Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-598/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-02-22Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-05-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-22
Bylos Nr.
1-113-598/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06262-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
P. R., G. S., A. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-598/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06262-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2;1.1.3.3; 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.5;1.1.8.12; 1.1.10.1;1.1.9.2; 1.1.9.8;1.2.25.4.2.5; 1.2.25.4.2.6; 2.1.15.3.3.2;2.1.10.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei R. M.,kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei I. L., nukentėjusiems P. R., G. S., A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 19.37 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi S8“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į prie pastato aikštelėje stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), juos apgadino, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi S8“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) keleivio P. R. sveikata, taip pat keleiviui S. S. padarė sužalojimus, dėl kurių jis (duomenys neskelbtini) mirė.

Be to, jis 2023 m. vasario 18 d. apie 19.37 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi S8“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, įvykus eismo įvykiui nepranešė apie jį policijai ir iš įvykio vietos pėsčiomis pasišalino, o apie 21.25 val. buvo surastas (duomenys neskelbtini), kur alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2023 m. vasario 18 d. vakare P. R. paprašė jo pavežti užpilti benzino. Jis buvo neblaivus, apie tai pasakė P. R., važiavo pastarojo automobiliu. Benzino važiavo į „Viadą“, esančią (duomenys neskelbtini). Kartu buvo S. S.. Užsipylus benzino (duomenys neskelbtini) sankryžoje, S. S. paprašė išbandyti automobilio greitį, t. y. jį pakurstė. Be to įtakos turėjo neblaivumas. Jis važiavo (duomenys neskelbtini), pravažiavo visą gatvę, apsisuko ir važiuojant atgal automobilio nesuvaldė ir rėžėsi į (duomenys neskelbtini). Kliudė prie pastato stovėjusį „Volvo“. Atsitrenkimo metu prarado sąmonę, apie kitus nieko pasakyti negali. Kai atsigavo, išlipo iš automobilio ir bendravo su keleiviais. Gaisrininkai atvažiavo po 10-15 min., jis jokiom tarnybom neskambino. Kadangi buvo šoko būsenoje, pabėgo namo. Grįžęs išgėrė apie 200 g degtinės, prieš tai buvo gėręs apie 200-300 g. degtinės. Namuose buvo kol jį surado. Vairavimo stažas apie 15 metų ir žino kaip reikia elgtis po autoįvykio. Iš įvykio vietos pasišalino dėl šoko. P. R. ieškinį pripažįsta dalinai, pilnai pripažįsta turtinę žalą, neturtinę žalą mano kad jam atlygino draudimas. Dėl padarytos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Nukentėjusios G. S. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d. buvo išvykusi į užsienį, dirbo Vokietijoje. 2023 m. vasario 19 d. jai paskambino anūkė A., kuri pasakė, kad įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sužalotas jos sūnus S., kad jis buvo keleivio vietoje, kad jis sėdėjo galinėje sėdynėje, taip pat, sakė, kad važiavo pro eismo įvykį tą dieną kelis kartus, tačiau tada ji net neįtarė, kad ten yra jos tėtis S.. 2023 m. vasario 19 d. paskambino pačiam S., jis pasakė, kad pateko į eismo įvykį, kad nesinervuotų ir kad viskas bus gerai. Su S. tą dieną susiskambino keletą kartų, jis visuomet sakė, kad viskas bus gerai, kartojo, kad važiuos namo. 2023 m. vasario 21 d. grįžo į Lietuvą, S. sveikata pradėjo blogėti, A. sakė, kad jam blogėja. 2023 m. kovo 24 d. jo gimtadienio dieną jis atrodė sąmoningas, su jo drauge atvyko į klinikas ir pasveikino jį su gimtadienių, tą dieną jį buvo perkėlę iš reanimacijos ir nefrologijos skyrių. Jį lankydavo kiekvieną dieną, A. per laisvadienius irgi jį lankydavo. Į gydymo įstaigą skambino kiekvieną dieną, gydytojai pasakė, kad S. ištiko klinikinė mirtis. Gydytojai sakė, kad jos turi būti pasiruošę viskam, kadangi dėl jo sužalojimų, trūkusios blužnies, sutrupintų kaulų ir kitų sužalojimų S. išgyventi šansų labai mažai. 2023 m. kovo 26 d. vakaro metu paskambino į gydymo įstaigą, pasakė, kad jam kyla temperatūra. 2023 m. kovo 27 d. pas ją į namus atėjo A., kuri pasakė, kad gydytojai jai pranešė, jog S. nebėra. S. laidotuvėmis rūpinosi kartu su A.. Iš pasakojimų žino, kad įvykio dieną P. su S. buvo kartu, sėdėjo automobilyje, Mokyklos gatvėje, buvo užvedę variklį, mašina pradėjo trūkčioti, nes trūko benzino. P. paskambino savo kaimynui, tačiau kaimynas atsisakė juos pavežti, tada paskambino bendradarbiui, paprašė, kad nuvairuotų jų automobilį į degalinę, užsipilti kuro. Bendradarbis sutiko, iki Mokyklos gatvės atvažiavo savo automobiliu, tada persėdo į P. automobilį ir nuvažiavo kuro, o kas buvo toliau nežino. Daugiau apie įvykį nieko nežino. P. yra jų šeimos pažįstamas, jį žino nuo jo vaikystės. Iki šios dienos su ja nebuvo susisiekęs nei kartu važiavęs P., nei vyras vairavęs automobilį. Su S. gyveno kartu, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. S. yra išsiskyręs prieš dešimt metų, šiuo metu turėjo draugę, su kuria kartais susitikinėdavo. Su S. už komunalinius mokesčius, maistą mokėdavo kartu, kartu gyveno, viskuo dalinosi, vienas kitam padėdavo. Palaikė artimą ryšį, bendravo nuolatos. Dėl šio įvykio labai išgyvena, pasikeis jos gyvenimas, buitis. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją dėl jos sūnaus S. žūties. Sveikatos problemomis S. nesiskundė, rūkė cigaretes, alkoholį gerdavo savaitgaliais, kartais dienomis po darbo. Apie automobilį vairavusį vyrą ji nieko nežino, jo nepažįsta. Pyksta ant jo, neatleidžia jam, nesupranta kaip jis po įvykio galėjo pabėgti iš įvykio vietos ir palikti žmones mirti. Su įtariamuoju bendrauti nenori, jis turėjo mėnesį laiko atvykti aplankyti S. ar pasidomėti jo sveikata, tačiau jokios žinios iš jo nesulaukė. Jai išaiškinta, kad turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę, taip pat, kad turi teisę reikšti civilinį ieškinį, jei reikš tai pateiks teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 44-45).

Nukentėjusios A. P. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d. su tėčiu S. nekalbėjo telefonu ir jo nematė. Tos dienos vakarą, važiavo pro pervažą, esančią prie (duomenys neskelbtini), matė įvykusią avariją, atpažino, jog tai pažįstamo P. automobilis. Įvykio vietoje buvo medikai, policijos pareigūnai. Telefonu padarė nuotrauką, nusiuntė tėčiui S., parašė pažiūrėk kokią avariją P. padarė, kažin ar liko gyvas. Tą vakarą tėtis jai neatrašė. Kitos dienos rytą, rado praleistą skambutį nuo tėčio, perskambino jam, jis pasakė, kad jis yra ligoninėje, klausė, ar atvažiuos jo paimti. Ji lyg nujausdama, paklausė jo, ar jis buvo su P.? Tėtis patvirtino. Paklausė kur jis yra, jis pasakė, kad Jonavos ligoninėje. Ji nedelsiant nuskubėjo į Jonavos ligoninę, ten medikai pasakė, kad jos tėtis išvežtas į Kauno klinikas. Kauno klinikose nuvyko pas tėtį, kai pas jį atvyko, jo būklė atrodė normali, bet jis atrodė pasimetęs, jis nežinojo, kad yra pervežtas į Kauno klinikas, tačiau dar sugebėjo papasakoti. Ji jo paklausė, kaip viskas buvo, jis papasakojo, kad jis su P. sėdėjo jo automobilyje „Audi“ prie P. namų, prie (duomenys neskelbtini) pastato. Tėtis prisipažino, kad su P. gėrė alkoholį, “Žalias devynerias“. Sakė, kad jie sėdėjo užkūrę automobilį, nes buvo šalta, todėl buvo įjungę šildymą, automobilis pradėjo trūkčioti, kadangi baiginėjosi kuras. P. paklausė kaimyno, ar jis galėtų nuvairuoti jo automobilį „Audi“ iki degalinės užpilti kuro, kaimynas atsisakė, kadangi pats buvo neblaivus. Tuomet jie pradėjo skambinėti pažįstamiems ir klausinėti, kas galėtų pavairuoti „Audi“ ir nuvežti juos iki degalinės. Pavairuoti „Audi“ sutiko P. kolega E.. Sakė, kad E. iki jų atvažiavo su savo automobiliu, lygtais „BMW“. E. atsisėdo į jų automobilį, nuvažiavo iki degalinės „Viada“. P. užpylė automobiliui kuro. Tada jiems E. pasakė, kad jam reikia iki kažkokio kaimo, važiuojant link Kėdainių. Sakė, kad jie nuvažiavo iki to kaimo, sakė tėtis nežino ko jam ten reikėjo, tačiau E. sakė, kad „Trumpam“. Sakė, kad E. ar P. išlipo, nuėjo iki kažkokio namo ir jie visi važiavo atgal į Jonavą. Važiuodami į Jonavą, jie visi tarpusavyje pradėjo kalbėtis, kad „va čia galinga mašina“, jos tėtis jiems pasakė, kad jis kažkada seniai, šita, t. y. (duomenys neskelbtini), su automobiliu įspaudė 200 km/h. Tada E. pasakė, „Nu tai ir aš pabandysiu“. P. su E. dirba servise „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje. Tėtis pasakė, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ E. įsibėgėjo ir spaudė iki pat gatvės pabaigos. Tuo metu P. rėkė, stabdyk, stabdyk, neišimsi to posūkio. Sakė, kad E. automobilį pradėjo stabdyti, tik posūkyje, kur ir įvyko eismo įvykis. Toliau tėtis prisimena tik smūgį ir viskas, jis net nesuprato, kokie jam padaryti sužalojimai. Paklausė tėčio ar žino, kas tas vairuotojas, jis sakė, kad nežino, sakė, kad P. kažkoks draugelis. Pasakė jam, kad jis pabėgo ir paliko jus, nes jis buvo girtas. Šią informaciją žinojo, nes matė internete straipsnį. Tėtis sakė, kad „bet jis juk su savo mašina atvažiavo“, kad jis yra išgėręs, jis nesuprato. Po apsilankymo pas tėtį, paskambino ir apie įvykį pranešė močiutei, t. y. S. mamai G., tomis dienomis ji buvo užsienyje, tačiau greitai grįžo į Lietuvą. Daugiau su tėčiu apie įvykį nekalbėjo, kitą dieną tėčiui atsisakė inkstai, jis beveik nebekalbėjo visai, jis nesuvokė kur jis yra. M. G. tėtį lankė kasdien, ji atvažiuodavo laisvadieniais. 2023 m. kovo 26 d. kartu su močiute atvažiavo aplankyti tėčio S., jis buvo vėl atkeltas į reanimacijos skyrių, jį buvo ištikusi klinikinė mirtis. Gydytojai joms nurodė, kad pirmadienį, t. y. 2023 m. kovo 27 d., bandys S. prikelti. 2023 m. kovo 26 d. močiutė paskambino į klinikas paklausti kaip tėtis jautėsi, jai pasakė, kad jam sukilo temperatūra, nežino nuo ko, kad daro tyrimus ir kad paskambintume ryte. Močiutė perdavė jai šią informaciją, todėl ji supratusi situacijos sunkumą, pati paskambino į klinikas ir pasakė, kad jei kas nutiktų pirmiausiai skambintų jai. (duomenys neskelbtini), jai paskambino iš Kauno klinikų ir pasakė, kad tėtis neišgyveno. (duomenys neskelbtini) buvo tėčio laidotuvės, jomis rūpinosi ji ir močiutė G.. Sunkiai priėmė šią žinią, iki šios dienos stipriai išgyvena, pergyvena dėl močiutės sveikatos. S. gyveno kartu su močiute G., ji gyveno gretimame name. Susitikdavo beveik kasdien, susiskambindavo telefonu, palaikė artimą ryšį, labai mylėjo jos dukrą, jo anūkę. Tėtis kartais jai padėdavo finansiškai, duodavo pinigų ką nors nupirkti dukrytei. Tėtis sveikatos problemomis nesiskundė, rūkė cigaretes, alkoholį vartojo. Tėtis turėjo darbą auto laužynę, tačiau kiek žino, 2022 metų gruodžio mėnesį iš jo išėjo. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją, dėl eismo įvykio metu žuvusio tėčio. S. taip pat turi tėtį, jos senelį, kurio vardo nežino, net nežino ar jis gyvas. Nei tėtis, nei ji, nei močiutė su juo nebendrauja daugybę metų, yra mačiusi jį vieną kartą, kai jai buvo gal 7 metai. Su jos mama, tėtis S. yra išsiskyrę apie 10 metų, jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. S. turi brolį G., kuris šiuo metu atlieką bausmę, su tėčiu jie kartais bendravo, tačiau nebuvo labai artimi, negyveno kartu. Nuo įvykio iki šios dienos su P. bendrauja kiekvieną dieną, jis vis teiravosi kokia yra tėčio būklė. Apie įvykį jis jai pasakė tik tiek, kad jis sakė E. stabdyti, nesuvokia kodėl E. nestabdė automobilio. P. sakė, kad nežinojo, jog E. yra neblaivus, sakė, kad jis atvažiavo su savo automobiliu. Sakė, kad jis pats nevairavo, nes buvo neblaivus, todėl kitam neblaiviam taip pat nebūtų davęs vairuoti. Taip pat, P. sakė, kad E. prieš pabėgdamas iš įvykio vietos, prašė P., kad pasakytų, jog vairavo jis. Su automobiliu vairuotoju, E., po įvykio iki 2023 m. balandžio 3 d. nebendravo, neturėjo jo kontaktų. 2023 m. balandžio 3 d. jai į socialinį tinklą „Facebook“ parašė E., jis atsiprašė, kad sukėlė jai ir jos šeimai didelį skausmą, kurį padarė nenorėdamas. Klausė ar gali kuo nors padėti, siūlėsi apmokėti patirtas išlaidas, prašė jos sąskaitos numerio. Ji jam parašė, kad jis labai pavėlavo, turėjo laiko daugiau nei mėnesį atsiprašyti pačio jos tėčio kol jis gulėjo reanimacijoje. Su E. bendrauti nepageidauja, nesutinka jam duoti savo kontaktų, dėl šio įvykio ji jam neatleidžia, baisiausia yra tai, kad po eismo įvykio jis pabėgo ir paliko P. su jos tėčiu. Jai išaiškinta teisė, kreiptis į draudimo bendrovę, taip pat išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, kol kas jo nereikš, jei reikš tai pateiks teisminio nagrinėjimo metu. (2 t., b. l. 61-63)

Nukentėjusiojo P. R. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 16.00 val., būdamas prie namų (duomenys neskelbtini), sutiko S., jį pažįsta nuo vaikystės. Jie pasikalbėjo ir nusprendė pasėdėti ir išgerti. Nuėjo į vietinę parduotuvę nusipirkti alkoholio, pirko "Žalių devynerių", buvo 0,5 l ar 0,7 l talpos butelis. Lauke buvo šalta, todėl ėjo į jam priklausantį automobilį Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į namus nėjo, nes norėjo laiką leisti kieme. Sėdėjo automobilyje, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o S. priekinėje keleivio. Laiką leido dviese. Kadangi lauke buvo vėsu, užkūrė automobilio variklį, tam, kad įsijungtų šildymas. Kuro bakas buvo beveik tuščias. Prie jų privažiavo draugas G., klausė jo, ar jis galėtų pavairuoti automobilį iki degalinės, tačiau jis labai skubėjo ir atsisakė. Dienos eigoje susirašinėjo su bendradarbiu E., jam buvo pasakęs, kad tą dieną laiką leis prie namų. Būnant su S. ir G. pamatė kaip į kiemą atvažiuoja E., jis vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinių numerių neatsimena, prasideda (duomenys neskelbtini). Automobilyje jis buvo vienas. Jis prisiparkavo ir išlipo iš automobilio. Tuomet visi sustojo lauke, rūkė ir plepėjo, G. išvažiavo. P. E., ar jis galėtų pavairuoti jo automobilį iki degalinės, užsipilti kuro. E. prašė, kadangi pats buvo neblaivus ir neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl vairuoti niekaip negalėjo. E. sutiko be problemų, sakė, kad gali. Kad E. gali būti neblaivus, jam nekilo jokio įtarimo, neturėjo tokių minčių, nejautė jokio įtartino kvapo, tuo labiau jis pats atvažiavo iki kiemo vairuodamas automobilį. Susėdo į automobilį, S. sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės, dešinėje automobilio pusėje. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o E. vairavo. Ar buvo prisisegę saugos diržus, neatsimena. Važiavo iki degalinės "Viada", esančios (duomenys neskelbtini). Atvykus į degalinę jis išlipo užpilti kuro, E. ir S. sėdėjo automobilyje. Užsipylęs kuro nuėjo į degalinę ir atsiskaitė už kurą, dabar tikrino sąskaitą, kurioje matyti jog mokėjimas už kurą atliktas 19.11 val. Grįžus į automobilį, E. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti iki draugo, vardo neminėjo. Važiavo kažkur į Kėdainių pusę, nuvažiavo į nuosavo namo kiemą, E. išlipo ir nuėjo iki namo, tačiau namuose nieko nebuvo, tada E. grįžo atgal į automobilį. Tada važiavo atgal į Jonavą, paprašė E., kad juos parvežtų į namų kiemą, o pats jau galės važiuoti savo reikalais. Įvažiavus į Jonavą, važiuojant link jo namų kiemo, važiavo pro (duomenys neskelbtini). Jis kalbėjo su S., kalbėjo savais reikalais apie darbą. S. papasakojo, kad pats kažkada greitai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Pajautė, kad E. pradėjo važiuoti greičiau, tačiau to nesureikšmino, jo automobilis yra galingas. Tada pajautė, kad jis dar pagreitino važiavimo greitį. Pažiūrėjo į E., pamatė, jog (duomenys neskelbtini) jau baigiasi, o (duomenys neskelbtini) gale yra posūkis ir perveža. Nepamatė kokiu tiksliai greičiu jis važiavo. Pradėjo rėkti ant jo, kad jis stabdytų automobilį, nes jie nespės sustoti. Tada pajuto smūgį, kas vyko toliau, nieko neatsimena, viskas dingo iš atminties. Pamena tik, kad buvo priėję pareigūnai ir klausė, kas čia įvyko, daugiau nieko. Pamena, kad E. iš automobilio išlipo pirmas, jis atsigauti negalėjo, sėdėjo mašinoje, E. daug keikėsi, sakė ką daryti, prašė, kad jis pasakytų, jog vairavo jis. Kodėl E. to prašė - jis nežino. Atsigavo tik būdamas gydymo įstaigoje. Jam nustatė dviejų kaklo slankstelių lūžius, žandikaulio lūžį, du dantys lūžę, siuvo smakrą, dantenas ir liežuvį. Šio įvykio metu patyrė fizinę ir turtinę žalą, prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Ligoninėje praleido keturias ar penkias dienas, padarius kompiuterinę tomografiją pastebėjo plaučiuose pakitimus, padarė tyrimus. Jį išleido namo, o po kelių dienų paskambino gydytojai ir pasakė, kad jam įtaria tuberkuliozę. Tada apie 2 mėnesius gydėsi LSMUL Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninėje. Po šio įvykio bendravo su E., jis jam paskambino sekančią dieną po eismo įvykio, pasakė, kad dabar bus krūva reikalų, neturės vairuotojo pažymėjimo. Po maždaug mėnesio rašė jam žinutes, kad nepyktų ant jo, apgailestavo dėl įvykio. Su E. pastovaus ryšio nepalaiko, jis jam neskambina, jis E. irgi ne. E. prašė atsiųsti jo banko sąskaitos numerį, norėjo pervesti jam pinigų, sakė kuo galės tuo padės, bet jis sąskaitos numerio nedavė. Su S. telefonu kalbėjo pirmą dieną po įvykio, pasiteiravo dėl vienas kito sveikatos, pas jį tuo metu buvo atvykusi dukra, todėl daug nešnekėjo. S. dukrą A. pažįsta nuo vaikystės. Apie S. mirtį sužinojo iš A., į laidotuves negalėjo nuvykti, kadangi tuo metu gydėsi ligoninėje. Kiek žino, eismo įvykio metu automobilis buvo smarkiai apgadintas. Prieš eismo įvykį jo automobilis buvo idealus, jis jį labai prižiūri, kadangi automobilis yra retas, jis jam kaip hobis, todėl jo būklė buvo pavydėtina, ideali. Dėl ko E. taip pasielgė jis nežino, dėl šio įvykio jam atleidžia. Tačiau labai pikta, kad su svetimu automobiliu šitaip lėkė, kad žuvo jo draugas, kad jam sugadinta sveikata bei automobilis. Esant galimybei prašo grąžinti jam priklausantį automobilį "Audi S8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Negalėjo numanyti, jog automobilį vairuos neblaivus asmuo. Jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi, prarado jį prieš 6-7 metus, šiuo metu vairuotojo pažymėjimą laiko iš naujo. Todėl pats nevairuoja savo automobilio, o tuo labiau nevairuotų būdamas neblaivus. Jo automobilį įprastai vairuodavo jo žmona M. R., su kuria gyvena kartu, nors teisiškai yra išsiskyrę. Jam išaiškinta, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje buvo draustas automobilis "Audi S8", valst. NR. (duomenys neskelbtini). Taip pat, jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį. (2 t., b. l. 14-16)

Liudytojo L. Z. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 19 val. 50 min. su savo automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie esančios geležinkelio pervažos, laukdamas kol užsidegęs leidžiamos spalvos signalas, kad galėtų pervažiuoti per pervažą, iš dešinės pusės išgirdo smūgio garsą. Išlipęs pasižiūrėti kas įvyko, pastebėjo, kad tarp pastatų (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių pažymėtų numerių (duomenys neskelbtini) yra apgadintas tamsios spalvos "Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, matė, kaip iš automobilio išlipo jam nepažįstamas asmuo vairavęs automobilį kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos striukę, po kiek laiko išlipo priekyje buvęs keleivis kuris buvo apsirengęs raudonu džemperių bei juoda liemenę, paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu 112, nuėjo prie automobilio „Audi“ pasižiūrėti, ar nėra prispaustų jokių asmenų, pastebėjo, kad gale dar yra vienas sėdintis jam taip pat nepažįstamas. Taip pat prie pastato pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas tuščias automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastebėjo, kad yra apgadintas pastatas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Kol kalbėjo su bendruoju pagalbos centru, nepastebėjo kuriuo momentu, tačiau buvęs prie automobilio vairuotojas su raudona striukę pasišalino iš eismo įvykio vietos, kuria kryptimi nematė. Gale sėdėjęs vyras liko sėdėti automobilyje iki kol atvyko PGT darbuotojai. Apie įvykį daugiau nieko paaiškinti negali. Po kurio laiko pareigūnams suradus automobilio „Audi“ vairuotoją, nuėjus šį pamatęs atpažino ir patvirtintų, kad automobilį vairavo būtent tas asmuo, kaip vėliau sužinojo E. K. (2 t., b. l. 80-87).

Liudytojo V. K. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis nuomojasi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra vykdoma ūkinė veikla. 2023 m. vasario 18 d. jis prie pastato (duomenys neskelbtini), Jonava, pastatė jam priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val., jam paskambino jo pažįstamas ir pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini), Jonava yra įvykęs eismo įvykis ir yra apgadintas jam priklausantis automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei yra apgadintas pastatas adresu Jonava, (duomenys neskelbtini), kurį jis nuomojasi. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė, kad yra visiškai sudaužytas jam priklausantis automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas pastatas adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) ir yra apgadintas pastate buvęs turtas, bei pastatę buvęs motociklas „Yamaha XV 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Prie apklausos pridės automobilio ir motociklo prikimo - pardavimo sutartis. Apie patį eismo įvykį nieko pasakyti negali, nes nematė. Pastatas yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau pačio eismo įvykio neužfiksavo, kaip galvoja, kad tuo metu kažkas sugedo ir neveikė. Jam yra išaiškinta teisė, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į automobilio Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“, tai jis jau ir padarė, laukia paskaičiavimų dėl žalos atlyginimo. Tai pat, yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo įtariamajam E. K.. Jis šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, jei reikš tai pateiks teisminio nagrinėjimo metu. (2 t., b. l. 90-96)

Liudytojo V. Z. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam ir jo buvusiai žmonai nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 18 d. apie 20:30 val., jam paskambino V. K., kuris pagal panaudos sutartį naudojasi jam priklausančiomis patalpomis ir pasakė, kad yra įvykęs eismo įvykis ir apgadintas pastatas. Nuvykęs į eismo įvykio vietą, pamatė, kad yra apgadinta pastato priekinė dalis, tai pat šalia stovėjęs V. K. automobilis ir pastate esantys daiktai. Jis paties eismo įvykio nematė ir nieko pasakyti negali. Jam yra išaiškinta teisė, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į automobilio "Audi S8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę AB "Lietuvos draudimas", jis šia teise pasinaudojo ir šiuo metu yra apskaičiuojama žala. Jam taip pat yra išaiškinta teisė, kad gali pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam E. K., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis civilinio ieškinio nereikš, lauks kada bus išmokėta žala iš draudimo bendrovės, o jei ir sugalvos pareikšti civilinį ieškinį, tai jį pateiks teisminio nagrinėjimo metu. (2 t., b. l. 99-102)

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjo R. L. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 19 val. 45 min. įvyko įskaitinis eismo įvykis, kurio metu lengvasis automobilis „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas nežinomas, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio automobilis „Volvo“ trenkėsi į šalia esantį pastatą (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi S8“, priekyje sėdėjęs keleivis P. R., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 3.04 prom. girtumas), bei gale sėdėjęs keleivis, kurio tapatybė nustatinėjama. Keleiviai dėl patirtų kūno sužalojimų išvežti į Kauno klinikų skubios pagalbos priėmimo skyrių. Automobilis „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. (1 t., b. l. 1-6)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. vasario 19 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėta eismo įvykio vietoje dalyvavusi transporto priemonė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis "Audi S8", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), perduotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-47).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas automobilis „Audi S8“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), automobilis draustas draudimo bendrovėje AB Lietuvos draudimas, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai (1 t., b. l. 57-59).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. gegužės 12 d. apžiūrėtas automobilis "Audi S8", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė. (1 t., b. l. 60-75)

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso ARPK 0152 panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatoma, kad E. K. 2023 m. vasario 18 d. 21.32 val. nustatyta 2,04 promilės, 2023 m. vasario 18 d. 21.47 val. - 1,96 promilės girtumas (1 t., b. l. 107-108). Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 107)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktas 2023 m. vasario 18 d. Jonavos geležinkelio stoties pervažos (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų archyvo vaizdo įrašas laikotarpyje nuo 19:35 val. iki 20:05 val. Atidarius aplanką pavadinimu „Jonavos pervaza“ matome du failus pavadinimais (duomenys neskelbtini).

Atidarius failą pavadinimu (duomenys neskelbtini), matoma, kad vaizdo įrašas fiksuojamas 2023 m. vasario 18 d. nuo 19:35:00 val. Vaizdo įrašas fiksuojamas tamsiu paros metu, vaizdo įraše garso nėra. Matoma geležinkelio pervaža, paleidus įrašą matomi nusileidžiantys kelio užtvarai. Kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, ekrano apačioje matoma kelio dalis yra (duomenys neskelbtini) sankirta. Ekrano viršuje matoma kelio dalis yra (duomenys neskelbtini). Ekrano viršutinėje dalyje, kairėje pusėje matomi pastatai, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime yra pastatas adresu (duomenys neskelbtini). Matoma, kad priešais minėta pastatą stovi automobilis. Matoma, kad prie pervažos, (duomenys neskelbtini) pusėje, sustojo vilkikas, už jo stovi kitas automobilis. Taip pat, matoma, kad prie pervažos iš (duomenys neskelbtini) pusės, sustojo lengvasis automobilis. Vaizdo įrašo fiksuojamu laiku - 19:37:16, matoma, kaip (duomenys neskelbtini) gatve, link pastato adresu (duomenys neskelbtini), atvažiuoja automobilis. Matoma, kaip minėtas automobilis, savo dešiniu šonu atsitrenkia į priešais pastatą stovėjusį automobilį, persisuka, atbulomis pajuda galine dalimi link pastato adresu (duomenys neskelbtini) pusės ir sustoja. Matoma, kaip iš vilkiko ir už jo stovėjusio automobilio išlipa žmonės ir eina link įvykio vietos. Atsitrenkusio automobilio vaizdą užstoja pastatas. Matoma, kad įvykio vietoje aplink automobilį vaikšto žmonės. Vaizdo įrašo fiksuojamu laiku - 19:45:40, matoma, kaip į įvykio vietą atvyksta specialiosios tarnybos. Daugiau reikšmingų duomenų tyrimui, vaizdo įraše nepastebėta.

Atidarius failą pavadinimu (duomenys neskelbtini), matoma, kad vaizdo įrašas fiksuojamas 2023 m. vasario 18 d. nuo 19:35:00 val. Vaizdo įrašas fiksuojamas tamsiu paros metu, vaizdo įraše garso nėra. Matoma geležinkelio pervaža, paleidus įrašą matomi nusileidžiantys kelio užtvarai. Kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, ekrano viršutinėje dalyje matoma kelio dalis yra (duomenys neskelbtini) sankirta. Ekrano apatinėje dalyje matoma kelio dalis yra (duomenys neskelbtini). Paleidus vaizdo įrašą matomi per geležinkelio pervažą pravažiuojantys automobiliai, vaikščiojantys žmonės. Vaizdo įrašo fiksuojamu laiku - 19:45:50, matoma, kaip važiuoja specialiosios tarnybos. Daugiau reikšmingų duomenų tyrimui, vaizdo įraše nepastebėta.

Vaizdo įrašai pridėti prie apžiūros protokolo ir taip pat įrašyti į skaitmeninę laikmeną, kompaktinį diską, kuris pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. (1 t., b. l. 120-122)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimi UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikti degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai užfiksuoti 2023 m. vasario 18 d.

UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus užfiksuotus 2023 m. vasario 18 d. Matome du failus pavadinimais "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini) Sale".

Vaizdo įrašai pridėti prie apžiūros protokolo ir taip pat įrašyti į skaitmeninę laikmeną, kompaktinį diską, kuris pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. (1 t., b. l. 127-129)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimi Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus kūno kamera užfiksuoti vaizdo įrašai laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 18 d. 20.48 val. iki 2023 m. vasario 18 d. 23.16 val. Nuo 2023 m. vasario 18 d. 20.48 val. iki 2023 m. vasario 18 d. 23.16 val. yra užfiksuoti 5 vaizdo įrašai pavadinimais:

(duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai pridėti prie apžiūros protokolo ir taip pat įrašyti į skaitmeninę laikmeną, kompaktinį diską, kuris pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. (1 t., b. l. 130-133)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad remdamasis S. S., 48 metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo duomenimis bei gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), duodama išvada:

1. S. S. diagnozuoti šie sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių, dubens kaulų, juosmeninės stuburo dalies penkto slankstelio skersinės ataugos lūžiai, plaučių sumušimas su kraujosruvomis į audinį bei kraujo išsiliejimas į dešinę krūtinplėvės ertmę, paviršinis blužnies plyšimas, kraujosruvos žarnų pasaituose. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Sužalojimai yra didelės energijos traumos kietu buku daiktu išraiška ir išsivystė užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

3. S. S. mirties priežastis - traumos komplikacijos, sukėlusios pneumoniją, kvėpavimo ir inkstų nepakankamumą, septinį šoką ir galiausiai mirtį dėl širdies veiklos sustojimo.

4. S. S. sirgo kepenų cirozės pradine stadija ir tai neesminiai galėjo įtakoti mirtį.

5. Mirtis yra tiesioginė ir priežastinė traumos pasekmė.

6. Pagrindinio smūgio kryptis veikė iš kairės priekinės pusės nukentėjusiojo kūno atžvilgiu.

7. Atsakyta 5-ame išvados punkte.

Ligos istorijoje nurodoma, kad atvykus į stacionarą nuo S. S. sklinda alkoholio kvapas. Kraujas alkoholio nustatymui ligoninėje nebuvo imtas (2 t., b. l. 177-182).

Specialisto Ą. S. specialisto paaiškinimų protokolu nustatoma, kad specialistui pateikta jo surašyta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remdamasis S. S., 48 metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo duomenimis bei gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), davė šią išvadą: 1. S. S. diagnozuoti šie sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių, dubens kaulų, juosmeninės stuburo dalis penkto slankstelio skersinės ataugos lūžiai, plaučių sumušimas su kraujosruvomis į audinį bei kraujo išsiliejimas į dešinę krūtinplėvės ertmę, paviršinis blužnies plyšimas, kraujosruvos žarnų pasaituose. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Sužalojimai yra didelės energijos traumos kietu buku daiktu išraiška ir išsivystė užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. 3. S. S. mirties priežastis – traumos komplikacijos, sukėlusios pneumoniją, kvėpavimo ir inkstų nepakankamumą, septinį šoką ir galiausiai mirtį dėl širdies veiklos sustojimo. 4. S. S. sirgo kepenų cirozės pradine stadija ir tai neesminiai galėjo įtakoti mirtį. 5. Mirtis yra tiesioginė ir priežastinė patirtos traumos pasekmė. 6. Pagrindinio smūgio kryptis veikė iš kairės priekinės pusės nukentėjusiojo kūno atžvilgiu. 7. Atsakyta 5-ame išvados punkte.

Klausimas: Ar S. S. diagnozuoti sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje dalyje, kėlė pavojų jo gyvybei iš karto po eismo įvykio? Jeigu taip, tai konkrečiai įvardinkite kokie sužalojimai kėlė pavojų šio žmogaus gyvybei ir kodėl?

Atsakymas: Remiantis medicininės dokumentacijos duomenimis, S. S. iškart po traumos buvo sąmoningas, kvėpavo spontaniškai, buvo neblaivus ir gyvybiniai rodikliai, fiksuoti medikų, realaus pavojaus gyvybei nekėlė. Mirtį sukėlė vėliau išsivysčiusios komplikacijos, kurias dalinai įtakojo ir lėtiniai susirgimai. (2 t., b. l. 184-185)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 1. P. R. konstatuota kairės pusės apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimas, muštinės žaizdos pasmakrėje, liežuvyje, antro kaklo slankstelio lūžimas. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu 2023 m. vasario 18 d. 3. Kairės pusės apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimas, antro kaklo slankstelio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (2 t., b. l. 10-12)

2023 m. rugpjūčio 1 d. draudimo bendrovės AB (duomenys neskelbtini) pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad dėl 2023-02-18 eismo įvykio, kurio metu žuvo S. S., vadovaujantis 2023-08-01 pasirašytais susitarimais, nukentėjusiems asmenims išmokama:

- 20000 EUR draudimo išmoka G. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti;

- 21681,76 EUR draudimo išmoka A. P. patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat yra išmokėta:

- 310,50 EUR draudimo išmoka V. K., už motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

- 1189 EUR draudimo išmoka V. K., už automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

- 688,03 EUR draudimo išmoka V. K., už daiktus buvusius pastate;

- 4370,04 EUR draudimo išmoka V. Z. už apgadintą pastatą. (1 t., b. l. 151)

2023 m. rugpjūčio 29 d. draudimo bendrovės AB (duomenys neskelbtini) pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad dėl 2023 m. vasario 18 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo P. R., atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtus nepatogumus, jam išmokama 4200 EUR draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti (5 MMA dydžio, kur LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, 2023 m. lygi 840 EUR). Nekompensuojamos P. R. prašyme nurodytos, bet medicininiais ir apmokėjimo dokumentais nepagrįstos kitos išlaidos, nesiejamos su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. (1 t., b. l. 152)

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatoma, kad automobilio "Audi S8", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101)

VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatoma, kad automobilio „Audi S8“, gamybos periodas 1998-2002, pasirinkti metai 2000, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 5 917,10 Eur, su PVM yra 7 490,00 Eur. (1 t., b. l. 103)

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

E. K. kaltinamas ir atiduota teismui teisti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje.

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.

BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.

Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kadangi šio eismo įvykio pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta P. R. sveikata ir žuvo S. S..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju E. K. 2023 m. vasario 18 d. 21.32 val. nustatyta 2,04 promilės, 2023 m. vasario 18 d. 21.47 val. - 1,96 promilės girtumas (1 t., b. l. 107-108), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad E. K. nustatytas 1,96 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. K.: neteistas (2 t. b. l. 134-135), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 133), nėra duomenų, kad būtų lankęsis (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikos stacionare arba lankymasis ambulatoriškai. (2 t., b. l. 132) (duomenys neskelbtini) pas gyd. psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 127-128). Į (duomenys neskelbtini) per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t. b .l. 131)

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam E. K. už nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

E. K. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas –jis teisiamas už nesunkių nusikaltimų padarymą. Kaltinamasis praeityje neteistas. Administracine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės palankios kaltinamajam, tai neatima galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę faktiškai pripažino, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad E. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2023 m. vasario 27 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (3 t. b. l. 1-4), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. vasario 27 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio "Audi S8", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101). P. R.. Kaltinamasis nurodė, kad P. R. prisipažino buvęs neblaivus, tačiau šis leido jam vairuoti automobilį. Teismas konstatuoja, kad savininko neatsakingumas taip pat prisidėjo prie sunkių eismo įvykio padarinių. Atsižvelgiant į šią aplinkybę automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Nukentėjusysis P. R. civiliniu ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, 6514,98 Eur turtinę žalą ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodydamas, kad žala pilnai atlyginta.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų taikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios Priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (2017-04-04 LAT nutartis b. b. Nr. 2K-94-696/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmokų neturtinei žalai atlyginti, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atmestinas.

P. R. baudžiamojoje byloje pateikė ir 6514,98 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi automobilis nepataisomai sugadintas, ieškininius reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais. Ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjęs P. R. patyrė 400 Eur išlaidų advokato P. L. teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 41-42). Pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiųjų teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo yra teisėta ir pagrįsta. Pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas tik iš dalies, todėl turi būti vertinama ir proporcija tarp civilinio ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių. Dėl šių priežasčių bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas nukentėjusiojo P. R. patirtas atstovavimo išlaidas mažina per pusę ir sprendžia, kad iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiajam priteistina 200 Eur atstovavimo išlaidų.

Kiti su byla susiję klausimai

E. K. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui : (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai: 3 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos. E. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ Regitra. Mikrodalelės (1 vnt.) supakuotos voke Nr. (duomenys neskelbtini); vatos tamponai su nuoplovomis (4 vnt.) supakuoti viename voke; vairo pagalvės dalis su raudonos spalvos dėmėmis (1 vnt.) supakuota voke; dešinės pusės priekinės oro pagalvės dalis su raudonos spalvos dėmėmis (1 vnt.) supakuota voke - saugomi Kauno apskr. VPK saugykloje, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaune. Foninis pėdsakas stiklainyje (1 vnt.) ir kvapo pėdsakai stiklainiuose (2 vnt.), perduoti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, kinologijos valdybą adresu Minsko pl. 45, Vilniuje - sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir nubausti 4 (keturiems) metams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti E. K. 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams. Įpareigojant E. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. vasario 18 d. 21 val. 25 min. iki 2023 m. vasario 19 d. 13 val. 57 min.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti P. R. priklausantį automobilį Audi S8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

E. K. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui : (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Priteisti iš E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), P. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 6514,98 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus keturiolika eurų ir 98 cnt) civilinio ieškinio tenkinimui ir 200 Eur ( du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: 3 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. E. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ Regitra. Mikrodaleles (1 vnt.) supakuotos voke Nr. (duomenys neskelbtini); vatos tamponus su nuoplovomis (4 vnt.) supakuoti viename voke; vairo pagalvės dalį su raudonos spalvos dėmėmis (1 vnt.) supakuota voke; dešinės pusės priekinės oro pagalvės dalį su raudonos spalvos dėmėmis (1 vnt.) supakuota voke - saugomi Kauno apskr. VPK saugykloje, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaune. Foninį pėdsaką stiklainyje (1 vnt.) ir kvapo pėdsaką stiklainiuose (2 vnt.), perduoti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, kinologijos valdybą adresu Minsko pl. 45, Vilniuje - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė