Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-501-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2A-501-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
Ieškovas: N. Š., A. Š.
Atsakovas: N. Š.

Civilinė byla Nr. e2A-501-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02014-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei N. Š. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-4717-802/2019 dėl bendravimo tvarkos ir priteistos išlaikymo sumos sumažinimo ir nustatyti, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; nuo ieškinio pateikimo momento sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4717- 802/2019 nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama (atsakove), priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo (ieškovo) po 300 Eur per mėnesį, nenustatė konkrečios tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas gyveno užsienyje, todėl konkrečios tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas būtų tik formalus. Dėl Covid - 19 pandemijos ieškovas prarado darbą ir jam teko grįžti į Lietuvą. Grįžus paaiškėjo, kad atsakovė net neketina tėvui leisti matytis su vaiku, dėl to kyla nuolatiniai barniai ir kivirčai, vaikas perduodamas per jos tėvus, tokia situacija pažeidžia nepilnamečio vaiko ir ieškovo interesus, užkerta jam galimybę nepilnamečiu vaiku rūpintis, jį ugdyti, vykdyti vaiko sveikatos priežiūrą. Ieškovo netenkina nereguliarūs pasimatymai su vaiku, juolab kad ieškovas lieka toliau gyventi Lietuvoje. Tai kenkia ir nepilnamečio vaiko interesams, nes emocinis ryšys su tėvu silpnėja. Tėvas su vaiku nori bendrauti kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Kol kas platesnio bendravimo laiko nereikalauja, nes ieškovas aktyviai ieško darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose ir, kol susiras bei įsitvirtins naujame darbe, daugiau bendrauti negalės. Išlaikymas vaikui mažintinas iki 150 Eur per mėnesį atsižvelgiant į ieškovo sunkią turtinę padėtį. 2019 metais ieškovas dirbo, gyveno ir geras pajamas gavo užsienyje, todėl negailėdamas lėšų sutiko su atsakovės reikalavimu mokėti 300 Eur per mėnesį. Užsienyje įsitvirtinti nespėjo, dirbo apie vienuolika mėnesių, kol iš darbo buvo atleistas prasidėjus pandemijai. Oficialaus darbo Lietuvoje nesusirado, registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba atsitiktinius sezoninius darbus, darbo užmokestis sudaro apie 300 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinio netenkinti. Nurodė, ieškovas sąmoningai rengia dokumentus siekdamas mažinti išlaikymo dydį, nors tik (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyti klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu, ugdymu ir išlaikymu. Nepraėjus nei pusmečiui ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimą. Jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje tik tam, kad parodytų pakitusią finansinę padėtį, nors visą laiką, kol yra Lietuvoje, vykdo veiklą kartu su savo tėvu. Atsakovė, pripažindama abiejų tėvų konstitucinę pareigą rūpintis savo vaiku, niekuomet nedraudė bendravimo su vaiku, jokių barnių ir kivirčų nekyla, o tarp vaiko ir tėvo emocinio ryšio nėra. Vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), tėvą matęs gal dešimt kartų, jam tėvas yra svetimas žmogus. Ieškovas pirmiausia turi susikurti emocinį ryšį su vaiku. Vaikas perduodamas per senelius, nes tik jų aplinkoje vaikas jaučiasi saugus (kalbama apie abiejų šalių tėvus), tarp senelių ir vaiko yra emocinis ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-417-802/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sąlygų dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatė, kad ieškovas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š. periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) atsakovė. Nustatė skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: pirmus tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį šeštadieniais nuo 10 valandos iki 15 valandos. Kitus tris mėnesius ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 17 valandos iki sekmadienio 16 valandos. Praėjus šešiems mėnesiams, ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 16 valandos. Kiekvienas iš tėvų privalo suteikti reikalingą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes. Už vaiko saugumą ir sveikatą atsako kiekvienas iš tėvų tuo laikotarpiu, kai vaikas yra kiekvieno žinioje. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas ieškovui pasiimti sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos. Pasibaigus šiuo teismo sprendimu nustatyto bendravimo laikui, ieškovas privalo vaiką grąžinti į vaiko namus ir perduoti motinai (atsakovei). Priteisė ieškovui iš atsakovės 37,50 Eur žyminio mokesčio.

5. Byloje nustatyta, kad šalių sūnaus poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo pasikeitė, tačiau ne mažėjimo, bet didėjimo prasme. Teismas vertino, jog vaiko poreikiai padidėti galėjo, tačiau ne tiek, kiek nurodė atsakovė. Teismas detaliai nevertino kiekvieno pateikto įrodymo dėl maisto, rūbų, higienos prekių pirkimo, kadangi šie vaiko poreikiai yra ir toliau bus bei turi būti tenkinami, tačiau dėl mokesčių mokėjimo sprendė, kad jie turi būti dalinami pusiau (atsakovei ir vaikui). Su vaiko poreikiais nesusijusios išlaidos UAB „Cgates“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“. Ieškinio pateikimo metu vaikas nelankė nei darželio, nei (duomenys neskelbtini) užsiėmimų. Teismas sprendė, kad vaiko poreikių padidėjimas per tokį trumpą laiką nėra esminis. Ieškovas neįrodė vaiko poreikių sumažėjimo nuo (duomenys neskelbtini). Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas nurodė, kad turimo turto prasme nei vieno turtinė padėtis nepasikeitė iš esmės. Ieškovė tiek nutraukiant santuoką, tiek šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, ieškovas tuo metu dirbo užsienyje ir gavo pajamas, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovė neįrodė ieškovo pajamų iš automobilių poliravimo ar salonų valymo ar kitokio su automobiliais susijusios veiklos, taip pat neįrodė ieškovo nesąžiningumo. Pateikti ieškovo įrodymai ir faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas įrodė, jog jo turtinė padėtis pasikeitė, t. y. pablogėjo gaunamų pajamų prasme, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauni ir darbingi asmenys, prisiėmę socialinę riziką užauginti vaiką, tuo pačiu turintys vienodas pareigas dėl jo išlaikymo. Ieškovas neįrodė, jog jam finansiškai pragyventi padeda tėvai, kadangi neteikė jokių įrodymų apie tai, kokias pajamas jo tėvai turi bei kiek ir kaip reguliariai ieškovui jų skiria. Išlaikyti vaikus yra tėvų, o ne senelių pareiga. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais bei tėvų interesų pusiausvyros principu, sąžiningumo bei protingumo principais, pripažinęs, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, tenkino ieškinio dalį ir nustatė, kad ieškovas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį.

6. Sprendė, kad atsakovė neįrodė netinkamo ieškovo elgesio nei su vaiku, nei su ja, ir neįrodinėjo, jog ieškovas yra teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nėra pagrindo riboti tėvo ir vaiko bendravimo, tačiau turi būti nustatytas trumpas pereinamasis laikotarpis sustiprinti tėvo ir vaiko ryšiui. Teismas nenustatė, kad ieškovui trūksta socialinių įgūdžių ir kad jam reikėtų lankyti kursus prieš pradedant bendrauti su vaiku, be to, toks bendravimas vyksta ir emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo yra. Teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio ieškovui bendraujant su vaiku turėtų dalyvauti institucijos atstovas ar atsakovės tėvai. Padarė išvadą, jog vaiko interesus šiuo metu geriausiai atitinka tai, jog pirmus tris mėnesius su tėvu jis bendrauja su tėvu be nakvynės, vėliau bendrauja kas antrą savaitgalį su viena nakvyne tris mėnesius, toliau bendrauja kas antrą savaitgalį taip, kaip prašo ieškovas – su dviem nakvynėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo sumažinimo, o sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeisti taip: ieškovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 valandos iki 18 valandos; apie pasirinktą dieną įsipareigoja pranešti ieškovei prieš dvi dienas. Jei apeliacinis teismas nuspręstų, kad byloje yra nenustatyta jos esmė, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma apeliaciniame skunde; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatyti klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu, ugdymu ir išlaikymu, tačiau nepraėjus nei pusmečiui ieškovas prašo tai pakeisti. Ieškovas užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje tik tam, kad parodytų pakitusią finansinę padėtį, nors visą laiką, kol yra Lietuvoje, vykdo veiklą kartu su savo tėvu. Tą patvirtina ir netiesioginiai įrodymai - 2020 m. spalio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje teismui išaiškinus ieškovui įrodinėjimo pareigą, tą pačią dieną ieškovas paima pažymą iš Užimtumo tarnybos skyriaus, pagal kurią tik vieną kartą, t.y. 2020 m. rugpjūčio 11 d., dalyvavo užimtumo tarnyboje savarankiško užimtumo rėmimo mokymuose. Tą pačią dieną ieškovas paėmė pažymą iš savo draugo L. K., kuris yra (duomenys neskelbtini) direktorius, bei dar dvi pažymas ankstesne data - (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė buhalterė R. A., ieškovo geriausio draugo motina, bei (duomenys neskelbtini), kurioje dirba ieškovo dėdė R. A. Ieškovas neginčijo, kad pateiktos pažymos dėl jo pastangų susirasti darbą yra pateiktos su juo artimai susijusių žmonių. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirba atsitiktinius sezoninius darbus, tačiau šios aplinkybės nebuvo detalizuotos, teismas jų netyrė, ieškovas jokių duomenų neteikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neturi autotransporto priemonių, išskyrus priekabą, vėliau paaiškėjo, kad turi automobilį Nissan Patrol. Ieškovas tikino, kad automobilis kainuoja tik kelis šimtus eurų, nors šiuo metu jis tą automobilį pardavinėja už 8 888 Eur. Taigi ieškovas, vengdamas tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, disponuoja brangiu turtu, nededa jokių pastangų, kad galėtų gauti jo amžių ir galimybes atitinkantį darbo užmokestį.

7.2. Nėra pagrindo mažinti išlaikymo dydį nuo 300 Eur iki 230 Eur Minimali mėnesinė alga 2020 metais buvo 607 eurai, nuo 2021 m. - 642 Eur.

7.3. Atsakovė, pripažindama abiejų tėvų konstitucinę pareigą rūpintis savo vaiku, niekuomet nedraudė ieškovui bendrauti su vaiku, tačiau nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas pripažino, kad neturi įgūdžių prižiūrėti vaiką ir dėl to jam gali talkinti jo tėvai. Tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio. Vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), tėvą iki ieškinio pateikimo dienos yra matęs gal dešimt kartų, tėvas yra svetimas žmogus. Ieškovas pirmiausia turi susikurti emocinį ryšį su vaiku. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos žalingas vaikui. Dėl karantino apribojimų teismo nustatyta bendravimo tvarka yra sunkiai įgyvendinama. Kadangi ieškovo bendravimas vieną kartą per dvi savaites yra per retas, kad sukurtų emocinį ryšį tarp tėvo ir sūnaus, siūlytina tokia tėvo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka: ieškovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 valandos iki 18 valandos; apie pasirinktą dieną įsipareigoja pranešti atsakovei prieš dvi dienas; kai tarp tėvo ir sūnaus susiformuos emocinis ryšys, šalys galės bendravimo tvarką pakeisti tiek bendru sutarimu, tiek ir ieškinine teisena, atsižvelgiant į mažamečio sūnaus interesus. Toks teismo sprendimas geriausiai atitinka tiek vaiko interesus, tiek ir aplinkybes, kuriomis jis galėtų būti priimtas.

Atsiliepimas

8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku vieną dieną per savaitę ir tik 8 valandas pažeidžia tėvo ir nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl tėvo bendravimo su vaiku, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nėra aplinkybių, nurodytų CK 3.175 straipsnio 3 dalyje, todėl nebuvo ir nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti minimalų tėvo bendravimo su vaiku laiką.

8.2. Teismo priteista išlaikymo suma buvo per didelė, ji neatitiko CK 3. 192 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.461 straipsnio 2 dalies (analogija) normų, nes vaiko poreikiai įprastiniai, su tokiu išlaikymo (300 Eur) dydžiu ieškovas buvo sutikęs tik todėl, kad išlaikymo priteisimo laikotarpiu dirbo ir gyveno Danijoje, gavo ne mažesnį kaip 2000 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Grįžęs į Lietuvą, nuo pirmojo karantino pradžios nedirba, iki šiol yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau ieško darbo savarankiškai, bet negauna net nekvalifikuoto darbo už minimalią mėnesinę algą. Paskutinį kartą darbo pokalbyje dalyvavo 2021 m. sausio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sumažintas iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymo dydis ir nustatyta skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – visureigio NISSAN PATROL fotonuotraukas ir skelbimą automobilis.lt portale.

13. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) pažymą dėl priėmimo į darbą.

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalys dėl jų priėmimo turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti šalių pateiktus naujus įrodymus.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

16. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktas). Pagal bendrą CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ir CK 3.201 straipsnio 3 dalis, leidžianti pakeisti išlaikymo formą. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje patikslinta, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

17. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res judicata galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas).

18. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui iš ieškovo (tėvo) buvo nustatytas Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4717-802/2019 patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su mama (atsakove) (sutarties 2.1 punktas), o atsakovas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumas numatyta indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (sutarties 2.2 punktas). Ieškovas teismo prašė sumažinti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį iki 150 Eur, reikalavimą grindė dėl darbo netekimo pablogėjusia atsakovo turtine padėtimi.

19. Taigi, nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra pagrindo svarstyti, ar Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4717-802/2019 buvo priteistas nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas, nes teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo ir sugebėjimo teikti pilnavertį išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

22. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso savos gamybos priekaba, automobilis Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 m., bei 0.3200 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Atsakovas nuo 2020 m. gegužės 27 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, išmokų iš Užimtumo tarnybos negauna. Teismas sprendė, kad ieškovas yra jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, jis taip pat neįrodė, jog buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas ieškodamas darbo savarankiškai, be to, turi automobilio remontininko specialybę, kuri yra paklausi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, padaręs tokias išvadas visgi nepagrįstai pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo ir sumažino išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 230 Eur.

23. Kaip minėta, pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas pakeisti teismo priteistą išlaikymo dydį gali būti esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas šiuo metu neturi darbo, nelaikytina nuolatinio pobūdžio aplinkybe, kadangi darbo netekimo nesąlygojo ieškovo darbingumo netekimas ar kitos priežastys, kurioms esant būtų galima teigti, kad artimoje ateityje ieškovas negalės susirasti darbo. Paminėtina, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog jis iš užsienio grįžo 2020 m. gegužės 20 ar 22 d. (tiksliai neprisimena), Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2020 m. gegužės 27 d., ieškinys teismui parengtas 2020 m. birželio 12 d., pateiktas 2020 m. liepos 1 d., taigi ieškinys, kuriuo grindžiamas ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, teismui buvo pateiktas praėjus vos mėnesiui nuo darbo sutarties nutraukimo ir grįžimo į Lietuvą, ieškovui jau prognozuojant savo ilgalaikį nedarbą.

25. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirba atsitiktinius sezoninius darbus, gaunamas darbo užmokestis sudaro 300 Eur, tačiau turėdamas pareigą tokio pobūdžio byloje teikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, nepateikė jokių duomenų apie ieškinio pateikimo metu gaunamas pajamas, taip pat apie užsienyje gautas pajamas. Reikšminga aplinkybe apeliacinės instancijos teismas laiko ir tai, kad ieškovas tik 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atskleidė, jog turi automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį įsigijo ir už jį pinigus sumokėjo iki ieškinio pateikimo ir tik ieškovo jėgomis jį restauravus 2020 m. birželio 29 d. buvo įformintas de jure automobilio pirkimo-pardavimo sandoris. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs kelių transporto priemonių registro duomenis, nustatė, kad šiuo metu ieškovas neturi automobilio Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, tikėtina, kad pardavęs automobilį, gavo pajamų ir tokiu būdu pagerino savo turtinę padėtį.

26. Be to, byloje nėra duomenų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas grįžęs iš užsienio susirasti darbą ir gauti atlyginimą, galintį užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Ieškovo pateiktos pažymos tokių pastangų nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kreipėsi dėl darbo į įmonę, kuriai darbuotojai kreipimosi laikotarpiu net nebuvo reikalingi (duomenys neskelbtini) arba pretendavo į tas pozicijas, kurioms neturėjo kvalifikacijos (duomenys neskelbtini). Ieškovo į bylą pateikta Užimtumo tarnybos pažyma dėl ieškovo dalyvavimo aktyviose darbo rinkose priemonėse taip pat nepagrindžia ieškovo pastangų kuo greičiau susirasti darbą – pažymoje nurodyta, kad ieškovas tik vieną kartą dalyvavo tokiose priemonėse. Ieškovas nurodė, jog aktyviose darbo rinkos priemonėse dalyvavo ketindamas kreiptis dėl paramos gavimo savarankiškai darbo vietai įsteigti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kreipimosi dėl paramos faktą ir rezultatus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad, ieškovui negalinti susirasti darbo pagal turimą (automobilio remontininko) kvalifikaciją, jis kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl persikvalifikavimo ar trūkstamų įgūdžių įgijimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus šeimos bylose ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, patikrino valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ir nustatė, kad ieškovas net ir šiuo metu, t.y. praėjus beveik metams po užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje, nėra įsidarbinęs. Ieškovas nurodė turintis automobilio remontininko specialybę, kuri, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra paklausi darbo rinkoje. Be to, kaip pats save charakterizavo ieškovas, jis yra nagingas (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 28 min. 14 sek.). Apeliacinės instancijos teismas itin reikšminga aplinkybe laiko tai, kad patikrinus valstybinio socialinio draudimo duomenimis apie ieškovo darbovietes nustatyta, jog ieškovas tik nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o 2019 m. buvo registruotas kaip ūkininkas/ūkininko partneris, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas nededa maksimalių pastangų susirasti darbą, o toks jo elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standarto tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, todėl jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam sūnui būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

28. Vadovaujantis nurodytais duomenimis darytina išvada, kad apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo turtinės padėties pablogėjimo kaip pagrindo iš atsakovo priteistiną išlaikymą sumažinti iki 230 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenų neatitinkančią išvadą apie tai, kad atsakovas neturi galimybių teikti jo nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo panaikintina ir dėl to priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka vaikui yra žalinga.

31. Šį teiginį apeliantė grindžia emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo nebuvimu, tačiau apeliantės pozicija yra prieštaringa – nors ji teigia siekianti emocinio ryšio sukūrimo tarpa tėvo ir vaiko, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu saugų ryšį sukurti palaipsniui, tam nustatant trijų mėnesių pereinamąjį terminą, kuomet tėvas su sūnumi kas antrą savaitgalį šeštadieniais bendraus po penkias valandas, kitus tris mėnesius kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 17 valandos iki sekmadienio 16 valandos, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 16 valandos. Apeliantės teigimu, ieškovas emocinį ryšį galėtų užmegzti tik bendraudamas kiekvieną savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį po aštuonias valandas, o tam ryšiui atsiradus dėl bendravimo tvarkos su atsakove susitarti arba vėl kreiptis į teismą.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės siūlymas nėra racionalus.

33. Šiuo metu šalių sūnui yra vos dveji metai. Tokio amžiaus vaikai su kitais asmenimis neužmezga sąmoningu apsisprendimu pagrįsto emocinio ryšio, jų pažinimo ir santykio su aplinkiniais pagrindas yra pripratimas būnant kartu, bendravimas. Vadovaujantis šia faktine aplinkybe, protingumo principu ir CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse suformuluotomis nuostatomis dėl tėvų lygių teisių bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime darytina išvada, kad joks šeimos specifika pagrįstas emocinis ryšys tarp tėvo ir sūnaus neatsiras, jei tėvas su vaiku jam nustatytu laiku nebendraus tokiomis sąlygomis, kokiomis su sūnumi bendrauja kartu gyvenanti motina (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu ir tarnauja laipsniškam tokio ryšio sukūrimui, tris mėnesius tėvui su vaiku pabūnant po kelias valandas bei sugrąžinant vaiką nakvynei į namus, kitus tris mėnesius pasiimant ir nakvynei. Pageidavimo, kad tėvas pasiiminėtų vaiką kiekvieną savaitgalį aštuonioms valandoms, apeliantė niekaip nesusieja su geresniu tėvo ir sūnaus emocinio ryšio sukūrimu, priešingai – teisėjų kolegijos nuomone, toks pasiiminėjimas tėvo padėtį darytų tolygią svetimo asmens ar giminaičio, privalančio tik laikinai pabūti su vaiku, statusui. Tai neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos sprendžiant ginčus dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku, kurioje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Deklaratyvus apeliantės argumentas, kad dėl karantino apribojimų teismo nustatyta bendravimo tvarka yra sunkiai įgyvendinama.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad karantino paskelbimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Minimoje byloje kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu. Tai reiškia, kad tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali pažeisti kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, neturėtų būti leidžiamas bendravimas su vaiku, kurio namų ūkyje yra koronavirusinės infekcijos atvejų arba jei tėvo (motinos), siekiančio įgyvendinti pareigą bendrauti su vaiku, namų ūkyje yra nustatyta infekcija ar izoliuojasi kiti šeimos nariai. Net jei bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) galėtų nekelti grėsmės nei vaiko, nei tėvo (motinos) sveikatai, pirmiau nurodytos aplinkybės gali būti didinančios riziką tėvo (motinos) ir vaiko namų ūkiuose gyvenantiems asmenims užsikrėsti infekcija. Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius. Priešingu atveju gali kilti informacijos trūkumo problema, dėl kurios bent viena iš šalių gali būti nelinkusi sudaryti sąlygas palaikyti šeiminius ryšius su vaiku tiesiogiai bendraujant.

37. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės pageidaujamas bendravimas neišsprendžia šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos, nes iš esmės jos nenustato, užprogramuoja kito teismo proceso inicijavimą, todėl, vadovaujantis visais nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Kadangi priimamas naujas sprendimas dėl išlaikymo sumažinimo, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės pusę jo sumokėto žyminio mokesčio 37,50 Eur, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti, kadangi šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo turėjo būti apmokėtas 41 Eur žyminiu mokesčiu (150x12x3/100x75/100), dėl bendravimo tvarkos nustatymo 75 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 p., 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 p., 7 dalis), ieškovas yra sumokėjęs 75 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 94 Eur žyminiu mokesčiu, apeliantė yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį (turėjo būti 19 Eur (300-230x12; 1800x3/100x75/100) už reikalavimą dėl išlaikymo ir 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos)). Netenkinus ieškinio dėl išlaikymo sumažinimo, iš ieškovo valstybei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio, tačiau, kadangi buvo nustatyta ne ieškovo nurodyta, o teismo parinkta bendravimo tvarka, nekeistina pirmosios instancijos teismo išvada dėl pusės ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo priteisimo iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teisme patenkinus apeliantės reikalavimą dėl išlaikymo, iš ieškovo valstybei priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą 19 Eur (94 -75), iš viso 60 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Priimti naują sprendimą. Atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui sumažinimo.

Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 (šešiasdešimt) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant priteistą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėTomas Romeika