- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- e2-67-503/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00402-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- O. L.
- Atsakovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. patikslintą ieškinį atsakovei E. V., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. O. L. (toliau – ieškovė) 2023-08-25 patikslinto ieškinio reikalavimais (DOK – 37969) iš esmės teismo prašė :
pripažinti jai (ieškovei) teisę be atsakovės E. V. (toliau – atsakovė) sutikimo pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“, j. a. k. 124110246, buv. adr. Lvivo g. 25-101, 09320 Vilnius, nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal UAB „Arvimeda“ parengtus kadastrinius matavimus;
priteisti jos (ieškovės) naudai jos turėtas išlaidas už žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų parengimą iš atsakovės proporcingai jos turimai sklypo daliai – 400,00 Eur;
nustatyti žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal jos (ieškovės) pateikiamą žemės sklypo naudojimo planą :
E. V. naudosis 225/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „A“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „A“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini);
O. L. naudosis 450/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „B“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „B“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini);
Lietuvos Respublika naudosis 225/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „C“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „C“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini).;
priteisti ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Anksčiau aprašytiems reikalavimams pagrįsti, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog
pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (priedas Nr. 1) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ploto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: E. V., 225/900 žemės sklypo; O. L., 450/900 žemės sklypo; Lietuvos Respublikai (patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), 225/900 žemės sklypo.
Žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, dėl ko tikslus plotas ir ribos nėra žinomi ir tikslūs. Siekiant išsiaiškinti bendroje nuosavybėje su atsakovu ir trečiuoju asmeniu turimo žemės sklypų tikslų plotą bei ribas, taip pat įgyvendinti nuosavybės turinį sudarančias teises yra būtini tikslūs žemės sklypo kadastriniai duomenys. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į UAB „Arvimeda“, kuri pagal kadastrinių matavimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), parengė žemės sklypo detalius kadastrinius matavimus (priedas Nr. 2). Už šių kadastrinių duomenų parengimą ieškovė patyrė 1.600,00 Eur išlaidų (priedas Nr. 3). Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus atsakovė buvo kviečiama ir informuojama apie žemės sklypo atliekamus matavimus, šių veiksmų atlikimo laiką, tačiau nors matavimus atliekant dalyvavo atsakovės atstovė M. P., tačiau ji atsisako pasirašyti žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentuose (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose Nr. 1 ir 2 bei žemės sklypo planuose). Nors minėtus dokumentus NŽT pasirašė, tačiau be atsakovės sutikimo ieškovė negali suderinti su NŽT parengtos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos bei pakitusius žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsakovei nepasirašant atlikto žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, t. y. žemės sklypo planuose bei jų ribų paženklinimo aktuose, yra užkertamas kelias ieškovei užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą bei įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis, žyminčius tikslias žemės sklypo ribas, jo plotus, taip įgyvendinti savo turimas teises į bendrą su atsakove turtą. Toks atsakovės elgesys, kai be rimtos ir aiškios priežasties yra atsisakoma pasirašyti patikslintų kadastrinių matavimų žemės sklypo planuose ir jo ribų paženklinimo aktuose, sukuria situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl pakitusių žemės sklypo kadastrinių duomenų fiksavimo valstybės registruose vykti negali. Tokius atsakovės veiksmus ieškovė vertina kaip neatitinkančius Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintų prievolių bendraturčiams dėl naudojimosi bendra nuosavybe ir pažeidžiančius ieškovės interesus, todėl prašo pripažinti ieškovei teisę užbaigti žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą be atsakovės sutikimo.
Ieškovė, siekdama įgyvendinti bendraturčių teisėtus interesus, susijusius su bendrai priklausančiu žemės sklypu, nustatant tikslų jo plotą bei ribas, turėjo išlaidų kadastrinių matavimų atlikimui. Ieškovės nuomone, šios išlaidos yra sietinos ne tik su jos, bet ir atsakovės teisėtais interesais, todėl atsakovė privalo jai kompensuoti proporcingas jos turimai daliai bendroje nuosavybėje patirtas išlaidas kadastrinių matavimų atlikimui. Ieškovė už kadastrinius matavimus patyrė 1.600,00 Eur išlaidų. Žemės sklypo kadastrinių matavimų išlaidos yra proporcingos turimai daliai. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 225/900 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko proporcingai turimai daliai jos išlaidos už šio žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą sudaro 400,00 (225x1600/900) Eur. Šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė pareiškė reikalavimą leisti įregistruoti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius duomenis pagal UAB „Arvimeda“ parengtą žemės sklypų kadastrinių matavimų bylą be atsakovės kaipo bendraturtės sutikimo. Toks ieškovės pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jai priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis) ir ieškovės, kaip vienos iš žemės sklypo savininkių, pageidavimas įregistruoti po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo ribas ir plotą yra teisėtas.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo <...> atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastre (toliau vadinama – kadastras) registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nuostatų 65 p. nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tik tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams (67 p.). Nuostatų 84 p. nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 ar 4 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą, ieškovė, nesant atsakovės sutikimo negali teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniu padaliniu bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktų kadastrinių matavimų, atliktų UAB „Arvimeda“. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja suteikti jai teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti.
Dėl išlaidų už kadastrinius matavimus atlyginimo pasisakytina, kad CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai turimai daliai taip pat privalo vykdyti su bendru daiktu susijusias prievoles, padengti su naudojimusi ir daikto išlaikymu susijusias išlaidas. Ieškovės lėšomis buvo atlikti šalims priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, už kuriuos pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą Serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo UAB „Arvimeda“ 1.600,00 Eur. Kadastriniai matavimai atlikti ir atsakovės interesais, todėl dalį, proporcingai valdomai bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti atsakovė.
Ieškovė vadovaudamasi CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, siekė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką visų žemės sklypo bendraturčių (ieškovės ir atsakovės) tarpusavio susitarimu, tačiau nepavyko. Atsakovė jokių alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nepateikė. Laikydamasi proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų, ieškovė atliko visus veiksmus, siekdama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bendraturčių susitarimu, tačiau tarpusavio susitarimas nesudarytas, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina teismo.
Dėl to ieškovė prašo teismo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus daiktas numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tvarką, kokia nurodyta pridedamuose žemės sklypo naudojimo planuose (priedai 4, 5), būtent:
žemės sklypo bendraturtė E. V. naudosis 225/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „A“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „A“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini).
žemės sklypo bendraturtė O. L. naudosis 450/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „B“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „B“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini).
žemės sklypo bendraturtė Lietuvos Respublika naudosis 225/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „C“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „C“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio 9 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Teismai praktikoje išaiškino taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:
teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises;
adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje;
socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007);
naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.);
faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį.
Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
Ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus: žemės sklypo naudojimo plane nustatytos realiosios dalys atitinka idealiąsias; viso sklypo dalys turi susisiekimą su viešuoju keliu, tai leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi bei užtikrinti bendraturčiams galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą; ribos nustatytos aiškiai, išvengta bet kokių neaiškumų ir užkirstas kelias tuo pagrindu kilti ginčams ateityje. Dėl to laikytina, kad yra visi pagrindai nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, remiantis ieškovės pateiktais žemės sklypo planais.
Atsiliepimas
2023-09-15 atsiliepimu (DOK-41056) į ieškovės reikalavimus (argumentus) atsakovė nurodė, jog su ieškovų anksčiau aprašytais reikalavimais (argumentais) nesutinka. Ieškovė nurodė, kad siekiant išsiaiškinti bendroje nuosavybėje su atsakove ir trečiuoju asmeniu turimo žemės sklypų tikslų plotą bei ribas, kreipėsi į UAB „Arvimeda“, kuri pagal kadastrinių matavimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), parengė žemės sklypo detalius kadastrinius matavimus ir už šių kadastrinių duomenų parengimą ieškovė patyrė 1.600,00 Eur išlaidų. Tačiau atliekant matavimus dalyvavo ir atsakovės atstovė M. P., tačiau ji nepasirašė žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentuose, kadangi žemės sklypo ribos buvo braižomos netiksliai, neteisingai dedami taškai, ne pagal grąžintos žemės dokumentą. Pažymėjo, kad 2023-06-26 atsakovė gavo žemės sklypo dokumentą, pagal kurį buvo grąžinta žemė (Priedas Nr. I). Atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas yra nepakitęs, likęs toks pats kaip žemės grąžinimo metu (duomenys neskelbtini) (suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo dalis išlikusi deklaravimui (duomenys neskelbtini) žemę ((duomenys neskelbtini)) grąžino trims savininkams: T. L., E. V., L. S. V.. Pateiktame dokumente yra pasirašę visi trys savininkai ir AB „Hidroprojektas“ inž. A. M.. (duomenys neskelbtini) sklypą padalinant į tris dalis - iš vakarinės pusės E. V. 2,25-65 m. į plotį rytų pusėn, toliau T. L. (dabar O. L.) 130 m. į rytų pusę, L. S. V. (dabar Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT) 2,25. Tad pagal 1998 m. žemės grąžinimo planą turi būti nustatyta naudojimosi tvarka ir padaryti geodeziniai planai.
Šalies argumentai
Bendros ribos yra žinomos tiek atsakovės atstovei M. P., tiek ieškovei, nes kaip nurodo atsakovė, per žemės grąžinimą abi stovėjo viena šalia kitos bei yra nuosavybės ribas rodantys 4 taškai (Priedas Nr. 2). Atsakovė nurodo, kad taškai ir riboženkliai buvo, o kodėl pakeista sklypo trajektorija ir sunaikinti metaliniai stulpai, kurie žymėjo 4 taškų ribas, jai nežinoma. Taigi, reikia žemės 4 taškų vietą grąžinti ten, kur jie buvo ir po to nukelti du gyventojus nuo (duomenys neskelbtini) sklypo ir tik tuomet bus galima tiksliai ir teisingai nubraižyti kadastrinius matavimus.
Pasak atsakovės, 2006 m. rudenį, prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo išskaidymo dalyvavo ieškovė, pasikvietusi matininką A. R., kuris tuo metu gyveno pas ieškovės tėvus T. ir A. L. ir pakeičia (duomenys neskelbtini). sklypo brėžinius. Atsakovė nurodo, kad prie šio projekto pakeitimo buvo pakviesti E. V. sūnus P. V. ir S. L. V. sūnus S. V., nors šie asmenys įgaliojimų neturėjo. Atsakovės teigimu, ji 2006 m. teikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti (Atsakovės 2022-06-27 atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 1), bet 2007 m. ši paraiška nebepriimama, nes kaip Atsakovė suprato, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas buvo pakeistas, todėl nuvyko į Vilkaviškio Nacionalinės žemės tarnybos skyrių ir žemėlapyje pamatė, kad ieškovė buvo „įklojusi“ į Atsakovės žemės sklypo dalį savo tėvo A. L. pagal paveldėjimą sklypo dalį 80 arų žemės.
Atsakovei yra žinoma, kad į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą yra įnešta kaimyninio sklypo žemės, kur yra parašyta (duomenys neskelbtini), pasak atsakovės, šiame sklype faktiškai žemės tiek nėra bei sekančiame lape, kur žemės sklypo plotas nurodomas (duomenys neskelbtini) m², faktiškai žemės yra maždaug 22 arai, o nurodoma 0,9813. Atsakovei paliekant naudoti realiai esančią žymiai mažesnę dalį, jos, kaip bendraturtės teisės būtų nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžiamos. Ir dar, kaip minėta, į šitą sklypą yra įneštas Ieškovės tėvo A. L. pagal paveldėjimą sklypo dalis 80 arų žemės ir parašyta (duomenys neskelbtini) sklypas. Atsakovė skambino matininkui A. M. ir prašė atvykti į vietą bei parodyt kaip taip subraižyta vienas projektas ant kito, bet jis taip ir neatvyko. Vadovaujantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Marijampolės filialo Vilkaviškio rajono gyventojų aptarnavimo biuro išduoto Pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį 9.2. punktu „kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutai šiame žemės sklype: NĖRA “ (Priedas Nr. 3).
Ieškovė pareiškė reikalavimą leisti įregistruoti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius duomenis pagal UAB „Arvimeda“ parengtą žemės sklypų kadastrinių matavimų bylą be atsakovės (bendraturtės) sutikimo, tačiau dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo ir priteisti ieškovės naudai jos turėtas išlaidas už žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų parengimą iš Atsakovės proporcingai jos turimai sklypo daliai - 400,00 Eur, kadangi kaip minėta, žemės sklypo ribos nubraižytos netiksliai, neteisingai sudėti taškai, nesivadovaujant grąžintos žemės dokumentu.
Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytina, jog naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sąlygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iš jo būtų gaunama maksimali nauda. Šiuo atveju pripažinus ieškovei teisę be atsakovės sutikimo pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“, j. a. k. 124110246, nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal UAB „Arvimeda“ parengtus kadastrinius matavimus bei nustačius žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal ieškovės pateikiamą žemės sklypo naudojimo planą, būtų pažeistos atsakovės kaip bendraturtės teisės ir interesai, atsakovė nebegalėtų gauti maksimalios naudos iš jai priklausančio žemės sklypo ploto.
Atsakovė nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo, nes ieškovės pateikiamas Žemės sklypo naudojimo planas, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, neatitinka realios ginčo žemės sklypo situacijos.
Ieškovė nurodo, kad atsakovei turėtų būti skiriama naudoti „A“ dalis, tačiau atsakovei paskiriant naudoti šią dalį, būtų pažeistos atsakovės teisės, teisėti interesai, teisėti lūkesčiai.
Atsakovei prašoma nustatyti naudoti „A“ žemės sklypo dalis yra užstatyta tvoromis, šioje dalyje yra prikalta įvairių kuolų, riboženklių. Į „A“ žemės sklypo dalį tiek pati Ieškovė, tiek asmuo, nesantis įtrauktas į šią bylą - A. B., yra įsinešę savo žemę. Tad „A“ dalis realiai neatitinka 225/900 Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies. Ieškovės pateiktas brėžinys yra formalus, neatitinka esamos situacijos. Atsakovei su Ieškovės ieškiniu sutinkant, būtų nepagrįstai ir neproporcingai suvaržoma Atsakovės nuosavybės teisė, nes atsakovė realiai negalėtų naudotis 225/900 žemės sklypo dalimi, nors žemė Atsakovei yra itin svarbi užsiimti ūkine veikla (Atsakovės 2022-06-27 atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 1). Kaip matyti iš priedo, atsakovė dideliais kiekiais išgauna pieną, laukuose augina bulves, pievų reikia ganykloms ir pan. Taip pat atsakovė yra sudariusi Panaudos sutartį su P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 4) dėl lauko Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip matyti yra sumažėję žemės ūkio naudmenų, kaip nurodo atsakovė, dėl to, kad 2021 m. ieškovė įnešė savo tėvo A. L. sklypą į atsakovės žemės sklypą. P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruodavo lauko Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ha iki 2021 m. (Priedas Nr. 5), o po to atsakovė nurodo, kad žemės sklypas sumažėjo dėl ieškovės veiksmų.
Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas - šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
Atsakovė, nesutikdama su pateiktu projektu, tačiau neinicijuojanti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, turi teisę teikti prieštaravimus (CPK 178 straipsnis).
Šiuo atveju ieškovės prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti patvirtinama, nes, kaip minėta, Atsakovei prašoma nustatyti naudoti „A“ žemės sklypo dalis yra užstatyta tvoromis, šioje dalyje yra prikalta įvairių kuolų, riboženklių, pagal kuriuos neįmanoma suprasti tikslių ginčo žemės sklypo ribų. Į „A“ žemės sklypo dalį tiek pati Ieškovė, tiek asmuo, nesantis įtrauktas į šią bylą - A. B., yra įsinešę savo žemę. Tad „A“ dalis realiai neatitinka 225/900 Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies. Neatsižvelgus į tai ir nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės prašomą žemės sklypo naudojimo planą, būtų maksimaliai patenkinami tik ieškovės interesai, o ateityje būtų užprogramuojami dar didesni konfliktai.
Kaip teismų praktikoje išaiškinta, naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Šiuo atveju nustačius tikrą „A“ dalies dydį, būtų matoma, kad jis neatitinka 225/900 žemės sklypo dalies, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovei paliekant naudoti realiai esančią žymiai mažesnę dalį, jos, kaip bendraturtės teisės būtų nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžiamos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju planas yra tik formalus, jis neatitinka realios situacijos. Matininkas, braižęs planą - A. M., planą nubraižė be kitų, į „A“ dalį neteisėtai įsiterpusių / įterptų sklypų, be užstatytų tvorų, nenurodant visų „A“ dalyje esančių susmaigstytų kuolų, riboženklių, žyminčių neaiškias ribas, ir pan.
Remiantis tuo, kas išdėstyta šiame atsiliepime, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas.
2023-09-12 atsiliepimu (DOK-40380) į ieškovės reikalavimus (argumentus) trečio asmens atstovas nurodė, jog ginčas kilo tarp ieškovės ir atsakovės E. V.. Žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso E. V., O. L. ir L. S. V., po kurio mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos. Nacionalinė žemės tarnyba civilinėje byloje Nr. e2-67-503/2023 buvo įtraukta į procesą kaip atsakovė. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė UAB „Arvimeda“ matininko A. M. parengtą Žemės sklypo naudojimosi plano projektą, kuriame nurodyta, jog Žemės sklypo bendraturtė E. V. naudosis žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, Žemės sklypo bendraturtė O. L. naudosis žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, o Žemės sklypo bendraturtė Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“. Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyrius nagrinėdamas ieškovės pateiktą Žemės sklypo naudojimosi plano projektą, kurio pagrindu teismo prašoma nustatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, vertino ar matininko parengtas Žemės sklypo naudojimo plano projektas atitinka maksimalaus visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų derinimo kriterijus, kitus žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat ar pagal ieškovės pateiktą Žemės sklypo naudojimosi plano projektą gali būti nustatyta ir teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta vietovės kadastro žemėlapyje kiekvieno žemės sklypo naudojimosi tvarka. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte prie teritorijų, pažymėtų indeksu „A“, „B“ ir indeksu „C“, patekimas galimas, kadangi Žemės sklypas pietinėje dalyje ribojasi su vietinės reikšmės keliu, todėl yra privažiavimas prie visų dalių vienodomis sąlygomis, visų dalių žemės dirbimo sąlygos panašios. Tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį bei žemės teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Ieškovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriui taikos sutarties projektą.
Atsakovės, Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, Vilkaviškio skyriaus vyriausiasis specialistas D. P., vadovaudamasis atstovavimo valstybei (vyriausybei) ir (ar) Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir Lietuvos Respublikos teismuose taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. lP-85-(1.3.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 20 įsakymo Nr. 1P-192-(1.3 E.) redakcija) (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimybės sudaryti taikos sutartį su ieškove O. L.“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos probleminių klausimų komisiją (toliau - Komisija) dėl įgaliojimo sudaryti taikos sutartį suteikimo (nesuteikimo) atstovui.
2022 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyrius gavo Komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).
2023-12-05 teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose aprašytas aplinkybes. Ieškovė papildomai nurodė, jog reikalavimą dėl žemės naudojimosi tvarkos grindžia ir tuo, jog iki ginčo tarp jos ir atsakovės buvo nusistovėjusi naudojimosi žemės tvarka, kuri atitiko teismo prašomos. Tačiau atsakovė savavališkai pradėjo naudotis jos žemės dalimi, todėl kilo ginčas.
2023-12-05 teismo posėdžio metu atsakovės atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Iš esmės pakartojo atsiliepime į patikslintą ieškininį nurodytus argumentus. Prašė patikslintą ieškinį netenkinti.
2023-12-05 teismo posėdžio metu trečio asmens atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko. Iš esmės pakartojo atsiliepime į patikslintą ieškininį nurodytus argumentus.
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus nenuginčytai nustatyta, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ploto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: E. V., 225/900 žemės sklypo; O. L., 450/900 žemės sklypo; Lietuvos Respublikai (patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), 225/900 žemės sklypo.
Ieškovė sudarė sutartį su UAB „Arvimeda“ dėl šio žemės sklypo kadastrinių matavimų ir juos atlikus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius (toliau Žemėtvarkos skyrius) suderino pateiktą žemės sklypo planą. Atsakovė nepasirašo šio žemės sklypo plane ir nesutinka įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau ji neįrodė, kad žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimas pažeis jos teises. Todėl jos atsisakymas pasirašyti žemės sklypų plane ir kartu su ieškove pateikti prašymą įregistruoti nustatytus kadastro duomenis viešame registre yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovės teises.
Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atlikus kadastrinius matavimus ieškovė negali įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre šalims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų be atsakovės sutikimo. Pagal bendrąją taisyklę (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Todėl Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).
Atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir į nurodytą teismų praktiką bendraturčių ginčų bylose, ieškovai šioje byloje turi įrodyti, jog atsakovės nesutikimas įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis pažeidžia jų teises, o atsakovė turi įrodyti arba, kad ieškovai iš viso neturi teisės reikalauti atlikti kadastrinius matavimus ir nustatytus kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, arba, kad nustatytų kadastro duomenų įregistravimas pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo <...> atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovės teisę reikalauti atlikti jai ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes šis sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovės, kuri yra šio žemės sklypo savininkė, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti. Tai reiškia, kad atsakovė negali savo nesutikimo įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis grįsti tuo, jog ieškovė iš viso neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus.
Tuo tarpu atsakovės atsiliepime aprašyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Nuosavybės teisės turinį sudaro savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl tik pats savininkas gali spręsti kokiu būdu jis nori valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Savininko nuosavybės teisė turi būti ginama nuo bet kokio trukdymo savo nuožiūra įgyvendinti savo nuosavybės teises, jeigu įgyvendindamas jas savininkas nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti ne tai ar būtina atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus prieš jo pasidalijimą, o tai ar norėdami atlikti kadastrinius matavimus prieš žemės sklypo pasidalijimą ieškovė pažeidžia kokius nors teisės aktus ir atsakovės teises bei interesus.
Kaip minėta, šiuo atveju pagrindas atlikti kadastrinius matavimus yra tai, kad žemės sklypo ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o ieškovė pageidauja jas nustatyti (Nuostatų 3.5 punktas). Nuostatų 3.1 punkte iš tiesų yra numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, jokie teisės aktai nedraudžia nustatyti žemės sklypo ribų valstybinėje koordinačių sistemoje dar prieš rengiant žemės sklypo padalijimo ar atsidalijimo projektą. Savininko pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra savarankiškas teisėtas ir pakankamas pagrindas juos atlikti, todėl atsakovė negali reikalauti, kad ieškovė kadastrinius matavimus atliktų kokiu nors kitu pagrindu ir kitu metu nei nori ji. Ieškovė pageidauja nustatyti žemės naudojimosi tvarką ne pagal preliminarius matavimus, o pirmiau nustatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastrinius matavimus) ir tik po to nustatyti žemės naudojimosi tvarką. Tokiais veiksmais ieškovė nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes Nuostatų 3.5 punkte nurodytas pagrindas atlikti kadastrinius matavimus (savininko pageidavimas) nesiejamas su Nuostatų 3.1 punkte nurodytu pagrindu (žemės sklypo padalijimu, atidalijimu). Šie pagrindai yra savarankiški ir Nuostatai nenumato jokio privalomo veiksmų eiliškumo tarp žemės sklypo padalijimo projekto rengimo ir sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovės pageidavimu atlikti kadastriniai matavimai kaip tik ir patvirtina, kad nustačius šalių žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo plotas nekito nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Todėl ieškovės noras pirmiau įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis, o po to, vadovaujantis jais nustatyti žemės naudojimosi tvarką yra ne tik neprieštaraujantis jokiems teisės aktams, bet ir visiškai pagrįstas ir logiškas. Atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovei įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje bet kuriuo metu, kuriuo ji pageidauja tą daryti, remdamasi vien tik kadastrinių matavimų atlikimo būtinumo ar nebūtinumo kriterijumi konkrečiu metu. Šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdamos su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeidžia kitos šalies teisų ir interesų. Todėl reikalaudama atmesti ieškinį atsakovė turi argumentuotai pagrįsti kuo kadastrinių matavimų įregistravimas pažeis jos teises ir interesus. Tačiau tokių argumentų atsakovė nenurodė, o jos pateikti argumentai niekaip nepatvirtina kaip kadastro duomenų įregistravimas galėtų pažeisti jos teises ir interesus.
Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito viešojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, bendrasavininkai, todėl abi šalys turi vienodas teises pageidauti atlikti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir gali rinktis skirtingus pagrindus jiems atlikti ir skirtingą laiką kada jie pageidauja tokius matavimus atlikti. Bet ginčyti šalys gali ne nurodytą viena kitos teisę reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.
UAB „Arvimeda“ parengė žemės sklypo detalius kadastrinius matavimus. Pagal šiuos (nustatytas aplinkybes) matyti, kad matininkas ieškovės pageidavimu atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir pateikė Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieškovė, tiek matininkas padarė viską, ką numato Nuostatai, o atsakovė šių veiksmų teisėtumo nenuginčijo.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovė, turėdama nustatytus jos žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis jos nepasirašymu žemės sklypo plane, atima galimybę ieškovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Šioje situacijoje ieškovė, užsakiusi ir sumokėjusi už matininko atliktus kadastrinius matavimus, ir turėdama su Žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo planą bei tinkamai parengtą kadastro duomenų bylą, neturi pareigos nustatytų kadastro duomenų įregistravimą būtinai susieti su atsakovės nepagrįstu nesutikimu. Atsakovė turėjo ir turi tokias pat galimybes kaip ir ieškovė savo teises įgyvendinti savo norimu būdu, reikalaudama teismo keliu leisti jai atlikti reikiamus veiksmus be ieškovės sutikimo, bet ji to nedaro. Tokiu būdu atsakovė pati savo teisių neįgyvendina, savo nesutikimu įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis ji neleidžia ieškovei teisėtai veikti savo nuožiūra. Taip atsakovė sukuria ieškovei tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl jos pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų realizavimo vykti negali ir ieškovė yra priversta reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinio reikalavimą. Todėl pripažintina, kad atsakovė nepagrįstai ginčija iš esmės pačią ieškovės kaip bendraturtės teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad šalių ginčą reikia spręsti kitu būdu ji trukdo ieškovei įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiūra.
Galiausiai pažymėtina, kad ieškovės pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jai pačiai. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas bus visiems bendraturčiams aiškus, sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje. Todėl ieškinio patenkinimas niekaip negali pažeisti atsakovės teisių ir interesų kaip teigia ji pati. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo pagrįstas, todėl tenkinamas.
Ieškovė nurodo, kad UAB „Arvimeda“ už žemės sklypo kadastrinius matavimus sumokėjo 1600 Eur, todėl proporcingai atsakovės turimai sklypo daliai, t. y. 400,00 EUR prašo priteisti iš atsakovės. Kadangi priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašo atskiru savarankišku ieškinio reikalavimu ir šios sumos neprašo priteisti kaip bylinėjimosi išlaidų, tai ieškovės reikalavimas dėl minėtų išlaidų dalies už kadastrinius matavimus priteisimo materialinės teisės prasme gali būti grindžiamas tik CK 4.76 straipsniu, pagal kurį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tačiau pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti ne bet kokias su bendru turtu susijusias išlaidas, o tik išlaidas, būtinas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šiuo atveju pažymėtina, kad kadastriniai matavimai ir dėl jų patirtos išlaidos nėra būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti, nes kadastriniai matavimai nesusiję nei su žemės sklypo išlaikymu ir išsaugojimu, nei su privalomais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis. Šiame CK straipsnyje išvardintos tik tokios visiems bendraturčiams privalomos įmokos, kurias jie privalo mokėti nepriklausomai nuo jų valios. Tuo tarpu atlikti viso žemės sklypo kadastrinius matavimus pageidavo ne visi bendraturčiai, o tik ieškovė. Todėl jiems ir tenka visos su tuo susijusios išlaidos. Nors, kaip minėta, atsakovė negali ginčyti ieškovės teisės atlikti ir įregistruoti viso žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ji neprivalo atlyginti ieškovei dalies jo išlaidų, kurios atsirado prieš jos valią ir tik ieškovės iniciatyva, nes šios išlaidos nėra būtinos bendram turui išlaikyti ar išsaugoti.
Nors ieškovė prašomų priteisti 400,00 EUR išlaidų procesiniame dokumente neįvardijo kaip bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos negalėtų būti priteisimos ir kaip bylinėjimosi išlaidos, nes jų atsiradimas nepriklauso nuo to ar ieškovės teisė įregistruoti kadastrinius matavimus įgyvendinama teismo tvarka ar ne teismo keliu. Akivaizdu, kad ir tuo atveju jeigu tarp šalių nebūtų kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo, ieškovė vis tiek būtų patyrusi šias išlaidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės nusistatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, šios išlaidos iš esmės susidarė dar iki bylos iškėlimo, o ne dėl to, kad ginčą teko spręsti teisme. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti net jeigu ginčo ir nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl įvertinus tai, kad šių kadastrinių matavimų išlaidos buvo išimtinai ieškovės interesus tenkinančios išlaidos, kurias ieškovė neišvengiamai būtų patyrusi net jeigu ir nebūtų šios bylos, jos negali būti pripažįstamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovės procesinės teisės prasme kaip bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovai savo patikslintą ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo grindžia : VĮ Registrų centro išrašu; kadastrinių matavimų duomenimis; žemės sklypo planais (DOK-37969).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Šalys pripažįsta aplinkybes, kad tarp jų ir trečio asmens nėra sudarytos bendrąja daline nuosavybe valdomo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos susitarimo.
Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Pagal tai bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos, tai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant bendraturčių ginčus, teismų praktikoje yra suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Tai atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai.
Jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (transporto priemonių judėjimo, stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
Pagal formuojamą teismų praktiką nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas, privažiavimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.
Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąja dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Be to turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
Atsakovė iš esmės neginčijo, jog tarp jos ir ieškovės nuo pat žemės sklypo dalių įsigijimo pradžios buvo nusistovėjusi teismo posėdžio metu ieškovės nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią ji iš esmės teismo ir prašo nustatyti. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo nusistovėjusi ieškovės nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, teismas sprendžia ir pagal šalių anksčiau nurodytų žemės sklypo dalių įsigijimo, išviešinimo (įregistravimo viešajame registre) datas. Todėl teismas ieškovės argumentus, kad iki ieškinio teismui padavimo buvo nusistovėjusi jos nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pripažįsta pagrįstais.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovės minėtu reikalavimu, į bylą nepateikė žemės sklypo naudojimosi plano.
Ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus: žemės sklypo naudojimo plane nustatytos realiosios dalys atitinka idealiąsias; viso sklypo dalys turi susisiekimą su viešuoju keliu, tai leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi bei užtikrinti bendraturčiams galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą; ribos nustatytos aiškiai, išvengta bet kokių neaiškumų ir užkirstas kelias tuo pagrindu kilti ginčams ateityje. Dėl to teismas sprendžia, kad yra visi pagrindai nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, remiantis ieškovės pateiktais žemės sklypo planais.
Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, išvadas teismas sprendžia, kad ieškovės anksčiau aprašytas patikslintas ieškinio reikalavimas pagrįstas, todėl tenkinamas.
Be to, teismas priimdamas tokį sprendimą atsižvelgia į tai, jog atsakovė jai tinkamai pranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, - paaiškinimų nedavė. Atsakovės procesinių dokumentų analizė pagrįstai rodo, jog ji, reikšdama formalius atsikirtimus, tik palaikė M. P. interesus.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčų nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos : 1573,00 Eur (1300 + 21 proc.) Eur turėtų išlaidų už advokato paslaugas (DOK-53753); 88,00 Eur (CBP-2082) ir 109,00 Eur (DOK-37969) žyminių mokesčių, kurias teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo pateikti VĮ „Registrų centras“, j.a.k. 1241102146, nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal UAB „Arvimeda“ parengtus kadastrinius matavimus.
Nustatyti naudojimosi tvarką O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Arvimeda“ Žemės sklypo naudojimosi planą sekančiai :
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis 225/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „A“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „A“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini);
O. L. , (duomenys neskelbtini) naudosis 450/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „B“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „B“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini);
Lietuvos Respublika naudosis 225/900 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „C“; žemės sklypo plane (Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta indeksu „C“. Masyvo plotas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1770,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.