- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eAS-610-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08151-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Veslava Ruskan, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Optimistar“, uždarosios akcinės bendrovės „Smart Nr. 1“, uždarosios akcinės bendrovės „Viposmart“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Tekas"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Optimistar“, uždarosios akcinės bendrovės „Smart Nr. 1“, uždarosios akcinės bendrovės „Viposmart“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Optimistar“, uždarosios akcinės bendrovės „Smart Nr. 1“, uždarosios akcinės bendrovės „Viposmart“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tekas“) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Optimistar“, UAB „Viposmart“ ir UAB „Smart Nr. 1“ (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti: 1) Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir AAA) UAB „Tekas“ išduotą 2023 m. birželio 12 d. Atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-6109 „Dėl Jonavos rajono Baltromiškės smėlio ir žvyro telkinio rytinio sklypo dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Atrankos išvada) ir 2023 m. birželio 14 d. pataisytą Atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-6241; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 5SD-1357-(14.5.137E), kuriuo UAB „Tekas“ perleistos žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus teisės (toliau – ir Sprendimas 1); 3) NŽT 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 5SD-1555-(14.5.137 E.) dalį, kuria atsisakyta UAB „Optimistar“ perleisti organizatoriaus teises (toliau – ir Sprendimas 2); 4) Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 1-360 „Dėl Jonavos rajono Baltromiškės žvyro telkinio rytinio sklypo išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ (toliau – ir Įsakymas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui UAB „Optimistar“ sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia AAA UAB „Tekas“ išduotą 2023 m. birželio 12 d. Atrankos išvadą ir 2023 m. birželio 14 d. pataisytą Atrankos išvadą. Teismas nustatė, kad informacija apie Atrankos išvadą pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį buvo paskelbta viešai (https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2023-m).
Teismas nustatė, kad pareiškėjai siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl AAA UAB „Tekas“ išduotos Atrankos išvados. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) išdavimo. Pareiškėjai iš esmės skundžia AAA tarpinį procedūrinį aktą (Atrankos išvadą), kuris pareiškėjams nesukelia jokių teisinių padarinių ir pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016; 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2192-624/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų nurodomas aktas (Atrankos išvada) yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis jiems konkrečių materialinių teisinių pasekmių, nes remiantis Atrankos išvada išduodamas leidimas (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 prieduose). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo. Priešingu atveju, t. y., suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas. Teismas pabrėžė, kad tokiais AAA veiksmais (Atrankos išvada) siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, t. y., išduoti leidimą ūkinei veiklai. Nagrinėjamu atveju leidimas ūkinei veiklai nebuvo išduotas, o buvo atliekami tarpiniai procedūriniai veiksmai.
Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Atrankos išvada nėra galutinis sprendimas leidimą ūkinei veiklai išdavimo procese, todėl vertinamas kaip tarpinis dokumentas, kuris pareiškėjams nesukelia jokių teisinių padarinių, o tik sudaro prielaidas priimti galutinį sprendimą. Todėl reikalavimas dėl Atrankos išvados panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Priėmus galutinį dokumentą, sukeliantį pareiškėjams teisines pasekmes, jie galės ginčyti visus šios procedūros metu atliktus procedūrinius veiksmus (sprendimus).
Teismas pažymėjo, kad skundžiamoje Atrankos išvadoje nurodyta aplinkybė, jog ji per vieną mėnesį nuo paskelbimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama teismui teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo Atrankos išvadą vertinti kaip nors kitaip, nei tai padaryta šioje nutartyje. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame naudojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju priėmimo stadijoje nekyla jokių abejonių, jog skundžiama Atrankos išvada yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šios aplinkybės leidžia iš karto atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Kadangi skundą atsisakyta priimti dėl pagrindinio reikalavimo, t. y. dėl Atrankos išvados panaikinimo, teismas taip pat atsisakė priimti skundą dėl išvestinių reikalavimų, t. y. dėl NŽT 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 5SD-1357-(14.5.137E), 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 5SD-1555-(14.5.137 E.) dalies, Geologijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 1-360 panaikinimo.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai nesutinka su skundžiama nutartimi, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Atrankos išvadą vertino kaip tarpinį dokumentą, kuris pareiškėjams nesukėlė jokių teisinių padarinių, o tik sudarė prielaidas priimti galutinį sprendimą – išduoti UAB „Tekas“ leidimą vykdyti ūkinę veiklą eksploatuoti telkinį, kurį jau pareiškėjai galėtų skųsti, skundžiant ir visus tarpinius sprendimus, tarp jų ir Atrankos išvadą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimas dėl Atrankos išvados panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai savo išvadas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri buvo suformuota sprendžiant ginčus kilusius iš kitų teisinių santykių / viešosios teisės normų reglamentuojančių statybos procesus dėl teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos priimtų administracinių aktų. Ginčo atveju, administracinių aktų, kurie yra priimti dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo ir žemės gelmių naudojimo planavimo dokumentų rengimo, leidimo eksploatuoti žemės gelmes gavimo, rengimo ir priėmimo tvarką reglamentuoja visai kiti teisės aktai, nei nurodyti teismų praktikoje, kuria vadovavosi teismas skundžiamoje nutartyje. Lyginti Atrankos išvadą ir kitus skundu ginčijamus sprendimus su privalomu nurodymu priimtu dėl neteisėtos statybos šalinimo, patikrinimo aktu, kuriuo revizuojami detalaus plano sprendiniai statybų procese, nėra jokio pagrindo, nes šie administraciniai aktai turi skirtingą paskirtį, statusą ir sukelia skirtingas teisines pasekmes, nei skundu ginčijami administraciniai aktai. Kita vertus, teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad kiekvienu atveju turi būti vertinamas ir priimtas aktas, žvelgiant į jo priėmimo kontekstą, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti realiai pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis. Kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą.
Pareiškėjų manymu, jų interesai ir sukeltos neigiamos teisinės pasekmės gali būti panaikintos tik pripažinus neteisėta ir negaliojančia Atrankos išvadą, nes dėl jos panaikinimo turėtų būti naikinami ir kiti skundžiami sprendimai, kurie buvo priimti skundžiamos Atrankos išvados pagrindu.
Neteisėta Atrankos išvada buvo galutinai užkirstas kelias UAB „Optimistar“ toliau dalyvauti procese (kurį pradėjo pirmesnė nei UAB „Tekas“, o ir NŽT pirmiau nei „Tekas“ leido UAB „Optimistar“ pradėti ūkinės veiklos planavimą valstybinėje žemėje) gaunant leidimą eksploatuoti tą patį žvyro karjerą, ir įteisino neteisėtą UAB „Viposmart“ ir UAB „Smart 1“ nuosavybės (žemės sklypų) naudojimą nesant jų sutikimo UAB „Tekas“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Atrankos išvados, Sprendimų 1–2 ir Įsakymo panaikinimo, nes, teismo vertinimu, Atrankos išvada yra tarpinis dokumentas, pareiškėjams nesukeliantis jokių teisinių padarinių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo administraciniame teisme objektu, o reikalavimai dėl Sprendimų 1–2 ir Įsakymo panaikinimo yra išvestiniai.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 12 d. Atrankos išvada (2023 m. birželio 14 d. patikslinta Atrankos išvada) parengta ir pateikta dėl UAB „Tekas“ planuojamos ūkinės veiklos (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 2.4 papunktis – kitų naudingųjų iškasenų kasyba, kai kasybos sklypas mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha). Atrankos išvadoje (pataisytoje Atrankos išvadoje) konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai – Jonavos rajono Baltromiškių smėlio ir žvyro telkinio rytinio sklypo dalies naudojimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjai teigia, kad Atrankos išvada sukelia jiems teisinius padarinius, nes UAB „Optimistar“ kreipėsi dėl atrankos išvados, kuri šiam pareiškėjui buvo pateikta 2023 m. liepos 31 d., tačiau NŽT atsisakė išduoti sutikimą dėl žemės gelmių išteklių naudojimo plano organizatoriaus teisių perleidimo (Sprendimas 2), nes pareiškėjas nepateikė nurodytos atrankos išvados. UAB „Optimistar“ nurodžius NŽT, kad jam yra pateikta atrankos išvada, NŽT informavo, kad išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijos perduotos UAB „Tekas“ (NŽT Sprendimas 1). Kiti pareiškėjai UAB „Viposmart“ ir Smart Nr. 1“ pateikė pastabas skundžiamai Atrankos išvadai, tačiau į jų pastabas nebuvo atsižvelgta ir priimtas Geologijos tarnybos direktoriaus Įsakymas. Skundžiamu Įsakymu UAB „Tekas“ suteikta teisė rengti žemės gelmių naudojimo planą.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas bei 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir PAV direktyva) įtvirtina, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada yra galutinis dokumentas, kuriuo užbaigiama atlikta savarankiška procedūra – atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Siekdamos užtikrinti Sąjungos tikslus aplinkosaugos ir gyvenimo kokybės srityse, valstybės narės neprivalo nagrinėti visus projektus ir gali nustatyti tam tikras ribas ar kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kuriuos projektus reikia vertinti pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį, Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika yra pagrįsta atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kad žala aplinkai būtų pirmiausia atitaisoma ten, kur ji daroma, ir kad teršėjas turėtų mokėti. Turėtų būti atsižvelgiama į poveikį aplinkai kiek įmanoma ankstesnėje visų techninio planavimo ir sprendimų priėmimo procesų stadijoje (žr., be kita ko, PAV direktyvos preambulės 2, 4, 10 ir 11 p.).
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo neatlikimas gali lemti įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) neišdavimą. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatliktas, leidimas neišduodamas (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 3 d.). Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su sprendimų priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba ABTĮ nustatyta tvarka (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 16 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas laikosi nuostatos, kad atrankos išvada yra apibrėžtas teisines pasekmes sukeliantis dokumentas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas gali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-520/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-632-662/2023).
Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo nėra pagrindo teigti, kad atrankos išvada yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nes ji laikytina apibrėžtas teisines pasekmes (galimybę vykdyti konkrečią ūkinę veiklą) sukeliančiu dokumentu. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl tarpinio pobūdžio dokumentų (patikrinimo aktų ir kt.), tačiau ši praktika nesietina su atrankos išvados sukeliamais padariniais asmenims. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjai atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ginčo teisiniams santykiams neaktualia teismo praktika.
Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).
Pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, turi įvertinti ginčijamo teisinio santykio turinį ir atsižvelgdamas į tai, spręsti dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo. Skundo priėmimo stadijoje teismas, vertindamas reiškiamus reikalavimus, turi pasiūlyti pareiškėjams nurodyti ir pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą (jei tai nepadaryta), ir tai pareiškėjams padarius – spręsti, ar skunde nurodomos pareiškėjų galbūt pažeistos teisės ar teisėti interesai gali būti ginami tokiu būdu teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino tik vieną iš pareiškėjų nurodytų reikalavimų, t. y., dėl Atrankos išvados panaikinimo, tik abstrakčiai konstatuodamas, kad kiti trys skundo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Atrankos išvadą. Tačiau teismas neatliko savarankiško kitų trijų skundo reikalavimų vertinimo priimtinumo aspektu (ar nagrinėtini administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ne tik privalėjo įvertinti, ar Atrankos išvada gali būti skundžiama teismui, tačiau, ar skundžiami NŽT Sprendimas 1, Sprendimas 2 bei Geologijos tarnybos direktoriaus Įsakymas sukelia savarankiškas teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo atskleisti šių administracinių aktų tarpusavio ryšį, jei būtina, nustatyti poreikį skundo trūkumų šalinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai savo skunde išdėstė šių administracinių aktų priėmimo aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį ir eiliškumą. Administracinio teismo pareiga yra įvertinti visus pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus ir spręsti, ar yra pagrindas juos priimti. Jei savarankiški reikalavimai turi trūkumų ar jie nenagrinėtini teismų, teismas turi tai motyvuotai nurodyti procesiniame dokumente. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, nesilaikant proceso normų reikalavimų, todėl yra pagrindas ją naikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Optimistar“, uždarosios akcinės bendrovės „Smart Nr. 1“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Viposmart“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.