Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1482-798/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
2A-1482-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17926-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1482-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17926-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),

kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovės A. B. atstovei advokatei G. J. S., atsakovo R. K. atstovei advokatei I. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovės A. B. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. K. (išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., prašydama priteisti iš atsakovo dukters V. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2011-11-02 iki V. K. sulauks pilnametystės, pinigus, skirtus dukters išlaikymui, pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą banke AB SEB bankas bei paskiriant ieškovė dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo dukters V. K. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-11-02 iki 2011-11-02 už 36 mėnesius po 600 Lt/mėn., t. y. 21 600 Lt įsiskolinimą, pervedant šią sumą į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą banke AB SEB bankas bei paskiriant ieškovę dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui, su kuriuo nebuvo sudarę santuokos, 2002-07-02 gimė dukra V. K.. Jau penkerius metus atsakovas visiškai materialiai nebesirūpina savo dukra, nereaguoja į prašymus prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas dukters išlaikymui turi skirti bent po 600 Lt per mėnesį. Atsakovas su V. matosi retai, nes ieškovė su dukra gyvena užsienyje, bet stengiasi, kad vaikas su tėvu matytųsi. Kai dukra grįžta į Lietuvą, atsakovas padengia vaiko laisvalaikio pramogų išlaidas, kelis kartus nupirko rūbų. Nurodė, kad atsakovas yra UAB „Dažuva“ akcijų savininkas, turi nekilnojamojo turto, yra minėtos įmonės direktorius. Ieškovė šiuo metu dirba „National Society of Epilepsy“. Metinis darbo užmokestis apie 120 000 Lt (vidutiniškai 8500 Lt/mėn.). Taip pat gauna 304 Lt/mėn. valstybinę pašalpą, kuri skiriama Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems vaikams. Nors, atsižvelgiant į Lietuvos pragyvenimo lygį, ieškovės pajamos atrodo didelės, tačiau vien mokestis už namo nuomą sudaro 2470 Lt/mėn. Taip pat kiekvieną mėnesį moka bankui paskolą po 320 eurų (1105 Lt). Nurodė, kad bendra suma, reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra 3000 Lt. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-11-02 iki 2011-11-02 už 36 mėn. po 600 Lt/mėn., t. y. 21 600 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti, nustatyti mokamo išlaikymo dydį dukters V. K. naudai po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks nepilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki šiol su ieškove buvo žodžiu sutarę, jog prie dukros išlaikymo prisidės pagal išgales, išlaikydamas ją, kai atvyksta į Lietuvą bei tiesiogiai remdamas ją daiktais – maistu, drabužiais, žaislais ir pan. Šio susitarimo laikėsi, ką patvirtiną teismui pateikti Lietuvos pašto kvitai. Nurodė, kad jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera. Turimas turtas apsunkintas hipoteka, valdoma įmonė realiai veiklos nevykdo, todėl pajamų praktiškai neturi. Dėl sveikatos būklės susirasti gerai apmokamą darbą galimybės neturi, dėl stuburo problemų ruošiasi operacijai. Be to, turi dukrą R. K. iš pirmosios santuokos, kuri, nors ir pilnametė, tačiau šiuo metu mokosi ir privalo jai padėti. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Atsakovo žiniomis, ieškovė gyvena su sutuoktiniu valdomame name, kurio dalį yra išnuomavę, todėl turi papildomų pajamų. Sutinka mokėti dukros išlaikymui po 300 Lt. Prideda sąskaitos išrašą, patvirtinantį 2000 GBP pavedimą ieškovei. Be to, kas mėnesį siunčia dukrai skirtus siuntinius, į kuriuos deda lietuviškus maisto produktus bei daiktus, kurių Anglijoje nėra. Tai, kad pareigą išlaikyti dukrą vykdė pagal žodinį susitarimą liudija ir ta aplinkybė, kad nors turėdama visas galimybes, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo tik dabar ir reikalauja priteisti išlaikymą už trejus metus atgal. Nurodė, kad jį su ieškove sieja prievoliniai santykiai, nes ieškovė yra skolinga 26 379,60 Lt, kuriuos paskolino automobilio Citroen C3 įsigijimui. Pavedimas buvo atliktas tiesiogiai automobilio pardavėjui Chalfonts motor company, o automobilis priklauso ieškovei.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydami, jog ieškovės ieškinį, visiškai atitinkantį nepilnametės interesus, palaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. K. nepilnametei dukrai V. K. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-21 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt sumai už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21, nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina A. B., priteisė iš atsakovo R. K. ieškovės A. B. naudai 312,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, 540 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas, įvertinęs vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, šalių turtines padėtis, aplinkybę, kad vaikui gyvenant su motina, jai tenka visapusiškai didesnė atsakomybė už vaiko auginimą, auklėjimą ir lavinimą, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas tik už trejus metus, skaičiuojant tris metus atgal nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21 (CK 3.200 str.). Įvertinęs, kad atsakovas 2012-02-17 vaiko išlaikymui pervedė 1000 Lt, vaikui svečiuojantis Lietuvoje dengė vaiko laisvalaikio pramogų išlaidas, kelis kartus nupirko rūbų, siuntė siuntinius su maistu ir kitomis prekėmis, kurių vertė 200-300 Lt, padengė 508 Lt vaiko dantų plokštelės išlaidas, taip pat įvertinęs, kad ieškovė apmokėjo savo ir dukters skrydžių išlaidas į Lietuvą, kad duktė galėtų pabendrauti su tėvu, taip pat apmokėjo atsakovo skrydį į Jungtinė Karalystę ir jo būsto bei pramogas su dukra, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas ne 600 Lt, bet 300 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21, kas sudarytų 10 800 Lt (CK 3.192 str., 3.200 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė A. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kurią teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. K. nepilnametei dukrai V. K. išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21, išdėstant šią dalį taip: „priteisti iš atsakovo R. K. nepilnametei dukrai V. K. išlaikymo įsiskolinimą 21 600 Lt sumai už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo prisidėjimu prie dukters išlaikymo, nepagrįstai sumažino prašomą priteisti 21 600 Lt dydžio įsiskolinimą iki 10 800 Lt, taip pažeisdamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 str., 3.200 str. Teismas, nuspręsdamas perpus sumažinti ieškovės iš atsakovo reikalaujamą 21 600 Lt įsiskolinimą vaiko išlaikymui, atsižvelgė į tai, kad atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 1000 Lt, vaikui svečiuojantis Lietuvoje padengė laisvalaikio pramogų išlaidas, kurios tebuvo simbolinės. Sprendime nurodyta, kad atsakovas kelis kartus yra nupirkęs vaikui rūbų, tačiau byloje nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Patvirtina, kad atsakovas yra sumokėjęs už vaiko dantų plokštelę, yra siuntęs kelis siuntinius su maistu dukrai, nors to neprašė, nes dėl ilgų siuntimo terminų maistas dažniausiai būdavo sugedęs. Iš bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo praktiškai neprisidėjo. Galima užskaityti, jog atsakovas vaiko išlaikymui skyrė apie 2000 Lt, o ne 10 800 Lt. Teismas ignoravo faktą, kad nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21 dukra jau gyveno Jungtinėje Karalystėje. Šioje šalyje vaiko išlaidos daug didesnės, todėl priteista įsiskolinimo suma net nepadengia minimalių vaiko poreikių.

Atsakovas R. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatyti, kad R. K. mokamo išlaikymo dydis dukters V. K. naudai po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo išvada apie tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. 800 Lt, taikytinas tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams, yra visiškai nepagrįsta, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato cituotame 2006 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 54 tokios išvados nėra. Priešingai, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisyklė paremta tėvų teise ir galimybe Lietuvoje gauti minimalią mėnesio algą, ši galimybė nėra susijusi su vaiko poreikiais. Nepagrįsta teismo išvada, kad Jungtinėje Karalystėje vaiko išlaikymo išlaidos yra daug didesnės, nei Lietuvoje. Ieškovė nurodė, kad jos išlaidos dukrai išlaikyti sudaro 3000 Lt per mėnesį, o ji prašo priteisti 20 proc. sumos, t. y. 600 Lt. Tačiau pati ieškovė yra nurodžiusi, kad kiekvieną mėnesį gauna 304 Lt valstybinę pašalpą, skirtą Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai dukrai. Kadangi tai yra tiksliniai pinigai, skirti dukrai, ši suma tiesiogiai turi būti skiriama vaiko poreikiams tenkinti. Net ir sutinkant su ieškovės nurodytu, bet nepagrįstu išlaikymo poreikiu, tėvai privalėtų dalintis ne 3000 Lt dydžio išlaidas, o 2694 Lt. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytas dukters išlaikymo dydis 3000 Lt visiškai nėra įrodytas ar pagrįstas objektyviais įrodymais. Teismas nenustatė tikrųjų V. K. poreikių, pasirėmė ieškovės prašymu ir prielaidomis. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį motyvavo, kad ieškovė visiškai nepagrindžia ir nenurodo, kokiu pagrindu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo 2008-11-02 ar atitinkamai nuo 2011-11-02, teismas dėl to visiškai nepasisakė. Iš teismo konstatuotų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas teikė išlaikymą ir darė tai didesne nei 50 proc. dalimi, todėl net ir nevertinant atsakovo tiesiogiai pavedimu pervestų pinigų sumos, priteistas išlaikymo įsiskolinimas neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Atsiliepimas

Ieškovė A. B. pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovo R. K. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė neproporcingai atsakovo turtinei padėčiai, reiktų vertinti kaip teisiškai nepagrįstą, nes jis neatitinka CK 3.192 str. aiškinimo ir taikymo praktikos. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas yra pagal jo amžių pakankamai geros sveikatos būklės, kad galėtų dirbti, yra vienintelis UAB „Dažuva“ akcijų savininkas. Teismo buvo nustatyta, kad atsakovo įmonė turi nekilnojamojo turto, atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto Skapo g., Vilniuje, kurį nuomoja ir gauna pajamų. Nors atsakovas moka paskolą, tačiau, ieškovės žiniomis, liko sumokėti ne daugiau kaip 50 000 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog turi pilnametę dukrą, kurią taip pat išlaiko, bet nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. Su atsakovo nurodoma 300 Lt suma galėtų sutikti, jei atsakovas kaip išlaikymą vaikui perleistų dalį savo turimo nekilnojamojo turto. Nurodė, jog siekiant suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti darnų jos vystymąsi ir lavinimą, atsakovas dukros išlaikymui turi skirti po 600 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog iš dalies vykdė pareigą išlaikyti dukrą, darė tai didesne nei 50 proc. dalimi. Atsakovas vaiko išlaikymui pervedė tik 1000 Lt. Vaikui svečiuojantis Lietuvoje atsakovas padengė vaiko laisvalaikio pramogų išlaidas, kurios tebuvo simbolinės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės A. B. ir atsakovo R. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes; teismas nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams nuostatų; sprendimas teisėtas ir pagrįstas ((duomenys neskelbtini) str., 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio bei atsakovo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo dydžio

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. B. ir atsakovas R. K. yra nepilnametės V. K., gimusios 2002-07-02, tėvai (b.l. 6). Vaikas gyvena su ieškove Jungtinėje Karalystėje.

Skundu apeliantas R. K. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priteistą 600 Lt išlaikymą sumažinti iki 300 Lt. Būtinumą sumažinti išlaikymą apeliantas R. K. grindžia tuo, kad teismas nenustatė tikrųjų V. K. poreikių ir pasirėmė tik ieškovės prašymu bei prielaidomis, taip pat tuo, kad išlaikymo dydis nėra pagrįstas ar įrodytas.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Pasisakydamas dėl kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nustatytą išlaikymo dydį ginčija, tačiau nenurodo tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog jis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, t. y. toks, kurį apeliantui teikiant, nebūtų patenkinami jo paties poreikiai, taip pat būtų iš esmės suvaržytos apelianto galimybės vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas moka paskolos įmokas bankui, asmeninės nuosavybės teise turi dailės kūrinių saloną, esantį Skapo g. 10-10, Vilniuje (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Lt), kuris yra įkeistas bankui (b.l. 23-24), tačiau išnuomotas už 1200 Lt per mėnesį (b.l. 67-68). Atsakovas turi dar vieną dukrą R. K. (gim. 1991-12-01), kuri yra pilnametė. Nustatyta, kad atsakovas yra UAB „Dažuva“ savininkas bei šios įmonės direktorius, jo gaunamos pajamos sudaro apie 1200 Lt (b.l. 104-106). Atsakovo įmonei UAB „Dažuva“ priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurie yra įkeisti (b.l. 25-26). Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, taigi jis potencialiai pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymą dukrai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškotų papildomo darbo (arba geriau apmokamo darbo). Dėl išdėstyto atmetami apelianto argumentai, jog teismo priteistas išlaikymas (600 Lt) yra neproporcingai didelis.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nepilnametė V. K. nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. lanko mokyklą (b.l. 27-28), ieškovė jai samdo auklę, kuriai moka apie 100 Lt už vieną apsilankymą (b.l. 29-30). Teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena mažametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, padėti atlikti ugdymo įstaigų skirtas užduotis ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Nagrinėjamu atveju priteistas išlaikymo dydis yra mažesnis, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad jis neproporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir mažinti vaikui priteisto išlaikymo dydžio.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, jog iš atsakovo R. K. priteistinas 300 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21, kas sudaro 10 800 Lt. Apeliantė A. B. nesutiko su priteisto įsiskolinimo dydžiu, dėl ko prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 600 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21, kas sudarytų 21 600 Lt. Tuo tarpu apelianto R. K. teigimu, priteistas įsiskolinimas neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas dukros išlaikymui 2012-02-17 pervedė 1000 Lt (b.l. 103). Pati ieškovė A. B. ieškinyje buvo nurodžiusi, jog vaikui svečiuojantis Lietuvoje atsakovas padengia laisvalaikio pramogų išlaidas, kelis kartus nupirko rūbų (b.l. 2). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas siuntė dukrai siuntinius su maistu ir kitomis prekėmis (b.l. 75), nupirko dantų plokštelę. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas R. K., nors ir nereguliariai, bet prisidėjo prie dukros V. K. išlaikymo. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2011-11-21, sumažindamas jį nuo 600 iki 300 Lt, kas sudaro 10 800 Lt.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apeliantų A. B. ir R. K. apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų apeliantų – tiek ieškovės A. B., tiek atsakovo R. K. – skundai atmesti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Ieškovės A. B. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Antanas RudzinskasTeisėjai Laima GerasičkinienėJūratė Varanauskaitė