Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Robertas Vasiliauskas, V. P., 194-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Šeškinė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S17-7119 ir 2017 m. birželio 13 d. patvarkymą Nr. S17-8261 bei turto vertinimo ekspertizę atlikti iš naujo. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu Reg. Nr. S17-10730 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0179/14/00315 persiuntė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė bei priteisė iš K. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens V. P. naudai. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumus – pateikti advokato pasirašytą atskirąjį skundą arba pateikto dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumus – pateikti advokato pasirašytą atskirąjį skundą arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Per teismo nustatytą terminą pareiškėja trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja K. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti 2017 m. spalio 23 d. teismo nutartimi pareiškėjai nustatytą terminą pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus bei priimti teikiamą atskirąjį skundą pasirašytą pareiškėjos ir advokato. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.Pareiškėja iki 2018 m. kovo 30 d. nežinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir joje nurodytą įpareigojimą pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Nurodė, jog pašto kurjeris teismo procesinių dokumentų pareiškėjai neįteikė. Pareiškėja negavo teismo siųstos korespondencijos, taip pat negavo paštininko pranešimo apie tai, kad siunta yra gauta ir palikta pašte. Nurodė, jog pareiškėja gyvena su mama, kuri nuolat būna namuose, tačiau pašto darbuotojai teismo procesinių dokumentų pareiškėjos mamai neįteikė. Nurodė, jog pareiškėja neignoruoja bylos proceso, sąmoningai bylos nevilkina ir sąmoningai teismo nustatyto termino nepraleido, tačiau dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių pareiškėja nežinojo apie teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Nurodo, jog teisė būti išklausytu yra konstitucinė teisė, procesinės normos ir procesinės priežastys negali būti tokios, kurios suvaržytų pareiškėjos teisę į apeliaciją. Suinteresuotas asmuo V. P. su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį prašo palikti nepakeistą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais argumentais.Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų ar objektyviai pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai skundžiama nutartis nebuvo įteikta tinkamai ir laiku. Proceso šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Teigia, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios lemtų itin trumpo teismo nustatyto termino atnaujinimą.Nurodė, jog teismo sprendimas, kurio vykdymo procese pareiškėja ginčija antstolio veiksmus dėl nekilnojamojo turto įvertinimo iš esmės yra įvykdytas. Nurodo, jog vien tik antstolio veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas ypatingosios teisenos byloje pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių (CPK 5 straipsnis).Suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasilauskas ir 194-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Šeškinė“ atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties pagal CPK 335 straipsnį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje nenustatė. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atskirojo skundo trūkumų nustatymo ir atskirojo skundo pripažinimo nepaduotu per trūkumų šalinimo institutą ir jo grąžinimo atskirąjį skundą padavusiam asmeniui pagrįstumo. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymo ar teismo taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Taip pat šio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad procesinių asmens teisių suvaržymas atitinka teisėtumo reikalavimą, jeigu jis yra atliktas teisės aktuose nustatyta tvarka.Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja K. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties (b.l. 90-94). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nurodytus atskirojo skundo trūkumus, tai yra pateikti advokato pasirašytą atskirąjį skundą arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (b.l. 98). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis neįteikta (b.l. 100). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi teismas pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį grąžino pareiškėjai (b.l. 101).Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje jai nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti bei priimti teikiamą atskirąjį skundą, pasirašytą apeliantės ir jos advokato. Pirmosios instancijos teismas teisėjos rezoliucija apeliantės atskirąjį skundą – prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė atnaujindamas terminą šiam skundui paduoti ir persiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (b.l. 105). Esant nustatytai aplinkybei, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucija atnaujino 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties apskundimo terminą, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl šios nutarties teisėtumo. Šioje byloje susidarė procesinė situacija, kai pareiškėja pagal CPK turi teisę pati asmeniškai pasirašyti atskirąjį skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėją pateikti atskirąjį skundą pasirašytą advokato arba pateikti pareiškėjos teisinį išsilavinimą patvirtinančius įrodymus, apribojo pareiškėjos teisę į apeliacinį procesą. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas privalo pasisakyti ir dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatyti atskirojo skundo trūkumai, teisėtumo. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008).Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje „Atskirieji skundai“ numatytas išimtis. Šiame skirsnyje nereglamentuota atskirųjų skundų pasirašymo tvarka, tai yra nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios privalomai būti atstovaujamam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) pateikiant atskirąjį skundą.CPK 306 straipsnio 3 dalyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi redakcija) nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas. Privalomo advokato ar kito CPK nustatyto asmens atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog, pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas. Toks aiškinimas taikomas ir dėl atskirųjų skundų, kuriais apskųstos nutartys, priimtos bylose dėl antstolio veiksmų, t. y. tokius skundus išnagrinėjus iš esmės (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-666-577/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2488-413/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1674-613/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-705-198/2017).Remiantis nurodytu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties turi teisę pasirašyti pati apeliantė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti apeliantei trūkumų dėl netinkamo subjekto, pasirašiusio atskirąjį skundą. Nurodyti trūkumai privalo būti ištaisyti siekiant užtikrinti asmens teisę kreiptis į teismą, taip pat asmens teisę pasinaudoti teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimu apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens V. P. atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėjos pateiktas skundas nesukeltų jos pageidaujamų teisinių pasekmių šioje byloje, nes teismo sprendimas, kurio vykdymo procese pareiškėja ginčija antstolio veiksmus dėl nekilnojamojo turto įvertinimo iš esmės yra įvykdytas. Išaiškintina, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl pareiškėjos teisės į apeliacinį procesą ir šioje byloje nėra sprendžiama dėl atskirojo skundo, kuriuo siekiama patikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atskirojo skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria nepašalinus trūkumų, atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Remiantis nurodytu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina ir apeliantės atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos K. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.