Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant atsakovo valstybės atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Gitanai Beresnei,

2023 m. spalio 23 d. nuotoliniu būdu vykusiame viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priimtas pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundas dalyje dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo bei cituojama pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-325-789/2023 apibrėžtos šio skundo nagrinėjimo ribos.

Pareiškėja, savo procesiniuose dokumentuose dėstydama argumentus dėl neturtinės žalos, teigia, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl nepriemokos 4 metus ir 4 mėnesius, jis sąmoningai nori neteisėtai praturtėti pareiškėjos sąskaita, piktavališkai persekioja pareiškėją, padarė pareiškėjai įvairių nuostolių, išlaidų, nes pareiškėjai reikėjo rinkti įrodymus, pergyventi, patirti stresą, nervinę įtampą, sugaišti labai daug asmeninio laiko, tai sukėlė pareiškėjai stresą, nemigą, dvasinius bei fizinius išgyvenimus ir skausmus, pablogėjo pareiškėjos sveikata, teko vartoti daug vaistų, gydytis, atsirado kitų rimtų pasekmių. Pareiškėja vertino jai padarytą neturtinę žalą 5 000 Eur dydžio suma, kuri, pareiškėjos teigimu, turi būti priteista iš atsakovo.

Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (b. l. 174), kliūčių bylos nagriėnjimui jai nedalyvaujant nenustatyta.

Teigiama, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).

Pasisakydama dėl VMI 2022 m. rugpjūčio 18 d. priimto sprendimo Nr. (23.31-08) 467-143457 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjai žemės mokesčio mokestinės nepriemokos susidarymo pagrindas detaliai paaiškintas VMI 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte RNA - 35211. Pareiškėjai pateikta informacija, kad apskaičiuodama žemės mokestį, VMI vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu (toliau - ir ŽMĮ) bei Žemės mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 (toliau - ir Taisyklės). Pagal ŽMĮ 13 straipsnio nuostatas žemės mokesčiui apskaičiuoti Nekilnojamojo turto registro (toliau ir – NTR) duomenis mokesčių administratoriui teikia Valstybės įmonė Registrų centras, o pagal ŽMĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatą mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Preziumuojama, kad žemės savininku yra asmuo, tokiu nurodytas NTR.

Vadovaujantis Taisyklių 8 punkto nuostatomis, asmuo, nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijęs iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, žemės mokesčio mokėtoju tampa tais pačiais kalendoriniais metais, o kai nuosavybės teisę į žemės sklypą įgyja nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai žemės mokesčio mokėtoju jis tampa kitais kalendoriniais metais. Pagal ŽMĮ 7 straipsnį žemės mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su mokestiniais metais, t. y. žemės mokestis apskaičiuojamas ir žemės mokesčio deklaracija formuojama už visus mokestinius metus.

Pažymima, kad NTR išrašo duomenimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 2101-0030-0069, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., savininke iki 2019 m. spalio 3 d. buvo pareiškėja, todėl jai apskaičiuotas žemės mokestis už 2017 (63 Eur), 2018 (56 Eur) ir 2019 (56 Eur) metus. Teigiama, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pareiškėja sprendimo priėmimo metu turėjo 184,28 Eur mokestinę nepriemoką (175,00 Eur žemės mokesčio ir 9,28 Eur žemės mokesčio delspinigių). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) nuostatas už nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą mokestį skaičiuojami delspinigiai. Pagal Įstatymo 107 straipsnio nuostatas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Tačiau Įstatymo 106 straipsnyje nurodyta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pareiškėjos atžvilgiu teisė išieškoti žemės mokesčio mokestinę nepriemoką už 2017 m. atsirado – 2017 m. lapkričio 16 d., už 2018 m – 2018 m. lapkričio 16 d., už 2019 m – 2019 m. lapkričio 16 d. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

Teikiama nuoroda į Įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodyta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Taip pat pažymima, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Nesumokėjus mokestinių prievolių, jos yra priverstinai išieškomos Įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, pareiškėja VMI nepateikė jokių prašymų dėl skolos sumokėjimo išdėstymo dalimis, VMI 2022 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-143457 išieškoti 184,28 Eur mokestinę nepriemoką iš jos turto. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-35211 informuota, kad nepateikus VMI atitinkamo prašymo arba nesumokėjus mokestinės prievolės per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui bus išieškomas iš jos turto, 2022 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-143457 bus pateikiamas vykdyti antstoliui.

Teigiama, kad VMI teisėtai atliko teisės aktuose numatytus veiksmus, todėl iš teisėtų veiksmų atsakomybė atsirasti negali. Šiuo atveju negali būti atlyginama žala, jei nėra aplinkybių, liudijančių, jog ji buvo padaryta.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodoma, kad pareiškėja nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų pagrįsti, kokiu pagrindu galėtų būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas iš VMI. VMI neatlikus jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atlyginti neturtinės žalos pareiškėjai. Nesant paminėtų pagrindų, valstybei nėra pareigos atlyginti ir pareiškėjos prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Remiantis tuo kas išdėstyta prašoma pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų apskaičiuojant žemės mokesčio mokestinę nepriemoką už 2017 – 2019 metus bei priimant 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-143457 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto.

Iš bylos medžiagos, 2022 m. liepos 18 d. sprendimo ieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31.-08) 467 -143457 ir jo sudedamąja dalimi esančios prievolių ataskaitos nustatyta, kad pareiškėjai žemės mokestis apskaičiuotas už 2017; 2018; 2019 metų mokestinį laikotarpį, atitinkamai 175,00 Eur žemės mokestis ir 9,28 Eur delspinigiai. Pagal pareiškėjos į bylą teikiamą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (b. l. 60), pareiškėja iki 2019 m. rugsėjo 19 d. apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-887-253/2019 priėmimo buvo 0,2645 ha žemės sklypo, naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, mokesčių administratoriui pateiktus Valstybės įmonės Registrų centras, vadovaujantis ŽMĮ 12 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai, kaip asmeniui, buvusiam žemės sklypo savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną buvo apskaičiuotas mokėtinas žemės mokestis.

Kaip jau paminėta, Taisyklių 8 punktas numato, kad asmuo, nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijęs iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, žemės mokesčio mokėtoju tampa tais pačiais kalendoriniais metais, o kai nuosavybės teisę į žemės sklypą įgyja nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai žemės mokesčio mokėtoju jis tampa kitais kalendoriniais metais. Pagal ŽMĮ 7 straipsnį žemės mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su mokestiniais metais, t. y. žemės mokestis apskaičiuojamas ir žemės mokesčio deklaracija formuojama už visus mokestinius metus.

Taigi pareiškėjai pagrįstai pagal NTR išrašo duomenimis už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., buvo apskaičiuotas žemės mokestis už 2017 (63 Eur), 2018 (56 Eur) ir 2019 (56 Eur) metus.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Įstatymas. Įstatymo 33 straipsnio 8 punktas nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Taip pat pažymėtina, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Nesumokėjus mokestinių prievolių, jos yra priverstinai išieškomos Įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442‑505/2010).

Pagal Įstatymo 107 straipsnio nuostatas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Tačiau Įstatymo 106 straipsnyje nurodyta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pareiškėjos atžvilgiu teisė išieškoti žemės mokesčio mokestinę nepriemoką už 2017 m. atsirado – 2017 m. lapkričio 16 d., už 2018 m – 2018 m. lapkričio 16 d., už 2019 m – 2019 m. lapkričio 16 d. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, pareiškėja VMI nepateikė jokių prašymų dėl skolos sumokėjimo išdėstymo dalimis, VMI 2022 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-143457 išieškoti 184,28 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-35211 informuota, kad nepateikus VMI atitinkamo prašymo arba nesumokėjus mokestinės prievolės per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui bus išieškomas iš pareiškėjos turto, 2022 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-143457 bus pateikiamas vykdyti antstoliui.

Pasisakant dėl pareiškėjos skunde nurodomų argumentų, kad VMI neteisėtai nusprendė priverstine tvarka išieškoti nepriemoką bei perdavė antstoliui vykdyti pažymėtina, kad antstolio vykdymo veiksmų teisėtumą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šios kategorijos bylose būtent bendrosios kompetencijos teismai sprendžia ar antstolis turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti dokumentą vykdyti ir atlikti vykdymo veiksmus (žr.: 2022-10-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-944-618/2022). Kaip matyti iš skundo priedų ir LITEKO duomenų, pareiškėja 2023-03-03 kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą ir iškelta civilinė byla Nr. 2YT-3375-323/2023 dėl antstolio veiksmų teisėtumo priimant vykdyti VMI 2022-07-18 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. Taigi būtent civilinėje byloje buvo įvertinti ir vykdymo veiksmai bei jų teisėtumas ir konstatuota, kad antstolio pagrįstai priėmė priverstiniam vykdymui 2022 m. liepos 18 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Šiuo sprendimu konstatavus, kad VMI pagrįstai nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos turto nurodytą žemės mokesčio bei delspinigių sumą, akivaizdu, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1000 Eur skundo parengimo išlaidas ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netekinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.