- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eA-632-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01198-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Biodegra“, Nacionaliniam, Uždaroji akcinė bendrovė "EKOMETRIJA", UAB "Biodegra", Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Biodegra“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ekometrija“ dėl atrankos išvados ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. lapkričio 23 d. galutinę atrankos išvadą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Biodegra“ (toliau – ir Bendrovė) atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.1)-A4E-13505 (toliau – ir Atrankos išvada); 2) panaikinti Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir TIPK leidimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) UAB „Biodegra“ užsiima ūkine veikla (taip pat atliekų tvarkymo veikla). Dėl vykdomos ūkinės veiklos vietos gyventojai ir jų šeimos nariai patiria didžiulę smarvę ir kitus nuolatinius nepatogumus dėl gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimo. Ūkinė veikla žemės sklype vykdoma nuo 2003 m. gruodžio 30 d., tačiau ūkinei veiklai nėra atliktos privalomos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūros. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2014 m. kovo 24 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo PAV Nr. (38-4)-VR-1.7-1299, kuria konstatavo, jog UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo pajėgumų keitimui PAV neprivalomas. Pareiškėjas ir kita suinteresuota visuomenė 2014 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą dėl šios atrankos išvados panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu skundžiamos atrankos išvados pagrindu UAB „Biodegra“ 2014 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (TIPK leidimas) UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo bazės eksploatavimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. spalio 20 d. sprendimu panaikino Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priimtą galutinę atrankos išvadą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Buvo kreiptasi į atsakingą instituciją, prašant panaikinti bylos nagrinėjimo eigoje išduotą TIPK leidimą, teismui panaikinus galutinę atrankos išvadą ir išnykus TIPK leidimo išdavimo pagrindui. Agentūra 2017 m. kovo 15 d. raštu nurodė, jog TIPK leidimo išdavimo metu galutinė atrankos išvada buvo galiojanti, o, teismui ją panaikinus kaip neteisėtą ir nepagrįstą, Agentūra negali panaikinti TIPK leidimo, kadangi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TIPK taisyklės) tokio TIPK leidimo panaikinimo pagrindo nenumato. Galiojant TIPK leidimui ir UAB „Biodegra“ turint teisę vykdyti ūkinę veiklą pagal jį, kai privalomos PAV procedūros ūkinei veiklai nėra atliktos, o atlikta PAV atrankos procedūra teismo sprendimu pripažinta neteisėta, grubiai pažeidžiamas ne tik aplinkosauginis reglamentavimas, bet ir suinteresuotos visuomenės teisė į sveiką, saugią ir švarią aplinką. Agentūra tęsė 2012 m. pradėtą procedūrą pagal UAB ,,Biodegra“ paraišką ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Aplinkos vertinimo projektai“ 2012 m. parengtą Informaciją atrankai bei papildomai UAB „Ekometrija“ pateiktus duomenis ir 2017 m. gruodžio 29 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-13434, o 2018 m. gegužės 24 d. – galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-5005 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kurią LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 taip pat panaikino. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovas ir toliau tęsė 2012 m. pradėtą procedūrą. Agentūra 2021 m. birželio 14 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (30.1)-A4E-7263, o 2021 m. lapkričio 23 d. – skundžiamą Atrankos išvadą, pagal kurią planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
3. Pareiškėjas teigė, kad Atrankos išvada priimta ne planuojamai ūkinei veiklai, bet neteisėtai faktiškai vykdomai ūkinei veiklai. Pagal Atrankos išvadą šiuo metu Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas (toliau – ir Ūkinė veikla).
4. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, rėmėsi netikslia, neaktualia PAV atrankos informacija bei nevertino visos turimos informacijos. Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (6)-1.7-5718 buvo nustatyta neleistina gruntinio vandens tarša. Neatsižvelgta į primygtines rekomendacijas planuojant veiklos plėtrą atliekų tvarkymo aikštelėje užtikrinti, kad tiek jau veikiantys, tiek nauji įrenginiai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. Atrankos išvadoje nurodyta, kad vykdoma ir planuojama ūkinė veikla reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvenamosios aplinkos kokybei neturės, neatitinka tikrovės. PAV atrankos informacija dėl augalinės ir gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo neatitinka Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos (2020 m.).
5. Pareiškėjas kėlė abejones ar esant šaltam metų laikui, įmonė techniškai galėjo tinkamai išvalyti nurodytą atliekų kiekį per kalendorinį mėnesį taikant PAV atrankos informacijoje nurodytą nafta užteršto grunto valymo metodą. Preliminariai įmonėje numatoma išvalyti apie 7 700 t/m naftos produktais (toliau – ir NP) užteršto grunto. Šiuo aspektu PAV informacija neatitinka realios esamos situacijos.
6. Pareiškėjo vertinimu, sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) dokumentacija (atliekų perdirbimo baro (duomenys neskelbtini) sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialus planas) neatitinka PAV atrankos informacijoje nurodytų duomenų: 1) kvapų taršos šaltinių (SAZ zona patvirtinta modeliuojant kitokius kvapų taršos šaltinius ir jų parametrus, nei realiai egzistuoja vykdant atliekų biodegradavimo veiklą, naudojama kitokia technologija); 2) išmetamo amoniako kiekio (PAV atrankos informacijoje nurodytas žymiai didesnis į aplinkos orą šalinamas amoniako kiekis, nei leidžiama ūkinės veiklos vykdymo teritorijoje).
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodė, kad remiantis PAV atrankos informacijos 6 lentele, lakieji organiniai junginiai (toliau – ir LOJ) išsiskiria ne vien iš taršos šaltinio 602 (NP užteršto vandens rezervuarai), bet ir iš taršos šaltinių 601, 603, 604, 605, 607. Šiuo aspektu PAV atrankos informacijoje vertinama tik dalis LOJ teršalų, susidarančių vykdant atliekų perdirbimą. Nafta užteršto grunto valymo aikštelė PAV atrankos informacijoje nevertinama kaip taršos šaltinis. Neatitinka tikrovės PAV atrankos informacija, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos (užteršto grunto tvarkymas) aplinkos oro tarša nepadidės. Remiantis aplinkos ministro 2007 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. D1-234 patvirtinta Lakiųjų organinių junginių, išmetamų į atmosferą saugant ir paskirstant naftą ir naftos produktus, kiekio įvertinimo metodika, nafta užteršto grunto valymo aikštelės į aplinkos orą pašalina LOJ teršalus. Kadangi didinamas nafta užteršto grunto perdirbimo mastas, tai ir poveikis aplinkos orui bus didesnis.
8. Pareiškėjas nesutiko su Atrankos išvada, kad planuojama ūkinė veikla nesukels visuomenės nepasitenkinimo, nes bus tik padidinti tvarkomų atliekų kiekiai ir išplėstas jų sąrašas. Byloje yra duomenų, įrodančių visuomenės nepasitenkinimą dėl iš UAB „Biodegra“ teritorijos sklindančių kvapų nuo 2011 m. PAV atrankos informacijos teiginys, kad dėl planuojamos naujos ūkinės veiklos nebus įrengta naujų stacionarių atmosferos taršos šaltinių, triukšmas neviršys leistinų normų ir nebus kitaip pablogintos aplinkos sąlygos, prieštarauja toje pačioje PAV atrankos informacijoje nurodytai informacijai, kad kompostuojant maksimalius atliekų kiekius, amoniakas į aplinkos orą pateks iš naujo taršos šaltinio 607 (atliekų perdirbimo angaras, perdirbant maksimalius atliekų kiekius). Atrankos išvadoje yra duomenų apie neigiamą poveikį gruntiniams vandenims, tai lemia poveikio aplinkai vertinimo būtinumą. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nurodė, kad Atrankos išvadoje esanti išvada, jog planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio dirvožemiui, žemės paviršiui, aplinkos orui, vandeniui, kraštovaizdžiui, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai (Atrankos išvados 9.20 p.), padaryta remiantis klaidinga ir neišsamia PAV atrankos informacija. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2020 m. balandžio mėn. rašte Nr. (10-11 4.80 E)2- pažymėjo, kad naujas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (toliau – ir PVSV) turėtų būti atliekamas tuo atveju, jeigu keičiasi ūkinė veikla, kuriai teisės aktai reglamentuoja SAZ nustatymą, keičiasi ūkinės veiklos technologija, apimtys ar kitos veiklos sąlygos. Šiuo atveju skiriasi biodegraduojančių atliekų perdirbimo technologijos, nurodytos PVSV ataskaitoje ir PAV atrankos informacijoje. Remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, tvirtinant sumažintą SAZ, nebuvo vertinama naftos produktais užterštų atliekų perdirbimo veikla. PAV atrankos informacijoje nurodyta atliekų perdirbimo technologija (didesnis taršos šaltinių skaičius, atviras atliekų biodegradavimas), perdirbamų atliekų apimtys ir kitos veiklos sąlygos (planuojamas pašalinti ženkliai didesnis amoniako kiekis) žymiai skiriasi nuo planuotų veiklos sąlygų rengiant PVSV ataskaitą ir tvirtinant naują (sumažintą) SAZ.
10. Pareiškėjui kėlė abejonių kvapo sklaidos modeliavimo realumas, kai kvapas nuo 35,143 OUE/m³ per 87 m sumažėja 4,69 karto iki 7,5 OUE/m³ . NVSC Vilniaus departamentas 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. 10-11 14.1.2 E)2-29163 nurodė, jog kvapų sklaidos modeliavimo neatlieka ir rezultatų patikrinti neturi galimybės. Todėl neaišku, kas ir kaip atliko kvapų sklaidos permodeliavimą ir įsitikino jo realumu.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas nurodė, kad priimant Atrankos išvadą, buvo remtasi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 17 d. raštu, gretimų žemės sklypų savininkų paaiškinimais dėl nemalonių kvapų iš UAB „Biodegra“ teritorijos nebuvimo (Atrankos išvados 9.11 punktas), tačiau nebuvo įvertinti suinteresuotos visuomenės atstovų Širvintų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybės administracija) ir pačiai Agentūrai pateikti erzinančių kvapų egzistavimo įrodymai – Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. 10-S-43647(1.46E-10); gretimybėse veikiančios UAB „Entafarma“ 2020 m. gruodžio 28 d. patvirtinimas, žiniasklaidos straipsniai.
12. Pareiškėjo nuomone, Atrankos išvadoje nurodytos aplinkybės yra tik esamos situacijos konstatavimas, o ne veiklos galimo poveikio aplinkai analizė. Atrankos išvada priimta nesiremiant PAV įstatymo 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyje įtvirtintomis teisės normomis ir 1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB) (toliau – ir PAV Direktyva) III priede įtvirtintais kriterijais. Tokio masto Ūkinė veikla, kokia vykdoma, sukelia tam tikrus aplinkos pokyčius, tačiau pokyčiai Atrankos išvadoje nėra aptarti ir įvertinti. Atrankos išvada priimta dėl neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos, o ne dėl planuojamos ūkinės veiklos, kaip tai numato PAV įstatymas. Tai sudaro savarankišką Atrankos išvados panaikinimo pagrindą. Nors nurodyta, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla nebus vykdoma, tačiau pagal Atrankos išvadą ši veikla nėra nutraukiama, o Bendrovė turi teisę tokią veiklą tęsti. Priimant Atrankos išvadą nemotyvuotai atmesta PAV subjekto Savivaldybės administracijos pozicija dėl PAV atrankos būtinumo. PAV subjekto NVSC išvadoje nėra jokio savarankiško institucijos vertinimo, tik tam tikrų faktų konstatavimas. PAV atranka turi būti atliekama įvertinant jos sąveiką su vykdoma ūkine veikla ir kitais greta vykdomais projektais (PAV Direktyvos III priedo 1 p.), ypatingą dėmesį skiriant poveikio mastui, dydžiui ir kompleksiškumui (PAV Direktyvos III priedo 3 p.). Vykdant kelias ūkines veiklas toje pačioje vietovėje, PAV procedūros turi būti atliekamos vertinant visų ūkinių veiklų galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai (suminį poveikį aplinkai), o ne kiekvienos tokios ūkinės veiklos poveikį aplinkai atskirai. Atrankos išvada priimta neįvertinus šių kriterijų. Atrankos išvadoje neįvertintas suminis poveikis aplinkai vietovės, kuriai ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumo aplinkosaugos požiūriu aspektu (PAV Direktyvos III priedo 2 p.). Tame pačiame žemės sklype ilgą laiką (t. y. nuo 2003 metų) yra vykdoma ūkinė veikla, kuriai iki šiol nėra atliktos privalomos PAV ir SPAV procedūros. Akivaizdu, kad poveikis aplinkai buvo daromas, tačiau nėra ištirtas, o esamas teritorijos užterštumo lygis ir jautrumas aplinkosaugos požiūriu nenustatytas.
13. Pareiškėjo vertinimu, teismui panaikinus 2014 m. ir 2018 m. galutines atrankos išvadas, Agentūra be jokio teisinio pagrindo nutarė tęsti anksčiau pradėtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir tariamai grįžti į dokumentų rengėjo pateiktų dokumentų vertinimo etapą, netinkamai vykdė teismų sprendimus. Tai lėmė kitus pažeidimus, kurie laikytini esminiais. PAV procedūroje be jokio teisinio pagrindo pasikeitė PAV dokumentų rengėjas, nors jokių duomenų apie teisių perėmimą nėra. Pagal paraiškos padavimo metu galiojusį reguliavimą procedūra buvo vykdoma Vilniaus RAAD, o Atrankos išvadą priėmė kitas subjektas – Agentūra. Atrankos išvada priimta remiantis itin senais, t. y. 2013 m. parengtos PVSV ataskaitos duomenimis. Neatlikus PAV procedūrų ūkinei veiklai ir vykdant PAV procedūras dėl ūkinę veiklą plėtojančios planuojamos ūkinės veiklos negali būti įgyvendinami PAV įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti PAV tikslai, kadangi ūkinės veiklos poveikis aplinkai lieka neištirtas ir neįvertintas. Atliekant PAV atranką ir priimant Atrankos išvadą, nebuvo įvertinta ar prieš atliekant PAV procedūras Bendrovės vykdomai ūkinei veiklai yra atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – ir SPAV). Kol neatliktos SPAV procedūros, PAV procedūros negali būti vykdomos.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepagrįstai nepanaikino TIPK leidimo administracine tvarka. Atsakovas rėmėsi teisės aktų spraga, kuri tariamai nesudarė tokios galimybės. Pasikeitus reguliavimui nuo 2018 m. vasario 2 d. TIPK leidimą panaikinti galėjo ne tik teismai, bet ir atsakovas. Tokią pareigą atsakovas turėjo ir prieš priimdamas 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą. Atsakovas piktnaudžiauja, negerbia teismų sprendimų, todėl teismas turėtų priimti atskirąją nutartį. TIPK leidimas išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas). Šiuo atveju TIPK leidimas buvo išduotas remiantis priimta galutine atrankos išvada, o ūkinės veiklos subjektas – Bendrovė, teikdama paraišką, ir Agentūra, išduodama TIPK leidimą vykstant teisminiam procesui dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Teismui panaikinus galutinę atrankos išvadą, yra panaikintas ir jos išdavimo teisinis pagrindas, todėl TIPK leidimo panaikinimas buvo teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimo rezultatas, remiantis aukščiau nurodytais teisiniais pagrindais. TIPK leidimas yra naikintinas.
15. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros išvadomis dėl oro taršos matavimų teisingumo ir taršos nebuvimo fakto. Objektyvūs įrodymai, matavimų rezultatai patvirtina, kad oro tarša yra, arba mėginiai buvo paimti netinkamai, ne pavėjui, todėl TIPK leidimas yra naikintinas. Ūkinė veikla, vykdoma pagal TIPK leidimą, pažeidžia PVSV ataskaitos sąlygas bei tas sąlygas, kuriomis remiantis buvo sumažinta SAZ. Pagal PVSV ataskaitos duomenis nustatyta, kad taikant taršos mažinimo priemones (probiotikai, Gore plėvelė) į aplinkos orą išsiskirs žymiai mažesnis amoniako kiekis – 0,189 t/metus, todėl buvo sumažinta SAZ nuo 500 metrų iki žemės sklypo (kuriame vykdoma ūkinė veikla) ribos. TIPK leidimas leidžia į aplinkos orą išmesti 18,503 t/m amoniako. Vykdydama ūkinę veiklą Bendrovė faktiškai į aplinkos orą išmeta nuo 22 iki 88 kartų didesnį amoniako kiekį, nei nurodytas PVSV ataskaitoje sumažinant SAZ. Dėl susidariusios situacijos buvo informuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija), kuri, kaip ir Seimo kontrolierius, skundų nenagrinėjo dėl to, kad skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme. Atsakovui atsisakius pradėti TIPK leidimo panaikinimo procedūrą, institucijos pareiškėjo skundų nenagrinėja, tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjo teisė į sveiką, švarią ir saugią aplinką. Todėl TIPK leidimas naikintinas teismine tvarka.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas teigė, kad pagal TIPK leidimą leidžiama tarša į aplinkos orą neatitinka Ūkinės veiklos mastų bei sukeliamų taršos pasekmių. Atliekų biodegradavimo veikla vykdoma tiek atviroje lauko aikštelėje (601 taršos šaltinis), tiek ir patalpoje (603 taršos šaltinis). TIPK leidimo 7 lentelėje nurodyta, kad leidžiama tarša į aplinkos orą yra iš Atliekų perdirbimo angaro 601. Bendrovės veikla neatitinka išduoto TIPK leidimo sąlygų, o TIPK leidimas – Ūkinės veiklos mastų bei sukeliamų taršos pasekmių. TIPK leidimas leidžia vykdyti nafta užterštų medžiagų (grunto, vandens) valymo veiklą, tačiau ši veikla nevertinta rengiant PVSV ataskaitą ir tvirtinant sumažintą SAZ.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Agentūra atsiliepimuose į skundą prašė skundą atmesti.
18. Atsakovas paaiškino, kad iki ginčijamo TIPK leidimo Bendrovė turėjo TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2009 m. gruodžio 31 d. buvo išduotas UAB „Chitinas“. Pagal TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Biodegra“ turi teisę vykdyti šias veiklas: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu; 133 331 t/m įvairių biodegraduojančių atliekų, tačiau neviršijant 101 151 t/m biodegraduojančių atliekų kiekio; naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymo biologiniu ir fizikiniu būdu 1 900 t/m; komunalinių atliekų rūšiavimas 109 500 t/m; ENTP perdirbimas 500 t/m; maistinio aliejaus perdirbimas 4 000 t/m; kitų atliekų (elektronikos, baterijų ir kt. ) laikymas. UAB „Biodegra“ 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. AVP-236 pateikė Paraišką TIPK leidimui pakeisti (pagal 1 priedą). 2014 m. liepos 1 d. neteko galios 2002 m. TIPK taisyklės, pagal kurias buvo išduoti TIPK leidimai, iš jų ir TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Biodegra“ turėjo būti išduotas TIPK leidimas pagal naujų taisyklių reikalavimus. Agentūra 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (15.9)-A4-7598 priėmė sprendimą panaikinti UAB „Biodegra“ TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (15.9)-A4-7265 UAB „Biodegra“ buvo išduotas ginčijamas TIPK leidimas (Taisyklių 1 priedo įrenginiai) atliekų tvarkymo bazės ((duomenys neskelbtini)) eksploatavimui. TIPK leidimo išdavimo metu veiklos vykdytojas Agentūrai buvo pateikęs visus privalomus dokumentus TIPK leidimui gauti. TIPK leidimo išdavimo metu Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. galutinė atrankos išvada dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38.4)-VR1.7-1299 (toliau – ir 2014 m. kovo 24 d. galutinė atrankos išvada) buvo galiojanti ir pareiškėjo kreipimasis leidimui gauti atitiko TIPK taisyklių 16 punkto reikalavimą. Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. (15.9)-A4-7265 nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 15 straipsnio 2 ir 3 dalių, PAV įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio 7 dalies, 14 straipsnio nuostatų dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimtų sprendimų privalomumo institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai, atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
19. Atsakovas nurodė, kad neturėjo pagrindo pagal galiojusį reguliavimą ir priimtus teismų sprendimus panaikinti TIPK leidimo. Galutinės atrankos išvados panaikinimas lėmė tai, jog, nepriklausomai nuo faktinės aplinkybės dėl TIPK leidimo galiojimo ar negaliojimo, ūkinė veikla vykdoma nesilaikant PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Agentūra 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-12153 pateikė UAB „Biodegra“ įspėjimą apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą, kuriame nurodė, kad TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu nesant UAB „Biodegra“ galiojančios atrankos išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo, nebus patikslintos UAB „Biodegra“ TIPK leidimo atliekų dalies sąlygos sumažinant veiklos apimtis iki pajėgumų, kurie buvo iki 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė 6 mėnesių terminą nuo įspėjimo gavimo dienos nurodytiems trūkumams pašalinti. Agentūra taip pat išaiškino UAB „Biodegra“, kad tuo atveju, jeigu per 6 mėnesių terminą įspėjime nurodyti trūkumai nebus pašalinti, vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punktu, TIPK taisyklių 106 punktu, bus priimamas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą. UAB „Biodegra“ įspėjimo laikotarpiu ėmėsi veiksmų pašalinti nurodytus trūkumus, 2021 m. sausio 28 d. pateikė Agentūrai patikslintą informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Agentūra 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė atrankos išvadą dėl UAB ,,Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Nurodyta atrankos išvada galiojo iki kol Agentūra 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-13505 priėmė Atrankos išvadą, kuri paskelbta visuomenės informavimo priemonėse. Agentūra 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-15094 „Dėl UAB ,,Biodegra“ TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo nenaikinimo“ veiklos vykdytoją informavo, kad TIPK leidimo galiojimas nebus naikinamas. Agentūra taip pat atliko TIPK leidimo sąlygų peržiūrą ir nustačiusi, kad UAB „Biodegra“ ataskaitoje buvo deklaruoti nauji taršos šaltiniai bei nauji teršalai, priėmė sprendimą, kad TIPK leidimas turi būti pakeistas ir paprašė veiklos vykdytojo paraišką TIPK leidimui pakeisti Agentūrai pateikti iki 2022 m. kovo 15 d.
20. Atsakovas nurodė, jog atliko tyrimus, kurie nepatvirtino, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra nesaugi dėl UAB „Biodegra“ veiklos vykdymo pagal 2014 m. lapkričio 27 d. išduotą TIPK leidimą ir tuo pažeidžiama jo teisė į saugią gyvenamąją aplinką. Agentūros Aplinkos tyrimų departamento padaliniai yra akredituoti pagal LST ISO EN 17025 standartą. Atliktų tyrimų rezultatai, pasitelkiant nustatyta tvarka patikrintą įrangą, tinkami, o pareiškėjo pateikti įrodymai ir argumentai dėl vėjo krypties 2021 m. balandžio 29 d. yra abejotini. Dėl PVSV ataskaitos turėtų pasisakyti NVSC.
21. Agentūra nurodė, kad teismui panaikinus 2018 m. galutinę atrankos išvadą, Agentūra grįžo į atrankos informacijos nagrinėjimo etapą ir tęsė 2012 metais Vilniaus RAAD pradėtą administracinę procedūrą pagal Bendrovės paraišką. Tęsiant procedūrą, UAB „Ekometrija“ papildė atrankos informaciją naujais duomenimis ir parengė vientisą dokumentą. Agentūra 2021 m. birželio 14 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (30.1)-A4E-7263 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Gavus pasiūlymų, 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuotoliniu būdu įvyko atrankos išvados persvarstymas, dalyvaujant ir pareiškėjui kaip suinteresuotos visuomenės atstovui. Papildytoje atrankos informacijoje yra pateikta informacija apie vykdytą aplinkos monitoringą ir jo duomenų analizė. Monitoringo duomenų suvestinė rodo, kad daugelio medžiagų koncentracijos laikui bėgant mažėja, ištekančio iš teritorijos gruntinio vandens kokybė yra gera ir fiksuojama tik epizodinė tarša amoniu, o NP pėdsakų ištekančiame iš teritorijos vandenyje visu monitoringo laikotarpiu pastebėta nebuvo. Atrankos išvados motyvai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, o pareiškėjo išvada, kad PAV atrankos informacija neatitinka realios situacijos, nepagrįsta.
22. Atsakovas dėl SAZ dokumentacijos neatitikimų PAV atrankos informacijai turėtų inicijuoti ginčą su NVSC, atlikusiu poveikio visuomenės sveikatos vertinimo procedūrą ir turinčiu įgaliojimus priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių tikslu nustatyti (sumažinti ar padidinti) SAZ ribas. Atrankos informacijoje poveikis aplinkai, žmonių sveikatai vertinamas pagal didžiausius išmetamų teršalų kiekius. SAZ mažinimo dokumentacijoje nurodomas mažesnis išsiskiriančio amoniako kiekis 0,189 t/m taikant taršos mažinimo priemones ir skaičiuojant perspektyvinę situaciją. Vertinant teršalų ir kvapų emisijas į aplinkos orą, pirmenybė teikiama instrumentiniams matavimams. LOJ tarša iš bioskaidžių atliekų kompostavimo procesų vadovaujantis galiojančiomis metodikomis nevertinama, vertinamos tik amoniako emisijos, vadovaujantis EMEP/CORINAIR metodikos naujausia redakcija, kuri yra aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 patvirtintų Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąraše. Papildytoje PAV atrankos informacijoje nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla nesukels visuomenės nepasitenkinimo, pagristai konstatuota, jog PŪV įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio dirvožemiui, žemės paviršiui, aplinkos orui, vandeniui, kraštovaizdžiui, nekilnojamosioms vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai. Atrankos išvadoje yra pateikta išsami, įrodymais pagrįsta informacija apie esamos ūkinės veiklos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikius ir ūkinių veiklų suminį poveikį aplinkos elementams. Tik UAB „Biodegra“ neįvykdžius valstybės institucijų teisėtų reikalavimų, būtų galima spręsti apie jos vykdomos ūkinės veiklos uždraudimą. Pareiškėjas ne kartą inicijavo skundus dėl sklindančių kvapų dėl UAB „Biodegra“ vykdomos ūkinės veiklos, tačiau nebuvo konstatuoti jokie UAB „Biodegra“ veiklos esminiai pažeidimai, galintys turėti poveikį aplinkos kokybei, žmonių sveikatai. Priimant ginčijamą Atrankos išvadą buvo tinkamai įvertintas vykdomos ūkinės veiklos mastas, pobūdis bei kiti PAV įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyti kriterijai, konstatuojant, jog nėra privaloma atlikti nurodytos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Atsiliepimas
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ atsiliepimuose į skundą prašė skundą atmesti.
24. UAB ,,Biodegra“ nurodė, kad neaišku, ar pareiškėjas gina asmeninį, ar viešąjį interesą, nes pareiškėjas nenurodo jokių pagrįstų asmeninių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pareiškėjas, kaip pavienis fizinis asmuo, neturi teisės ginčyti galutinės atrankos išvados ir TIPK leidimo, nes tik suinteresuota visuomenė turi teisę reikalauti, kad būtų sprendžiama dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Pareiškėjui priklausantys pastatai nepatenka į modeliuojamą plotą. SAZ patvirtina, jog dėl UAB „Biodegra“ vykdomos atliekų tvarkymo veiklos už įmonės gamybinės bazės ribų nekeliama jokia rizika vietos žmonių sveikatai. Pareiškėjas nepagrįstai siekia išplėsti administracinės bylos ribas teikdamas argumentus dėl SAZ nustatymo specialiojo plano teisėtumo ar PVSV ataskaitos teisėtumo. Pareiškėjo nurodomi skirtingi teršalų (amoniako) kiekiai neturi jokios reikšmės šioje administracinėje byloje ginčijamų administracinių aktų teisėtumui. PVSV ataskaitoje nagrinėta, kad netaikant taršą mažinančių priemonių, kompostavimo metu išsiskirs 23,64 t/m amoniako, tačiau dėl taršą mažinančių priemonių naudojimo į aplinką pateks 0,189 t/m amoniako. Teršalų ir kvapų sklaidos pažeminiame sluoksnyje modeliavimai, kuriuos 2017 m. ir 2021 m. atliko UAB „Ekometrija“, patvirtino, kad nei teršalų, nei kvapų koncentracijos aplinkos ore, ties įmonės teritorijos riba neviršys ribinių verčių (netgi netaikant taršą mažinančių priemonių). TIPK leidimas išduotas teisėtai. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Atrankos išvada yra neteisėta dėl to, kad buvo priimta dėl vykdomos, o ne dėl planuojamos ūkinės veiklos. Teisės aktai nedraudžia įmonei, kuri vykdo veiklą, kreiptis dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos veiklos praplėtimui (pajėgumų keitimui) ir tuo tikslu pradėti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo administracinę procedūrą. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo. Pagal TIPK taisyklių 15 punktą, TIPK leidimas yra išduodamas neterminuotam laikui. Galutinės išvados galiojimas neturi įtakos TIPK leidimo galiojimui, todėl šios atrankos išvados laikinas negaliojimas (AAĮ 191 str. 14 d. 8 p., 15 d.) negali būti pagrindas panaikinti TIPK leidimą.
25. UAB „Biodegra“ nurodė, kad buvęs bendrovės pavadinimas UAB „Chitinas“, ji veiklą pradėjo 1997 m. SPAV procedūros Lietuvoje buvo įvestos vėliau, 2004 m., po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. SPAV procedūra ir PAV procedūra yra skirtingos procedūros ir teisės aktai nereglamentuoja jų eiliškumo. Todėl pareiškėjas nepagrįstai, ginčydamas galutinę atrankos išvadą, remiasi SPAV procedūrą reglamentuojančiomis teisės normomis. Agentūra priėmė Atrankos išvadą tik dėl UAB „Biodegra“ veiklos praplėtimo (pajėgumų keitimo). Jokie teisės aktai nenumato, kad atliekant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimą turi būti atliktas SPAV.
26. UAB „Biodegra“ teigimu, pareiškėjo argumentai dėl gruntinio vandens kokybės yra nepagrįsti, tai iš esmės patvirtina LGT išvados. PAV procedūra buvo tęsiama pagal 2014 m. pradėtą procesą. Tai, kad gyvulinės kilmės atliekos kompostuojamos pastate, yra tik aplinkos būklės pagerinimas. Kompostavimo technologijos nebuvo nekeičiamos. Kvapų sklaidos modeliavimas atliktas pagal pačią nepalankiausią įmanomą situaciją. Modeliavimo rezultatai patvirtina, kad kvapo koncentracijos artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje viršijamos nebus. Leidžiamą išmesti amoniako kiekį nustato ne PVSV ataskaita, o TIPK leidimas. PAV atrankoje numatytas maksimalus galimas išmesti į aplinkos orą amoniako kiekis, nevertinant taršą mažinančių priemonių efektyvumo. UAB „Ekometrija“ atliktame teršalų sklaidos modeliavime įvertintas maksimalus galimas išmesti amoniako kiekis ir rezultatai rodo, kad aplinkos oro kokybės normos už įmonės teritorijos ribų viršijamos nebus. Aplinkos ministro patvirtinta metodika netaikytina LOJ skaičiavimams nuo nafta užteršto grunto valymo aikštelės. Pareiškėjas iki 2014 metų nedalyvavo nei vienoje iš procedūrų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimu ir TIPK leidimo išdavimu, neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų, todėl neturi reikalavimo teisės šioje byloje ginčyti TIPK leidimo, be to, pareiškėjas neįrodė nei vienos AAĮ 191 straipsnio 14 dalyje nurodytų sąlygų, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti galiojantį TIPK leidimą. PAV atrankos galutinė išvada yra tik vienas iš daugelio dokumentų, kurie yra vertinami prieš išduodant TIPK leidimą. LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 panaikinta galutinė atrankos išvada negali būti pagrindas panaikinti 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą TIPK leidimą, nes šiuo metu yra priimta pagrįsta ir motyvuota Atrankos išvada. Su veikla susijusi kvapo koncentracija (lyginant su anksčiau išduotu TIPK leidimu (duomenys neskelbtini)) negalėjo pakisti ir nepakito, todėl argumentai dėl užteršto oro ir smarvės nepagrįsti ir nepatvirtinti įrodymais. Pareiškėjas nepagrįstu skundu siekia nepagrįstai apriboti UAB „Biodegra“ teisėtai vykdomą atliekų tvarkymo ūkinę veiklą.
Atsiliepimas
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
28. NVSC nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi TIPK taisyklių 33 punktu, 2014 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (2.6)-A4-1553 pateikė Vilniaus VSC derinti UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo centro, (duomenys neskelbtini), Paraišką TIPK leidimui gauti. Vilniaus VSC 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 12(12.46)-5661 „Dėl paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui pakeisti“ pateikė motyvuotas pastabas Agentūrai ir pareiškėjui paraiškai pataisyti. Pateikus pataisytą paraišką, Vilniaus VSC 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 12(12.46)-2-9720 paraiška suderinta, konstatavus, kad ji atitinka visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus triukšmo ir kvapų valdymo srityje. Rašte buvo pateiktos sąlygos, kurios turėjo būti įtrauktos į TIPK leidimą. Agentūra yra atsakinga už TIPK leidimų išdavimą, pakeitimą ir galiojimo panaikinimą.
II.
29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
30. Teismas nustatė, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) UAB „Biodegra“ užsiima ūkine veikla (taip pat atliekų tvarkymo veikla). UAB „Biodegra“ Vilniaus RAAD pateikė prašymą atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranką dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo. Vilniaus VSC 2013 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (12-32)12-32-7 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ pažymėjo, jog planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, todėl Bendrovės planuojama ūkinė veikla Žemės sklype yra leistina. Vilniaus VSC Širvintų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. 22(22-3-6)-22.3.11-33 pateikta vertinimo išvada, jog planavimo organizatoriaus UAB „Biodegra“ planuojamos teritorijos – Žemės sklype, kurioje planuojamas atliekų tvarkymo pajėgumų didinimas ir atliekų tvarkymo plėtra, specialusis planas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyrius 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 44SS-(14.44.204)-341 „Dėl specialiojo plano derinimo“ informavo Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, kad neprieštarauja atliekų perdirbimo baro (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajono savivaldybėje, sanitarinės saugos zonos nustatymo specialiojo plano sprendiniams. Širvintų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. A2-30 nutarta suderinti atliekų perdirbimo baro Žemės sklype specialųjį planą. UAB „Biodegra“ iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir VTPSI Vilnius skyrius) kartu su 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (23.2)-2D-15334 „Dėl teritorijų planavimo dokumento tikrinimo“ gavo atliekų perdirbimo baro (Žemės sklype) sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vietovės lygmens specialiojo plano projektą ir 2013 m. rugsėjo 25 d. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. TP1-2484. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akte Nr. TP1-2484 nurodyta, jog patikrinimo išvada yra teigiama bei teritorijų planavimo dokumentus tvirtinti galima. Kvapų kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 28 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį (duomenys neskelbtini) ir priėmė išvadą, jog gyvenamojoje aplinkoje, galimo kvapo vietoje, patikrinimo metu kvapas nebuvo jaučiamas. UAB „Biodegra“ teritorijoje buvo jaučiamas pūvančio maisto, puvėsių kvapas. Kvapų kontrolės komisija 2013 m. rugsėjo 30 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį Žemės sklype ir priėmė išvadą, jog UAB „Biodegra“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), greta galimo kvapo susidarymo vietos, kvapas nebuvo jaučiamas. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialiojo plano patvirtinimo. Šiuo klausimu nuspręsta atidėti sprendimo projektą.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas nurodė, kad Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadoje ,,Dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (38-4)-VR-1.7-88 dėl Bendrovės PŪV – atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo, kurios planuojama vieta – teritorija, esanti Žemės sklype, priėmė atrankos išvadą, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas, nurodydamas, kad ši atrankos išvada dėl PAV galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos. Minėta atrankos išvada priimta, remiantis šiais pagrindiniais motyvais: 1) veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas; naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose; 2) gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas nenumatomas; siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės ir gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos, paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą; 3) PŪV metu naujų stacionarių oro taršos šaltinių nenumatoma; 4) Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų / išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas; požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 metų.
32. Vilniaus VSC 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-743 „Dėl motyvuoto prašymo persvarstyti atrankos išvadą“ kreipėsi į Vilniaus RAAD, nurodydamas, jog nepritaria Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88, kadangi: nepateikta informacija, kaip bus koreguojamos esamos ūkinės veiklos SAZ ribos dėl tvarkomų atliekų veiklos išplėtimo, papildant tvarkomų atliekų sąrašą ir didinant Bendrovėje laikomų atliekų kiekius; nepateikta informacija apie su PŪV susijusį kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams. Rašte taip pat nurodyta, jog dėl Bendrovės vykdomos veiklos buvo nagrinėti gyventojų skundai, todėl galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas dėl PŪV, galimi konfliktai, dėl ko paprašyta persvarstyti PAV atrankos išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)VR-1.7-1299 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Joje nurodytas trumpas PŪV aprašymas (5 p.): PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritoriją (5¹ p.) ir kt. Galutinėje išvadoje nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi ją priimant (9 p.): 1) PAV subjektas Savivaldybės administracija pastabų dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo neturi; 2) PAV subjektas Vilniaus VSC, įvertinęs papildomą informaciją apie PŪV, pasisakė dėl neprivalomo PŪV poveikio aplinkai vertinimo; 3) veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas; naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose; 4) gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas neplanuojamas; siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės bei gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos; paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą; 5) PŪV metu nauji stacionarūs oro taršos šaltiniai neplanuojami; 6) Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas; požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 m.; 7) didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks HN 121:2010 reglamentuojamas ribines vertes; 8) šiuo metu vyksta PŪV SAZ ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros; 9) visuomenė apie atrankos išvadą buvo informuota nustatyta tvarka, tačiau suinteresuotos visuomenės pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo jos paskelbimo dienos nesulaukta.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas nurodė, kad Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (15.9)-A4-7265 buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo bazės ((duomenys neskelbtini)) eksploatavimui (TIPK leidimas). Sprendimas išduoti leidimą buvo pagrįstas tuo, kad 2014 m. kovo 24 d. Vilniaus RAAD priėmė galutinę atrankos išvadą, jog UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas TIPK leidimas buvo išduotas vietoje galiojusio TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini).
37. Teismas nurodė, kad dėl 2014 m. galutinės atrankos išvados panaikinimo buvo kreiptasi į VAAT, kuris 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. I-7073-596/2016) panaikino 2014 m. galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1299. LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad institucijai įtvirtinta pareiga priimti išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo (ne) privalomumo, kuri visais atvejais turi būti motyvuota. Tai pagrindinė pareiga, kurios neįvykdžius atrankos išvada dėl PAV negalėtų būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.
38. Teismas nustatė, kad Agentūra 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-3154 „Dėl UAB „Biodegra“ TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ informavo UAB „Biodegra“, Vilniaus RAAD ir VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ apie UAB „Biodegra“ vykdomos veiklos pakeitimus. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 9-318 „Dėl atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės zonos nustatymo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialųjį planą. Agentūrai, Vilniaus RAAD funkcijų perėmėjai, Vilniaus RAAD buvo perdavęs VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. AVP-222 pateiktą atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo ir kt. dokumentus. Agentūra, gavusi pateiktą papildomą informaciją dėl UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos pajėgumų keitimo, atliko atrankos dėl PAV administracinę procedūrą ir priėmė 2017 m. gruodžio 29 d. atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-13434 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo PAV.
Žemesnės instancijos teismas
40. Teismas nurodė, kad galutinė atrankos išvada buvo priimta 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (28.1)-A4-5005. Dokumentų rengėjas UAB „Ekometrija“ apie galutinę atrankos išvadą informavo visuomenę ir 2018 m. birželio 20 d. raštu „Dėl UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos atrankos galutinės išvados paskelbimo“ pateikė informaciją Agentūrai apie atliktą visuomenės supažindinimą: galutinės atrankos išvados 2018 metais paskelbimą dienraštyje „Vakaro žinios“, Širvintų rajono laikraštyje „Širvintų kraštas“, skelbimą seniūnijoje ir Širvintų rajono savivaldybėje. Dėl 2018 m. gegužės 24 d. galutinės atrankos išvados panaikinimo buvo kreiptasi į teismą. LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 2018 m. galutinę atrankos išvadą panaikino.
41. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020, administracinę procedūrą dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo priėmimo tęsė. Agentūra 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-12153 UAB ,,Biodegra“ pateikė Įspėjimą apie taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikinus Galutinę atrankos išvadą, pagal suformuotą teismo praktiką nėra užbaigtos UAB ,,Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Dėl nurodytų motyvų ir argumentų nėra įvertintas UAB ,,Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos pajėgumų keitimo poveikis aplinkai. Agentūra, vadovaudamasi AAĮ 19¹ straipsnio penkioliktąja dalimi, TIPK taisyklių 107 punktu, 107.1 papunkčiu, nustačiusi AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punkte nurodytą aplinkybę, t. y., kad įsiteisėjusiu LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikinta Galutinė atrankos išvada, įspėjo veiklos vykdytoją UAB „Biodegra“ apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nurodė, kad TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu nesant UAB „Biodegra“ galiojančios atrankos išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo, nebus patikslintos UAB „Biodegra“ TIPK leidimo atliekų dalies sąlygos sumažinant veiklos apimtis iki pajėgumų, kurie buvo iki 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė 6 mėnesių terminą nuo įspėjimo gavimo dienos nurodytiems trūkumams pašalinti. Agentūra taip pat išaiškino, kad vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalimi, jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Tuo atveju, jeigu per 6 mėnesių terminą įspėjime nurodyti trūkumai nebus pašalinti, vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punktu, TIPK taisyklių 106 punktu, bus priimamas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą.
42. UAB „Biodegra“ kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti foninio aplinkos oro užterštumo duomenis UAB „Biodegra“ adresu (duomenys neskelbtini), teršalų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimui atlikti. Agentūra 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-296 pateikė šiuos duomenis. UAB „Biodegra“ 2021 m. sausio 28 d. pateikė Agentūrai patikslintą informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Agentūra 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė atrankos išvadą dėl UAB ,,Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Pagal 2021 m. birželio 14 d. Atrankos išvadą planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Agentūra gavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. raštą Nr. 13-2175 „Dėl atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“, 2021 m. liepos 13 d. suinteresuotos visuomenės rašytinį pasiūlymą dėl Agentūros atrankos išvados persvarstymo. 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuotoliniu būdu įvyko atrankos išvados persvarstymas dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kuriame dalyvavo pareiškėjas, buvo parengtas 2021 m. rugpjūčio 11 d. atrankos išvados persvarstymo dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo persvarstymo protokolas Nr. A7-14.
Žemesnės instancijos teismas
47. Teismas nustatė, kad Agentūra 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-10505 priėmė Atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kurioje konstatuota: planuojamai ūkinei veiklai – UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimas – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Agentūra 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-15094 „Dėl UAB ,,Biodegra“ TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo nenaikinimo“ veiklos vykdytoją informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Agentūra 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė atrankos išvadą, kuri įsigaliojo 2021 m. birželio 23 d., ir po atrankos išvados persvarstymo 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-13505 priėmė galutinę atrankos išvadą dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kuri įsigaliojo 2021 m. gruodžio 3 d., vadovaujantis AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalimi ir TIPK taisyklių 107.1 papunkčiu, TIPK leidimo galiojimas nebus naikinamas.
48. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo, aptarė Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančioje kai kurias direktyvos nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio taikymo kontekste bei PAV įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl visuomenės teisės kreiptis į teismą.
49. Teismas nustatė, kad Agentūra, gavusi pateiktą papildomą informaciją dėl UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos pajėgumų keitimo, atliko atrankos dėl PAV administracinę procedūrą ir priėmė 2017 m. gruodžio 29 d. atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-13434 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo PAV. Pareiškėjas 2018 m. vasario 1 d. pateikė prašymą persvarstyti šią atrankos išvadą. 2018 m. kovo 30 d. atrankos išvados persvarstymo posėdžio protokole pareiškėjas įvardijamas kaip suinteresuotos visuomenės atstovas. Pareiškėjas byloje teikė įrodymus, kad jo gyvenamoji aplinka yra (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. balandžio mėnesio. Agentūra gavo Savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. raštą Nr. 13-2175 „Dėl atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“, 2021 m. liepos 13 d. suinteresuotos visuomenės rašytinį pasiūlymą dėl Agentūros 2021 m. birželio 14 d. atrankos išvados persvarstymo. Todėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuotoliniu būdu įvyko atrankos išvados persvarstymas dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo PAV. Jame dalyvavo ir pareiškėjas, kaip suinteresuotos visuomenės atstovas.
50. Teismas vertino, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo administracinės procedūros metu, jis gyvena (duomenys neskelbtini), taigi yra suinteresuota visuomenė, turinti teisę ginti savo teisę į sveiką, švarią ir saugią aplinką. Todėl jo materialinis suinteresuotumas šioje byloje yra akivaizdus ir jis turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas Atrankos išvadą ir TIPK leidimą. LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartyje taip pat pripažinta, kad pareiškėjai, taip pat ir T. K., turi teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės apsaugą, o tai reiškia ir teisę jas ginti inter alia (be kita ko) teisme.
51. Teismas aptarė ginčui aktualias AAĮ, PAV įstatymo, TIPK taisyklių, Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai) nuostatas bei teismų praktiką.
52. Teismas pažymėjo, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. Dl-311 (Tvarkos aprašas), 6 punkte nustatyta, kad atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, turi nurodyti pagrindinius motyvus.
53. Teismas nurodė, kad LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje toje pačioje administracinėje byloje, kurioje yra priimti VAAT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas ir LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas, ar planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, turi patikrinti, ar tokia veikla patenka į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (PAV įstatymo 1 priedas). Kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nepatenka į įstatymo priede esantį sąrašą, jo privalomumą nulemia aplinkybės, kad planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, nustatymas. Poveikio aplinkai reikšmingumas nustatomas remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų, nagrinėjančių poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas, pagal kompetenciją teikiamomis išvadomis (Įstatymo 2 str. 8 d.). LVAT, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis apie Bendrovės vykdomą ūkinę veiklą ir planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, šioje nutartyje nurodė, kad UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos rūšys nepatenka į Įstatymo 1 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“ 9.6, 9,7 bei 10 p., kadangi nėra numatytas pavojingų atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu bei nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant ar apdorojat cheminiu būdu, bei nėra duomenų, kad planuojamos ūkinės veiklos išplėtimas viršys teisės aktuose nustatytus ribinius dydžius. LVAT, be kita ko, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtinumas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą sietinas su reikšmingo poveikio aplinkai nustatymu remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis.
54. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad LVAT panaikinus ankstesnes atrankos išvadas, automatiškai turėjo būti panaikintas ir leidimas, procedūra negalėjo būti tęsiama. Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priėmė atrankos išvadą, dėl to 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Biodegra“ buvo išduotas byloje ginčijamas TIPK leidimas. VAAT 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. I-7073-596/2016) panaikino minėtą atrankos išvadą, kaip neatitinkančią VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdant nurodytą VAAT sprendimą, Agentūra tęsė 2012 m. pradėtą administracinę procedūrą dėl UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos pajėgumų keitimo. Agentūra, įvykdžiusi administracinę procedūrą dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo, 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (28.1 )-A4-l3434 priėmė atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veikos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Pagal šią atrankos išvadą buvo nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atlikus šios atrankos išvados persvarstymą, 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (28.1)-A4-5005 buvo priimta galutinė atrankos išvada. Apskundus pastarąją išvadą teismui, įsiteisėjusia LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi ši išvada buvo panaikinta, teismui konstatavus, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino suinteresuotos visuomenės (pareiškėjo) bei vietos savivaldos institucijos nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „Biodegra“ planuojamų atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimu, Bendrovės veiklos galimu žymiu neigiamu ūkinės veiklos poveikiu aplinkai ir gyventojams.
55. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Agentūra, atsižvelgdama į 2017 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-529 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad šio įstatymo normos, reglamentuojančios atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui, administracinę procedūrą tęsė vadovaudamasi Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. lapkričio 1 d., 7 straipsnio reikalavimais ir šio Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais: Metodiniais nurodymais, Tvarkos aprašu, kadangi UAB ,,Biodegra“ atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradėtos vykdyti pagal minėtos redakcijos PAV įstatymo nuostatas.
56. LVAT įsiteisėjusioje 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje konstatavo, jog pradėta administracinė procedūra galėjo būti tęsiama. Aplinkybė, kad procesinių sprendimų rezoliucijose nebuvo suformuluotas įpareigojimas atsakovui pakartoti procedūrą, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad įsiteisėjusiu VAAT 2016 m. spalio 20 d. sprendimu buvo užbaigta administracinė procedūra pagal pareiškėjo (UAB „Biodegra“) pateiktą paraišką.
57. Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusios AAĮ redakcijos 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punkte buvo nustatyta, jog sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus (AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalis).
58. Teismas nustatė, kad LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikinus 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą, Agentūra, vadovaudamasi minėtomis įstatymo nuostatomis, UAB „Biodegra“ pateikė įspėjimą dėl TIPK leidimo panaikinimo, nustatydama terminą pašalinti trūkumus. UAB „Biodegra“ ėmėsi atitinkamų aktyvių veiksmų, 2021 m. sausio 28 d. pateikė Agentūrai patikslintą informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Agentūra, įvykdžiusi administracinę procedūrą dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo, 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-7263 priėmė Atrankos išvadą. Pagal Atrankos išvadą planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
59. Agentūra gavo Savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. raštą Nr. 13-2175 „Dėl atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“, 2021 m. liepos 13 d. suinteresuotos visuomenės rašytinį pasiūlymą dėl Agentūros atrankos išvados persvarstymo. Suinteresuotos visuomenės atstovas prašyme Savivaldybės administracijai nurodė, kad erzinantys kvapai iš UAB „Biodegra“ atliekų perdirbimo centro yra juntami, ir tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. 10-S-43647(1.46E-10) (pažymoje nurodoma, kad tyrėjas jautė specifinį, nemalonų kvapą, minėtas kvapas galimai sklido iš UAB „Biodegra“ teritorijos), ir UAB „Entafarma“ 2020 m. gruodžio 28 d. raštas „Atsakymas į 2020-12-23 prašymą“ (rašte nurodoma, kad bendrovė kartais jaučia erzinantį nemalonų kvapą iš UAB „Biodegra“ gamybinės bazės, 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo pateikusi skundą Vilniaus VSC). Taip pat suinteresuotos visuomenės atstovas nurodė, kad Agentūra 2021 m. gegužės 6 d. tyrimų protokole P-113-2021-182/1 2021 m. balandžio 29 d. paimtuose mėginiuose nustatė, kad buvo viršyta (0,3103 mg/m³, kai riba 0,20 mg/m³) amoniako koncentracija ore (mėginys paimtas pavėjui, pagal LKS-94 taške (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Mėginio paėmimo vieta (kurioje viršyta amoniako koncentracija) nuo suinteresuotos visuomenės atstovo gyvenamosios aplinkos (duomenys neskelbtini), yra nutolusi 135 m, o nuo UAB „Biodegra“ veiklavietės nutolusi apie 1 900 m. Taip pat suinteresuotos visuomenės atstovai 2021 m. liepos 13 d. rašte Agentūrai „Pasiūlymas dėl Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvados persvarstymo“ (toliau – ir Pasiūlymas) pateikė pasiūlymą persvarstyti Atrankos išvadą. Suinteresuotos visuomenės atstovai kėlė klausimus dėl periodiškai juntamo erzinančio, nemalonaus (sąvartyno) kvapo 3–5 km spinduliu aplink UAB „Biodegra“ veiklavietę, dėl amoniako kiekio skaičiavimo rezultatų, dėl galimos aplinkos oro taršos amoniaku, dėl iš UAB „Biodegra“ atliekų perdirbimo teritorijos patenkančių teršalų į gruntą, dėl kvapų sklaidos modeliavimui naudojamų įvesties duomenų netikslumo / nepatikimumo ir atitinkamai nuo jų priklausančių kvapų sklaidos modeliavimo rezultatų nepatikimumo. 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuotoliniu būdu įvyko atrankos išvados persvarstymas dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Po atrankos išvados persvarstymo ir Savivaldybės administracijos rašto gavimo, Agentūra, vadovaudamasi PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi, 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė galutinę atrankos išvadą, kad, pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją ir pagal poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą papildomą informaciją, planuojamai ūkinei veiklai – UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Žemesnės instancijos teismas
60. Teismas vertino, kad teisės aktų pasikeitimai ir UAB „Biodegra“ atlikti valiniai veiksmai sudarė teisinį ir faktinį pagrindą tęsti nebaigtą procedūrą (PAV įstatymo 7 str.), o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atranka dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo buvo atliekama vadovaujantis nustatytomis procedūromis. Agentūra, priimdama 2021 m. birželio 14 d. atrankos išvadą ir Atrankos išvadą, vertino ne tik 2012 metais parengtą informaciją atrankai, bet ir dokumentus, pateiktus Agentūrai priimant 2017 m. gruodžio 29 d. atrankos išvadą ir 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą, įskaitant ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialųjį planą, papildytą atrankos informaciją 2021, 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-4586 priimtą UAB „Biodegra“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą ir kitą medžiagą.
61. Teismas sprendė, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir Atrankos išvados turinio matyti, jog atliekant aptariamą administracinę procedūrą, buvo nustatyta, kad esama ir planuojama ūkinė veikla vykdoma (duomenys neskelbtini) UAB ,,Biodegra“ atliekų tvarkymo teritorijoje. Bendrovė įsikūrusi buvusio gyvulininkystės komplekso teritorijoje. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 6 sklypai, kurių tikslinė naudojimo paskirtis – kita, 5 sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir 1 sklypo – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Esama ir PŪV vykdoma žemės sklype kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas – 5,7095 ha) ir dalyje žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas – 11,0569 ha). Taip pat nustatyta, kad iš vakarinės pusės įmonę supa žemdirbystės laukai, rytuose žali plotai, iš pietų pusės riboja 200–250 m pločio miško juosta. Artimiausi gyvenamieji namai yra už 240 m pietų pusėje ir už 560 m šiaurės pusėje nuo įmonės vykdomos veiklos vietos. Iš šiaurinės pusės už 800 m yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) gyvenvietė. Bendrovei priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinę veiklą vykdo UAB „Stiebas“ pagal 2015 m. sausio 22 d. išduotą Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Stiebas“ vykdoma ūkinė veikla – statybinių atliekų perdirbimas į statybos ir kelių tiesime naudojamus produktus. UAB „Stiebas“ vykdomos veiklos metu į aplinkos orą patenkančių teršalų (kietosios dalelės) koncentracijos įvertintos modeliuojant UAB „Biodegra“ teršalų sklaidą (kaip foninis vietovės užterštumas). Kitų gamybinių objektų gretimose teritorijose nėra. UAB „Biodegra“ SAZ yra nustatyta specialiuoju planu ir patvirtinta Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 9-318 „Dėl Atliekų perdirbimo baro (duomenys neskelbtini), sanitarinės zonos nustatymo specialiojo plano patvirtinimo“. SAZ ribos sutampa su sklypais, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, ir su bendrovei priklausančių besiribojančių sklypų ribomis (iš viso 6 sklypai, kurių tikslinė naudojimo paskirtis – kita, 5 sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, 1 sklypo – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Bendras įregistruotos SAZ plotas – 18,4375 ha. Atrankos išvados priėmimo metu pagal TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonėje galimos vykdyti veiklos ir yra vykdomos: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas. Bendrovėje pagal TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ir pagal iki 2014 m. lapkričio 26 d. galiojusio TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygas gali būti perdirbama 133 331 tonų įvairių organinių biodegraduojančių atliekų per metus. Kompostuojant maksimalius atliekų kiekius; aktyvioji kompostavimo fazė (gyvūninės kilmės ŠGP, nuotekų dumblas ir pan.), kurios metu į aplinkos orą patenka didžiausi amoniako kiekiai, vykdoma pastate. Siekiant užtikrinti geras sąlygas teršalų dispersijai (sklaidai) iš šio pastato, teršalai į aplinką patenka per 0,40 m skersmens ortakį, kurio aukštis 15,0 m. Įmonėje pagal TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ir pagal iki 2014 m. lapkričio 26 d. galiojusio TIPK leidimo (duomenys neskelbtini)) sąlygas per metus gali būti išrūšiuojama iki 109 500 tonų komunalinių atliekų. Komunalinių atliekų rūšiavimo metu susidarančios stiklo, plastiko, gumos, medienos, juodųjų ir spalvotųjų metalų, popieriaus, mineralinės medžiagos ir kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms (apie 65 700 t/m), o biologiškai skaidžios atliekos (43 800 t/m) tvarkomos įmonėje kompostavimo būdu. Įmonėje pagal TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ir pagal iki 2014 m. lapkričio 17 d. galiojusio TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygas gali būti surenkama ir perdirbama iki 4 000 t/m panaudoto augalinio aliejaus, riebalų. Surinktas aliejus surenkamas į talpą, pašildomas ir filtravimo būdu (fizikiniu būdu) išvalomas. Išvalytas aliejus naudojamas kaip biokuras arba biodegalai transportui. Įmonėje pagal iki 2014 m. lapkričio 17 d. galiojusio TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas gali būti surenkama ir perdirbama per metus naftos produktais užteršto vandens, grunto, dumblo, naftos mišinių iki 1 900 tonų. Nuo naftos produktų išvalytas vanduo naudojamas valomam gruntui drėkinti. Išvalytas naftos produktais užterštas gruntas naudojamas teritorijų išlyginimui, kelių sankasoms, vejų įrengimui ir t. t. Valymas vykdomas naudojant vandens ir grunto valymo biologiniu būdu technologiją arba, esant didesnei naftos angliavandenilių koncentracijai, fizikiniu valymo būdu, kur naftos produktai gali būti pakartotinai panaudojami.
62. Teismas konstatavo, kad šioje byloje susiklostė unikali situacija, nes skundžiamas visas 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo Agentūra, jį sudaro dvi dalys: 1) senojo leidimo dalis (kurioje buvo perkeltos ir įrašytos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, tvarkomų atliekų kiekiai, kurie buvo nustatyti iki 2014 m. lapkričio 17 d. galiojusiame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini); 2) papildoma dalis (kurioje įrašyti papildomi tvarkomų atliekų kiekiai pagal UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos praplėtimus, nurodytus Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. galutinėje atrankos išvadoje Nr. (38.4.)-VR-1.7-1299). Teismo vertinimu, nors formaliai nagrinėjamoje byloje ginčijamas visas TIPK leidimas, tačiau teismas sprendžia tik dėl 2014 m. lapkričio 17 d. išduoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią išvadą teismas darė, nes UAB „Biodegra“ ne keitė leidimą, o išsiėmė naują dėl teisės aktų pokyčių, todėl jos padėtis dėl to negali nukentėti. Taigi pareiškėjo argumentai, kad turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo visai UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklai, yra nepagrįsti. Taip pat jokie teisės aktai nenustato, kad atliekant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimą turi būti atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl to nevertinami.
63. Teismas pažymėjo, kad ginčijamoje Atrankos išvadoje apie planuojamą ūkinę veiklą nurodyta, kad planuojama per metus naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos, naftos produktų atliekų išvalyti ir perdirbti iki 10 700 t, t. y. padidinti išvalomų ir perdirbamų šių atliekų kiekį nuo 1 900 t/m iki 10 700 t/m bei padidinti laikomų šių atliekų kiekį nuo 500 t iki 1600 t. Papildomai į kompostą planuojama įtraukti nepavojingas atliekas – lakiuosius durpių ir neapdorotos medienos pelenus 100 t/m. Atsisakoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos. Naftos produktais užteršto grunto, dumblo, vandens, mišinių ir kitų naftos produktų atliekų valymo veiklos technologija nebus keičiama. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo biologiniu būdu, komunalinių atliekų rūšiavimo, maistinio aliejaus perdirbimo ir kitų atliekų laikymo veiklos, jų technologijos nebus keičiamos, tvarkomų atliekų kiekiai nekeičiami.
64. Teismas sprendė, kad poveikio aplinkai vertinimo atranka buvo atliekama dėl planuojamų perdirbti konkrečios rūšies atliekų (naftos produktais užterštų atliekų) kiekio padidinimo. UAB „Biodegra“ teikiant paraišką dėl naujo TIPK leidimo išdavimo 2014 metais, nebuvo numatytas veiklos ar technologijų keitimas. Buvo planuojamas tik tvarkomų konkrečios rūšies atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas (susijęs su naftos produktais užterštų atliekų tvarkymu). Konkretūs kiekiai buvo nurodyti planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo atrankai pateiktuose dokumentuose.
65. Teismas iš ginčijamos Atrankos išvados turinio nustatė, kad ją priimant buvo įvertinti šie kriterijai: PŪV poveikis kraštovaizdžiui, dirvožemiui, požeminiam vandeniui, visuomenės sveikatai (vertintas triukšmas, aplinkos oro teršalų sklaida, kvapų sklaida), PŪV poveikio Europos ekologinio tinklo ,,Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumas. Atrankos informacijoje pateikti triukšmo, aplinkos oro taršos ir kvapų sklaidos vertinimai parodė, jog PŪV sukeliamas triukšmas, aplinkos oro tarša ir kvapai neviršija nustatytų ribinių triukšmo, aplinkos oro užterštumo ir kvapų ribinių verčių už PŪV teritorijos, nustatytos SAZ ribų ir vykdoma ir planuojama ūkinė veikla reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvenamosios aplinkos kokybei neturės.
66. Administracinės procedūros metu Agentūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9244 kreipėsi tarnybinės pagalbos į LGT, kuri nustatė, jog poveikio požeminiam vandeniui monitoringo tinklą atliekų tvarkymo teritorijoje (duomenys neskelbtini), sudaro septyni monitoringo gręžiniai, įrengti į gruntinį (pirmą nuo žemės paviršiaus) vandeningą sluoksnį ir išdėstyti visoje atliekų tvarkymo teritorijoje. Nuolatiniai gruntinio vandens kokybės stebėjimai šiuose gręžiniuose vykdomi nuo 2013 metų, dabartinės situacijos vertinimui panaudoti 2016–2020 metų tyrimų duomenys. LTG padarė išvadą, kad atliekų tvarkymo teritorijoje vykdoma ūkinė veikla neturėtų pakenkti išgaunamo vandens kokybei. Agentūra taip pat vertino, kad pagal TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 17 d. TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kompostuojant gyvūninės kilmės šalutinius gyvūnų produktus (ŠGP), nuotekų dumblą ir pan. atliekas, aktyvioji kompostavimo fazė, kurios metu į aplinkos orą patenka didžiausi amoniako kiekiai, vykdoma pastate. Siekiant užtikrinti geras sąlygas teršalų dispersijai (sklaidai) iš šio pastato, teršalai į aplinką patenka per 0,40 m skersmens ortakį, kurio aukštis 15,0 m. Siekiant sumažinti kvapų sklaidą, bendrovėje naudojamos oro taršą mažinančios priemonės – probiotinės kompozicijos (ProbioStopOdor) ir komposto uždengimas plėvele (Gore), kurių suminis minimalus veikimo efektyvumas (50%) įvertintas sklaidos modeliavime.
Žemesnės instancijos teismas
67. Teismas nurodė, kad kvapų ir teršalų sklaidos modeliavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ ir Agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. AV-112 „Dėl Foninio aplinkos oro užterštumo naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“. Administracinės procedūros metu, remiantis Ukmergės meteorologijos stoties paskutiniųjų 15 m. meteorologiniais duomenimis, nustatyta, kad vyrauja pietų (22%), pietvakarių (17%) ir vakarų (16%) krypties vėjai. Mažiausiai vyrauja šiaurės vakarų (7%), šiaurės rytų (8%) ir šiaurės (9%) krypties vėjai. Vakarinėje ir rytinėse pusėse nuo įmonės teritorijos apylinkės yra retai apgyvendintos, (duomenys neskelbtini) kaimas yra šiaurinėje pusėje. Gyventojai, gyvenantys pietinėje pusėje nuo įmonės teritorijos, yra atskirti 200 m pločio miško juosta.
68. UAB ,,Ekometrija“ 2021 m. atliko UAB ,,Biodegra“ teršalų ir kvapų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimą. Tyrimų duomenys rodo, kad modeliuojant kvapų sklaidą buvo vertinama pati nepalankiausia padėtis, t. y. laikant, kad vienu metu visos atliekų aikštelės yra maksimaliai užpildytos. Aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos sklaidos modeliavimo rezultatai, kurie išsamiai aprašyti ir Galutinėje atrankos išvadoje, parodė, kad aplinkos ore galėtų susidaryti amoniako paros koncentracijos ribinės vertės viršijimas, kompostuojant maksimalius atliekų kiekius, nenaudojant taršą mažinančių priemonių. Amoniako viršijimas susidarytų tik UAB „Biodegra“ teritorijos viduje (paros pažemio koncentracija be fono 0,054791 mg/m³ – 1,37 RV), 5-10 m visomis kryptimis nuo taršos šaltinių, tačiau ties bendrovės teritorijos riba maksimali koncentracija siektų 0,03 mg/m³ ir sudarytų 0,75 RV. Prie artimiausių gyvenamųjų namų (pietinėje pusėje, 240 m atstumu), maksimali koncentracija siektų 0,015 mg/m³ ir sudarytų 0,375 RV. Naudojant taršą mažinančias priemones (probiotinės kompozicijos ir komposto uždengimas Gore plėvele), kurių minimalus suminis veikimo efektyvumas 50% įvertintas sklaidos modeliavime, amoniako koncentracijos aplinkos ore (0,5 valandos pažemio koncentracija be fono 0,01936 mg/m³, paros pažemio koncentracija be fono 0,01644 mg/m³ neviršija nustatytų ribinių verčių nei UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos teritorijoje, nei už jos ribų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ priedo 22 punkte nurodyta, jog gyvenamosios aplinkos ore vienkartinė amoniako didžiausia leidžiama koncentracija yra 0,20 mg/m³, o amoniako paros leidžiama koncentracija yra lygi 0,04 mg/m³.
69. Atrankos išvadoje konstatuota, kad UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos teritorijoje ir už jos ribų apskaičiuotos didžiausios teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1- 585/V-611 „Dėl Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ pakeitimo“ nustatytų ribinių verčių.
70. UAB ,,Ekometrija“ 2021 m. kvapų sklaidos modeliavimą atliko ADMS 5 programine įranga 2 km pločio ir 2 km ilgio kraštinės kvadratiniame sklype 3 variantais. Tyrimo duomenys rodo, kad PŪV metu keliamas kvapas visais variantais neviršija Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – ir HN 121:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885, didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore – 8 OUE/m³. Tikėtino galimo reikšmingo neigiamo poveikio artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams ir visuomenės sveikatai šiuo aspektu nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
71. Teismas nurodė, kad papildytoje Atrankos informacijoje 2021 pateikta informacija ir apie vykdytą aplinkos monitoringą ir jo duomenų analizė. Nurodyta, kad: „Kadangi veikla vykdoma anksčiau 21 buvusių galvijų fermos teritorijoje, amonio koncentracijų viršijimai, tikėtina, yra susiję su anksčiau vykdyta veikla. Monitoringo duomenų suvestinė rodo, kad daugelio medžiagų koncentracijos laikui bėgant mažėja, ištekančio iš teritorijos gruntinio vandens kokybė yra gera ir fiksuojama tik epizodinė tarša amoniu, o naftos produktų pėdsakų ištekančiame iš teritorijos vandenyje visu monitoringo laikotarpiu pastebėta nebuvo. Monitoringo duomenys, įstatymų nustatyta tvarka, teikiami Lietuvos geologijos tarnybai, monitoringas vykdomas atsižvelgiant į šios kompetentingos institucijos pastabas ir rekomendacijas. Kituose gręžiniuose RV/DLK viršijimų 2017–2020 metų laikotarpiu nustatyta nebuvo“. Papildytoje Atrankos informacijoje 2021 4.7 papunktyje pateikiama informacija apie oro teršalų susidarymą, orientacinį jų kiekį: „Įmonėje į orą išmetami dėl ūkinės veiklos susidarantys teršalai nurodyti 6 lentelėje. Dėl planuojamos ūkinės veiklos, papildomai į aplinkos orą bus išmetama 1,254 t LOJ. LOJ koncentracijos ribinių verčių neviršija.“
72. Teismas taip pat nustatė, kad atrankos išvados persvarstymo pasitarimo metu už sveikatos apsaugą atsakingas poveikio aplinkai vertinimo subjektas NVSC Vilniaus departamentas pritarė Atrankos išvadai, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. NVSC Agentūrai taip pat teikė išvadas raštu. NVSC Vilniaus departamentas 2021 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-112496 nurodė, kad atrankos dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos (duomenys neskelbtini), pajėgumų keitimo (siekiant padidinti išvalomų ir perdirbamų naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos, naftos produktų kiekį nuo 1900 t/m iki 10700 t/m papildomai į kompostą įtraukiant 100 t/m durpių ir medienos pelenų), poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijai, pastabų neturi. NVSC Vilniaus departamentas 2021 m. spalio 25 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-126920 nurodė, kad įvertinus PAV atrankos dokumento rengėjo gautus taršos skaičiavimų rezultatus, jie neturi neigiamos įtakos artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms ir jose nebus viršijami reglamentuojami ribiniai triukšmo, oro teršalų ir kvapo dydžiai bei tai, kad vykdomai veiklai yra nustatyta sanitarinės apsaugos zona, NVSC Vilniaus departamentas pritaria, kad UAB „Biodegra“ PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
73. Teismas nurodė, kad iš Atrankos išvados turinio taip pat matyti, jog persvarstant išvadą buvo sureaguota į suinteresuotos visuomenės atstovo iškeltą klausimą dėl kvapų sklaidos modeliavimui naudojamų įvesties duomenų netikslumo/nepatikimumo ir atitinkamai nuo jų priklausančių kvapų sklaidos modeliavimo rezultatų nepatikimumo. Agentūra 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9567 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į NVSC Vilniaus departamentą suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti nuomonę apie naudotų kvapų sklaidos modeliavimui įvesties duomenų teisingumą ir kvapų sklaidos modeliavimo rezultatus, buvo pateikti UAB „Biodegra“ 2021 m. kvapų sklaidos modeliavimo įvesties duomenys. NVSC Vilniaus departamentas 2021 m. spalio 8 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-121838 pateikė nuomonę, kad pateikti įvesties duomenys yra teisingi ir atitinka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu pateiktus kvapų modeliavimo rezultatus. Priimant Atrankos išvadą, buvo įvertinta ir Atrankos informacija, kad nė vienas gyventojų skundas dėl vykdomos bendrovės veiklos skleidžiamų kvapų, viršijant higienos normoje HN 121:2010 nustatytą ribinę vertę, nebuvo išnagrinėtas ir/ar pripažintas pagrįstu.
75. Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius, vykdydamas Seimo kontrolieriaus 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 4D-2020/1-1084/3D-1044 įpareigojimą Agentūros direktoriui atlikti UAB „Biodegra“ vykdomos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išsiskiriančio amoniako kiekio matavimus, 2021 m. balandžio 29 d. ėmė aplinkos oro ėminius amoniako koncentracijos nustatymui aplinkos ore prie ir nuo UAB „Biodegra“, (duomenys neskelbtini). Nustatant ėminių ėmimo vietą 2021 m. balandžio 29 buvo naudojamasi kalibruota rankine meteorologine stotele RVM 96C, kuri nustato vėjo kryptį, vėjo greitį, oro temperatūrą ir atmosferos slėgį. Pagal 2021 m. gegužės 6 d. Tyrimų protokolą Nr. P-113-2021-182/1 pavėjui (mėginio paėmimo vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatyta amoniako tarša ore – 0,3103 mg/m³ . Taikoma ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (30 min.) – 0,20 mg/m³. Tyrimais nustatytos amoniako su fonu 0,5 valandos pažemio koncentracijos pavėjinėje pusėje prie sklypo ir apie 0,550 km atstumu nuo sklypo ribos neviršijo ribinės užterštumo vertės aplinkos ore, o pavėjinėje pusėje apie 2,0 km atstumu nuo PŪV viršijo ribinę užterštumo vertę aplinkos ore. Agentūra tokius rezultatus aiškina tuo, kad amoniakas yra lengvesnis už orą (amoniako specifinė masė – 0,77 kg/m³, oro specifinė masė – 1,293 kg/m³) ir jis sklaidosi aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Imant mėginius, keitėsi vėjo kryptis iš pietų į pietryčių ir galimai dėl besikeičiančios vėjo krypties minėtoje ėminių ėmimo vietoje nustatytai amoniako taršai ore – 0,3103 mg/m³ įtakos turėjo kitas, nenustatytas taršos šaltinis. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. (5.8)-AD5-10869 „Dėl išaiškinimo pateikimo“ taip pat nurodė, kad galimai dėl besikeičiančios vėjo krypties, minėtoje ėminių ėmimo vietoje nustatytai amoniako taršai ore – 0,3103 mg/m³ įtakos turėjo kitas, nenustatytas taršos šaltinis.
76. Agentūra 2021 m. birželio 23 d. raštu Nr. (4)-A4E-7634 kreipėsi į AAD su prašymu patikrinti potencialius taršos šaltinius dėl amoniako aplinkos ore viršijimo. AAD Agentūrai pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. pavedimą Nr. (5.8)-AD5-18930 vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus aplinkos ore ((duomenys neskelbtini)). Agentūra 2021 m. spalio 6 d. paėmė ėminius amoniakui aplinkos ore nustatyti Vilniaus valdybos veiklos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) ir atliko amoniako aplinkos ore tyrimus. Pagal tyrimų rezultatus visose keturiose ėminių vietose amoniako 0,5 valandos pažemio koncentracijos neviršijo ribinės užterštumo vertės aplinkos ore (ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (30 min.) – 0,20 mg/m³).
Žemesnės instancijos teismas
77. Teismas pažymėjo, kad Agentūros Aplinkos tyrimų departamento padaliniai yra akredituoti pagal LST ISO EN 17025 standartą. Imdamas ėminius konkrečioje vietoje, Agentūros Aplinkos tyrimų departamento specialistas naudojo vėjo krypčiai matuoti skirtą meteorologinę stotelę, kuri turi galiojantį kalibravimo liudijimą. Todėl abejoti šių duomenų patikimumu nėra pagrindo. Pareiškėjas priešingais matavimais šių tyrimo duomenų nepaneigė.
78. Teismas konstatavo, kad atlikti tyrimai nepatvirtino, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra nesaugi dėl UAB „Biodegra“ veiklos vykdymo pagal 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą TIPK leidimą ir tuo pažeidžiama pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nenurodė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl vykdomos Bendrovės veiklos gyventojams kyla neigiamų pasekmių. Pareiškėjo pateikti duomenys apie geriamo vandens tyrimus (UAB „Ukmergės vandenys“ atlikti geriamo vandens iš vandentiekio 450 ml ir 500 ml (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje tyrimų protokolai) nerodo teisės aktuose nustatytų normų viršijimo. Pareiškėjo nurodyti oro matavimai, viršijantys ribines vertes, nepasikartojo atliekant pakartotinius tyrimus.
79. Teismas pabrėžė, kad vertina specialistų išvadas, kompetentingų institucijų surašytus dokumentus, nes pats teismas oro, vandens ir kitų parametrų matavimų neatlieka ir negali atlikti, neturi tam kompetencijos, todėl vadovaujasi į bylą pateiktais įrodymais. Subjektyvius paaiškinimus teismas atmetė kaip netinkamus įrodymus. Įrodymams esant prieštaringiems, teismas rėmėsi kelių skirtingų specialistų paaiškinimais, atsižvelgė į kitas bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, dėl unikalios susiklosčiusios situacijos įvertinta ne planuojama, o taip pat ir realiai vykdoma veikla, todėl teismas surinktus kompetentingų institucijų įrodymus laikė patikimais, atspindinčiais realią situaciją.
80. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, rėmėsi netikslia, neaktualia PAV atrankos informacija bei nevertino visos turimos informacijos. Nustatyta priešingai – Agentūra aktyviai rinko, detaliai analizavo visa surinktą ir jai pateiktą informaciją, motyvuotai atsakė pareiškėjui į jo argumentus ir pastabas. Tai, kad Agentūra kitaip nei pareiškėjas vertina situaciją, nedaro Agentūros sprendimų nemotyvuotais ar nepagrįstais. LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtinumas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą sietinas su reikšmingo poveikio aplinkai nustatymu remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis. Nagrinėjamu atveju būtent reikšmingas neigiamas poveikis nenustatytas ir pareiškėjas jo taip pat neįrodė.
81. Teismas konstatavo, kad Agentūra pagal dokumento rengėjo pateiktą Atrankos informaciją, pateiktus papildomus dokumentus įvertino UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos poveikį aplinkai vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Skundžiamame administraciniame akte yra nurodyti išsamūs ir detalūs motyvai, dėl kokių argumentų buvo priimta Atrankos išvada, kad UAB „Biodegra“ keičiant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumus nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Atrankos išvada atitinka PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies reikalavimus.
82. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl TIPK leidimo, pažymėjo, kad VAAT 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi priimtas 2017 m. balandžio 12 d. teisme gautas pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 12 d. skundas, kuriame pareiškėjai prašė panaikinti Agentūros 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, spręsdamas dėl termino kreiptis į teismą, šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad terminas skundui paduoti atnaujinamas, nes priešingu atveju būtų ne teisingumo vykdymas, o formalių biurokratinių procedūrų laikymasis. Nors teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje neatkartojo šio savo sprendimo, laikytina, kad šis procesinis klausimas yra išspręstas ir teismas daugiau dėl jo nepasisakė.
83. Teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudarytas iš dviejų dalių: senojo leidimo dalies ir papildomos dalies. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti senąją leidimo dalį, nes į ją buvo perkeltos ir įrašytos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, tvarkomų atliekų kiekiai, kurie buvo nustatyti iki 2014 m. lapkričio 26 d. galiojusiame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaikintas tik dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo. Taigi šios dalies naikinti nėra jokio teisinio pagrindo – UAB „Biodegra“ turėjo teisę vykdyti šią veiklos dalį pagal iki 2014 m. lapkričio 26 d. galiojusį TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
84. Teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo prašymą panaikinti 2014 m. lapkričio 17 d. išduoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) papildomą dalį (kurioje įrašyti papildomi tvarkomų atliekų kiekiai pagal UAB „Biodegra“ planuojamos ūkinės veiklos praplėtimus, nurodytus Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. galutinėje atrankos išvadoje Nr. (38.4.)-VR-1.7-1299).
85. Teismas, įvertinęs TIPK taisyklių, AAĮ 19¹ straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 31 d.) 12 dalies nuostatas, pažymėjo, kad AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 1, 6 ir 7 punktuose nurodyti leidimo panaikinimo atvejai gali būti taikomi tik esant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka priimtiems sprendimams dėl nustatytų pažeidimų, aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo.
86. VAAT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7073-596/2016, kuriuo nuspręsta panaikinti atrankos išvadą, įsiteisėjo LVAT priėmus 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017 ir nurodytu pagrindu prašyta panaikinti TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka. Šiuo sprendimu atrankos išvada panaikinta dėl to, kad ji buvo nemotyvuota. Duomenų ir įrodymų, kad tuo metu egzistavo AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas – TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota, nėra. Taip pat, LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 konstatavo, kad administracinė procedūra pagal 2012 m. pateiktą paraišką galėjo būti tęsiama.
87. LVAT 2020 m., lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 panaikinus Agentūros 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą, vadovaudamasi šiuo metu galiojančio AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalimi, TIPK taisyklių 107 punktu, 107.1 papunkčiu, nustačiusi AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punkte nurodytą aplinkybę, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas, Agentūra UAB „Biodegra“ pateikė įspėjimą apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą ir nustatė terminą, per kurį ji turi pašalinti trūkumus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Agentūra laikėsi nustatytos procedūros. Teigti, kad TIPK leidimas turėjo būti panaikintas administracine tvarka, nėra pagrindo. UAB „Biodegra“ pašalinus trūkumus ir teismui konstatavus, kad Galutinė atrankos išvada yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti TIPK leidimo nėra pagrindo, todėl skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas.
III.
88. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
89. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog 2012 metais pradėta PAV atrankos procedūra buvo tęsiama pagrįstai, savo išvados nemotyvavo, o tik rėmėsi LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartimi bei šia nutartimi paliktu galioti pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teismas bylos esminio klausimo – ar Agentūra turėjo teisę tęsti 2012 m. pradėtą administracinę procedūrą net ir po to, kai teismai net du kartus iš eilės panaikino šios procedūros galutinį rezultatą – administracinį sprendimą ir, ar pagrįstai priėmė 2021 metų galutinę atrankos išvadą pagal 2012 metais parengtą Bendrovės informaciją atrankai iš esmės neanalizavo ir nepagrįstai rėmėsi kito teismo sprendimu dėl anksčiau įvykdytos procedūros, kuri nebeaktuali. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Agentūra neturėjo teisinio pagrindo tęsti užbaigtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, grįžtant į dokumentų rengėjo pateiktų dokumentų vertinimo etapą ir trečią kartą priiminėti dar vieną administracinį sprendimą toje pačioje procedūroje. PAV procedūroje be jokio teisinio pagrindo pasikeitė PAV dokumentų rengėjas. Panaikinus 2018 metų galutinę atrankos išvadą, nėra pagrindo laikyti, jog užbaigta administracinė procedūra teismo sprendimu buvo pakartotinai atnaujinta ir grąžinta į dokumentų vertinimo stadiją. Teismui panaikinus 2018 galutinę atrankos išvadą, kaip administracinės procedūros rezultatą, iš esmės yra įvertinamas ne tik galutinis administracinis sprendimas, tačiau visos administracinės procedūros vertinimo stadijos bei tarpiniai administraciniai veiksmai, kurie negali būti savarankišku teisminio nagrinėjimo dalyku. Todėl toks teismo sprendimas sukūrė teisines pasekmes visai administracinei procedūrai.
90. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl konkrečios situacijos – procedūros tęsimo panaikinus 2014 metų galutinės atrankos išvadą. Po pakartotinai įvykdytos procedūros ir vėl priimtos 2018 metų galutinės atrankos išvados, išaugo aplinkosauginių standartų reikalavimai vykdomoms procedūroms, o 2018 metų galutinė atrankos išvada ir vėl buvo panaikinta. Šiuo atveju 2021 metų galutinė atrankos išvada buvo priimta tęsiant 2012 m. pradėtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą pagal 2012 metų informaciją atrankai šią procedūrą tęsiant daugiau negu 9 metus. Tokia administracinės procedūros trukmė nėra protingai pateisinama pagal VAĮ ir teismų praktiką, Agentūrai suteikta galimybė išeiti už savo kompetencijos ribų, ir tai lėmė jos veikimą viršijant kompetenciją. Taip paneigta administracinėje procedūroje dalyvaujančių subjektų teisių ir interesų pusiausvyra, neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas.
91. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinis atrankos dėl PAV procedūros dokumentas, kuriuo remiantis nustatomas ir vertinamas PŪV galimas poveikis aplinkai, yra Informacija atrankai ir jos priedai (PAV įstatymo 7 str. 5 d.). Tačiau informacijoje atrankai pateikti duomenys yra klaidinantys, seni ir neaktualūs juos lyginant su SAZ, PVSV ataskaita ir TIPK duomenimis. PAV atrankos išvada galioja 3 metus (PAV įstatymo 7 str. 8 d.). Todėl 9 metų atrankos procedūra negali užtikrinti objektyvaus aplinkybių įvertinimo ir yra nepateisinamai ir neproporcingai per ilga net ir šio termino kontekste. Ginčo administracinėje procedūroje pateikti nauji duomenys apima tik atskirus planuojamos ūkinės veiklos aspektus ir neužtikrina objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo. Dėl to, kad buvo tęsiama 2012 metais pradėta procedūra, nėra aišku kokios redakcijos teisinis reguliavimas tokiai procedūrai turėtų būti taikomas. Tai nesuderinama su teisinio apibrėžtumo ir teisinio tikrumo imperatyvu.
Žemesnės instancijos teismas
92. Pareiškėjas dėl 2021 metų galutinės atrankos išvados nesutiko su teismo išvada, kad atliekamos atrankos metu pakanka įvertinti, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį, šiame etape nesprendžiant dėl konkretaus galimo poveikio masto. Teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, nes po jos priėmimo pasikeitė aktualus reguliavimas: nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas pasikeitė: 9.6 punkte atsirado pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, o informacija PAV atrankai papildyta papildomais duomenimis apie vandens ir mechaninių dalelių šalinimo iš naftos produktų atliekų schemos technologinių procesų eigą iš kurios matyti, kad dalyje procesų naudojamas terminis apdorojimas. Neginčytinų duomenų apie tai, kad naudojamas terminio apdorojimo procesas nėra nei vienas iš minėtame punkte nurodytų terminio apdorojimo būdų nėra ir jie nebuvo pateikti nei PAV atrankos procedūroje, nei teisme. Todėl kyla abejonė ar PAV atlikimas nėra privalomas remiantis tuo, jog Ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo 1 priedą, nėra išsklaidyta. Teismas neįvertino, kad Agentūra, priimdama Atrankos išvadą rėmėsi netikslia, neaktualia PAV atrankos informacija, bei objektyviai nevertino visos turimos informacijos.
93. Pareiškėjas pažymi, kad priešingai, nei sprendė teismas, LGT išvados buvo tokios, kad vandenyje teršalų buvo rasta, arba grindžiamos spėjimais, kad jų neturėtų būti. Tikėtinos išvados bei rekomendacijos ir lemia pagrindą teigti, kad neigiamas reikšmingas poveikis aplinkai yra galimas, nes norint jo išvengti būtina laikytis tam tikrų sąlygų. PAV informacija neatitinka realios esamos situacijos, o tikėtinos išvados nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nėra būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą nustatant privalomas sąlygas bei priemones užtikrinančias, kad neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai būtų išvengta arba jis būtų minimalus.
Šalies argumentai
94. Pareiškėjas nurodo, kad PAV atrankos informacija dėl augalinės ir gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo taip pat neatitinka realios esamos situacijos, kuri nurodyta aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje. Teismas nevertino fakto jog PAV atrankos informacija neatitinka esamos situacijos ir tai lemia būtinybę ją tikslinti. Be to, pagal TIPK leidimą leidžiama tarša į aplinkos orą neatitinka ūkinės veiklos mastų bei sukeliamų taršos pasekmių. Atliekų biodegradavimo veikla vykdoma tiek atviroje lauko aikštelėje (601 taršos šaltinis), tiek ir patalpoje (603 taršos šaltinis). TIPK leidimo 7 lentelėje nurodyta, kad leidžiama tarša į aplinkos orą yra iš Atliekų perdirbimo angaro (601). Atliekant kvapų sklaidos modeliavimą, amoniako taršos šaltiniai įvardijami kitokie nei nurodyta inventorizacijoje. Atliekant kvapų sklaidą, manipuliuojama taršos šaltinių parametrais. Bendrovės veikla neatitinka išduoto TIPK leidimo sąlygų, o TIPK leidimas – ūkinės veiklos mastų bei sukeliamų taršos pasekmių.
95. Pareiškėjas teigia, kad skunde pateikė pagrįstas abejones ar esant šaltam metų laikui, Bendrovė techniškai galėjo tinkamai išvalyti naftos produktais užterštą gruntą per kalendorinį mėnesį taikant PAV atrankos informacijoje nurodytą nafta užteršto grunto valymo metodą. Šiuo aspektu PAV informacija neatitinka realios esamos situacijos.
96. Pareiškėjo tvirtinimu, PAV atrankos informacijoje nurodyti duomenys neatitinka duomenų, kuriais remiantis buvo sumažintas SAZ.
97. Pareiškėjas nurodo, kad perdirbamų atliekų nomenklatūra pagal PAV atrankos informaciją apima ir šalutinių gamybos produktų (ŠGP) perdirbimą. PVSV ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovėje draudžiama priimti mėsos atliekas; atvežtos atliekos kruopščiai apžiūrimos, būtina patikrinti, ar jose nėra gyvulių kūno dalių. Šiuo aspektu SAZ sumažinimas buvo patvirtintas atsižvelgiant į modeliuojamą siauresnį perdirbamų atliekų rūšių sąrašą, negu nurodyta PAV atrankos informacijoje ir negu realiai perdirba Bendrovė. ŠGP perdirbimui taikoma kitokia atliekų perdirbimo technologija (būtinas pirminis terminis apdorojimas), bei taikomi aukštesni veterinariniai kontrolės reikalavimai.
98. Pareiškėjas dėl kvapų taršos šaltinių nurodo, kad PVSV ataskaita numato du kvapų taršos šaltinius susijusius su biodegraduojamų atliekų perdirbimo veikla: organizuotas taršos šaltinis – 14,5 m aukščio ir 0,3 diametro kaminas, per kurį šalinamas oras iš atliekų kompostavimo patalpos ir neorganizuotas taršos šaltinis – produktų su pasibaigusiu galiojimo laikotarpiu rūšiavimo aikštelė, kurioje organinė dalis atskiriama nuo taros. SAZ zona patvirtinta modeliuojant kitokius kvapų taršos šaltinius ir jų parametrus, nei realiai egzistuoja vykdant atliekų biodegradavimo veiklą, realiai naudojama kitokia atliekų biodegradavimo technologija. PAV atrankos informacijoje nurodyti duomenys neatitinka ir tų duomenų, kuriais remiantis buvo parengta PVSV ataskaita. PAV atrankos informacijoje vertinimui pateikta tik dalis LOJ teršalų, susidarančiu vykdant atliekų perdirbimą. Kadangi Bendrovė didina nafta užteršto grunto perdirbimo mastus, tai ir poveikis aplinkos orui neišvengiamai bus didesnis. Visi SAZ bei PVSV ataskaitos sąlygų neatitikimo aspektai yra svarbūs tiek konstatuojant PAV atrankos informacijos tikslumą, tiek jos neatitikimą iki šiol nustatytoms aplinkosauginėms sąlygoms pagal SAZ ir PVSV ataskaitos dokumentus, o šie neatitikimai (siekiant tęsti procedūrą pagal 2012 metų informaciją atrankai) lemia būtinybę atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu būtų išsiaiškinta kokį poveikį aplinkai turi minėtų sąlygų prieštaravimai ir neatitikimai.
99. Pareiškėjo vertinimu, bylos duomenys dėl visuomenės nepasitenkinimo Bendrovės veikla lemia savarankišką pagrindą dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kadangi nuolatinis visuomenės nepasitenkinimas, nepasitikėjimas vykdoma ūkine veikla bei nežinomybė dėl aplinkos kokybės pokyčių poveikio sveikatai, turi tiesioginį neigiamą poveikį visuomenės psichinei sveikatai. Be to, PAV atrankos informacijos duomenys yra prieštaringi, nes teigiama, kad dėl planuojamos naujos ūkinės veiklos nebus įrengta naujų stacionarių atmosferos taršos šaltinių, triukšmas neviršys leistinų normų ir nebus kitaip pablogintos aplinkos sąlygos, tačiau nurodoma, kad kompostuojant maksimalius atliekų kiekius, amoniakas į aplinkos orą pateks iš naujo taršos šaltinio 607 (atliekų perdirbimo angaras, perdirbant maksimalius atliekų kiekius). Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad nagrinėjama veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl tai lemia poveikio aplinkai vertinimo būtinumą. Biodegraduojančių atliekų perdirbimo technologijos, nurodytos PVSV ataskaitoje ir PAV atrankos informacijoje skiriasi ir tai lemia, kad pagal NVSC pateiktą išvadą turėjo būti atliktas naujas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, o jam nesant – nėra pagrindo išvadai, kad planuojama veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai. Remiantis NVSC sprendimu patvirtinant sumažintą SAZ nebuvo vertinama naftos produktais užterštų atliekų perdirbimo veikla.
Šalies argumentai
100. Pareiškėjas pažymi, kad PAV atrankos informacijoje nurodyta atliekų perdirbimo technologija (didesnis taršos šaltinių skaičius, atviras atliekų biodegradavimas), perdirbamų atliekų apimtys (papildomas ŠPG perdirbimas, naftos produktais užterštų atliekų perdirbimas) ir kitos veiklos sąlygos (planuojamas pašalinti žymiai didesnis amoniako kiekis) žymiai skiriasi nuo planuotų veiklos sąlygų, kurios nurodytos parengtoje PVSV ataskaitoje ir naudotos patvirtinant sumažintą SAZ, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad planuojama ūkinė veikla tikrai nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.
101. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu oro taršos, perdirbamų biodegraduojančių atliekų kiekio pasikeitimais, kvapų sklaidos.
102. Pareiškėjas pažymi, kad Atrankos išvadoje nurodytos aplinkybės yra tik esamos situacijos konstatavimas, o ne veiklos galimo poveikio aplinkai analizė, išvada priimta nesiremiant PAV įstatymo 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis ir PAV Direktyvos III priede įtvirtintais kriterijais. Nors pagal informaciją atrankai nurodyta, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla nebus vykdoma (pagal tai pateikti ir PAV duomenys), tačiau pagal Atrankos išvadą ši veikla nėra nutraukiama, o Bendrovė turi teisę tokią veiklą tęsti.
103. Pareiškėjas nurodo, kad priimant Atrankos išvadą nemotyvuotai atmesta PAV subjekto Savivaldybės administracijos pozicija, dėl PAV atrankos būtinumo. PAV subjekto NVSC išvadoje, kuria remiantis priimta Atrankos išvada, nėra jokio savarankiško institucijos vertinimo, tik tam tikrų faktų konstatavimas. PAV atranka turi būti atliekama įvertinant jos sąveiką su vykdoma Ūkine veikla ir kitais greta vykdomais projektais, taršos šaltiniais, tačiau tai įvertinta nebuvo. Neįvertintas suminis poveikis aplinkai vietovės, kuriai Ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumo aplinkosaugos požiūriu aspektu (PAV Direktyvos III priedo 2 p.). Žemės sklype ilgą laiką (nuo 2003 metų) yra vykdoma Ūkinė veikla, kuriai nėra atliktos nei PAV, nei SPAV procedūros. Akivaizdu, kad tam tikras poveikis aplinkai visą šį laiką buvo daromas, tačiau šis poveikis nėra ištirtas, o esamas teritorijos užterštumo lygis ir jautrumas aplinkosaugos požiūriu nenustatytas. Siekiant plėtoti Ūkinę veiklą, kuriai privalomos PAV ir SPAV procedūros neatliktos, turi būti ištirtos ir įvertintos ilgą laiką vykdytos Ūkinės veiklos pasekmės aplinkai. Tik įvertinus šias pasekmes būtų galima spręsti dėl Ūkinės veiklos išplėtimo galimo poveikio aplinkai. PAV atranka laikytina netinkamai realizuota procedūra.
104. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 7 punktą planuojant įrengti ar rekonstruoti kompostavimo aikšteles, turi būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros vadovaujantis PAV įstatymu. Šios PAV procedūros iki šiol nėra atliktos. Ūkinei veiklai niekada nebuvo atliktas PAV. Neatlikus PAV procedūrų Ūkinei veiklai ir vykdant PAV procedūras dėl Ūkinę veiklą plėtojančios planuojamos ūkinės veiklos negali būti įgyvendinami PAV įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti PAV tikslai, kadangi pačios Ūkinės veiklos poveikis aplinkai lieka neištirtas ir neįvertintas. Siekiant vykdyti ir/ar plėsti Ūkinę veiklą, PAV procedūros privalo būti atliktos visai Ūkinei veiklai.
105. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jokie teisės aktai nenustato, jog atliekant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimą turi būti atliktas SPAV ir dėl to pareiškėjo argumentų nevertino. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 5, 6 ir 7 punktais strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros turėjo būti atliktos. Atliekant PAV atranką ir priimant 2021 metų galutinę atrankos išvadą nebuvo įvertinta tai, ar prieš atliekant PAV procedūras Bendrovės vykdomai Ūkinei veiklai nėra atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kurio metu sprendžiam dėl galimų alternatyvų. Kol Ūkinei veiklai nėra atliktos SPAV procedūros, PAV procedūros negali būti vykdomos.
106. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad TIPK leidimas taip pat turi būti panaikintas savarankiškais pagrindais. TIPK leidimo galiojimas gali būti panaikintas TIPK taisyklių 107 punkte nustatyta administracine tvarka priimant administracinį sprendimą. Tokią teisę, išnykus TIPK leidimo išdavimo teisiniam pagrindui, turi galią ir teismas. Remiantis TIPK leidimo išdavimo metu (bei vėliau) galiojusiu TIPK taisyklių 16 punktu, leidimas išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas). Teismui panaikinus 2014 metų galutinę atrankos išvadą, vėliau panaikinus 2018 metų galutinę atrankos išvadą ir, pagaliau, patenkinus apeliaciją ir panaikinus 2021 metų galutinę atrankos išvadą, turėtų būti panaikintas ir TIPK leidimas. Galiojant TIPK leidimui Bendrovė turi teisę vykdyti Ūkinę veiklą, nors tinkamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros Ūkinei veiklai neatliktos. Tai pažeidžia ne tik aplinkosauginį reglamentavimą, bet ir suinteresuotos visuomenės teisę į sveiką, saugią ir švarią aplinką. Ūkinė veikla, kuri yra vykdoma pagal išduotą TIPK leidimą, pažeidžia PVSV ataskaitos sąlygas bei tas sąlygas, kuriomis remiantis buvo sumažinta SAZ. Atsakovo administracinis elgesys netinkamas ir neatitinka viešojo administravimo principų, nustatytų VAĮ 3 straipsnyje. TIPK leidimas yra naikintinas teismine tvarka nepriklausomai net ir nuo to ar bus panaikinta Atrankos išvada.
Atsiliepimas
107. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
108. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Agentūros vertinimu, skundžiamos Atrankos išvados argumentai pagrįsti išsamia informacija ir faktinėmis aplinkybėmis apie planuojamos ūkinės veiklos poveikį dėl jos pobūdžio, masto ir galimai reikšmingą tikėtiną neigiamą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, kitiems aplinkos elementams, pvz., orui, vandeniui ir t. t. Priimant ginčijamą Atrankos išvadą, buvo tinkamai įvertintas vykdomos ūkinės veiklos mastas, pobūdis bei kiti PAV įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyti kriterijai, konstatuojant, jog nėra privaloma atlikti nurodytos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio 2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-529 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo normos, reglamentuojančios atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali atsisakyti iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros vykdymo, pradėdamas vykdyti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nepasinaudojo įstatymu suteikta diskrecijos teise pasinaudoti teisine galimybe atsisakyti iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros vykdymo. 2014 metų galutinėje atrankos išvadoje buvo nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 2018 metų galutinėje atrankos išvadoje buvo taip pat nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Šioje byloje nagrinėjamoje 2021 m. galutinėje atrankos išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 2017 m. vasario 14 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-7073-596/2016, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) neatsisakius iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir pateikus prašymą Agentūrai priimti motyvuotą atrankos išvadą pagal 2012 m. Atrankos informaciją, t. y. grįžus į atrankos procedūros pradžią, kai atsakinga institucija Agentūra pagal gautą Atrankos informaciją atlieka atranką ir priima atrankos išvadą, taikytinos Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos. SAZ ribų nustatymas yra kita procedūra. Jei, pareiškėjo nuomone, SAZ dokumentacija neatitinka kertinių PAV atrankos informacijoje nurodytų duomenų, Pareiškėjas turėtų inicijuoti ginčą su kita kompetentinga institucija NVSC, atlikusią poveikio visuomenės sveikatos vertinimo procedūrą ir turinčią įgaliojimus priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių tikslu nustatyti (sumažinti ar padidinti) SAZ ribas. Įspėjime apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą nurodyti trūkumai UAB ,,Biodegra“ pašalinti. Taigi, išnyko aplinkybės priimti sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą. Agentūros vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai, teisingai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi suformuota LVAT teismų praktika, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
109. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Biodegra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
110. UAB ,,Biodegra“ nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skundo argumentus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad PAV atrankos procedūra galėjo būti tęsiama. Jokie teisės aktai nenumato, kad atliekant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimą turi būti atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas. Pareiškėjas neįrodė nei vienos AAĮ 19¹ straipsnio 14 dalyje nurodytų sąlygų, kurios galėtų būti pagrindas panaikinti galiojantį TIPK leidimą, galutinės atrankos išvados galiojimas yra terminuotas. Poveikio aplinkai vertinio atrankos galutinė išvada yra tik vienas iš daugelio dokumentų, kurie yra vertinami prieš išduodant TIPK leidimą. LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 panaikinta galutinė atrankos išvada negali būti pagrindas panaikinti 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą TIPK leidimą, nes šiuo metu yra priimta pagrįsta ir motyvuota 2021 m. lapkričio 23 d. galutinė atrankos išvada.
Atsiliepimas
111. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismą bylą spręsti teismo nuožiūra ir argumentų dėl apeliacinio skundo nepateikė.
112. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Ekometrija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
113. UAB ,,Ekometrija“ nurodo, kad procesinių pažeidimų rengiant ir tvirtinant Galutinę atrankos išvadą padaryta nebuvo. Dėl galimybės tęsti administracinę procedūrą pasisakė LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo buvo atlikta vadovaujantis PAV įstatymo redakcija, kuri galiojo iki 2017 m. lapkričio 1 d. Galutinė atrankos išvada buvo priimta, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kurie nedraudžia įmonei, kuri vykdo veiklą, kreiptis dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos veiklos praplėtimui (pajėgumų keitimui). Teikiant informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo UAB „Biodegra“ vykdė atliekų tvarkymo veiklą. Galutinė atrankos išvada buvo priimta, įvertinus ne teorinius paskaičiavimus, o realius su atliekų tvarkymo veikla susijusius duomenis. Pareiškėjas nepagrįstai tapatina neigiamo poveikio aplinkai ir reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai sąvokas: neigiamą poveikį aplinkai daro kiekvienas žmogus ar įmonė, o reikšmingas poveikis aplinkai – veikla dėl kurios galimi negrįžtami aplinkos pakitimai, pavojus žmonių sveikatai ir pan. Visos kompetentingos institucijos detaliai įvertino UAB „Biodegra“ vykdomą veiklą ir pateikė savo specialistų išvadas, kad UAB „Biodegra“ veikla reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nedaro, kuriomis teismas pagrįstai vadovavosi. Medžiagų pašildymas iki tam tikros temperatūros siekiant atskirti priemaišas nėra terminis apdorojimas, nes medžiaga (atlieka – naftos produktas) savo savybių nekeičia. UAB „Biodegra“ savo veikloje nevykdo terminio apdorojimo, todėl PAV įstatymo 1 priedo 9.6 punktas neturėjo būti netaikomas. UAB „Biodegra“ ne keitė TIPK leidimą, o išsiėmė naują dėl teisės aktų pokyčių. Šioje administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad poveikio aplinkai vertinimo atranka buvo atliekama dėl planuojamų perdirbti konkrečios rūšies atliekų (naftos produktais užterštų atliekų) kiekio padidinimo. Teismas sprendime įvertino visas pareiškėjo išdėstytas faktines aplinkybes (dėl oro taršos, dėl vandens taršos ir pan.), susijusias su jo ir jo šeimos narių gyvenamąja aplinka ir jokių pažeidimų nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
114. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. lapkričio 23 d. galutinės atrankos išvados UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.1)-A4E-13505 ir 2014 m. lapkričio 17 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo.
115. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu T. K. skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra pagal dokumento rengėjo pateiktą Atrankos informaciją, pateiktus papildomus dokumentus įvertino UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos poveikį aplinkai vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, skundžiamame administraciniame akte yra nurodyti išsamūs ir detalūs motyvai, dėl kokių argumentų buvo priimta Galutinė atrankos išvada, kad UAB „Biodegra“ keičiant atliekų tvarkymo veiklos pajėgumus nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, atrankos išvada atitinka PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog konstatavus, kad Galutinė atrankos išvada yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti TIPK leidimo nėra pagrindo
116. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas mano, kad 2021 m. atrankos išvada negalėjo būti priimta tęsiant 2012 m. procedūrą, taip pat neįvertinta, jog atsakovas, priimdamas Galutinę atrankos išvadą, rėmėsi netikslia, neaktualia poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija bei objektyviai nevertino visos turimos informacijos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas.
117. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
118. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. D1-311 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių nuostatos. Šių teisės aktų aktualios normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.
119. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).
120. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas tęsė 2012 metais Vilniaus RAAD pradėtą administracinę procedūrą pagal Bendrovės Paraišką dėl atliekų tvarkymo veiklos (duomenys neskelbtini), pajėgumų keitimo (siekiant padidinti išvalomų ir perdirbamų naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos, naftos produktų kiekį nuo 1900 t/m iki 10700 t/m papildomai į kompostą įtraukiant 100 t/m durpių ir medienos pelenų) poveikio aplinkai vertinimo, paduotą Vilniaus RAAD, ir VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2012 metais parengtą informaciją atrankai.
121. Vienas iš argumentų, kuriuo pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą yra tai, kad Aplinkos apsaugos agentūra neturėjo teisinio pagrindo „tęsti” užbaigtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, grįžtant į dokumentų rengėjo pateiktų dokumentų vertinimo etapą ir trečią kartą priiminėti dar vieną administracinį sprendimą toje pačioje administracinėje procedūroje. Šiuo aspektu paminėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020, kuriame buvo konstatuota, jog įvertinusi atsakovo, kuris perėmė Vilniaus RAAD funkcijas, nurodytus argumentus, dėl kurių buvo tęsiama pradėta administracinė procedūra, minėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad pradėta administracinė procedūra negalėjo būti tęsiama. Taip pat teismas pažymėjo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suponuotų išvadą, jog administracinė procedūra negalėjo būti tęsiama, o tai, kad procesinių sprendimų rezoliucijose nebuvo suformuluotas įpareigojimas atsakovui pakartoti procedūrą, savaime nereiškia, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu buvo užbaigta administracinė procedūra pagal pareiškėjo pateiktą paraišką.
122. Apart pareiškėjo teiginių, jog toje pačioje administracinėje procedūroje atsakovas negalėjo grįžti į dokumentų rengėjo pateiktų dokumentų vertinimo etapą ir trečią kartą priiminėti dar vieną administracinį sprendimą, administracinė procedūra tęsiasi 9 metus bei tokia administracinė procedūra negali būti laikoma skaidriu administravimu, apeliaciniame skunde nepateikta jokių kitų reikšmingų motyvų. Taigi nagrinėjamu atveju T. K. nenurodo jokių juridinių argumentų, kodėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui anksčiau minėtu sprendimu panaikinus Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-5005 poveikio aplinkai vertinimo atrankos administracinė procedūra negalėjo būti iš naujo tęsiama/vykdoma.
123. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo (2017 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-529 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo normos, reglamentuojančios atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali atsisakyti iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros vykdymo, pradėdamas vykdyti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas. Taigi nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas įsakmiai nenumatė, jog pradėta vykdyti ir neužbaigta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūra turi būti pradėta iš naujo įsigaliojus anksčiau minėtam įstatymui.
124. Be kita ko, kaip matyti iš bylos medžiagos, įsigaliojus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymui ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, neatsisakius iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos atrankos dėl poveikio aplinkai vertimo ir pateikus prašymą Agentūrai priimti motyvuotą atrankos išvadą pagal 2012 m. Atrankos informaciją, atsakinga institucija atliko atranką ir priėmė Atrankos išvadą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog teisės aktų pasikeitimai ir UAB „Biodegra“ atlikti valiniai veiksmai sudarė teisinį ir faktinį pagrindą tęsti nebaigtą procedūrą.
125. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas priėmė 2021 metų galutinę atrankos išvadą remdamasis 2012 metais parengtais ir kelis kart aktualizuojamais (papildytais) duomenimis, todėl priimant 2021 metų galutinę atrankos išvadą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, priimant 2021 metų galutinę atrankos išvadą vertinta 2012 m. parengta atrankos informacija ir 2017 m. dokumentų rengėjo papildyti duomenys. Be to, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020 priėmimo, UAB „Biodegra“ 2021 m. sausio 28 d. pateikė Agentūrai patikslintą informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti.
126. Priimdama galutinę atrankos išvadą, Agentūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-9244 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą tarnybinės pagalbos, siekiant įvertinti esamą situaciją dėl požeminio vandens kokybės UAB „Biodegra“ veiklavietėje. Atsakydama ši tarnyba Agentūrą 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (6)-1.7-5718 informavo, kad poveikio požeminiam vandeniui monitoringo tinklą atliekų tvarkymo teritorijoje (duomenys neskelbtini), sudaro septyni monitoringo gręžiniai įrengti į gruntinį (pirmą nuo žemės paviršiaus) vandeningą sluoksnį ir išdėstyti visoje atliekų tvarkymo teritorijoje. Nuolatiniai gruntinio vandens kokybės stebėjimai šiuose gręžiniuose vykdomi nuo 2013 metų, dabartinės situacijos vertinimui panaudoti 2016-2020 metų tyrimų duomenys. Išanalizavus turimus duomenis matyti, kad neleistina gruntinio vandens tarša – atskirų cheminių parametrų reikšmės viršija ribines vertes (RV), nustatytas normatyviniuose dokumentuose (1, 2) – stebima tik šalia naftos produktais (NP) užteršto grunto valymo aikštelės ir NP užteršto vandens valymo rezervuaro esančiame gręžinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šio gręžinio vanduo pastoviai užterštas amoniu, chloridais ir epizodiškai – benzenu. Amonio vidutinė koncentracija 101 mg/l, maksimali 202 mg/l (RV 10 mg/l), chloridų vidutinė koncentracija 651 mg/l, maksimali 1203 mg/l (RV 500 mg/l), benzeno vidutinė koncentracija 20 µg/l, maksimali 64,4 (RV50 µg/l). Be to, bichromato skaičiaus (ChDSCr) reikšmės yra aukštos, kinta nuo 680 iki 2840 mgO2/l ir rodo labai didelę taršą organinėmis medžiagomis (> 200 mgO2/l). Likusios atliekų tvarkymo teritorijos gruntiniame vandenyje pastebimos tik virš foninės bichromato skaičiaus reikšmės (18-86 mgO2/l), tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis nėra fiksuojama. Labiausiai tikėtina, kad tarša į požeminį vandenį patenka lokaliai iš nesandaraus NP užteršto vandens valymo rezervuaro arba nuteka nuo NP užteršto grunto valymo aikštelės. Planuojant veiklos plėtrą atliekų tvarkymo aikštelėje reikalinga užtikrinti, kad tiek jau veikiantys, tiek nauji įrenginiai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus ir neleistų teršiančioms medžiagoms patekti į požeminį vandenį.
127. Šiame atsakyme taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės viešo vandens vandenvietė yra už 700 m nuo atliekų tvarkymo teritorijos. Vandenvietėje požeminis vanduo išgaunamas iš daugiau nei 100 m gylyje slūgsančių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vandeningų sluoksnių. Šie sluoksniai yra gerai apsaugoti nuo paviršinės taršos, aplink vandenvietę yra nustatyta 10 m griežto režimo ir 50 m taršos apribojimo juostos. Galiausiai minėtame rašte daroma išvada, jog atliekų tvarkymo teritorijoje vykdoma ūkinė veikla neturėtų pakenkti išgaunamo vandens kokybei.
128. Iš Atrankos informacijos (2021 m.) matyti, jog ši požeminio vandens tarša gali būti susijusi ir su anksčiau planuojamos vykdyti veiklos teritorijoje buvusia galvijų ferma. Be to, monitoringo duomenų suvestinė patvirtina, kad laikui bėgant daugelio medžiagų koncentracija mažėja, ištekančio iš teritorijos gruntinio vandens kokybė yra gera ir fiksuojama tik epizodinė tarša amoniu, o naftos produktų pėdsakų ištekančiame iš teritorijos vandenyje visu monitoringo laikotarpiu pastebėta nebuvo. Nuolat vykdomas monitoringas.
129. Atsižvelgiant į Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 13-3310 pateiktą informaciją dėl iš UAB „Biodegra“ teritorijos nemalonių kvapų sklidimo buvo kreiptasi į NVSC Vilniaus departamentą. Atlikusi kvapų sklaidos modeliavimui naudotų įvesties duomenų teisingumo tyrimą, NVSC Vilniaus departamentas 2021 m. spalio 8 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-121838 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, kad pateikti įvesties duomenys yra teisingi ir atitinka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu pateiktus kvapų modeliavimo rezultatus. Nors pareiškėjas nurodo, kad NVSC Vilniaus departamentas 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. 10-11 (14.1.2 E)2-29163 pažymėjo, jog < ... NVSC Vilniaus departamentas kvapų sklaidos modeliavimo neatlieka ir rezultatų patikrinti neturi galimybės ...>, tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti NVSC Vilniaus departamento 2021 m. spalio 8 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-121838 „Dėl tarnybinės pagalbos“ padaryta išvada.
130. Taip pat buvo atlikta ir kvapų gyvenamosios aplinkos ore koncentracijos kontrolė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Širvintų skyrius 2021 m. liepos 16 d. gavo pranešimą/skundą dėl galimai iš UAB „Biodegra“, (duomenys neskelbtini), sklindančių nemalonių kvapų. NVSC Vilniaus departamento Širvintų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 8.1 papunkčiu, NVSC Vilniaus departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. VKE-425 „Dėl kvapų kontrolės komisijos sudarymo UAB „Biodegra“, (duomenys neskelbtini), galimai skleidžiamų kvapų vertinimui“ sudarė kvapų kontrolės komisiją (toliau – Komisija), į kurios sudėtį įtraukė NVSC Vilniaus departamento, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento, Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos atstovus.
131. Atlikto tyrimo metu kvapas vertintas asmens gyvenamosios aplinkos ore (duomenys neskelbtini), ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje UAB „Biodegra“ (duomenys neskelbtini), prie atliekų kompostavimo aikštelės, valymo įrenginių ir ties teritorijos riba. Minėtame rašte konstatuota, kad patikrinimo metu Komisija nustatė (2021 m. rugpjūčio 24 d. pažyma apie kvapą Nr. (10-22 15.6.2)BSV-18183), jog kvapas gyvenamosios aplinkos ore nebuvo jaučiamas ir nesiejamas su ūkine komercine veikla. Atsižvelgiant į šią Komisijos išvadą bei vadovaudamiesi Taisyklių 9.3 papunkčiu, skundą pateikęs asmuo buvo informuotas, kad jo skundas dėl UAB „Biodegra“ skleidžiamų kvapų laikomas nepagrįstu.
132. Kartu pastebėtina, jog pareiškėjo ginčijamas 2014-11-17 TIPK leidimas nepakeitė UAB „Biodegra“ pagal ankstesnį TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų apimčių ir pajėgumų, susijusių su biologiškai skaidžių atliekų tvarkymu. Šis leidimas iš esmės buvo susijęs tik su planuojama praplėsti tvarkomų naftos produktais užterštų, naftos, naftos mišinių, naftos atliekų sąrašu ir didinat įmonėje tvarkomų naftos produktais užterštų atliekų kiekiu, todėl su veikla susijusi kvapo koncentracija (lyginant su anksčiau išduotu TIPK leidimu (duomenys neskelbtini)) ženkliai negalėjo pakisti (beje kas buvo nustatyta ir kompetentingų institucijų).
133. Vertinant šios bylos kontekste akivaizdu, kad buvo grįžta ir labiau susitelkta į atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingoje institucijoje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kad pašalinti visus neaiškumus ir prieštaravimus byloje, papildomai buvo kreiptasi tarnybinės pagalbos į Lietuvos geologijos tarnybą ir NSVC Vilniaus departamentą. Nagrinėjant atrankos informaciją atsakingoje institucijoje (Agentūroje) taip pat buvo gauta planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus patikslinta informacija atrankai. Tai reiškia, jog buvo atnaujinta/patikslinta atrankos informacija, susijusi su planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso pirmąja stadija, ir iš esmės susikoncentruota į pateiktos atrankos informacijos analizę atsakingoje institucijoje. Nagrinėjamu atveju naujos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradėjimas, teisėjų kolegijos vertintinas vien tik kaip formalus veiksmas, neturintis jokios įtakos galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
134. Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros trukmės (9 metai) pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija (du kartus atrankos išvada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2017 m. vasario 14 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d.) buvo panaikinta ir klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo, analizuojamas klausimas pakankamai sudėtingas ir pan.), todėl nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, turintis įtakos atsakovo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kiekvienu atveju naujai tęsiant administracinę procedūrą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų terminų ir kitų reikalavimų.
135. T. K. nurodo, kad atsakovas, priimdamas Galutinę atrankos išvadą, rėmėsi netikslia, neaktualia Atrankos informacija, nevertino visos turimos informacijos. Tai deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, nepagrįsti jokia konkrečia faktine informacija, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
136. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra išsklaidyta abejonė, jog Bendrovės vykdoma veikla patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.6 papunktį. Minėto įstatymo 1 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“ 9.6 papunktyje nustatyta, jog kitai planuojamai ūkinei veiklai priskirtinas pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog planuojama vykdyti veikla atitiktų Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo aptariamą papunktį. Priešingai, atrankos informacijoje pateikta informacija apie vandens ir mechaninių dalelių šalinimo iš naftos produktų atliekų schemos technologinių procesų eigą, nepatvirtina, kad įrenginys būtų skirtas atliekų deginimui.
137. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abejoja, ar esant šaltam metų laikui įmonė techniškai galėjo tinkamai išvalyti atitinkamą atliekų kiekį per mėnesį (2017 m. kovo mėn. – 2501,94 t). Visų pirma, RAAD pažymoje prie 2017-11-23 patikrinimo akto Nr. VR-11.39-86-17 nėra pateiktos informacijos, kiek konkrečiai per 2017 m. kovo mėnesį buvo sutvarkyta iš viso naftos produktais užteršto grunto (atlieka, kurios kodas 17 05 03) taikant Atrankos informacijoje nurodytą nafta užteršto grunto valymo metodą, o pateikta informacija apie visų sutvarkytų atliekų, kurių kodai 13 05 07, 13 05 08, 17 05 03, 13 07 03, kiekį (2501,94 t), nenurodant konkretaus metodo. Antra, papildytoje Atrankos informacijoje 2021, nurodyta, jog „preliminariai įmonėje numatoma išvalyti apie 7700 t/m naftos produktais užteršto grunto (į bendrą planuojamą tvarkyti 10 700 t naftos produktais užteršto grunto kiekį įeina ir naftos produktų separatorių vanduo bei dumblas, todėl jei bus tvarkoma daugiau grunto, bus priimama mažiau vandens bei dumblo, arba atvirkščiai). Preliminariai šiuo ir kitų valymo būdu numatoma išvalyti apie 3000 t/m naftos produktais užteršto vandens, naftos mišinių (bendras metinis tvarkomas naftos produktais užteršto grunto, vandens, šlamo ir dumblo kiekis neviršys 10 700t/m, vienu metu laikomas kiekis – 1600 t)“. Atrankos informacijoje nurodyti maksimaliai galimi išvalyti naftos produktais užteršto grunto kiekiai.
138. Dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo pastebėtina, kad šis klausimas nepatenka į šios bylos ginčo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo bylos aspektu nepasisako.
139. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad PAV atrankos informacijoje vertinimui pateikta tik dalis LOJ teršalų, susidarančiu vykdant atliekų perdirbimą bei jog, LOJ, išmetamų į aplinkos orą, sandėliuojant naftos produktais užterštą gruntą kieko skaičiavimai yra atliekami pagal Aplinkos ministro 2007-04-24 įsakymu Nr. D1-234 patvirtintą Lakiųjų organinių junginių, išmetamų į atmosferą saugant ir paskirstant naftą ir naftos produktus, kiekio įvertinimo metodiką LAND 31/2007M-11 ir kad remiantis šia metodika LOJ išsiskiria ne vien iš taršos šaltinio 602 (naftos produktais užteršto vandens rezervuarai), bet ir iš nafta užteršto grunto valymo aikštelių, tačiau nafta užteršto grunto valymo aikštelė PAV atrankos informacijoje nevertinama kaip taršos šaltinis ir atliekant PAV atranką šios aikštelės taršos parametrai nevertinti.
140. Pareiškėjo minimoje Metodikos dalyje „Bendrosios nuostatos“ apibrėžta ir jos taikymo sritis: Metodika gali būti taikoma benzino ir kitų naftos produktų, taip pat naftos saugojimo ir paskirstymo procesų metu į atmosferą išmetamam LOJ kiekiui apskaičiuoti. Dėl tos priežasties vietose, kuriose yra kalbama apie naftą ar bet kurį naftos produktą, yra vartojamas terminas „produktas“. Skaičiavimams reikalingi talpyklų konstrukcijos elementų duomenys turi būti imami iš talpyklų techninių dokumentų. Terminas „Saugojimas ir paskirstymas“ Metodikoje reiškia šias įrenginiams būdingas technologines operacijas: 1. Stacionarieji rezervuarai (produkto laikymą rezervuare; rezervuaro užpildymą produktu ir produkto išpylimą iš jo; rezervuaro valymą; produkto transportavimą technologiniu vamzdynu); 2. Mobiliosios talpyklos (geležinkelio cisternos ir autocisternos) (užpildymą produktu; produkto transportavimą); 3. Degalinių rezervuarai (produkto laikymą rezervuare; rezervuaro užpildymą produktu); 4. Transporto priemonių ir mechanizmų degalų bakai ir kilnojamosios talpyklos (užpildymą). Taip pat akcentuota, jog Metodika neskirta apskaičiuoti iš termoizoliuotų talpyklų ir iš naftos perdirbimo įmonės saugojimo ir paskirstymo įrenginių į atmosferą išmetamą LOJ kiekį. Metodikoje vartojami terminai, nusakantys rezervuarų konstrukcijos elementus, yra pateikti 1 priede, o Metodikos struktūra nurodyta 5 priede.
141. Taigi iš Metodika reguliuojamų teisinių santykių akivaizdu, jog ji nėra skirta LOJ skaičiavimams nuo nafta užteršto grunto valymo aikštelės (šios aikštelės Metodikoje nenurodytos, kalbama tik apie įvairius rezervuarus ir talpyklas, transporto priemonių bakus ir kilnojamąsias talpyklas) reglamentuoti. Kita vertus, papildytoje Atrankos informacijoje pagrįstai ir objektyviai nurodyta, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos (užteršto grunto tvarkymas) aplinkos oro tarša padidės nežymiai, bus išmetama 1,254 t LOJ. Atsižvelgiant į tai aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
142. Kad LOJ neviršys nustatytų leistinų ribinių verčių patvirtina ir Galutinės atrankos išvados 9.2 ir 9.6 punktai. Taip pat papildytoje Atrankos informacijoje 2021 pažymėta, kad dėl planuojamos naujos ūkinės veiklos teršalų išmetamų į aplinkos orą koncentracijos už įmonės teritorijos ribų neviršys leistinų verčių, kvapo koncentracija taip pat neviršys ribinių verčių, triukšmas neviršys leistinų normų ir nebus kitaip pablogintos aplinkos sąlygos. Dėl vykdomos / planuojamos vykdyti veiklos nei vienas Širvintų rajono savivaldybės gyventojo skundas dėl kvapų nebuvo pateiktas pagal HN121 :2010 nustatytą tvarką, t. y. nei vienas skundas pagal minėtą procedūrą nebuvo pateiktas, išnagrinėtas ir pripažintas pagrįstu. Dėl planuojamos ūkinės veiklos maksimali kvapo koncentracija nepadidės.
143. Papildomoje Atrankos informacijoje 2021 pateikta informacija apie taršos šaltinį 007 (atliekų perdirbimo angarą) ir naudojamas priemones išmetamų teršalų (amoniako) kiekiui į aplinką sumažinti (perdirbant maksimalius BSA kiekius taršos šaltinis 007 bus naudojamas įjungiant priverstinę ventiliaciją, todėl taršos šaltinis 608 pasinaikins, ir visi teršalai (amoniakas) bus išmetami per taršos šaltinį 007 (oras pateks į pastatą ir bus išmetamas su teršalais per taršos šaltinį 007, iš pastato teršalai į aplinką nebepateks). Teisėjų kolegija jokių prieštaravimų neįžvelgia tarp dalies Galutinės atrankos išvados, kurioje atsispindi Lietuvos geologijos tarnybos raštu išdėstyta pozicija, ir papildytos Atrankos informacijos 2021.
144. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai išanalizavo bylos įrodymus, susijusius su teršalų koncentracijos ore (kvapų ir amoniako) nustatymu UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos teritorijoje ir už jos ribų, ko pasėkoje konstatavo, kad jie neviršija teisės aktais nustatytų ribinių verčių, o pareiškėjas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog dėl vykdomos Bendrovės veiklos gyventojams kyla kokių nors neigiamų pasekmių.
145. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog iš UAB „Biodegra” Ūkio subjektų aplinkos monitoringo ataskaitos už 2021 m. duomenų matyti, kad būtent UAB „Biodegra“ vykdoma ūkinė veikla daro neigiamą reikšmingą poveikį (duomenys neskelbtini) upeliui (paviršinio vandens fosforas, bendras azotas ir BDS₇ viršija rodiklius, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje. Pagal Ūkio subjekto monitoringo programos, patvirtintos Agentūros (TIPK leidimo sudedamoji dalis), 4 lentelėje pateiktą Poveikio vandens kokybei poveikio planą, UAB „Biodegra“ nuotekos išleidžiamos į biotvenkinį, kuris yra įmonės teritorijoje, iš jo esant poreikiui į melioruotą upelį, kuris maždaug už 0,9 km įteka į (duomenys neskelbtini) upelį (upę). 2021 m. ataskaitos išvadoje pateikta informacija, kad nuotekos 2021 m. iš tvenkinių nebuvo išleistos į melioruotą upelį, kuris įteka į (duomenys neskelbtini) upę. Taigi šiuo aspektu darytina išvada, kad nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, jog būtent tai susiję su UAB „Biodegra“ vykdoma ūkine veikla (kaip buvo minėta, Bendrovė 2021 m. nuotekų iš tvenkinio į melioruotą upelį neišleido).
146. Kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas 2021 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-112496 motyvuotai pritarė ir NVSC Vilniaus departamentas (atrankos dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos (duomenys neskelbtini), pajėgumų keitimo, siekiant padidinti išvalomų ir perdirbamų naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos, naftos produktų kiekį nuo 1900 t/m iki 10700 t/m papildomai į kompostą įtraukiant 100 t/m durpių ir medienos pelenų), poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijai, pastabų neturi). NVSC Vilniaus departamentas 2021 m. spalio 25 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-126920 nurodė, kad įvertinus PAV atrankos dokumento rengėjo gautus taršos skaičiavimų rezultatus, jie neturi neigiamos įtakos artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms ir jose nebus viršijami reglamentuojami ribiniai triukšmo, oro teršalų ir kvapo dydžiai bei tai, kad vykdomoms veikloms yra nustatyta sanitarinės apsaugos zona, NVSC Vilniaus departamentas pritaria, kad UAB „Biodegra“ PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas). Taigi, atlikti tyrimai nepatvirtino, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra nesaugi dėl UAB „Biodegra“ veiklos vykdymo pagal 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą TIPK leidimą ir tuo pažeidžiama pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką.
147. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, priimdamas Atrankos išvadą ir Galutinę atrankos išvadą, vertino ne tik 2012 metais parengtą informaciją atrankai, bet ir jos papildymus, įvairius kitus papildomus dokumentus, kurie buvo pateikti Agentūrai 2017-12-29 atrankos išvados ir 2018-05-24 galutinės atrankos išvados priėmimams, papildytą Atrankos informaciją 2021, UAB „Biodegra“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, Lietuvos geologijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (6)-1.7-5718, NVSC Vilniaus departamento 2021 m. spalio 8 d. rašte Nr. (10-11 14.1.2 Mr)2-121838 pateiktą informaciją (kompetentingų institucijų išvadas dėl UAB „Biodegra“ vykdomos veiklos neigiamo poveikio aplinkai) ir kitus aktualius dokumentus. Sutiktina, kad ginčijama 2021 galutinė atrankos išvada priimta atlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą visai ūkinei veiklai (esamai ir planuojamai ūkinei veiklai), įvertinus veiklos vietą, mastą, pobūdį, suminį poveikį ir pan. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, pagrįstai konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai – UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
148. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo ir dėl TIPK leidimo panaikinimo (papildomos dalies teisėtumo ir pagrįstumo). Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Pažymėtina, jog šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.
149. UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo centro, (duomenys neskelbtini), Paraiška TIPK leidimui gauti buvo suderinta su Vilniaus visuomenės sveikatos centru. Šis centras 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 12(12.46)- 5661 „Dėl paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui pakeisti“ pateikė motyvuotas pastabas Agentūrai ir pareiškėjui Paraiškai pataisyti. Pateikus pataisytą Paraišką, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 12(12.46)-2-9720 paraiška suderinta, konstatavus, kad ji atitinka visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus triukšmo ir kvapų valdymo srityje.
150. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė, detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl esminių pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
151. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad jais arba kartojami patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai (didžiąją dalį apeliacinio skundo motyvų sudaro atkartojami patikslinto skundo argumentai, kurie buvo išnagrinėti ir kvalifikuotai įvertinti pirmosios instancijos teismo), dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
152. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
149. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Ekometrija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, todėl darytina išvada, kad galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ekometrija“ naudai ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso stadijoje atlyginimą.
150. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Ekometrija“ išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.
151. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.