- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- AS-325-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00353-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.5.9Kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, kad iš antstolio J. P. gauto procesinio dokumento jo neteisėtai pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00207 jai tapo žinoma, kad atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI), nesikreipdamas į teismą, neturėdamas teismo sprendimo bei vykdomojo rašto, be kurio yra draudžiama vykdyti teismo sprendimą, slapta, nieko nepranešant, už akių kreipėsi į antstolį dėl 184,28 Eur nepriemokos už pareiškėjai nepriklausančio žemės sklypo mokesčio neteisėto išieškojimo jau po 2018 m. gruodžio 31 d. atlikto turto padalijimo.
Pareiškėja teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. neregistruota pašto siunta atsiųstas vokas su VMI nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus patarėjos nepagrįstu, nemotyvuotu, neteisingu ir neteisėtu 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. (23.31-08) 467-143457, t. y. buvo nepagrįstai, neteisėtai ir pavėluotai nuspręsta išieškoti iš jos, kuri nėra skolininkė, mokestinę nepriemoką iš jos turto po seniai atlikto turto ir prievolių padalijimo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo O. B., kuris nuolat gyvena (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde prašė teismo taikyti 3 metų senaties terminą visiems atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtiems reikalavimams dėl suklastotos 184,28 Eur dydžio nepriemokos už seniai padalintą žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018), t. y. po 2018 m. gruodžio 31 d., kai buvo padalintas turtas su O. B., ir atmesti visus atsakovo reikalavimus; panaikinti visus atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtus reikalavimus išieškoti nepriemoką be teismo sprendimo ir be vykdomojo rašto dėl 184,28 Eur dydžio nepriemokos už seniai padalintą žemės sklypą (nuo 2018 m. gruodžio 31 d.); taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str.), t. y. sustabdyti visus antstolio J. P. neteisėtai pradėtus išieškojimus iš senatvės pensijos jo pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00207 Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai ir pareikalauti grąžinti jau visas iš senatvės pensijos išieškotas sumas kartu su delspinigiais už kiekvieną uždelstą dieną; už piktnaudžiavimą savo teisėmis ir neteisėtą, slaptą kreipimąsi į antstolį skirti atsakovui Valstybinai mokesčių inspekcijai maksimalią baudą, pusę baudos skirti pareiškėjai, ir priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka nuo paskirtos baudos dydžio; priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtos 5 000 Eur dydžio neturtinės (moralinės) žalos kompensaciją ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos įstatymo numatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 1 000 Eur atlyginimą už šio skundo ir įrodymų rengimą, visas bylinėjimosi išlaidų sumas ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos įstatymo numatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.
2023 m. balandžio 3 d. pašto įstaigai pateiktas ir teisme 2023 m. balandžio 6 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašo teismo: 1) panaikinti VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-143457 išieškoti 184,28 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (toliau – ir Sprendimas); 2) taikyti 3 metų senaties terminą visiems atsakovo VMI neteisėtiems reikalavimams dėl 184,28 Eur dydžio nepriemokos už seniai padalintą žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018), t. y. po 2018 m. gruodžio 31 d., kai buvo padalintas turtas su O. B.; 3) ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti visus antstolio J. P. neteisėtai pradėtus išieškojimus iš senatvės pensijos jo pradėtoje vykdomojoje byloje Nr.0172/23/00207 atsakovo naudai ir pareikalauti grąžinti visas iš senatvės pensijos išieškotas sumas; 4) už piktnaudžiavimą savo teisėmis ir neteisėtą, slaptą kreipimąsi į antstolį be jokio vykdomojo rašto ir be jokio teismo sprendimo skirti atsakovui VMI maksimalią baudą, pusę baudos skirti pareiškėjai ir priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka nuo paskirtos baudos dydžio; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtos 5 000 Eur dydžio neturtinės (moralinės) žalos kompensaciją ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos įstatymo numatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur atlyginimą už šio skundo ir įrodymų rengimą, visas bylinėjimosi išlaidų sumas ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos įstatymo numatyta tvarka.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos T. Ž. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo, atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir nutarė grąžinti pareiškėjai skundą bei patikslintą skundą su priedais, įsiteisėjus nutarčiai.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčijo Sprendimą, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 15 d., pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo 2023 m. balandžio 6 d., t. y. pradėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo jo įteikimo.
Iš skundo priedų teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 21d. pareiškėja pateikė skundą VMI dėl Sprendimo panaikinimo. Kaip buvo matyti iš 2023 m. kovo 20 d. papildomai teismui pareiškėjos pateiktų skundo priedų (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. RNA-42340) turinio, VMI 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. RNA-35211 nurodė, kad ji atsakė pareiškėjai į skundą dėl žemės mokesčio mokestinės nepriemokos susidarymo, bei išaiškino teisę kreiptis teiminės gynybos, nesutinkant su atsakymu. VMI 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. RNA-35211 taip pat nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti išieškojimo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šie faktiniai duomenys patvirtino, kad pareiškėja padavė teismui skundą, praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Nei skunde, nei patikslintame skunde pareiškėja neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, tačiau teismui pateiktame 2023 m. kovo 20 d. prašyme (registracijos Nr. DOK-9660) ji nurodė, kad prašo atnaujinti terminą dėl to, kad ji neturi advokato. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, ir skundo priėmimo metu sprendė klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.
Teismas, vertindamas pareiškėjos veiksmus siekiant teisminės gynybos, pirmiausia pažymėjo, kad Sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Kaip buvo matyti iš 2022 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjos skundo VMI, 2022 m. rugpjūčio 15 d. jai įteikus ginčijamą Sprendimą, pareiškėja kreipėsi su skundu į VMI, o ne administracinių ginčų komisiją ar teismą, kaip buvo nurodyta Sprendime. Paskutinė Sprendimo apskundimo termino diena buvo 2022 m. rugsėjo 16 d., tačiau pareiškėja kreipėsi į teismą, praėjus 6 mėnesiams nuo skundo padavimo termino pasibaigimo ir 7 mėnesiams nuo sužinojimo apie Sprendimą momento. Taigi, teismo vertinimu, toks pačios pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas lėmė, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas ginčyti Sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja, teigdama, kad jai buvo kliudoma tinkamai realizuoti kreipimosi skundu į teismą teisę, nurodė, kad jai nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 26 d. rašto teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos 2022 m. spalio 19 d., praėjus dviem mėnesiams nuo ginčijamo Sprendimo įteikimo. Teismo vertinimu, tai neatitiko operatyvumo principo kriterijaus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas, ar antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas gali būti pripažinta objektyvia aplinkybe, sukliudžiusia savalaikiai kreiptis į teismą, pažymėjo, kad, pagal LITEKO duomenis, šios nutarties priėmimo metu pareiškėja 2021–2023 m. vien tik Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra inicijavusi daugiau nei 10 administracinių bylų procesų, kuriuose savarankiškai realizavo kreipimosi į teismą teisę. Pagal LITEKO duomenis nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų teikusi skundą dėl įvardijamo VMI administracinio akto panaikinimo ir būtų nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ar būtų atsisakyta priimti skundą dėl skundo ir formos trūkumų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad, nesuteikus antrinės teisinės pagalbos, jai buvo užkirsta galimybė kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą, yra nepagrįsta.
Teismas vertino Sprendimo apskundimo termino praleidimo priežastis kaip pareiškėjos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir darė išvadą, kad nurodomos priežastys negalėjo būti laikomos objektyviomis priežastimis, todėl netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti skundą, neatnaujinęs skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Šalies argumentai
Dėl kitų pareiškėjos patikslintame skunde nurodytų reikalavimų (2–6 skundo reikalavimai) teismas nurodė, kad patikslintame skunde pareiškėja reiškia tapačius reikalavimus, kurie buvo išdėstyti skunde.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad skundo rezoliucinėje dalyje reiškiamais reikalavimais (2 ir 3 skundo reikalavimai) pareiškėja dėstė motyvus dėl senaties termino taikymo, taip pat reiškė procesinį prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismo vertinimu, šie skundo reikalavimai negalėjo būti pripažįstami savarankiškais skundo reikalavimais. Teismas taip pat nurodė, kad 6 skundo reikalavimas yra procesinio pobūdžio, o ne materialinis reikalavimas, todėl nelaikytinas savarankišku skundo į teismą dalyku.
Dėl vykdymo veiksmų teisėtumo nagrinėjimo teismas pažymėjo, kad antstolio vykdymo veiksmų teisėtumą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šios kategorijos bylose būtent bendrosios kompetencijos teismai sprendžia, ar antstolis turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti dokumentą vykdyti ir atlikti vykdymo veiksmus. 2023 m. kovo 3 d. pareiškėja kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, yra iškelta civilinė byla Nr. 2YT-3375-323/2023 dėl antstolio veiksmų teisėtumo, priimant vykdyti Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. 2023 m. birželio 16 d. nutartimi minėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Būtent civilinėje byloje ir bus vertinami vykdymo veiksmai ir jų teisėtumas, o administracinėje byloje gali būti vertinami viešojo administravimo subjekto administracinio akto teisėtumas.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reiškiami 2, 3 ir 6 skundo reikalavimai negali būti pripažinti savarankišku skundo dalyku, todėl atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Dėl pareiškėjos reiškiamo 4 skundo reikalavimo už atsakovo piktnaudžiavimą savo teisėmis ir neteisėtą, slaptą kreipimąsi į antstolį be vykdomojo rašto ir teismo sprendimo skirti atsakovui maksimalią baudą, pusę baudos skirti pareiškėjai ir priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka nuo paskirtos baudos dydžio teismas pažymėjo, kad tai yra procesinis prašymas, kuris negali būti pripažintas savarankišku skundo reikalavimu. ABTĮ 83 straipsnis suteikia teismui išimtinę diskreciją skirti baudas už piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir kitus šiame straipsnyje numatytus atvejus, todėl tik teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecija, gali spręsti, ar yra pagrindas skirti baudą. Teismas atsisakė priimti šią skundo dalį, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsisakęs priimti skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas pažymėjo, kad patikslintu skundu nebuvo pašalinti skundo trūkumai, o būtent nebuvo suformuluotas aiškus skundo reikalavimas, apibrėžiant skundo pagrindą ir dalyką, atribojant institucijos ir antstolio veiksmus. Teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, aiškiai nurodė, kad antstolio veiksmų teisėtumo vertinimas ir vykdymo procesas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, toks ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas nurodė, kad, atsisakius priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nebuvo teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-3375-323/2023 dėl antstolio veiksmų, priimant vykdyti Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. teisėtumo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
III.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra nemotyvuota, nepagrįsta, neteisėta ir šališka, todėl naikintina, dėl šių priežasčių:
1) pareiškėjos fundamentali teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra šiurkščiai pažeista, taip pat grubiai ir šališkai yra pažeistos jos teisės, numatytos ir garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalyje, ir kitais nacionalinės ir tarptautinių normų pagrindais;
2) pirmosios instancijos teismas pareikalavo pašalinti trūkumus, kurie buvo tinkamai ir laiku pašalinti, paduodant teismui 2023 m. balandžio 3 d. patikslintą skundą šioje byloje, tačiau teismas nepagrįstai nepriėmė jo;
3) teismas nutylėjo, kad pažeidimai yra tęstiniai, nes pareiškėja, neturėdama advokato, iki šiol negali ir nuo Sprendimo priėmimo faktiškai negalėjo ir iki šiol negali apginti savo pažeistas teises ir teisėtą interesą, kadangi ji neturi teisinių žinių ir praktinės patirties mokestinių ginčų teisenoje. Pareiškėja pažymi, kad visos ankstesnės administracinės bylos buvo pralaimėtos tik dėl to, kad ji neturėjo advokato, daugelyje bylų kilo ginčas ne su VMI, o su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri sistemiškai ir piktavališkai pažeidinėjo pareiškėjos teisę byloje turėti advokatą ir bylą vesti su advokato pagalba. Tam, kad pareiškėja kvalifikuotai apgintų jos pažeistas teises ir teisėtą interesą, nepažeidžiant jokių terminų, buvo užvesta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinė byla Nr. I2-l736-386/2023 (Nr. I2-14382-386/2022 );
4) jokie procesiniai terminai nebuvo pažeisti ir net nebuvo norima jų pažeisti, dėl to nėra pareiškėjos kaltės, nes tiek VMI, tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tyčia ir suinteresuotai vilkino atlikti veiksmus. Nors pareiškėja tinkamai ir laiku 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl advokato paskyrimo būtent dėl šio ginčo su VMI, tik 2022 m. gruodžio 13 d. ji gavo sprendimą, kurį pareiškėja apskundė 2022 m. gruodžio 21 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams administracinėje byloje Nr. I2-1736-386/2023. Šioje byloje teismas priėmė 2023 m. kovo 3 d. sprendimą, kurį pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui;
5) pareiškėja dar iki 2022 m. lapkričio 21 d. sunkiai susirgo (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, todėl ji negalėjo tinkamai ginti savo pažeistas teises dėl sveikatos pablogėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-143457 panaikinimo, ir kuria atsisakytas priimti pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas vertino Sprendimo apskundimo termino praleidimo priežastis kaip pareiškėjos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir darė išvadą, kad nurodomos priežastys, lėmusios skundo padavimo termino praleidimą, negali būti laikomos objektyviomis.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad jai buvo kliudoma tinkamai realizuoti kreipimosi su skundu į teismą teisę dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuri sistemiškai ir piktavališkai pažeidinėjo pareiškėjos teisę byloje turėti advokatą ir vesti bylą su advokato pagalba, veiksmų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016 ir kt.).
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymų leidėjas sieja skundo padavimo termino eigos pradžią ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja patikslintu skundu, be kita ko, ginčijo Sprendimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 15 d. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl šio Sprendimo panaikinimo 2023 m. birželio 6 d., t. y. praėjus 7 mėnesiams nuo jo įteikimo.
Dėl nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas 2022 m. spalio 16 d. pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Sprendimo apskundimo (reg. Nr. ATP-A-2022-00152), kuriame pareiškėja pažymėjo, kad ji nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 ar 75 proc.), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-A-2022-00152 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos T. Ž. skundą, netenkino jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1561-1047/2023 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai buvo (turėjo būti) suprantami esminiai Sprendimo elementai, t. y. Sprendimą priėmęs subjektas, pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos, Sprendimo priėmimo pagrindas, jo apskundimo tvarka ir kt. Administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo įvertinti Sprendimo neapskundimo per nustatytą terminą pasekmes, o, pasirinkdama pasyvų vaidmenį ir delsdama kreiptis antrinės teisinės pagalbos (pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, praėjus dviem mėnesiams nuo Sprendimo gavimo) bei laukdama, kol ji bus suteikta, praleido terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo pateikti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisinių žinių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja nesuprato jai Sprendimu sukeliamų teisinių pasekmių.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui paduoti dėl sveikatos būklės gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu sveikatos sutrikimas buvo tokio pobūdžio, kad jis apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens sveikatos sutrikimai laikytini svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti tai, ar jie buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl šių sveikatos sutrikimų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir tinkamai į jį reaguoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-234-415/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos su atskiruoju skundu pateikta pažyma patvirtina, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Taigi pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą, jau praėjus Sprendimo apskundimo terminui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir negalėjo laiku pateikti skundo.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškėjos reiškiami skundo reikalavimai yra abstraktaus pobūdžio, pagal juos negali būti apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos.
Pareiškėja pateiktame patikslintame skunde nurodė tapačius 2–6 reikalavimus, kurie buvo reiškiami skunde.
Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos reiškiami 2, 3, 4 ir 6 skundo reikalavimai negali būti pripažinti savarankišku skundo dalyku, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, teismui atsisakius priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nebuvo teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą).
Dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyto 5 reikalavimo (priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtos 5 000 Eur dydžio neturtinės (moralinės) žalos kompensaciją ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos įstatymo numatyta tvarka) pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šį reikalavimą atsisakoma priimti kaip išimtinai išvestinį skundo reikalavimą, reiškiamą iš ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartyje apskritai nebuvo pasisakyta dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, nebuvo nurodyti šio skundo reikalavimo trūkumai.
Pareiškėja, savo procesiniuose dokumentuose dėstydama argumentus dėl neturtinės žalos, teigia, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl nepriemokos 4 metus ir 4 mėnesius, jis sąmoningai nori neteisėtai praturtėti pareiškėjos sąskaita, piktavališkai persekioja pareiškėją, padarė pareiškėjai įvairių nuostolių, išlaidų, nes pareiškėjai reikėjo rinkti įrodymus, pergyventi, patirti stresą, nervinę įtampą, sugaišti labai daug asmeninio laiko, tai sukėlė pareiškėjai stresą, nemigą, dvasinius bei fizinius išgyvenimus ir skausmus, pablogėjo pareiškėjos sveikata, teko vartoti daug vaistų, gydytis, atsirado kitų rimtų pasekmių. Pareiškėja vertino jai padarytą neturtinę žalą 5 000 Eur dydžio suma, kuri, pareiškėjos teigimu, turi būti priteista iš atsakovo. Taigi pareiškėja kildina jos patirtą neturtinę žalą ne tik iš ginčijamo Sprendimo, bet ir kitų atsakovo veiksmų.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-556/2022).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 5 pareiškėjos skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis keistina, panaikinant teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, šios skundo dalies priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliekant nepakeistą. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant šios skundo dalies priėmimo klausimą ir kylant abejonių dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), iš kurių pareiškėja kildina jos galbūt patirtą neturtinę žalą, apimties, ir kitų aplinkybių, susijusių su šiuo skundo reikalavimu, pirmosios instancijos teismas turi galimybę nustatyti pareiškėjai terminą šiems skundo trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.