauja SVS pareigūnų budinčiajai pamainai, nuolat kontroliuoja jos veiksmus), 5.7. punktą (atlieka įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų apžiūrą bei daiktų patikrinimą), 5.20. punktą (nuolat tikrina priežiūros ir apsaugos postus - dieną ne rečiau kaip vieną kartą, nakties metu ne rečiau kaip du kartus).

A. K. 2021-06-21 teikė paaiškinimus, kuriuose nurodyti iš esmės tie patys argumentai kaip ir skunde teismui.

Marijampolės pataisos namų direktorius 2021-06-30 patvirtino tarnybinio tikrinimo išvadą Nr. 63/05-49 Dėl 1-ojo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 3 pareigūnų tarnybinio nusižengimo (toliau – Išvada). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pasirašytinai yra supažindintas su SVS specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymu, kurio 5.21. p. yra nurodyta - kai nėra SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai (atostogos, komandiruotė ir kiti atvejai) atlieka jo funkcijas, 4.3. p. yra nurodyta - būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo sistemos veiklą, korupcijos prevenciją, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, dokumentų rengimą. Taip pat konstatuota, kad jis netinkamai vadovavo SVS pareigūnų budinčiajai pamainai, nekontroliavo jos veiksmų, netinkamai tikrino priežiūros ir apsaugos postus, t. y. pažeidė SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.3. p. (vadovauja SVS pareigūnų budinčiajai pamainai, nuolat kontroliuoja jos veiksmus), 5.20. p. (nuolat tikrina priežiūros ir apsaugos postus - dieną ne rečiau kaip vieną kartą, nakties metu ne rečiau kaip du kartus). Konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi leisdamas A. J. didelę laiko būti budėtojo patalpose, o ne jam paskirtame priežiūros poste Nr. 2, bei leisdamas išeiti, kaip jis teigia, pareigūnui už įstaigos ribų ir į jo vietą neskiriant kito pareigūno, motyvuojant tuo, kad priežiūros posto Nr. 2 ir budėtojo patalpos yra praktiškai tos pačios patalpos, įrengtos šalia tame pačiame koridoriuje, perskirtos stiklais ir išeinant iš posto Nr. 2 į budėtojo patalpas, per stiklus, būnant budėtojo dalyje, matosi posto Nr. 2 patalpos. Konstatuota, kad priežiūros postų nakties metu netikrino, nes apsaugos postus tikrino tik po vieną kartą (dienos metu). Konstatuota, kad neužtikrino asmenų įėjimo (išėjimo) kontrolės į (iš) pataisos namus t. y. pažeidė SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.7. p. (atlieka įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų apžiūrą bei daiktų patikrinimą).

Marijampolės pataisos namų direktorius 2021-07-20 priėmė įsakymą Nr. 21/08-549 Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ijo saugumo valdymo skyriaus specialistui budinčiajai pamainai A. K. (toliau – Įsakymas), kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–384/2013, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-555-756/2020).

Statutinių pareigūnų tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau - Statutas). Statuto 39 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Statuto 39 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka numatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad pagrindinis tarnybinio patikrinimo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Tvarkos aprašo 21 punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Tvarkos aprašo 22 punktas numato, kad tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Pagal Tvarkos aprašo 25.1 punktą, vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti sprendimą patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn. Pagal Tvarkos aprašo 28 punktą, vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Remiantis Tvarkos aprašo 30 punktu, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo <...> turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos; tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena.

Vertinant nurodytus byloje nustatytus duomenis, kuriais buvo vadovautasi ir Išvadoje, bei pareiškėjo skundo turinį ir jo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, matyti, kad su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas nesutinka dėl skirtingo Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, bet ginčo dėl pačių faktinių aplinkybių iš esmės nėra.

Pareiškėjas pripažįsta esmines ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, kad Išvadoje nurodytais atvejais išeinantys iš pataisos namų pareigūnai ir jų nešami daiktai nebuvo tikrinami, pripažįsta, kad pareigūnui A. J. pats leido būti budėtojo patalpose, o ne priežiūros poste Nr. 2, į kurį šis buvo paskirtas, neužtikrinant tuo metu kito pareigūno buvimo šiame poste, neneigė, kad netikrino priežiūros ir apsaugos postų ne rečiau kaip du kartus naktį.

Nepaisant to, savo nekaltumą pareiškėjas grindžia tuo, kad pagal susiklosčiusią praktiką iš pataisos namų išeinantys pareigūnai nėra kiekvieną kartą tikrinami, nes tai atliekama, tik jeigu iš patikrinimo posto pareigūnas informuoja apie kokius nors įtarimus. Taip pat teigia, kad po darbo valandų, kai nėra prie patikros detektoriaus dirbančio pareigūno, patikrinimas praktiškai nevyksta net ir suveikus detektoriui. Pareiškėjas pasitiki pareigūnais ir šiuo atveju visais trimis atvejais žinojo, kad pareigūnai trumpam išeis iš pataisos namų ir davė tam žodinius leidimus. Be to, vienu atveju pareigūnas jam rodė augalą, kurį norėjo išsinešti ir jis tą leido, o apie kitų dviejų pareigūnų išsineštus daiktus sužinojo tik tarnybinio patikrinimo metu, kai paklausė, ką jie nešėsi. Pareiškėjas mano, kad jo padaryti pažeidimai yra menkaverčiai, nes jokios žalos nei pataisos namams, nei pareigūno vardui nepadaryta, taip pat nenustatyta, kad pareigūnai ką nors pavogė ar išnešė iš pataisos namų. Dėl pareigūno A. J. nebuvimo priežiūros poste Nr. 2 pareiškėjas nurodo, kad pats leido pareigūnui to nedaryti, nes ir būnant budėtojo patalpoje galima stebėti ir kontroliuoti postą Nr. 2, esantį tik už stiklinės pertvaros.

Taigi, pareiškėjas byloje iš esmės neginčija Išvadoje konstatuoto jo neveikimo fakto, t. y. kad jis netikrino priežiūros ir apsaugos postų taip, kaip numato pareigybės aprašymas, neužtikrino pareigūnų įėjimo (išėjimo) kontrolės į (iš) pataisos namus taip, kad būtų atlikta įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų apžiūra bei daiktų patikrinimas, taip pat leido pareigūnui A. J. palikti priežiūros postą Nr. 2, nepaskirdamas į jį kito pareigūno. Savo argumentais pareiškėjas siekia tik pateisinti tokį savo neveikimą tuo, kad tokia įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų patikra yra nusistovėjusi praktika ir kad jis pasitiki pareigūnais, taip pat tuo, kad jo padaryti nusižengimai yra menkaverčiai, nes jokios žalos nepadarė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018).

Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Todėl nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009; Nr. A438-370/2011, eA-125-438/2018). Pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl valstybės tarnautojo neveikimo, turi nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos tarnautojas (pareigūnas) neatliko, o tai nustatyti galima atlikus tarnautojo (pareigūno) veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktų (pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ir pan.) analizę, t. y. turi būti konkretizuota tarnautojui (pareigūnui) nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis įvertintas lyginant su tais tarnautojo (pareigūno) faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4038-438/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1748-520/2021).

Naginėjamam atvejui aktualaus Saugumo valdymo skyriaus (toliau - SVS) specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.21 punkte numatyta, kad kai nėra SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai (atostogos, komandiruotė ir kiti atvejai) specialistas budinčiajai pamainai atlieka jo funkcijas.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021-04-26 įsakymu Nr. 21/08-295 Saugumo valdymo skyriaus specialistui budinčiajai pamainai A. K. buvo pavesta nuo 2021-05-08 iki 2021-07-30 laikinai vykdyti ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigas kasmetinių V. C. atostogų metu, todėl Išvadoje nurodytu laiku - 2021-05-20/21 ir 2021-06-1/2 - pareiškėjas vykdė Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigas ir pareiškėjo veiksmų (neveikimo) vertinimui aktualus šios pareigybės aprašymas.

Pagal SVS specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 4.3 punktą, pareigūnas, einantis šias pareigas, turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo sistemos veiklą, korupcijos prevenciją, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, dokumentų rengimą.

Pareiškėjas yra pasirašytinai susipažinęs su nurodytu jo pareigas reglamentuojančiu SVS specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymu (tai patvirtina 2019-02-04 jo parašas šiame pareigybės aprašyme), todėl, vadovaujantis 4.3 punktu, jis privalo žinoti ir vadovautis ne tik savo, bet ir SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašyme įtvirtintomis pareigomis, kurias turi vykdyti kai SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai nėra. Šių pareigų pareigybės aprašymas yra viešai skelbiamas pataisos namų internetinėje svetainėje (tą pripažįsta pats pareiškėjas), o apie pareigą jį žinoti einant savo tiesiogines pareigas pareiškėjas žino, nes tai yra jo pareigybės aprašyme jam priskirta pareiga. Todėl jo argumentas, kad jis nėra pasirašytinai supažindintas su SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymu ir negali būti kaltinamas dėl jo nevykdymo yra visiškai nepagrįstas, nes pareiškėjas tinkamai supažindintas su jo pareigybės aprašymu, kurio 4.3 punktas įpareigoja jį susipažinti su visais teisės aktais, reikalingais jo pareigoms vykdyti. Tai reiškia, jog tam, kad jis galėtų laikinai vykdyti ir vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigas jis privalo susipažinti ir su šios pareigybės aprašymu. Kiekvienas pareigūnas supažindinamas su jo pareigybės aprašymu ir neprivalo būti atskirai ir specialia tvarka supažindinamas su kitų pareigūnų pareigas apibrėžiančiais pareigybės aprašymais. Tačiau jeigu kitais pareigybės aprašymais pareigūnas privalo vadovautis pagal savo pareigybės aprašymą, tai turi pareigą pats susipažinti su visais teisės aktais, kurie reglamentuoja ne tik jo tiesiogines pareigas, bet ir tas, kurias jis eina tam tikrais atvejais laikinai. Taigi, vien tai, kad pareiškėjas nėra atskirai pasirašytinai supažindintas su SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymu nereiškia, kad jis neprivalo juo vadovautis ir jo žinoti, nes tai pareiškėją įpareigoja jo tiesioginis pareigybės aprašymas.

Pagal Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.3. punktą, šias pareigas einantis pareigūnas vadovauja SVS pareigūnų budinčiajai pamainai, nuolat kontroliuoja jos veiksmus, o pagal 5.7. punktą - atlieka įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų apžiūrą bei daiktų patikrinimą. Pagal 5.20. punktą, nuolat tikrina priežiūros ir apsaugos postus - dieną ne rečiau kaip vieną kartą, nakties metu ne rečiau kaip du kartus.

Kadangi Išvadoje konstatuota ir pranešime dėl Tarnybinio nusižengimo pareiškėjui inkriminuotas būtent nurodytuose punktuose numatytų pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas), tai šių pareigų palyginimas su pareiškėjo faktiškai neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas, leidžia nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai vykdė Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigas.

Išvadoje konstatuota, kad „Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraščiuose“ esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėjas priežiūros postus 2021-05-20 tikrino tik 21.10 val., o 2021-06-01 tikrino tik 21.20 val., t. y. tik po vieną kartą, tačiau nakties metu priežiūros postų netikrino. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė ir nepaneigė jokiais įrodymais. Priešingai, jis patvirtino, kad įrašus dėl visų atliktų patikrinimų jis padarė į minėtus žiniaraščius. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Išvadoje pagrįstai pripažinta, jog tokiu neveikimu pareiškėjas netinkamai vadovavo SVS pareigūnų budinčiajai pamainai ir nekontroliavo jos veiksmų, nes netinkamai tikrino priežiūros ir apsaugos postus. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas tokiu neveikimu pažeidė SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.3. punktą, kuris įpareigoja nuolat kontroliuoti budinčios pamainos pareigūnų veiksmus, ir 5.20. punktą, kuris įpareigoja tikrinti priežiūros ir apsaugos postus nakties metu ne rečiau kaip du kartus, nes minėtuose žiniaraščiuose nėra užfiksuotas nei vienas priežiūros ir apsaugos postų patikrinimas nakties metu.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjo netinkamas vadovavimas SVS pareigūnų budinčiajai pamainai pasireiškė ir tuo, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi leisdamas pareigūnui A. J. didelę laiko dalį būti budėtojo patalpose, o ne jam paskirtame priežiūros poste Nr. 2, bei nepaskirdamas į šį postą kito pareigūno. Neneigdamas šios aplinkybės pareiškėjas savo elgesį motyvuoja tuo, kad priežiūros posto Nr. 2 ir budėtojo patalpos yra praktiškai tos pačios patalpos, įrengtos šalia viena kitos, tame pačiame koridoriuje, perskirtos tik stiklais, todėl išėjus iš posto Nr. 2 į budėtojo patalpas per stiklus matosi posto Nr. 2 patalpos ir jas galima konroliuoti.

Teismas pripažįsta, kad nei priežiūros posto Nr. 2 ir budėtojo patalpų gretimybė, nei galimybė postą Nr. 2 matyti iš budėtojo patalpų neatleidžia pareigūnų nuo pareigos tiksliai vykdyti savo pareigas jiems priskirtuose postuose, o pareiškėjo neatleidžia nuo pareigos tinkamai vadovauti budinčiajai pamainai ir darbą organizuoti taip, kad priežiūros ir apsaugos postai neliktų be juose privalančių dirbti pareigūnų. Šiuo atveju svarbi apilnkybė yra tai, kad priežiūros poste Nr. 2 yra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kurios pagalba matoma nuteistųjų 13-to būrio ir gamybinės zonos teritorijos, todėl jų stebėjimas yra būtent priežiūros poste Nr. 2 dirbančio pareigūno tiesioginė pareiga. Pareiškėjas patvirtino, kad būnant budėtojo patalpoje nėra galimybės stebėti poste Nr. 2 esančio monitoriaus su transliuojamu vaizdu iš gyvenamųjų patalpų ir gamybinės zonos, todėl akivaizdu, kad pareigūnui A. J. didelę laiko dalį būnant budėtojo patalpose jis negalėjo tinkamai ir pilna apimtimi vykdyti visų savo pareigų. Pareiškėjas tą žinojo ir neužtikrino, kad poste Nr. 2 nuolat būtų budintis pareigūnas (nepakeitė pareigūno A. J. kitu pareigūnu tuo metu, kai jis savo darbo funkcijas vykdė budėtojo patalpoje), todėl Išvadoje pagrįstai toks pareiškėjo neveikimas pripažintas kaip SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.3. punkte numatytos pareigos vadovauti budinčiajai pamainai ir nuolat kontroliuoti jos pareigūnų veiksmus nevykdymas bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82.2 punkto, kuris draudžia be tiesioginio ar aukštesnes vadovo pareigas einančio pataisos pareigūno leidimo ar nurodymo palikti pataisos įstaigą, postą, kol nebus pakeisti, pažeidimas. Pareiškėjas turi tinkamai vadovauti budinčiajai pamainai ir užtikrinti, kad apsaugos ir kontrolės postai neliktų be pareigūnų, jeigu į juos pareigūnai yra paskirti.

Pareiškėjo pasiteisinimas, kad už posto Nr. 2 yra dar viena patalpa, kurioje stebimi vaizdai iš visos pataisos namų teritorijos, tačiau ten pareigūnas nuolat nebudi, nešalina jo atsakomybės už posto Nr. 2 netinkamą priežiūrą ir kontrolę. Tai, kad pataisos įstaigos apsaugos ir priežiūros organizavime galbūt yra ir kitų spragų ar netinkamo darbo organizavimo apraiškų nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę nereikalauti iš jam pavaldžių pareigūnų tiksliai vykdyti savo pareigas ir dirbti jiems priskirtuose postuose. Pareiškėjui nėra inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas dėl jo minimos kitos patalpos galbūt netinkamos priežiūros, todėl jo tarnybinės atsakomybės už jo atsakomybėje buvusio posto Nr. 2 kontrolę nešalina tai, kad galimai yra ir kitų netinkamo darbo organizavimo pavyzdžių.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo netinkamas vadovavimas SVS pareigūnų budinčiajai pamainai pasireiškė ir tuo, kad pareiškėjas neužtikrino asmenų įėjimo (išėjimo) kontrolės į (iš) pataisos namus. Tokia išvada pagrįsta Marijampolės PN Kontrolinio praleidimo posto Nr. 1 vaizdo kamerų įrašais, iš kurių buvo nustatyta, kad 2021-05-20 apie 20:07 val. iš Marijampolės PN per Kontrolės ir praleidimo postą Nr. 1 nesustoję išeina l-ojo SVS jaunesnieji specialistai A. J. ir M. L.. Išvadoje nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, jog A. J. užsidėjęs ant peties neša didelį krepšį, o M. L. po pažastimi suvyniotą didelį paketą. Minėti pareigūnai išeina iš pataisos namų į automobilių stovėjimo aikštelę ir minėtus krepšį ir paketą pasideda į A. J. priklausantį automobilį, nueina kitoje kelio pusėje esančios parduotuvės link, o apie 20:18 val. pareina nuo parduotuvės nešdamiesi po krepšį ir nestabdomi bei netikrinami, ką turi minėtuose krepšiuose, praeina pro Kontrolės praleidimo postą Nr. 1 į pataisos namų vidų. Apie 23.30 val. vaizdo įraše matyti kaip iš Marijampolės PN per Kontrolės ir praleidimo postą Nr. 1 išeina 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas M. L., kuris su savimi turėjo paketą, kurį išėjęs pasideda į A. J. priklausantį automobilį. Išvadoje nurodyta, kad 2021-06-01 vaizdo įraše matyti kaip apie 19.07 val. į Kontrolinį praleidimo postą Nr. 1 iš pataisos įstaigos atėjo l-ojo SVS jaunesnysis specialistas R. S., kuris rankoje nešė augalą, kurio šaknys buvo suvyniotos į krepšį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjui įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo ir jaunesniajai specialistei R. M. įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, jog pareigūnams A. J. ir M. L. einant pro stacionaraus metalo ieškiklį suveikė įspėjamasis signalas, tačiau tarnybą apsaugos poste Nr. 1 vykdžiusi jaunesnioji specialistė R. M. jokių veiksmų nesiėmė, nepareikalavo jokių dokumentų dėl išnešamų daiktų, o pareigūnai jų nepateikė. Iš Išvadoje aprašyto R. M. paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas ją informavo, jog 2021-05-20 pareigūnai A. J. ir M. L., o 2021-06-01 pareigūnas R. S., trumpam išeis iš pataisos namų, tačiau ji netikrino jų išsinešamų daiktų.

Įvertinęs šias Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, kurių pareiškėjas byloje iš esmės ir neginčija, teismas konstatuoja, kad toks budinčiosios pamainos darbo organizavimas, už kurį buvo atsakingas pareiškėjas, pažeidžia SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.7. punktą, kuris numato, jog vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai atlieka įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų apžiūrą bei daiktų patikrinimą. Byloje nėra ginčo, jog visais trimis nurodytais atvejais iš pataisos namų išeinantys ir įeinantys pareigūnai nebuvo apžiūrimi ir jų nešami daiktai nebuvo tikrinami. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kuriais jis pateisina savo neveikimą (pareigūnų ir jų turimų daiktų nepatikrinimą), niekaip nepaneigia paties fakto, kad nei pareigūnai, nei jų nešami daiktai nebuvo tikrinami, o būtent tai ir sudaro tarnybinio nusižengimo objektyvųjį požymį - neteisėtą neveikimą. Pareiškėjas nevykdė pareigos organizuoti budinčiosios pamainos darbą ir jai vadovauti taip, kad būtų užtikrintas įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų apžiūra bei daiktų patikrinimas, nors tam nebuvo jokių objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs užtikrinti, kad tokie patikrinimai būtų vykdomi. Priešingai, teismo posėdyje pareiškėjas netgi sutiko, kad nagrinėjami patikrinimai galėjo būti atlikti, tačiau jis pavaldžiais pareigūnais pasitikėjo. Tai reiškia, kad pareiškėjo elgesys objektyviai prieštaravo imperatyvioms pareigybės aprašymo nuostatoms, įpareigojančioms jį veikti priešingai, o visos pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių pareigūnai nebuvo tikrinimai, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes jis pats sprendė, taikyti, ar netaikyti pareigūnų patikrinimą. Nei pareiškėjo nurodomas pasitikėjimas pavaldžiais pareigūnais, nei susiklosčiusi praktika, kuri neatitinka nurodyto pareigybės aprašyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo tikrinti pareigūnus ir jų turimus daiktus, nėra priežastis ir teisėtas pagrindas nevykdyti savo pareigos užtikrinti, kad pataisos namus paliekančių (į juos patenkančių) asmenų patikra būtų vykdoma. Be to, pareiškėjo argumentai, kad visais atvejais jis žinojo, jog pareigūnai išeis iš pataisos namų ir davė tam leidimus, taip pat, kad vienu iš atvejų pareigūnas jam rodė augalą, kurį norėjo išsinešti ir kad jis informavo patikrinimo kontrolės punkte dirbantį pareigūną, jog pareigūnai išeis iš pataisos namų, iš viso nesusiję su pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, susijusio su minėtu SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.7. punkto pažeidimu, esme. Šio tarnybinio nusižengimo objektyvųjį požymį - neteisėtą veiką (šiuo atveju neveikimą) - sudaro ne tai, kad pareigūnai be jo žinios išėjo ir įėjo iš/į pataisos namus bei kažką išsinešė, o tai, kad nebuvo tikrinama, ką jie išsineša ir įsineša. Remiantis minėtu pareigybės aprašymo punktu pareiškėjas turi pareigą užtikrinti ne tai, kad iš pataisos namų nebūtų išnešti ar įnešti jokie daiktai, o tai, kad tokie daiktai būtų tikrinami ir būtų kontroliuojama, ką asmenys išsineša ar įneša. Todėl neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad pareiškėjas žinojo ir pats leido pareigūnams palikti pataisos namus ir netgi leido išsinešti atitinkamus daiktus, nes tarnybinį nusižengimą sudaro tai, kad nebuvo patikrinta, ar pareigūnai išsinešė tuos daiktus, kuriuos jie iš anksto deklaravo išsinešiantys. Be to, pareigūnai A. J. ir M. L. ne tik išsinešė, bet ir grįždami įsinešė krepšius, kurių niekas nepatikrino ir apie kurių turinį pareiškėjas ar kontrolės poste budintis pareigūnas nebuvo informuoti iš anksto. Todėl akivaizdu, jog jokia daiktų, patenkančių į pataisos įstaigą, kontrolė nebuvo vykdoma, nors už tai atsakingas buvo būtent pareiškėjas.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nurodytu neveikimu pažeidė SVS vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigybės aprašymo 5.7. punktą, nes jis pats pripažįsta, kad nei pareigūnai, nei jų nešami daiktai nebuvo tikrinami.

Sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jo padaryti pažeidimai yra menkaverčiai, nes jokios žalos nepadarė.

Pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Tačiau tam, kad pareigūnui būtų pritaikyta tarnybinė atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą nėra būtina, kad tarnybinis nusižengimas būtinai sukeltų realias pasekmes. Tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Taigi, tarnybinio nusižengimo sudėtis ne visais atvejais turi turėti būtinąjį požymį – pasekmes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4657-662/2018).

Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas konstatuotas dėl to, kad jis nevadovavo SVS pareigūnų budinčiajai pamainai ir jos nuolat kontroliavo taip, kad postai neliktų be juose privalančių budėti pareigūnų, kad būtų užtikrinta įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos namų asmenų apžiūra bei daiktų patikrinimas, netikrino priežiūros ir apsaugos postų nakties metu ne rečiau kaip du kartus, todėl tokiu neveikimu buvo pažeista pati tarnybos tvarka, turinti užtikrinti tiek pataisos namų apsaugą, tiek į juos patenkančių ar iš jų išgabenamų daiktų kontrolę. Ir nors šiuo atveju nebuvo nustatyta reali žala dėl draudžiamų daiktų patekimo ar išgabenimo iš pataisos namų, tačiau akivaizdu, kad nevykdant jokios gabenamų daiktų kontrolės kyla reali grėsmė, kad tokia žala gali bet kada atsirasti. Tad pareiškėjui inkriminuojamas nusižengimas šiuo atveju turi formalią sudėtį ir konstatuoti dėl šio nusižengimo padarymo kilusias pasekmes nėra būtina. Atitinkamai pareiškėjo argumentas, kad jam tarnybinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes dėl jo veiksmų nekilo neigiamos pasekmės (nepadaryta žala), yra nepagrįstas.

Pareiškėjo kaltė abejonių nekelia, nes jis aiškiai suvokė savo pareigas ir tarnybos organizavimui keliamus reikalavimus, suvokė, kad į pataisos namus patenkantys ar išgabenami daiktai turi būti kontroliuojami, o pareigūnų darbo vietos neturi būti paliekamos be jose privalančių budėti pareigūnų, tačiau šių savo pareigų nevykdė, pasitikėdamas tik pavaldžiais pareigūnais ir jų sąžiningumu, bet nesiimdamas privalomų veiksmų, objektyviai užkertančių kelią bet kokiems subjektyviems faktoriams, dėl kurių gali būti padaryta ir reali žala pataisos namų apsaugai. Remiantis pareiškėjo nurodomu pasitikėjimu pavaldžiais pareigūnais jo kaltė Išvadoje buvo įvertinta kaip aplaidumas, todėl darbdavys kaltės klausimą tarnybinio patikrinimo metu nustatinėjo ir Tvarkos aprašo reikalavimų tarnybinio patikrinimo išvados surašymui nepažeidė.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas Išvadoje buvo nustatytas pagrįstai, nes buvo konstatuoti visi būtini tarnybinio nusižengimo požymiai.

Vertinant tarnybinio patikrinimo procedūrą nustatyta, kad atsakovas 2021-06-02 gavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinį pranešimą, kad galimai l-ojo SVS budinčiosios pamainos Nr. 3 pareigūnai įvykdė tarnybinius nusižengimus ir jo pagrindu Direktorius 2021-06-08 priėmė įsakymą Nr. 4/07-127 Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti. Pareiškėjas 2021-06-15 pranešimu Nr. 14/07-1556 buvo informuotas, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas, nurodant galimai padarytų pažeidimų esmę, ir 2021-06-21 pateikė savo paaiškinimus. Marijampolės pataisos namų direktorius 2021-06-30 patvirtino tarnybinio tikrinimo išvadą ir gavo 2021-07-19 Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, kurios narys yra pareiškėjas, sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Marijampolės pataisos namų direktorius 2021-07-20 priėmė įsakymą Nr. 21/08-549, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nenustatė Tvarkos aprašo ir Statuto 39 straipsnio pažeidimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo terminų, procedūrų ar pareiškėjo teisių suvaržymo, todėl konstatuoja, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pažeista nebuvo, pareiškėjo teisės tarnybinio patikrinimo metu suvaržytos ir pažeistos nebuvo.

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, Komisija, Išvadoje nenustačiusi nei tarnybinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai pasiūlė paskirti tarnybinę nuobaudą papeikimą, nes dėl pareiškėjo veikos buvo pažeista tarnybos tvarka, kas sudaro realią grėsmę ir pataisos namų saugumui bei realiai žalai bet kada atsirasti. Todėl, teismo vertinimu, pagrindo skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą nėra, o antros pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui atsakomybė, įvertinus ir į pareiškėjo požiūrį į padarytą veiką, kurią jis pats vertina tik kaip mažareikšmę ir nepagrįstai sumenkina jos pavojingumą.

Teismas konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, laikantis visų teisės aktuose numatytų terminų ir tvarkos, užtikrinant pareiškėjo teises šio proceso metu, ir pagrįstai buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis - visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - bei teisingai parinkta tarnybinės nuobaudos rūšis.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021-07-20 įsakymas Nr. 21/08-549 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ijo saugumo valdymo skyriaus specialistui budinčiajai pamainai A. K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, nesant pagrindo jį naikinti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo )toliau – ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais.

Byloje esantis Swedbank AB Mokėjimo nurodymas Nr. 405 patvirtina, kad pareiškėjas už skundą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą 2021-08-12 sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio sumą.

Kadangi, šiuo atveju, ginčas yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, o toks skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, pareiškėjui A. K. grąžintinas už šį skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.).

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui A. K. 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.