Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – 4 (keturi) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir E. K. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, nustatant jam galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, E. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. vasario 18 d. 21 val. 25 min. iki 2023 m. vasario 19 d. 13 val. 57 min.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. K. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti P. R. priklausantį automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui : butas/patalpa – butas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas : 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš E. K. priteista P. R. 6 514,98 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai keturiolika eurų ir 98 cnt) civilinio ieškinio tenkinimui ir 200 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio pateikė tik prokurorė, kuri nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas nuteistajam E. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, bei nusprendęs konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį privalo peržiūri šiais apeliaciniuose skunduose keliamais klausimais.

Dėl bausmių subendrinimo apėmimo būdu

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, bendrindamas E. K. paskirtas bausmes apėmimo būdu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmių apėmimą teismas taiko esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Motyvų kodėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, turi būti kvalifikuotos kaip padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skundžiamame nuosprendyje nepateikta. Tačiau įvertinusi šioje byloje įrodytomis pripažintas ir prokurorės neginčijamas nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei baudžiamojo įstatymo normų, pagal kurias nuteistojo veiksmai buvo kvalifikuoti, dispozicijas, jų tarpusavio santykį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su prokurorės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas E. K. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino jas apimdamas ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Taigi, kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Pagal šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 281 straipsnio 8 dalies redakciją (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija) ir pagal šiuo metu galiojančią BK 282¹ straipsnio 2 dalies redakciją laikoma, kad BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį E. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. vasario 18 d. apie 19 val. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (Kelių eismo taisyklių 127 punktą, be kita ko, numatantį, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas), dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio P. R. sveikata, taip pat keleiviui S. S. buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jis 2023 m. kovo 27 d. mirė, ir po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, dėl ko jo veiksmai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek priimtame apkaltinamajame nuosprendyje buvo kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6, o ne 5 dalį. Tuo tarpu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį E. K. nuteistas už tai, kad po to, kai 2023 m. vasario 18 d. apie 19 val. sukėlė eismo įvykį vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo – įvykus eismo įvykiui jis nepranešė apie jį policijai ir iš įvykio vietos pėsčiomis pasišalino, o apie 21.25 val. buvo surastas (duomenys neskelbtini), kur alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas.

10. Nors prokurorė pagrįstai nurodo, kad pirminių nuteistojo veiksmų – Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų pažeidimo, sukėlusio šį eismo įvykį, bei vėlesnių jo veiksmų – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – nejungė vieningas sumanymas ir tyčia, tačiau pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ne tik tuo atveju, jei nusikalstamos veikos, numatytos keliuose skirtinguose BK straipsniuose, yra įvykdytos įgyvendinant bendrą sumanymą ir iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys. Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama ir tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Būtent pastaroji situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

11. Kaip jau minėta aukščiau, aptarti E. K. veiksmai, lėmę eismo įvykio kilimą, dėl kurio žuvo žmogus, buvo kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6, o ne 5 dalį, nustačius 6 dalyje įtvirtintą kvalifikuojantį požymį – jo apsvaigimą nuo alkoholio, o būtent – tai, kad jis po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Kadangi šis BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas požymis, dėl kurio E. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal sunkesnę BK 281 straipsnio dalį, iš dalies sutampa (traukiant asmenį atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį privaloma nustatyti, kad kaltininko girtumas viršijo 1,51 promilių, kai tuo tarpu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kaltininko neblaivumas gali būti ir mažesnis) su veika, už kurią baudžiama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos negali būti laikomos sudarančiomis realią nusikalstamų veikų sutaptį, jos turi būti kvalifikuotos kaip padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 6 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį, o už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės bendrinamos taip, kaip nustatyta BK 63 straipsnio 5dalies 1 punkte, t. y. apėmimo būdu.

12. Esant tokioms išvadoms teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant paskirtas bausmes ir neteisingo galutinės bausmės paskyrimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl automobilio konfiskavimo

13. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

14. Remiantis byloje surinktais duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. K. sukėlė eismo įvykį vairuodamas automobilį „Audi S8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Kad ši transporto priemonė visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Pozicijos, kad privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (tame tarpe ir kai asmuo atsakomybėn pagal šią normą traukiamas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę padarė eismo įvykį ir iki jo aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį) neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022). Todėl įvykio metu E. K. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

15. Tačiau automobilis „Audi S8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dieną priklausė ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – E. K., o kartu su nuteistuoju važiavusiam keleiviui ir šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintam P. R.. Todėl, sprendžiant šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

16. Konfiskuodamas ne nuteistajam E. K. priklausančią transporto priemonę, rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė besivadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Iš to būtų galima spręsti, kad teismas vertino, jog konfiskuotinas turtas priklauso E. K. ir kliūčių jį konfiskuoti nėra. Vis tik, iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog spręsdamas automobilio „Audi S8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimą, apylinkės teismas nustatė, jog šios transporto priemonės savininkas įvykio dieną buvo ne E. K., o P. R., bei konstatavo, jog šis turtas turi būti konfiskuojamas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, nes nuteistasis parodė, kad P. R. buvo prisipažinęs, kad yra neblaivus, tačiau pastarasis vis tiek leido vairuoti jam priklausantį automobilį. Taigi, iš aprašomosios nuosprendžio dalies seka, kad apylinkės teismas vis tik sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta ne kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo sąlyga – P. R., leisdamas vairuoti jam priklausantį automobilį, žinojo, kad jis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Prokurorė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, teigdama, kad byloje nebuvo surinkta neabejotinų ir neginčytinų duomenų, kad automobilio „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo, jog jį perduoda neblaiviam E. K., ir prašo nuosprendžio dalį dėl šios transporto priemonės konfiskavimo panaikinti.

17. Vertindama tiek pirmosios instancijos teismo, tiek prokurorės nurodytus argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas gali būti siejamas tik su BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymu. Šiame straipsnyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,5 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiuo atveju E. K. buvo inkriminuotas tik paskutinysis požymis – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nors nuteistasis pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus dar iki eismo įvykio padarymo, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatyta, kad vairuojant transporto priemonę E. K. neblaivumas viršijo ribą, nuo kurios asmenims kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taigi, šiuo atveju konfiskuojant ne nuteistajam, o nukentėjusiajam įvykio metu priklausiusią transporto priemonę, buvo būtina nustatyti, kad P. R. perleisdamas automobilį „Audi S8“, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jį vairuodamas E. K. sukels eismo įvykį ir po jo iki jo aplinkybių nustatymo vartos alkoholinius gėrimus, o duomenų, kurie leistų spręsti, kad P. R. galėjo numatyti tokias aplinkybes, juo labiau, kad žinojo apie jų atsiradimą ateityje, byloje nėra. Kita vertus, net jei E. K. iš tiesų dar iki eismo įvykio buvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje iš tiesų nėra pakankamai patikimų duomenų, kad P. R., perduodamas nuteistajam vairuoti savo automobilį, žinojo, ar bent jau galėjo ir turėjo suvokti, kad E. K. yra neblaivus. Darydamas priešingą išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik nuteistojo parodymais, visiškai nevertindamas P. R. duotų paaiškinimų, kitų byloje surinktų duomenų.

18. Byloje surinktų vienas kitam neprieštaraujančių duomenų visuma patvirtina, kad 2023 m. vasario 18 d. vakarą P. R. leido laiką su šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu sužalotu ir vėliau mirusiu S. S.. Jie automobilyje „Audi S8“ vartojo alkoholinius gėrimus, buvo įjungę automobilio variklį, kad būtų šilčiau. Kai pamatė, kad baiginėjasi kuras, E. K. paprašė pavairuoti P. R. automobilį iki degalinės, kadangi patys buvo neblaivūs. Kaip apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tikino nuteistasis, jau šio prašymo metu jis buvo neblaivus ir apie tai pasakė P. R., tačiau pastarasis vis tiek sutiko, jog E. K. vairuotų jo automobilį. Apklaustas P. R. tvirtino priešingai. Jis teigė, kad paprašius pavairuoti jo automobilį iki degalinės, nuteistasis apie tai, kad yra neblaivus, nieko neužsiminė. Taip pat parodė, kad jam nekilo jokio įtarimo dėl to, kad nuteistasis gali būti neblaivus, kadangi nejautė nuo jo alkoholio kvapo, be to, matė kaip E. K. grįžo namo automobiliu, pats jį vairuodamas.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi būtent nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina A. P. L. apklausos metu nurodytos aplinkybės, kai tuo tarpu nuteistojo parodymus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors pati A. P. L. prieš eismo įvykį nebuvo kartu su P. R., E. K. ir S. S., taigi tarp jų įvykusio pokalbio detalių savarankiškai negirdėjo, taip pat nematė E. K., tačiau ši liudytojo atpasakojo kokias aplinkybes prieš mirtį jai buvo nurodęs jos tėvas – S. S., kuomet lankė jį gydymo įstaigoje po eismo įvykio. Ji parodė, kad tėvas jai papasakojo, jog E. K. iki jo ir P. R. buvimo vietos atvyko savo automobiliu, ką tvirtino ir P. R., tikino, kad nesuprato, jog E. K. buvo neblaivus. Iš bylos duomenų matyti, kad P. R. po eismo įvykio buvo nustatytas net 3,04 promilių neblaivumas. Įvertinusi tai, kad nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, teisėjų kolegija tiki jo parodymais, kad jis galėjo nesuvokti, jog nuteistasis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Visiškai natūralu, kad pats svaiginęsis etilo alkoholiu asmuo gali neužuosti jo kvapo, sklindančio nuo kito asmens, o nesant duomenų apie tai kiek apgirtęs vairuodamas P. R. priklausantį automobilį buvo E. K., negalima daryti net prielaidų, kad jo apsvaigimą nuo alkoholio galėjo liudyti kokie nors kiti nbelaivumo požymiai, pavyzdžiui, sutrikusi kalba, nekoordinuota pusiausvyra. Aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais šioje dalyje dar ir dėl to, kad jis davė parodymus prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kai tuo tarpu nuteistajam atsakomybė už melagingų parodymų davimą nekyla, o aplinkybės, dėl kurių nuteistasis gali būti suinteresuotas duoti tikrovės neatitinkančius parodymus dėl to, ar nukentėjusiajam buvo žinoma, kad jis yra neblaivus, šiuo atveju egzistuoja – nuteistasis tokiu būdu gali siekti išvengti tiek konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo iš jo, tiek sumenkinti atsakomybę už savo veiksmus, dėl kurių kilo itin sunkios, netgi negrįžtamos pasekmės – kito asmens mirtis, taip tikėdamasis švelnesnės bausmės.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šioje byloje nėra nustatytos sąlygos, kurios leistų konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, įtvirtinančias galimybę konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą. Be to, priimdamas tokį sprendimą, apylinkės teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dar iki nuosprendžio priėmimo P. R. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu buvo perleistas kitam asmeniui, dėl ko automobilio konfiskavimas natūra yra neįmanomas. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant jo dalį dėl automobilio „Audi S8“ konfiskavimo. Kadangi prokurorės apeliaciniame skunde neprašoma, panaikinus automobilio „Audi S8“ konfiskavimą, iš E. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija galimybės taikyti E. K. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nesvarsto.

21. Nors ši baudžiamojo poveikio priemonė yra naikinama, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui: butas/patalpa – butas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), turi būti paliekamas galioti, pakeičiant apylinkės teismo nuosprendyje nurodytą aplinkybę, iki kurios įvykdymo jis paliekamas galioti, o po jos įvykdymo – naikintina. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliekamas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o po to naikintinas. Vis tik, iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą buvo paskirtas, o vėliau – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi pratęstas ne siekiant užtikrintą galimą turto konfiskavimą, o siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Šioje byloje civilinį ieškinį pateikė nukentėjusysis P. R., kuriuo prašė priteisti jo naudai iš E. K. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 6514,98 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas iš dalies – iš E. K. P. R. priteista 6 514,98 Eur. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė keičiantis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad rezoliucinėje jo dalyje, nurodant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliekamas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo interesus, ištaisytina apeliacinės instancijos teismo. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, formuluodamas sprendimą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo, pirmosios instancijos teismas taip pat nesukonkretino kokios žalos, t. y. turtinės ar neturtinės, atlyginimui iš E. K. priteisia nukentėjusiojo P. R. naudai 6 514,98 Eur, tačiau žalos rūšis yra aiški iš aprašomoje dalyje išdėstytų motyvų. Šis trūkumas, siekiant išvengti neaiškumų nuosprendžio vykdymo procese, taip pat ištaisytinas.

22. Teisėjų taip pat pastebi, jog apylinkės teismas pripažino įrodyta, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant įrodyta pripažintos šios nusikalstamos veikos aplinkybes, paliko kaltinimo formuluotę „E. K. kaltinamas tuo, kad“. Ši klaida taip pat ištaisytina. Taip pat nustatyta ne viena klaida nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau jų padarymas neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat jos neturės reikšmės vykdant nuosprendį, todėl šiuo apygardos teismo nuosprendžiu jos netaisomos, tik atkreipiamas žemesnės instancijos teismo dėmesys, siekiant, kad tokios klaidos nepasikartotų ateityje. Nuosprendžio 10 bei 11 lapų paskutinėse pastraipose nurodoma, kad E. K. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, kai iš tiesų jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos neatsargiam nusikaltimui (neatsargūs nusikaltimai pagal jų sunkumą nediferencijuojami) ir nesunkiam nusikaltimui. 11 lape, motyvuojant nuteistajam skirtinos bausmės rūšį ir nustatytiną jo dydį, nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmė skiriama mažesnė, nei šios rūšies bausmės vidurkis, visiškai nepagrįstai pateikiant nuorodą į BK 50 straipsnio 2 dalį. BK 50 straipsnio 2 dalyje yra bendrai reglamentuota, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Skirdamas bausmę, nustatydamas konkretų jos dydį, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, o ne šia bendrąja norma. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje taip pat nurodyta, kad E. K. taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę sumažinant vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Tačiau BK 64¹ straipsnio taikymui vien visiško kaltinamojo kaltės prisipažinimo nepakanka, byla taip pat turi būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba ji turi būti baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti P. R. priklausantį automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Patikslinti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys, nurodant priteisti iš E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), P. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 6 514,98 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus keturiolika eurų ir 98 cnt) turtinės žalos atlyginimui ir 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nurodant laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui: butas/patalpa – butas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki iš E. K. P. R. priteistos 6 514,98 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai keturiolika eurų ir 98 cnt) turtinės žalos visiško atlyginimo, ją atlyginus – panaikinti.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti formuluotę „kaltinamas tuo, kad“.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.