Kauno apygardos teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-2509-633/2016, dokumentinio proceso tvarka tenkino ieškovo A. M. ieškinį, priteisė solidariai iš atsakovų E. V. ir R. V. 12 221,96 Eur skolos, 1 677,59 Eur kompensacinių palūkanų iki ieškinio padavimo dienos (2016-11-23), 5 (penkių) procentų metines kompensacines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovai E. V. ir R. V., atstovaujami advokato padėjėjo Evaldo Pocevičiaus, 2017 m. spalio 23 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. preliminaraus sprendimo pateikti, atnaujinus terminą – panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovo A. M. ieškinį atmesti.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė.Pareiškėjai (atsakovai) E. V. ir R. V., atstovaujami advokato padėjėjo Evaldo Pocevičiaus, pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2509-633/2016 bei panaikinti 2016 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo A. M. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas patirtas atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (paaiškėjus naujoms aplinkybėms), 7 punkto (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), 8 punkto (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas), 9 punkto (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) pagrindais.Prašyme nurodė, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes atsakovams tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas ir kitas asmuo – V. V. – veikdami išvien, apgaulės būdu įtikino atsakovus pasirašyti net šešis tai pačiai prievolei užtikrinti išduotus vekselius, tačiau, pasinaudodami atsakovų geranoriškumu, ne visuomet naujo vekselio išdavimo metu sunaikindavo ar grąžindavo ankstesnį vekselį. Tokiu būdu ieškovas ir trečiasis asmuo V. V., galimai iš anksto susitarę, įvykdė veikas, kurios galimai pasižymi ir nusikalstamos veikos požymiais (BK 181, 182 ir 183 straipsniai). Atsakovų nuomone, 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, būtent V. V., teisių ir pareigų. Kaip buvo nurodyta aukščiau, atsakovai yra dalinai atsiskaitę pagal vekselį 4 ir tinkamai bei galutinai atsiskaitę pagal vekselį 5. Tiek vekselį 4, tiek vekselį 5 atsakovas išdavė V. V. naudai. Tuo tarpu vekselis 2, kurio pagrindu šioje byloje ieškovui A. M. priteistos sumos, išduotas A. M. naudai, nors užtikrina tą pačią prievolę. Pažymi, jog visi atsakovų nurodyti vekseliai (vekselis1, vekselis2, vekselis3, vekselis4, vekselis5, vekselis6) yra išduoti (arba buvo surašyti) siekiant užtikrinti tą pačią atsakovo prievolę ieškovui, pagal šalių žodinį susitarimą. Indosuodamas vekselį5 A. M., o vėliau šiam jį indosavus A. D., su kuriuo atsakovė tinkamai atsiskaitė ir prievolė pasibaigė, V. V. sudarė sąlygas atsakovų prievolei pasibaigti ir ji pasibaigė. Tačiau nepaisant to, jog atsakovų prievolė pasibaigė, ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, ją neteisėtai atnaujino. Pateikdamas ieškinį teismui ieškovas „susigrąžino“ žodiniu susitarimu šalių sukurtą prievolę ir ėmėsi ją įgyvendinti antrą kartą. Tokiu būdu ieškovas pažeidė ne tik atsakovų teises, tačiau ir trečiojo asmens V. V. bei galimai A. D. teises. Dėl to procesas turi būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Atsakovų įsitikimu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir šią klaidą privaloma ištaisyti. 2016 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimą priėmė teisėjas A. V., kuris, pateikus motyvuotą prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams šioje byloje pateikti, 2017 m. spalio 26 d. nutartimi nusišalino nuo tolimesnio civilinės bylos nagrinėjimo. Ieškovas A. M. žinojo apie teisėjo A. V. ir V. V. artimus ryšius, todėl sužinojęs apie teismo sudėtį, jau pats ieškovas privalėjo reikšti teismui nušalinimą. Procesas turi būti atnaujinamas, nes ginčo atveju sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o priimtame 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariame sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida. Teismas netyrė, ar ieškovas įvykdė sąlygą skolos prievolei atsirasti – ar perdavė pinigus. Be to, teismas netyrė ir nesiaiškino, ar dalis paskolintų lėšų (o gal ir visos) yra grąžinta. Šios aplinkybės teismui nenurodė ir ieškovas (nors jam buvo žinoma, jog prievolė yra pasibaigusi), nors, kaip patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo sprendimo priėmimo metu (o taip pat ir ieškinio pateikimo metu) vekseliu užtikrinta prievolė jau buvo įvykdyta ir pasibaigusi. Tokie netinkami materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pavyzdžiai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, todėl būtina atnaujinti procesą ir ištaisyti padarytus pažeidimus.Ieškovas A. M. atsiliepimu į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atskiruoju skundu pareiškėjai E. V. ir R. V., atstovaujami advokato M. T., prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2509-633/2016. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes, o tai sąlygojo nepagrįstą išvadą, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Byloje pareiškėjai įrodinėja, jog buvo ieškovo ir kito susitarusio asmens V. V. apgauti. Ieškovas ir V. V., siekdami asmeninės naudos, pasinaudodami atsakovų pasitikėjimu ir teisiniu neišprusimu, t. y. visišku vekselių, kaip civilinės apyvartos priemonių, reglamentuojamu netgi atskiru įstatymu, neišmanymu, įtikino juos per tęstinį laiką pasirašyti mažiausiai 6 skirtingus vekselius, kurie visi skirti užtikrinti tą pačią prievolę. Dalis vekselių originalų atsakovams buvo grąžinta, kita dalis – ne. Nors pareiškėjai šias aplinkybes ir nurodė, o ieškovas jokiais įrodymais jų nepaneigė, tačiau teismas netyrė ir nesiaiškino, ar nurodyti vekseliai skirti užtikrinti tą pačią prievolę ar skirtingas. Atsakovų nuomone, toks teismo įrodymų vertinimo laipsnis yra netinkamas, neužtikrina pakankamo bylos medžiagos ištyrimo ir nesudaro sąlygų byloje nustatyti ieškinį esant pagrįstu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pateikė duomenis, patvirtinančius ieškinio nepagrįstumą.Teismo sprendimas, kol jis nėra pradėtas vykdyti, tik suteikia (patvirtina) teisę, tačiau jos neįgyvendina, todėl teismo priešingas teiginys yra iš esmės neteisingas. Teismas akivaizdžiai nesuprato ieškovo ir trečiojo asmens apgaulės mąsto, nesigilino į atsakovų motyvus, teigdamas, esą atsakovai, jau teismui priėmus preliminarų 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir jiems jį įteikus, neva turėjo suprasti nesąžiningų ieškovo veiksmų esmę. Tai, kad atsakovai nepateikė byloje prieštaravimų, teismas laiko faktu pripažįstant ieškinį. Šioje vietoje teismo motyvacija yra nelogiška ir iš esmės neteisinga.Preliminarus teismo sprendimas priimtas 2016 m. gruodžio 6 d., kai tuo tarpu prievolę, kurią preliminariu sprendimu teismas pripažino ieškovo naudai, atsakovai buvo įvykdę kitiems asmenims (V. V. ir A. D.) dar 2016 m. spalio 6 d. Ieškovas atsakovę R. V. patikino, kad vykdyti preliminaraus teismo sprendimo jis neketina. R. V. manė, kad ieškinys pareikštas dar galimai nežinant apie tinkamą atsiskaitymą, be to, teisinio išsilavinimo ji neturi, teisme iki šiol nėra buvusi, teismo procese nėra dalyvavusi, todėl ieškovas ją įtikino, kad nieko daryti jai nereikia. Atsakovas E. V., kaip nurodyta prašyme dėl proceso atnaujinimo, Lietuvoje nurodytu metu išvis negyveno, procesiniai dokumentai jam asmeniškai nebuvo įteikti. Tą patvirtina ir pagrindinėje byloje esantys dokumentai, kurie patvirtina teismo bandymus įteikti jam procesinius dokumentus papildomai.Ieškovas savo pažadą nesiimti priverstinio išieškojimo, nes atsakovai yra tinkamai atsiskaitę, vykdė iki pat 2017 m. rugsėjo 11 d., kuomet kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apie tai ieškovas atsakovų neinformavo, sąmoningai slėpė šią informaciją. Atsakovų nuomone, toks ieškovo pozicijos dėl šalių prievolių pasikeitimas, yra akivaizdžiai naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri atsakovams nebuvo žinoma iki ieškovui pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai neįžvelgė aiškių teisės normų taikymo klaidų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovai aiškiai nurodė, kad teismas priimdamas preliminarų sprendimą netyrė, ar ieškovas apskirtai pinigus atsakovams perdavė, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors vadovaujantis teismų praktika, tai yra esminė aplinkybė vertinant realinio sandorio, taigi ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Ieškovo pateiktame vekselyje, dėl kurio kilo ginčas, nėra jokių įrašų apie šiame dokumente nurodytos pinigų sumos perdavimo atsakovui faktą. Apskritai šiame vekselyje nėra nurodyta, kad jis kyla iš paskolinių teisinių santykių. Be to, ieškovas nepateikia jokių papildomų įrodymų, iš kurių būtų aišku, jog atitinkamas vekselis buvo išrašytas būtent paskolos teisinių santykių tarp šalių pagrindu. Jokių pinigų atsakovai iš ieškovo nesiskolino, vekselis buvo išrašytas kaip kompensacija už atsakovų naudai anksčiau lizinguotą automobilį bei prievolės įvykdymo V. V. užtikrinimo priemonė. Vien šios faktinės aplinkybės netinkamas nustatymas preliminariame sprendime yra pakankamas proceso atnaujinimo pagrindas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. M., atstovaujamas advokato Vidmanto Ravinio, prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nuodugniai ir detaliai pasisakė dėl visų pareiškėjų nurodytų argumentų bei motyvų, savo išvadas išdėstydamas skundžiamoje teismo nutartyje. Pareiškėjams negali būti nežinomos aplinkybės apie jų pačių nurodytus bei atliktus veiksmus. Todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusios tos aplinkybės, kurios buvo ir galėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Juk patys pareiškėjai geriau nei bet kuris kitas asmuo žino ir turi žinoti kada, kam ir už ką jis yra išrašęs vekselius, nes jie yra išrašomi asmeniškai paties skolininko. Todėl negali taip būti taip, kad atsakovai nežinotų apie veiksmus, kuriuos patys ir atliko.Akivaizdu, kad atsakovai (pareiškėjai) būdami sąžiningi bei tinkamai reaguodami į savo teisių apsaugą, gavę teismo sprendimą ir matydami, kad jis nėra teisingas, kad jame neteisingai išdėstytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas jokios reikalavimo teisės neturi, ne tik kad galėjo, tačiau ir turėjo į tai reaguoti teismui pateikdami argumentus, motyvus ir įrodymus, paneigiančius ieškovo poziciją bei teismo sprendime išdėstytas aplinkybes. Tačiau pareiškėjai, gavę teismo sprendimą, į tai niekaip nereagavo.Byloje yra antstolės S. Ž. patvarkymas apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei 2016 m. gruodžio 6 d. turto aprašas, kuriuo areštuotas ne tik pareiškėjų turimas nekilnojamasis turtas, tačiau ir piniginės lėšos banko sąskaitose. Minėti dokumentai taip pat buvo pateikti pareiškėjams ir apie juos atsakovai žinojo, patys susiekė su ieškovu bei bandė skolos sumokėjimo klausimą spręsti geruoju. Patys pareiškėjai ieškovui nurodė, kad jie turi turto, t. y. yra įsigiję 3,0877 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kad jame yra įregistravę ūkininko sodybą, kad žemės sklype yra iškasta kūdra bei pastatyti statiniai su visais reikalingais leidimais. Pareiškėjai sutiko už skolą perleisti ieškovui minėtą turtą. Ieškovas pareiškėjų turto perimti nesutiko, todėl atsakovai prašė nepradėti priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, nes norėjo patys parduoti savo turtą kitiems pirkėjams už didesnę sumą. Pareiškėjams ilgą laiką patiems neradus pirkėjo ir su ieškovu neatsiskaičius, ieškovas ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo, o į antstolio kontorą – dėl priverstinio vykdymo.Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad neva jie prievolę įvykdė kitiems asmenims 2016 m. spalio 6 d., o teismo sprendimas priimtas 2016 m. gruodžio 6 d. Jeigu taip iš tiesų būtų buvę, tai pareiškėjai jau tuo metu turėjo suvokti, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir imtis atitinkamų savo teisių gynimo priemonių, tačiau to nepadarė. Tai rodo, kad su priimtu teismo sprendimu jie sutiko. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos R. V. 2017 m. sausio 16 d. ieškovui siųstas el. laiškas. Anot ieškovo, pareiškėjai yra nesąžiningi ir tokiais savo veiksmais bando vilkinti priteistos sumos išieškojimą.Paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šiuo atveju pareiškėjai apie teismo sprendimą sužinojo 2016 m. gruodžio 10 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2017 m. lapkričio 8 d., iš esmės po metų laiko, taigi, praleidus įstatyme nurodytą terminą. Pareiškėjai žinodami apie priimtą teismo sprendimą nuo pat jo gavimo dienos (2016-12-10) galėjo teismui reikšti tiek prieštaravimus, tiek ir kitus prašymus, tačiau to nedarė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jokio intereso šioje byloje neturi, nagrinėjama byla jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms neturi ir negali turėti. Apeliantai visiškai nepagrįstai kalba apie kažkokią tariamą apgaulę, siekiant asmeninės naudos sau. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi bylos išsprendimas jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms neturi ir neturės.