Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kelin“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kelin“ ieškinį atsakovei UAB „Solutus logistics“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Ukrainos bendrovė RAB „Avtotrans Evro“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 19 335,68 Lt (5 600,00 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b.l. 1-6). Pažymėjo, kad Prancūzijos bendrovė Serimax, vykdydama krovinio gavėjo Turkmėnistano bendrovės Armada Marine Contractors Caspian PTE LTD užsakymą pagaminti ir pristatyti suvirinimo stakles į statomą gamyklą, esančią Turkmėnbaši, Turkmėnistane, kreipėsi dėl krovinių pervežimo paslaugų suteikimo į Prancūzijos bendrovę BBL Transport. Savo ruožtu BBL Transport, vykdydama Serimax užsakymą pervežti krovinius, 2013-05-15 užsakė pas ieškovę krovinių pervežimo užsakymus Nr. 674700 ir Nr. 674683. Ieškovė siekdama įgyvendinti jai pateiktą užsakymą kreipėsi į atsakovę dėl krovinių pervežimo paslaugos suteikimo. 2013-05-28 ieškovė su atsakove pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. KEL M-000587, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Vilniaus į Turkmėnistaną; pasikrovimas – 2013-06-01, išsikrovimas – 2013-06-17. Taip pat 2013-05-28 ieškovė su atsakovė pasirašė dar vieną krovinio pervežimo sutartį Nr. KEL A-001099, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Vilniaus į Turkmėnistaną; pasikrovimas – 2013-05-31 – 2013-06-01, išsikrovimas – 2013-06-17. Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, krovinys į iškrovimo vietą pristatytas ir iškrautas tik 2013-07-08, t.y. pavėlavus 21 d. Krovinį buvo pavėluota pristatyti dėl to, kad vežant krovinį maršrutu Lietuva – Baltarusija – Rusija – Kazachstanas – Turkmėnistanas krovinį gabenęs vairuotojas neturėjo vizos įvažiuoti į Turkmėnistaną, todėl krovinys buvo gabenamas ~ 1 000 km ilgesniu maršrutu Lietuva – Baltarusija – Ukraina – Rusija – Kazachstanas – Turkmėnistanas. Nurodė, kad 2013-01-23 Serimax ir Armada Marine Contractors Caspian PTE LTD sudaryta paslaugų sutartis numatė Serimax pareigą pagaminti ir pristatyti suvirinimo įrangą nustatytu laiku, kadangi įranga buvo gabenama į statomą gamyklą, todėl įrangos pristatymo terminai šalims turėjo svarbią reikšmę. Krovinio siuntėjo (Serimax) ir krovinio gavėjo sutartis numatė netesybas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Dėl atsakovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pavėlavus pristatyti krovinius, ieškovės klientui BBL Transport krovinio siuntėjas Serimax pateikė pretenziją, reikalaudamas kompensuoti jos patirtas išlaidas, susijusias su pavėluotu krovinių pristatymu. Po šalių derybų, Serimax pareikalavo 7 000,00 Eur nuostolių atlyginimo ir tuo pagrindu buvo išrašytos kreditinės sąskaitos Nr. 4054675 ir Nr. 4054676. Dėl minėtos priežasties BBL Transport turėjo sumažinti kainą už pervežimo paslaugas 7 000,00 Eur suma. Savo ruožtu, atsižvelgdamas į ilgalaikį bendradarbiavimą, BBL Transport prisiėmė dalį patirtų išlaidų ir iš ieškovės regreso tvarka pareikalavo 5 600,00 Eur patirtų išlaidų atlyginimo, todėl tuo pagrindu neapmokėjo reikalaujamų ieškovės išrašytų sąskaitų už pervežimą minėtų sumos dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo priversta sumažinti kainą už pervežimą, ieškovės nuomone, ji įgijo teisę regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės, netinkamai įvykdžiusios savo sutartinius įsipareigojimus.

Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutinka (T. 1, b.l. 64-70). Nurodė, kad ieškinys reiškiamas kaip asmens, atlyginusio nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo siuntėjui, t.y. regreso tvarka. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, be to ieškinys pareikštas nesilaikant ikiteisminės pretenzijos pateikimo tvarkos, numatytos CMR konvencijoje, todėl byla turėtų būti nutraukta be nagrinėjimo iš esmės. Nurodė, kad siekdama nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo atlyginimo, ieškovė privalėjo įrodyti krovinio pristatymo datą (vėlavimo faktą). Anot atsakovės, iš ieškovės pateiktų vežimo sutarčių, sudarytų su užsakovu BBL Transport, matyti, kad ieškovė buvo įsipareigojusi krovinius pristatyti iki 2013-06-07, tačiau tokio įpareigojimo nebuvo perdavusi atsakovei. Savo ruožtu atsakovė, žinodama, kad krovinys pagal užsakovo nurodymus turi būti pristatytas ne vėliau kaip iki 2013-06-07, iš viso nebūtų sudaręs vežimo sutarties, kadangi toks greitas krovinio pristatymas į Turkmėnistaną nebuvo įmanomas. Todėl sutikdama sudaryti sutartį, atsakovė atliko jos taisymus, su kuriais ieškovė sutiko, ir sutartis įsigaliojo su pakeitimais, tame tarpe – pristatyti krovinį iki 2013-06-17. Taigi, jau vežimo sutarties sudarymo su atsakove metu buvo žinoma, kad krovinys bus pristatytas pavėluotai. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį į ieškovės nurodomų aplinkybių nenuoseklumų. Nurodė, kad ieškovė savo 2013-08-28 pretenzijoje nurodė, jog krovinius buvo pavėluota pristatyti 14 ir 24 dienas, bei prašė kompensuoti 3 800,00 Eur sumą. 2013-10-08 pretenzijoje jau nurodė, kad už 38 dienų vėlavimą atsakovė turi sumokėti 5 600,00 Eur sumą. Tuo pačiu ieškovė pateikia BBL Transport 2013-10-17 pretenziją, kurioje minimas 10 ir 18 dienų vėlavimas bei 5 600,00 Eur sumą, o ieškinyje ieškovė teigia, kad krovinius buvo pavėluota pristatyti 21 + 21 dienai. Be to, anot atsakovės, praleido CMR konvencijoje nustatytą 21 dienos terminą pretenzijai pareikšti. Nurodo, kad ieškovė savo regresinį reikalavimą iš esmės grindžia iš ieškovės sumokėtų užsakovui sutartinių netesybų. Tačiau, CMR konvencija nenumato baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymo, todėl toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, toks ieškovės ieškinys, grindžiamas sutartinių netesybų pagrindu, turėtų būti atmestas, kadangi susitarimas dėl netesybų dėl vėlavimo pristatyti krovinį prieštarauja CMR konvencijos 23 str. 5 d. Taip pat atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti dvigubas procesines palūkanas, t.y. pagal CMR konvencijos nuostatas bei pagal Civilinio kodekso nuostatas.

Trečiojo asmens atstovas (kuratorius) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su ieškovės ieškiniu nesutiko atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais (T. 2, b.l. 4-7). Nurodė, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės nuostolių atlyginimo už pavėluotą krovinio pristatymą. Ieškovės teigimu, kroviniai pagal vežimo sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės, buvo pristatyti į Turkmėnistaną 2015-07-08. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kroviniai į iškrovimo vietą buvo pristatyti 2015-07-08. Anot trečiojo asmens atstovo, iš byloje pateiktų CMR važtaraščių matyti, jog 2015-07-08 yra krovinio iškrovimo data, bet ne pristatymo. Nurodė, kad krovinio iškrovimu ir išmuitinimu rūpinosi galutinis krovinio gavėjas, todėl byloje nėra duomenų dėl tikslių priežasčių, lėmusių krovinių iškrovimą 2015-07-08. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat neįrodė teiginio, jog pavėluotą krovinio pristatymą neva galėjo sąlygoti aplinkybė, kad trečiojo asmens vairuotojas galimai neturėjo vizos įvažiuoti į Turkmėnistaną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Solutus logistics“ iš ieškovės UAB „Kelin“ 891,02 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiojo asmens RAB „Avtotrans-Evro“ kuratoriui advokato padėjėjui K. J. iš ieškovės UAB „Kelin“ 280,00 Eur kuratoriaus atlyginimo; priteisė valstybės naudai iš ieškovės UAB „Kelin“ 9,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių santykiams taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatos. Konstatavo, jog tiek Prancūzijos bendrovė BBL Transport, tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, CMR konvencijos prasme laikytini krovinio vežėjais. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl fakto, jog kroviniai buvo pristatyti pavėluotai iš esmės nėra, t.y. atsakovė šį faktą pripažįsta, tačiau byloje pateikti prieštaringi įrodymai dėl tikslios krovinių pristatymo dienos. Taip pat byloje pateikti prieštaringi duomenys dėl krovinių pristatymo termino viršijimo laikotarpio. Nurodė, kad atsakovo nesaisto ieškovės (kaip vežėjo) ir BBL Transport (kaip užsakovo) tarpusavio susitarimai dėl krovinių pristatymo terminų, todėl atsakovei negali būti taikomi minėtų šalių nustatyti krovinių pristatymo terminai bei su tuo susijusios pareigos ir atsakomybė. Teismo vertinimu, krovinio pristatymas į muitinės terminalą šiuo atveju laikytinas tinkamu prievolių pagal krovinio pervežimo sutartis įvykdymu, kadangi vežėjas iš savo pusės objektyviai negali įtakoti proceso, susijusio su krovinio išmuitinimu (tai yra krovinio gavėjo pareiga), todėl terminas, kol transporto priemonės su kroviniu stovėjo muitinės terminale, negali būti laikomas kaip praleistas dėl vežėjo (šiuo atveju atsakovės) kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad krovinių pristatymo termino praleidimas skaičiuotinas iki 2013-07-03. Remiantis išdėstytu, konstatavo, kad atsakovė abu krovinius pristatė pavėluodama po 16 dienų. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pavėluoto krovinių pristatymo, t.y. dėl sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, nuostolius (žalą) patyrė krovinio gavėjas ar krovinio siuntėjas ir šie nuostoliai buvo realūs. Nuostolių dydį ieškovė grindžia vien BBL Transport krovinio siuntėjui Serimax 2013-09-24 išrašytomis kreditinėmis sąskaitomis, kurios nėra pasirašytos, už paskaičiuotus delspinigius 7 000,00 Eur sumai, bei ieškovės užsakovui BBL Transport 2014-01-07 išrašyta kreditine sąskaita 5 600,00 Eur sumai. Pažymėjo, kad minėtos sumos yra grindžiamos ne faktiniais nuostoliais, tačiau sutartyse numatytomis baudomis (netesybomis, delspinigiais). Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį ir reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė nuostolių, patirtų dėl pavėluoto krovinių pristatymo, realumo ir dydžio, todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad ieškovės atstovo susirašinėjant elektroninėmis ryšio priemonėmis su atsakovės atstovu pareikšta pozicija dėl pavėluoto krovinio pristatymo (T. 1, b.l. 17-20), nelaikytina pretenzija CMR konvencijos 30 str. prasme, kadangi minėtame susirašinėjime nėra aiškiai suformuluotas ieškovės reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad ieškovė pateikdama atsakovei pretenziją dėl netesybų sumokėjimo/ nuostolių atlyginimo praleido CMR konvencijos 30 str. 3 d. nustatytą 21 dienos terminą pretenzijai pateikti. Tuo pačiu ieškovė nenurodė jokių aplinkybių sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kelin“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo arba ieškinį tenkinti visiškai; iš atsakovės ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 91-95). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusius santykius, netinkamai nustatė krovinio siuntėjo patirtų nuostolių kilmę ir nepagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas, spręsdamas dėl Armada Marine Contractors Caspian PTE LTD ir Serimax tarpusavio susiklosčiusių santykių. Šiuo atveju Rangos sutarties šalies – Serimax sumokėtos baudos (ir atitinkamai susitariančių vežėjų patirti nuostoliai) kilo visiškai iš kitų teisinių santykių, t.y. ne iš pervežimo teisinių santykių. Byloje yra pateikti įrodymai, kad Armada Marine Contractors Caspian PTE LTD ir Serimax siejo rangos santykiai. Atsakovei pavėlavus pristatyti ginčo krovinius, Serimax atsakomybė kilo būtent rangos sutarties pagrindu, bet ne krovinio gabenimo sutarties pagrindu ir CMR konvencija šiuo atveju netaikytina;Pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido terminą pretenzijai vežėjui dėl pavėluoto krovinio pristatymo pateikti, dėl šios priežasties netinkamai aiškino ir taikė CMR konvenciją;Teismas nepagrindė jokiomis teisės aktų ar ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių nuostatomis savo išvados, kad kroviniai pagal sutartis buvo pristatyti 2015-07-03, t.y. pavėlavus po 16 dienų. Teismas nepagrįstai susiejo krovinių pristatymo datą su krovinių pristatymu į muitinės terminalą;Teismas nepagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui, kas lėmė trečiojo asmens teisių pažeidimą – jis nėra tinkamai informuotas apie šios civilinės bylos išnagrinėjimą ir apie teismo sprendimo šioje byloje priėmimą. Trečiajam asmeniui buvo įteikti procesiniai dokumentai, todėl išnyko aplinkybės dėl kuratoriaus paskyrimo.

Atsakovė UAB „Solutus logistics“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybė, jog krovinio siuntėjas Serimax patyrė nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo sumokėdamas baudas pagal rangos sutartį krovinio gavėjui yra itin svarbi ieškinio tenkinimo klausimui. Nors apeliaciniame skunde ieškovė su teismo pozicija nesutinka, tačiau nepateikia jokių naujų įrodymų, tik formaliai ir primygtinai teigia, kad neva siuntėjas sumokėjo baudas gavėjui pagal rangos sutartį. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde faktą, jog siuntėjas sumokėjo gavėjui baudas už pavėluotą pristatymą, ieškovė įrodinėja tik ištrauka (vienu lapu) iš rangos sutarties, ir taip pat siuntėjo Serimax reikalavimu BBL Transport, kad šis sumokėtų baudą. Pateikta rangos sutarties ištrauka iš tiesų nieko neįrodo - iš jos neaišku, kokios šalys sudarė rangos sutartį, iki kada siuntėjas įsipareigojo pristatyti prekes gavėjui, dėl kokių prekių ar įrangos tiekimo susitarta, nuo kurios datos galėjo būti ar buvo skaičiuojamos 2500 EUR netesybos ir t.t., todėl rangos sutarties ištrauka šiuo atveju nieko neįrodo. Nesant nei siuntėjo nuostolių faktą pagrindžiančių įrodymų, nei teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, nėra visiškai jokio pagrindo sprendžiant apeliacinio skundo tenkinimo klausimą remtis kitomis aplinkybėmis, nei nustatytosios pirmosios instancijos teismo - siuntėjas ir gavėjas neturėjo realių nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo, todėl ieškinys atmestas pagrįstai, o apeliacinis skundas - netenkintinas. Nesuprantama, kokių materialinių ar procesinių pasekmių ieškovė siekia apeliaciniame skunde įrodinėdama, kad kroviniai buvo pristatyti 2013-07-08 d., o ne 2013-07-03 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jei nei vienu, nei kitu atveju per 21 dieną po pristatymo dienos nebuvo pareikšta rašytinių pretenzijų vežėjams. Pirmosios instancijos teismas krovinio pristatymą į paskirties muitinės įstaigą bei pristatymą gavėjui susiejo pagrįstai. Vežimo sutartyse šalys susitarė, kad krovinys turi būti pristatytas pagal CMR važtaraštį, atvykimo muitinės duomenys taip pat bus nurodyti CMR važtaraštyje, t.y. sutartyje nėra jokių pristatymo adresų ar sąlygų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog kroviniai pristatyti 2013­-07-03 d., o ieškovės argumentai dėl kitokios krovinių pristatymo datos nustatymo yra visiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Nurodė, jog vien faktas, kad ieškovė sumokėjo visą pareikalautą sumą savo klientui, savaime nereiškia, kad ieškovė įgijo galiojančią ir vykdytiną regresinio reikalavimo teisę, kadangi ji turi įrodyti ir nuostolių atlyginimo faktą, ir tai, kad nuostoliai atlyginti reikalavimo teisę turinčiam asmeniui. Be to, nepriklausomai nuo to, ar apeliacinės instancijos teismas manytų, kad trečiojo asmens procesinės teisės buvo pažeistos, tokios aplinkybės būtų svarbios tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo RAB „Avtotrans Evro“ tomis aplinkybėmis grįstų savo apeliacinį skundą. Byloje yra duomenų, kad trečiajam asmeniui ieškinio nuorašas buvo įteiktas, tokiu būdu sudarytos sąlygos pateikti atsiliepimą, tačiau trečiasis asmuo nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau pats atsiliepimo nepateikė. Visiškai nesuprantamas ieškovės apeliacinio skundo teiginys, jog neva teismas užkirto kelią trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimą - priešingai, akivaizdu, kad teismas ėmėsi visų priemonių, kad atsiliepimas būtų pateiktas (ir įteikė procesinius dokumentus, ir paskyrė kuratorių), tačiau pats trečiasis asmuo, akivaizdžiai žinodamas apie bylos nagrinėjimą, nesiėmė visiškai jokių aktyvių veiksmų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Prancūzijos bendrovės BBL Transport 2013-05-15 užsakymą pervežti krovinius, 2013-05-28 su atsakove pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. KEL M-000587, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Vilniaus į Turkmėnistaną; pasikrovimas – 2013-06-01, išsikrovimas – 2013-06-17. 2013-05-28 buvo pasirašyta dar viena krovinio pervežimo sutartis Nr. KEL A-001099, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Vilniaus į Turkmėnistaną; pasikrovimas – 2013-05-31 – 2013-06-01, išsikrovimas – 2013-06-17.

Byloje nustatyta, kad kroviniai pagal abi sutartis buvo pristatyti pavėluotai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė šį faktą pripažino, todėl ginčo dėl šio fakto byloje nėra. Ginčas tarp šalių vyksta dėl pavėlavimo termino viršijimo: ieškovė teigia, kad krovinys į iškrovimo vietą pristatytas ir iškrautas tik 2013-07-08, t.y. pavėlavus 21 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių važtaraščių kopijų duomenimis, kroviniai buvo pristatyti į Turkmėnistano Turkmėnbashi miesto muitinės terminalą 2013-07-03. Teismas nurodė, kad vežėjas (atsakovė) neturėjo realios galimybės įtakoti krovinio išmuitinimo proceso, todėl laikė, kad krovinių pristatymo termino praleidimas skaičiuotinas iki 2013-07-03, t.y. sudaro 16 dienų.

Bylos duomenimis, ieškovė pateikė atsakovei 2013-08-28 pretenziją, reikalaudama iš atsakovo šalių sudarytų sutarčių 10.7 p. pagrindu sumokėti ieškovei po 100,00 Eur dydžio netesybas už pavėluotą krovinio pristatymą krovinio gavėjui, iš viso už 38 (14 + 24) krovinių pristatymo pavėluotas dienas, t.y. 3 800,00 Eur dydžio netesybų sumą (t. 1, b.l. 12). Atsakovė su pretenzija nesutiko, nesutikimą motyvavo CMR Konvencijos 30 str. 3 d. nustatyto 21 dienos termino pretenzijoms dėl nuostolių, susijusių su krovinio pavėluotu pristatymu, pateikti praleidimu. 2013-09-03 ieškovė pateikė pretenziją dėl 3 800 Eur netesybų sumokėjimo pakartotinai (T.1, b.l. 15); 2013-10-08 ieškovė pateikė pretenziją dėl 5 600 Eur nuostolių, motyvuodama, kad klientas pateikė ieškovei pretenziją, kuria už pavėluotą krovinio pristatymą reikalauja kompensuoti 5 600 Eur. (T.1, b.l. 16).

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su pavėluotu krovinių pristatymu; ieškovė teigia, kad sumokėjo pagal užsakovo reikalavimą 7 000 Eur baudą už pavėluotą krovinio pristatymą; dalį šių išlaidų (5 600 Eur) reikalauja priteisti iš atsakovės.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog realiai patyrė išlaidas, be to, praleido terminą pretenzijai pareikšti pagal CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl skundo argumentų dėl ieškovės patirtų nuostolių ir CMR konvencijos netinkamo taikymo.

Ieškovė (apeliantė) nesutinka su teismo sprendimo išvadomis dėl to, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius; ieškovės manymu, teisiškai reikšminga yra tai, kad Prancūzijos bendrovė Serimax įsipareigojo pagaminti ir pristatyti stakles pagal krovinio gavėjo Turkmėnistano bendrovės Armada Marine Contractors Caspian PTE LTD užsakymą, t.y. krovinio siuntėją ir krovinio gavėją siejo rangos santykiai, todėl pareiga atsakovei pristatyti stakles į Turkmėnistaną kilo rangos sutarties pagrindu, t.y. CMR konvencija šiuo atveju šalių teisiniams santykiams netaikytina, teismas neturėjo pagrindo taikyti šalių santykiams CMR nuostatas, ribojančias galimybę iš vėžėjo reikalauti baudų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu dėl netinkamo šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Prancūzijos bendrovės Serimax ir Turkmėnistano bendrovės Armada Marine Contractors Caspian PTE LTD teisiniai santykiai pagal sutartį buvo kompleksiniai, dėl staklių pagaminimo ir jų pervežimo užsakovui; tuo metu, kai atsakovė buvo pasamdyta krovinio pervežimui, krovinys buvo pagamintas, t.y. rangos teisiniai santykiai buvo pasibaigę įvykdymu; ieškovė ir atsakovė dalyvavo tik Prancūzijos ir Turkmėnistano bendrovių sutartiniuose santykiuose dėl krovinio pervežimo. Šalių santykiams dėl pagamintų staklių vežimo teismas pagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas, pagrįstai konstatavęs, jog yra būtinas sąlygų šiai konvencijai taikyti visetas: krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose; ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės (CMR konvencijos 1 str. 1 p.). Pagaliau šalių 2013-05-28 sudarytose sutartyse nustatyta, jog krovinio pervežimas vykdomas pagal CMR konvenciją (Sutarčių 5, 10.4, 12.3 punktai). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiek krovinio pervežimo užsakovas Prancūzijos bendrovė BBL Transport, tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo yra krovinio vežėjai CMR konvencijos prasme.

Dėl CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo.

Negalima sutikti su apeliantės argumentais dėl CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo. Apeliantė nurodo, kad teismui pritaikius CMR konvencijos 30 straipsnyje 3 dalyje numatytą 21 dienos terminą, trys susitariantys vežėjai turėjo pareikšti vienas kitam reikalavimus dėl pavėluoto krovinio pristatymo bei atlyginti vienas kitam nuostolius, kas objektyviai yra neįmanoma. Dėl to, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė (apeliantė) praleido pretenzijos pateikimo terminą.

Bylos duomenimis, ieškovė pareiškė atsakovei 3 pretenzijas: 2013-08-28 pretenziją dėl 3 800,00 Eur netesybų šalių sudarytų sutarčių 10.7 p. pagrindu, 2013-09-03 – analogiško turinio pretenziją dėl 3 800 Eur netesybų pakartotinai, ir 2013-10-08 ieškovė pateikė pretenziją dėl 5 600 Eur nuostolių, motyvuodama, kad klientas pateikė ieškovei pretenziją, kuria už pavėluota krovinio pristatymą reikalauja kompensuoti 5 600 Eur.

Šalių sutarčių 10.7 p. numatytas susitarimas dėl netesybų dėl krovinio pavėluoto pristatymo prieštarauja CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatoms, todėl ieškovės 2013-08-28 ir 2013-09-03 pretenzijos dėl netesybų pagal šalių sutarčių 10.7 p. nuostatas laikytinos niekinėmis. Ieškovės pretenzija dėl 5 600 Eur nuostolių (netesybų pagal užsakovo BBL Transport reikalavimą) buvo pareikšta 2013-10-08, t.y. ženkliai praleidus 21 d. pretenzijos pareiškimo terminą pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalį. Apeliantė nurodė, kad teismas, taikydamas pretenzijos pareiškimo terminą, neatsižvelgė į tai, kad į vežimą buvo įtrauktos 3 bendrovės (vežimo dalyvės) ir jos neturėjo realios galimybės pareikšti vienas kitam pretenzijų bei atlyginti nuostolius per 21 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės paminėtos aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą pretenzijai pareikšti, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nepareiškė prašymo dėl praleisto termino pretenzijai pareikšti atnaujinimo, nenurodė svarbių termino praleidimo faktinių aplinkybių bei jų neįrodinėjo. Bylos duomenimis, ieškovė išrašė BBL Transport kreditinę sąskaitą-faktūrą serija KEL Nr. S005251 5 600 Eur sumai 2014-01-07, t.y. pretenzijos pateikimo metu 2013-10-08, ieškovė nebuvo realiai patyrusi išlaidų. Apeliantės prielaida, kad 3 bendrovės (vežimo dalyvės) negalėjo per 21 dieną pareikšti pretenzijų viena kitai, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad pretenzijos pareiškimo terminas nebuvo praleistas. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė jos prašomų atlyginti regreso tvarka išlaidų realumo. Ieškovė nuostolių faktą grindžia krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo sudarytoje sutartyje nustatytomis netesybomis (bauda) už pavėluotą įrangos pristatymą, t.y. sankcijomis, kurios neva buvo pritaikytos vežimo užsakovo BBL Transport atžvilgiu ir kuris analogiškas sankcijas regreso tvarka pritaikė ieškovės atžvilgiu. Kaip nuostolių įrodymą ieškovė pateikė BBL Transport krovinio siuntėjui Serimax 2013-09-24 išrašytas kreditines sąskaitas, kurios nėra pasirašytos, už paskaičiuotus delspinigius 7 000,00 Eur sumai, bei ieškovo užsakovui BBL Transport 2014-01-07 išrašyta kreditine sąskaita 5 600,00 Eur sumai. Pirmosios instancijos pažymėjo, kad netesybų paskaičiavimo mechanizmas ir pagrindas kiekvienu atveju liko neatskleistas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė nuostolių, patirtų dėl pavėluoto krovinių pristatymo, realumo ir dydžio. CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo netesybų pavidalu buvo pagrįstai atmestas.

Dėl atsakovės vėlavimo pristatyti krovinį terminų.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo šalių sutarčių nuostatų aiškinimu, kad krovinių pristatymas į muitinės terminalą laikytinas tinkamu pervežimo sutarties įvykdymu bei teismo išvada, kad kroviniai pagal sutartis buvo pristatyti 2013-07-03, t.y. pavėlavus po 16 dienų, skaičiuojant nuo 2013-06-17. Apeliantė nurodė, kad pagal sutartis atsakovė įsipareigojo pristatyti krovinius krovinio gavėjui, bet ne į muitinės terminalą. Priešingu atveju atsakovė neturėtų pareigos nugabenti krovinius iki krovinio gavėjo nurodytos vietos. Muitinės formalumų tvarkymas iki krovinio pristatymo krovinio gavėjui yra įprastinė praktika pervežimuose, dėl ko šalys susitarė dėl muitinės atlikimo terminų ir atitinkamai dėl prastovų apmokėjimo vežėjui. Šalių sutarčių 5 punktuose nurodyta iškrovimo vieta nekonkretizuota (Turkmėnbashi, Turkmėnistan), 6 punktuose nurodyta atvykimo į iškrovimo vietą data ir laikas – 2013-06-17, sutarčių 4 punktuose atvykimo į mutinę terminas atskirai neaptartas. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai laikė, kad šalių sutarčių sąlyga dėl krovinio pristatymo vietos nėra aiški; aiškindamas šią sutarties nuostata, teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotų kasacinio teismo jurisprudencijoje. Teismas nurodė, kad vežėjas (atsakovė) neturėjo realios galimybės įtakoti krovinio išmuitinimo proceso, šalių sutartyse krovinio pateikimo į muitinę terminas atskirai neaptartas, todėl teismas pagrįstai laikė, kad krovinių pristatymo termino praleidimas skaičiuotinas iki 2013-07-03 (pristatymo į muitinės terminalą dienos), t.y. sudaro 16 dienų, skaičiuojant nuo 2013-06-17.

Dėl procesinių normų pažeidimo.

Apeliantė nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad negavo duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą trečiajam asmeniui, atsižvelgdamas į ieškovės atsisakymą pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą ir ieškovės poziciją, paskyrė byloje kuratorių.

Nors vėliau procesiniai dokumentai buvo įteikti, t.y. aplinkybės, dėl kurių buvo paskirtas kuratorius išnyko, teismas nepagrįstai užkirto kelią trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimą, dalyvauti bylos nagrinėjime. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, kas lėmė trečiojo asmens teisų pažeidimą.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Trečiasis asmuo RAB Autotrans Evro apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nepateikė, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nesirėmė; tuo tarpu ieškovė negali pagrįsti savo apeliacinio skundo trečiojo asmens procesinių teisių pažeidimu.

Kita vertus, proceso pirmosios instancijos teisme metu toks trečiojo asmens procesinių teisių pažeidimas padarytas nebuvo. Apeliantė nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais teismas užkirto kelią trečiajam asmeniui pateikti atsilepimą arba dalyvauti teismo posėdyje. Pagal bylos medžiagą 2014-05-19 nutartimi ieškovo prašymas dėl RAB Autotrans Evro įtraukimo į procesą buvo patenkintas (T.1, b.l. 133-134). Teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų trečiajam asmeniui, 2015-05-29 nutartimi ieškovas buvo įpareigotas apsispęsti dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo (T.1, b.l. 175-176). 2015-07-03 teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas ir paskirtas kuratorius (T. 1.b.l. 189-190). 2015-08-17 kuratorius pateikė teismui trečiojo asmens atsiliepimą; tą pačią dieną teismui buvo įteiktas patvirtinimas apie dokumentų įteikimą; trečiojo asmens atstovui buvo įteikti ieškinys su priedais, teismo šaukimas (T.2, b.l. 4-7, 11-16). Priešingai, nei teigia apeliantė, trečiajam asmeniui buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, įteiktas ieškinys su priedais. Trečiasis asmuo buvo pasyvus procese, nepareiškė ketinimų pateikti atsiliepimą arba dalyvauti teismo posėdyje, nors tokios galimybės buvo jam užtikrintos; apeliantė be jokio pagrindo teigia, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Taigi, apeliantės argumentai dėl trečiojo asmens RAB Autotrans Evro procesinių teisų pažeidimo atmestini, kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.

Dėl analogiškų motyvų atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl kitų teismo neva padarytų procesinių pažeidimų – ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į procesą trečiaisiais asmenimis Prancūzijos bendroves Serimax ir BBL Transport. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, be to, šių asmenų paaiškinimai galėjo padėti teismui visapusiškai ir objektyviai nustatyti bylos faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašymas dėl Prancūzijos bendrovių Serimax ir BBL Transport buvo atmestas 2014-05-19 teismo nutartimi (T.1, b.l. 133-134); ieškovei buvo išaiškinta, kad nutarties dalis dėl atsisakymo įtraukti į procesą paminėtas bendroves trečiaisiais asmenimis skundžiama atskiruoju skundu, tačiau toks skundas pateiktas nebuvo. Į apeliacinį skundą gali būti įtraukiami motyvai dėl teismo nutarčių, dėl kurių atskirieji skundai negali būti paduodami (CPK 334 straipsnio 3 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepasinaudojo galimybę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, t.y. motyvai dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta įtraukti trečiuosius asmenis į procesą teisėtumo ir pagrįstumo negali būti keliami apeliaciniame skunde. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra faktinio pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos ieškovės nurodytų bendrovių teisėms ir pareigoms. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su pavėluotu krovinių pristatymu regreso tvarka iš atsakovės, t.y. ieškovės nurodytų bendrovių teisių ir pareigų klausimai nebuvo sprendžiami, dėl to bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo teisinio pagrindo įtraukti ieškovės nurodytas bendroves dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis (CPK 47 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.