- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- e2-12101-191/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19234-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Atsakovas
- I. R.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RasJus“, atstovaujamos bankroto administratorės R. V. individualios įmonės, atstovui advokatui D. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RasJus“, atstovaujamos bankroto administratorės R. V. individualios įmonės, ieškinį atsakovei I. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. kovo 22 d. nutartimi panaikintas 2016-11-08 sprendimas, priimtas už akių rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2-24671-191/2016 (el. b. 1 t., 73-74 b. l.), pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) „RasJus“, atstovaujamos bankroto administratorės R. V. individualios įmonės (IĮ), ieškinį atsakovei I. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas (el. b. 1 t., 197-200).
Ieškovė civilinėje byloje patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-01-01 pagal buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą dalyje dėl 17 734,18 Eur sumos įskaitymo; taikyti restituciją ir iš atsakovės I. R. ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės naudai priteisti 17 734,18 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., 57-61 b. l.).
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Kauno apygardos teismui 2015-09-11 nutartimi iškėlus UAB „RasJus“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrus R. V. IĮ įgaliotą asmenį R. V., BUAB „RasJus“ vadovė bei vienintelė akcininkė I. R. tinkamai ir visa apimtimi nevykdė pareigos perduoti bendrovės bankroto administratoriui turtą, buhalterinės apskaitos dokumentus, o 2015-11-03 I. R. pateikus dalį informacijos apie bendrovę, ir raštu išdėstytus paaiškinimus bei BUAB „RasJus“ bankroto administratoriui gavus dalį kitų įmonės dokumentų bei susisiekus su atsakove bei buvusia ieškovės buhaltere V. G., 2016-09-02 buvusi BUAB „RasJus“ buhalterė V. G. el. laišku pateikė 2015-01-03 paaiškinimą prie buhalterinės pažymos bei buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1; atsakovės pasirašytame 2015-01-03 paaiškinime prie buhalterinės pažymos Nr. 15/01-1 yra nurodoma, kad įmonei nevykdant veikos 2014 m. likus nerealizuotam ir negrąžintam maisto prekių kiekiui už 68 973 Eur, nutarta sudengti su įmonės skola I. R. už 60 509 Eur; ieškovė atliko įskaitymą - savo nuosavybėn perėmė (nupirko) bendrovės turtą bei atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymą; pagal buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1 atliktas reikalavimų įskaitymas pažeidžia ieškovės kreditorių interesus ir prieštarauja teisės aktuose numatytam atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumui; BUAB „RasJus“ kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę - 2015-11-30 Kauno apygardos teismo nutartimi ir 2016-02-01 Kauno apygardos teismo nutartimi yra patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, kurie sudaro 12 499,18 Eur sumą; skolininkas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, o dėl šio sandorio skolininko turtas gerokai sumažėjo ir dėl to kiti kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; BUAB „RasJus“ faktiškai veiklos nebevykdo nuo 2014-09-02, o atsakovė tęsia identišką veiklą vadovaudama kitai bendrovei; ieškovė turėjo skolų kitiems kreditoriams, tačiau ginčijamu sandoriu atsakovė padengė savo finansinį reikalavimą įskaitydama skolą, kuri susidarė nupirkus 68 973 Eur vertės turtą; atsakovė suteikė sau prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu, atlikdama ginčijamą sandorį sumažino ieškovės mokumą bei kartu sumažino galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies padengti savo finansinius reikalavimus; apie šioje byloje ginčijamą sandorį ieškovės bankroto administratorius sužinojo 2016-09-02, kuomet el. paštu iš buvusios bendrovės buhalterės gavo 2015-01-03 paaiškinimą prie buhalterinės pažymos bei buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1, t. y. ieškovė yra nepraleidusi ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. numatyto 6 mėnesių termino bei ieškinio senaties terminio; ieškovė neturi duomenų, kad atsakovė privalėjo sudaryti ginčijamus mokėjimo sandorius; atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vienintelė BUAB „RasJus“ akcininkė ir vadovė ginčijamo sandorio sudarymo metu, bylos šalių nesąžiningumas šiuo atveju yra preziumuojamas; ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma yra 12 499,18 Eur; ieškovė neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti padengiami kreditorių finansiniai reikalavimai; taip pat iškėlus bankroto bylą atsirado BUAB „RasJus“ prievolė pagal ĮBĮ 36 str. nuostatas apmokėti administravimo išlaidas; ieškovė privalės bankroto administratoriui ir tretiesiems asmenis padengti 5 235,00 Eur išlaidų bendrovės administravimui; atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tik tiek, kiek būtina reikalavimams patenkinti, iš atsakovės priteistina suma sudaro 17 734,18 Eur (12 499,18 Eur + 5 235,00 Eur); pripažinus negaliojančia pagal buhalterine pažyma Nr. 15/01-1 atliktą įskaitymą dalyje dėl 17 734,18 Eur įskaitymo, turėtų būti taikoma restitucija - iš atsakovės I. R. ieškovės BUAB „RasJus“ naudai priteisiant 17 734,18 Eur bei 5 proc. palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; atsakovė padengė savo turėtą reikalavimo teisę įskaitymu, nors tuo metu buvo pirmesnės eilės kreditorių, todėl atsakovės vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra niekinis bei nesukeliantis šalims jokių teisinių padarinių.
Šalies argumentai
Atsakovė I. R. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovė nepagrįstai laiko, kad BUAB „RasJus“ nuo 2014-09-02 buvo nemoki, nes nebevykdė veiklos - įmonė per 2014 m. uždirbo pelno, o ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė sustabdė įmonės veiklą niekaip negalėjo patvirtinti įmonės faktinio nemokumo; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tik 2016-09-02 gavo el. laišku 2015-01-03 paaiškinimą prie buhalterinės pažymos bei buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1, todėl laikytina, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu neprašė minėto termino atnaujinti, šiuo atveju turėjo būti taikoma ieškinio senatis; ieškovė pareikštu ieškiniu neįrodė visų actio Pauliana ieškinio sąlygų egzistavimo, todėl nesant aukščiau nurodytų sąlygų viseto, actio Pauliana ieškinys yra negalimas (prie ieškinio nepridėti jokie įrodymai patvirtinantys, jog įskaitymo atlikimo metu, kreditoriai turėjo galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „RasJus“, t. y. kad įmonės finansiniai įsipareigojimai ginčo įskaitymo sandorio sudarymo metu buvo pradelsti; ieškovė ieškinyje nenurodė kokių konkrečiai kreditorių teises pažeidė atsakovė; ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovės atliktas įskaitymas pažeidė kreditorių interesus, turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir pan.), tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės; atsižvelgiant į tai, kad įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu, akivaizdu, jog atsakovės atliktas įskaitymas nėra draudžiamas sandoris, kadangi jis buvo sudarytas dar iki bankroto bylos iškėlimo; atsakovė dar iki bankroto bylos iškėlimo pagrįstai pasinaudojo įskaitymo teise bei sumažino ieškovės bendrą įsiskolinimo apimtį, t. y. ginčijamu įskaitymu buvo sumažinta ieškovės skola, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog būtent sudarytas sandoris lėmė įmonės nemokumą ar kitaip sumažino įmonės turtą, pažeidžiant kreditorių interesus); nesant actio Pauliana ieškinio tenkinimo pagrindų, šiuo atveju negalima ir restitucija, nes pripažinus įskaitymo sandorį negaliojančiu, t. y. pripažinus atsakovę esant skolingą BUAB „RasJus“, ieškovės finansiniai įsipareigojimai taip pat atitinkamai padidėtų, kadangi BUAB „Rasjus“ liktų skolinga atsakovei tokią pat sumą, kokia pripažintas negaliojančiu įskaitymas (el. b. 1 t., 92-104).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas dalies ieškinio (dėl 254,30 Eur) atsisakė, kadangi UAB „Vičiūnai“ ir Ko pranešė, jog BUAB „RasJus“ jiems neskolinga, taip pat AB „Kauno alus“ pranešė, jog BUAB „RasJus“ yra su ja visiškai atsiskaičiusi, tačiau šie kreditorių finansiniai reikalavimai dar nėra išbraukti iš BUAB „RasJus“ kreditorių sąrašo bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi; likusioje dalyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis; prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-01-01 pagal buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą dalyje dėl 17 479,88 Eur sumos įskaitymo bei taikyti restituciją ir iš atsakovės I. R. ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės naudai priteisti 17 479,88 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (el. b. 2 t., 83-84 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ginčijamas 2015-01-01 pagal buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1 atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas įvyko jau tuomet, kai bendrovė buvo nutraukusi veiklą dėl atsiskaitymo su kreditoriais, įskaitymo atlikimo metu kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę - ieškovės skola kreditoriams susidarė iki 2015-01-01 įskaitymo sandorio sudarymo; kreditorių teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; atsakovė, sudarydama ginčijamą įskaitymo sandorį, suteikė sau prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu, sumažino ieškovės mokumą bei kitų kreditorių galimybę bent iš dalies padengti savo finansinius reikalavimus; atsakovės I. R. veiksmai nuperkant prekes, o ne perduodant jas atliekų tvarkytojams, patvirtina, jog prekės turėjo ekonominę vertę; kadangi atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo vienintelė BUAB „RasJus“ vadovė ir akcininkė, jos nesąžiningumas šiuo atveju yra preziumuojamas, o sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jis turėtų būti pripažintas niekiniu pagal CK 1.80 str., kadangi buvo pažeistos CK 6.930¹ str. nuostatos, t. y. nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją, išreikštą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, jog ieškovė neįrodė, kad kreditorių reikalavimai vis dar egzistuoja šiai dienai ir nėra patenkinti, nes kreditoriai UAB „Jargala“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko bei AB „Kauno alus“ patvirtino, jog su jais atsiskaityta; ieškovė neįrodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu BUAB „RasJus“ buvo nemoki, nes per 2014 metus įmonė uždirbo pelno, apyvarta buvo išaugusi, o aplinkybė, kad atsakovė sustabdė įmonės veiklą nepatvirtina įmonės nemokumo; įmonės bankrotas buvo paskelbtas po metų nuo įmonės veikos sustabdymo; vien skolininko tapimo nemokiu faktas, jei jam nėra iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimų nemokiam skolininkui; atsakovė pagrįstai pasinaudojo įstatymo teise bei sumažino ieškovės bendrą įsiskolinimo apimtį - akcininko sprendimu akcininko paskola buvo sudengta su patirtais nuostoliais, kurie atsirado nurašius netinkamas pardavimui prekes; tokie veiksmai nurašant ekonomiškai nenaudingą turtą ir jį sudengiant su įmonės turimu ženkliu įsiskolinimu atsakovei, nepažeidė įmonės ar jos kreditorių interesų, nes atsakovė veikė įmonės naudai ir sumažino bendrą įsiskolinimo apimtį, pašalinant įmonės skolą pačiai atsakovei; ieškovė neįrodė visų būtinų CK 6.66 str. sąlygų, kurioms esant galima reikšti actio Pauliana ieškinį, t. y. neįrodė, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad sandoris pažeidė ieškovės teises, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos; nesant actio Pauliana ieškinio tenkinimo pagrindų, negalima ir restitucija. Be to, pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovės įsipareigojimai padidėtų, nes atsakovė įgytų reikalavimo teisę į ieškovę tokiai sumai, kokiai būtų taikyta restitucija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2015-09-11 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. B2-2290-221/2015 uždarajai akcinei bendrovei „RasJus“, įmonės kodas 302427356, iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta R. V. individuali įmonė (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA061). Kauno apygardos teismo 2015-11-30 nutartimi patvirtintas ir 2016-02-01 nutartimi patikslintas kreditorių sąrašas ir jų 6725,78 Eur (po patikslinimo - 7615,46 Eur) finansinius reikalavimus bankrutuojančios UAB „RasJus“ bankroto byloje (el b. 1 t. 12, 13-14 b. l.). Bankroto administratorės veiklos ataskaitoje laikotarpiu 2015-09-22 - 2016-02-01 (el. b. 1 t., 6-10) nurodyta 2-os ir 3-os eilės kreditorių kreditorinių reikalavimų suma yra 12 499,18 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2017-09-19 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. B2-445-221/2017, bankroto administratorei pateikus įrodymus, kad BUAB „RasJus“ nėra skolinga, iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RasJus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo nutarta išbraukti akcinę bendrovę „Kauno alus“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Vičiūnai“ ir Ko.
Iš BUAB „RasJus“ bankroto administratorės R. V. IĮ veiklos ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-02-01, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (el. b. 1 t., 6-10, 21-28) nustatyta, kad vienintelė bendrovės akcininkė ir vadovė (direktorė) – I. R..
Iš atsakovės I. R. bankroto administratoriui pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, jog ieškovės paskutiniai darbuotojai buvo atleisti 2014-09-02 (el. b. 1 t., 46 b. l.), 2014-10-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pati I. R. nurodo, jog įmonė turėjo įsiskolinimų tiekėjams, buvo likęs apie 11000 Lt įsiskolinimas SODRAI, sąskaitos areštuotos, todėl 2014-09-02 ji sustabdė UAB „RasJus“ veiklą, siunčiant buhalterei nulines ataskaitas SODRAI, ir tose pačiose prekybinėse patalpose liko dirbti kaip UAB „ Vilota“ direktorė, o veikla išliko tokia pati - prekyba maisto produktais (el. b. 1 t., 41-44 b. l.). Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginį, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki.
Iš 2015-01-01 - 201-01-31 buhalterinės pažymos Nr. 15/01-1 ir paaiškinimo prie pažymos (el. b. 1 t., 11, 32, 34) nustatyta, jog įmonei nevykdant veiklos, 2014 m. likus nerealizuotam ir negrąžintam maisto prekių kiekiui už 68 973 Eur, nutarta sudengti su įmonės skola I. R. už 60 509 Eur, t. y. buvo atliktas tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas - padengta 60 509,00 Eur įmonės skola I. R..
Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl restitucijos taikymo 254,30 Eur sumai, nes tai nepažeidžia šalių teisių ir įstatymo saugomų interesų.
Ieškovei atsisakius nuo ieškinio, šioje dalyje civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p., 294 str.). Ieškinio dalies atsisakymo ir toje dalyje bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 str., ieškovei žinomos.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
Dėl reikalavimo teisės
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).
Iš Kauno apygardos teismo 2015-11-30 ir 2016-02-01 nutarčių, kuriomis buvo patvirtinti ir patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai bei bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos laikotarpiu 2015-09-22 - 2016-02-01 nustatyta, kad ieškovė turėjo 2-os ir 3-os eilės kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma siekė 12 499,18 Eur.
Atsakovės nurodo, jog kreditoriai UAB „Jargala“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko bei AB „Kauno alus“ pateikė raštus, patvirtinančius, kad su jais atsiskaityta. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateikti dokumentai (el. b. 2 t., 73-76), bei kreditorių UAB „Vičiūnai“ ir Ko bei AB „Kauno alus“ bankroto administratoriui pateikti raštai (el. b. 2 t., 85, 86), tačiau šie duomenys pateikti 2017 m. gegužės - liepos mėnesiais ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jog ginčijamo sandorio sudarymo ir ieškinio pareiškimo teismui metu ieškovės kreditoriai neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Todėl bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, turi neabejotiną reikalavimo teisę skolininkei.
Dėl ieškinio senaties termino
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „RasJus“ priimta 2015-09-11, ieškinys teismui pateiktas 2016-09-22. Vadovaujantis CK 6.66 str. 3 d., ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Ieškovė nurodo, jog apie ginčijamą sandorį ieškovės bankroto administratorius sužinojo 2016-09-02, t. y. kai el. paštu iš buvusios bendrovės buhalterės gavo 2015-01-03 paaiškinimą prie buhalterinės pažymos bei buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1. Byloje pateiktas bankroto administratoriaus ir V. G. (bankrutavusios bendrovės buhalterės) elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog 2015-01-03 paaiškinimas prie buhalterinės pažymos bei buhalterinė pažyma Nr. 15/01-1, bankroto administratoriui buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2016-08-19 (el. b. 1 t., b. l. 30-31, 32-33). Darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nėra pasibaigęs. Be to ieškovė taip pat nėra praleidusi Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p. numatyto 6 mėnesių termino.
Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį
Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Iš byloje esančių duomenų (I. R. pasirašyto paaiškinimo prie buhalterinės pažymos Nr. 15/01-1) bei to, kad šalys neginčijo šio fakto, nustatyta, kad 2014-12-31 UAB „RasJus“ skola I. R. buvo 60 509,00 Eur, įmonei nevykdant veiklos 2014 m. likus nerealizuotam ir negrąžintam maisto prekių kiekiui už 68 973 Eur, nutarta sudengti su įmonės skola I. R. už 60 509 Eur, t. y. buvo atliktas tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas - padengta 60 509,00 Eur įmonės skola I. R. (el. b. 1 t., 29 b. l.). Ginčijamo sandorio metu UAB „RasJus“ jau buvo nemoki - 2014-10-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pati I. R. ikiteisminio tyrimo institucijai nurodė, jog įmonė turėjo įsiskolinimų tiekėjams, buvo likęs apie 11 000,00 Lt įsiskolinimas SODRAI, sąskaitos areštuotos, todėl 2014-09-02 ji sustabdė UAB „RasJus“ veiklą, siunčiant buhalterei nulines ataskaitas SODRAI, ir tose pačiose prekybinėse patalpose liko dirbti kaip UAB „ Vilota“ direktorė, o veikla išliko tokia pati - prekyba maisto produktais (el. b. 1 t., 41-44 b. l.). Nors ieškovė turėjo skolų kitiems kreditoriams, tačiau ginčijamu sandoriu padengė tik atsakovės finansinį reikalavimą įskaitydama skolą.
Ieškovės pateikti antstolių patvarkymai ir kiti dokumentai (el. b. 1 t., 160-183) patvirtina, kad ieškovės įsiskolinimai kreditoriams susidarė iki ginčijamo sandorio (įskaitymo) sudarymo. Nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog ji, pasinaudojusi įskaitymo teise, sumažino ieškovės bendrą įsiskolinimo apimtį ir neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės kreditorių interesus.
Pažymėtina, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamą sandorį, todėl darytina išvada, kad actio Pauliana prasme šalys ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo.
Tai, kad ieškovė atsiskaitė tik su vienu iš kreditorių - atsakove, nepatvirtina, kad ginčijamą sandorį buvo privaloma sudaryti; nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš šis turtas buvo ekonomiškai nenaudingas (kaip teigia atsakovė), nes atsakovė tose pačiose prekybinėse patalpose liko dirbti kaip UAB „ Vilota“ direktorė, veikla išliko tokia pati - prekyba maisto produktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo ieškovės turtu (ar jį realizavus gautomis piniginėmis lėšomis) ieškovė negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais proporcingai.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuri buvo ne tik UAB „RasJus“ kreditorė, tačiau ir įmonės vadovė bei vienintelė akcininkė, įskaitymą atliko kai įmonė buvo faktiškai nemoki.
Teisinis ieškovės nemokumas konstatuotas 2015-09-11 iškėlus bankroto bylą. Tačiau nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti.
Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).
Nuo 2012 metų UAB „RasJus“ reguliariai turėjo įsiskolinimų (el. b. 1 t., 160-183). Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijamo įskaitymo metu UAB „RasJus“ faktiškai buvo nemoki. Be to, ieškovės nemokumą patvirtina ir pateiktuose dokumentuose (el. b. 1 t., 160-183) išvardintų kreditorių reikalavimo teisės, kurios vėliau buvo patvirtintos bankroto byloje tvirtinant kreditorinius reikalavimus.
Nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „RasJus“, turėdama finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovei I. R., UAB „RasJus“ direktorei ir akcininkei. Atsakovei buvo suteiktas prioritetas, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nes ieškovės turtas (ar jį realizavus gautos piniginės lėšos) galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti proporcingai. Todėl darytina išvada, kad ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013). Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
Pagal CK 6.67 straipsnio 2 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Kadangi ginčijamas sandoris sudarytas tarp juridinio asmens UAB „RasJus“ ir fizinio asmens I. R., kuri ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo minėto juridinio asmens vadovė ir vienintelė akcininkė, šalių nesąžiningumas preziumuojamas.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygas sandoriui nuginčyti. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini, 2015-01-01 pagal buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1 atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų tarp ieškovės ir atsakovės įskaitymas dalyje dėl 17 479,88 Eur sumos įskaitymo pripažintinas negaliojančiu.
Dėl sandorių, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimo
CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytą sandorių negaliojimo pagrindą galima taikyti nustačius tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
Nuo 2013-10-01 galiojantis CK 6.930¹ str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šios normos formuluotėje naudojamas žodis „privalo“ patvirtina CK 6.930¹ str. normos imperatyvumą.
Kaip nustatyta šioje byloje anksčiau, ginčijamo sandorio (tarpusavio reikalavimų įskaitymo) metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimams jau buvo suėjęs terminai (el. b. 1 t., 160-183), todėl buvo privalu atsiskaityti kalendorinio eiliškumo tvarka, todėl akivaizdu, kad tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra atliktas pažeidus CK 6.930¹ str. nuostatas, todėl pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.80 str. nuostatas.
Kadangi ginčijamo tarpusavio reikalavimų įskaitymo atžvilgiu byloje buvo nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, šis įskaitymas pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis).
Dėl restitucijos
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana bei CK 1.80 str. 1 d. pagrindais, taikytina restitucija (CK 6.145 str.). Kadangi UAB „RasJus“ iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių ir padarinių klausimas sprendžiamas CK 6.66 straipsnio nuostatas taikant kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininkės nepagrįstai atlikto tarpusavio reikalavimų įskaitymo suma dalyje dėl 17 479,88 Eur grąžinama bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005), o atsakovė I. R. atitinkamai įgyja subjektinę teisę kreiptis į ieškovės bankroto administratorių dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ĮBĮ nustatyta tvarka.
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2017 m. vasario 22 d. nutartimi Nr. e2-24671-191/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas antstolio V. K. vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00405 (el. b. 1 t., 128-129 b. l.) (CPK 150 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą - 828,85 Eur (aštuoni šimtai dvidešimt aštuoni eurai 85 ct) ieškovei (el. b. 1 t., b. l. 20, 2 t., 25-26, 69-70) (CPK 88 str. 3 d., 93 str., 98 str.)
Ieškovės BUAB „RasJus“ ieškinys, kurio suma 17 479,88 Eur, apmokestintinas 393,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkinamas, ši mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-01-01 pagal buhalterinę pažymą Nr. 15/01-1 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą dalyje dėl 17 479,88 Eur sumos (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 88 ct) įskaitymo ir taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 479,88 Eur (septyniolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 88 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 479,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 828,85 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RasJus“, įmonės kodas 302427356, atstovaujamai bankroto administratorės R. V. individualios įmonės, įmonės kodas 145658452, (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 393,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RasJus“, įmonės kodas 302427356, atstovaujamos bankroto administratorės R. V. individualios įmonės, atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl restitucijos taikymo 254,30 Eur sumai ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017 m. vasario 22 d. nutartimi Nr. e2-24671-191/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą antstolio V. K. vykdomojoje byloje Nr. 0072/16/00405.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.