- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-813-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28079-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kreditorius
- M. I.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-35724-912/2014 išnagrinėjus pareiškėjo V. B. 2014-08-13 skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis D. Š., išieškotoja M. I..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas tą pačią dieną pateikė teismui du skundus dėl antstolio veiksmų. Viename skunde nurodė prašymus: 1) panaikinti antstolio D. Š. 2014-08-08 patvarkymą atisakyti tenkinti prašymą kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo bei vykdomosios bylos Nr. 0178/14/03270 sustabdymo; 2) įpareigoti antstolį kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl 2013-03-06 nuosprendžio rezoliucinės dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (baudžiamoji byla Nr. 1-6-836/2013). Kitame skunde pareiškėjas prašo panaikinti antstolio D. Š. 2014-08-11 patvarkymą, kuriuo antstolis nukreipė išieškojimą vykdyti į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas pajamas, gaunamus iš UAB „Senamiesčio svečių namai“; 2) neinicijuoti jokių vykdymo veiksmų iki termino savanoriškai atlyginti žalą pabaigos, t. y. 2014-09-24. Pareiškėjas nurodė, kad 2014-03-24 įsiteisėjo Palangos apylinkės teismo 2013-03-06 nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, jos vykdymas atidėtas vieneriems metams ir pareiškėjas įpareigotas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Taip pat nurodytu nuosprendžiu nukentėjusiajai iš pareiškėjo priteista 3 030 Lt turtinės, 50 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjo nuomone, antstolis nepagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nes skirtingi antstoliai skirtingai suprato išieškojimo tvarką. Anksčiau išieškojimą vykdęs antstolis A. S. nurodė, kad išieško tik neturinę žalą, t. y. 50 000 Lt, nes turtinės žalos atlyginimas teismo nuosprendžiu atidėtas šešiems mėnesiams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vėliau išieškojimą tęsęs antstolis D. Š. nurodė, kad vykdo ir turtinės, ir neturtinės žalos išieškojimą, iš viso – 53 030 Lt. Pareiškėjui iš vykdomo teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies neaišku, ar šešių mėnesių terminas turtinei žalai atlyginti taikomas taip pat ir neturtinei žalai. Vertinti, kad terminas nustatytas tik turtinei žalai, nelogiška, nes terminas turtinei žalai atlyginti nustatytas, bet tokio termino nenustatyta penkiolika kartų didesnei neturtinei žalai atlyginti. Taigi teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis dviprasmiška. Teismo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo dar nėra tapusi priverstinai vykdomu dokumentu, nes įsiteisėjo 2014-03-24, todėl iki 2014-09-24 pareiškėjui nustatytas terminas savanoriškai atlyginti žalą. Antstolis nepagrįstai skaičiuoja vykdymo išlaidas. Tai, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi ištaisė 2013-03-06 nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodė, jog areštas turtui taikomas iki žalos atlyginimo, reiškia, kad teismas atidėjo viso ieškinio, bet ne atskirų jo dalių atlyginimą. Pareiškėjo tvirtinimu, vykdomoji byla Nr. 0178/14/03271 turi būti sustabdyta, nes Palangos miesto apylinkės teismas 2013-03-06 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taikė areštą turtui iki žalos atlyginimo, o tokiu atveju, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą. Antstolis neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kasaciniam teismui pakartotinai pateikė prašymą sustabdyti nuosprendžio dalies vykdymą ir šis klausimas kasaciniame teisme buvo neišspręstas. Kasaciniam teismui priėmus kitokį negu vykdomas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuosprendį, vykdymo atgręžimas taptų neįmanomas, nes išieškotoja yra senyvo amžiaus, gali turėti skolų (50 000 Lt). Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „Ergo Lietuva“. Nurodyta draudimo bendrovė neįtraukta nei į baudžiamąją bylą, nei į vykdymo procesą. Draudimo bendrovė atlygino dalį žalos, bet antstolis neturi duomenų apie tai, todėl pareiškėjo nuosavybės suvaržymo mastas per didelis. Antstolis nepagrįstai 2014-08-11 patvarkymu nutarė išieškoti turtinę ir neturtinę žalą iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, nes vykdomasis dokumentas negali būti priverstinai vykdomas iki 2014-09-24.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. 2014-08-18 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus. Nurodė, kad antstolis pagrįstai vykdo priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo. Antstoliui vykdomojo rašto turinys ir teismo nuosprendžio vykdymo tvarka aiški. CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kaip pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus, taikomas tada, kai antstoliui jau vykdant išieškojimą areštuojamas skolininko turtas baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju situacija kitokia. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme neturi įtakos vykdymo procesui, nes kasacinis teismas atsisakė sustabdyti vykdymo procesą. Antstolis priverstinį vykdymą vykdo tik iš pareiškėjo – jis įrašytas į vykdomąjį raštą. Pareiškėjo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas nenurodytas vykdomajame rašte, o antstolis neturi teisės jo įtraukti į vykdymo procesą savo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-22 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo V. B. 2014-08-13 skundus dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010) Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nuosprendyje pareiškėjui paskirtas įpareigojimas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą nereiškia nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo atidėjimo, todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdyti ir priverstinai vykdo išieškotojos pateiktą 2013-03-06 vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0178/14/03271. Pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisiškai nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos atveju vykdomosios bylos sustabdymas paneigtų iš esmės tame pačiame procese tik kitoje proceso stadijoje taikyto turto arešto (laikino nuosavybės teisių apribojimo) paskirtį ir neatitiktų teismo sprendimo vykdymo, kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos, esmės. Nuteistojo (skolininko) kreipimasis į kasacinės instancijos teismą ir hipotetinė galimybė, nepagrįsta objektyviais duomenimis, kad kasacinis teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra pagrindas antstoliui stabdyti priverstinį išieškojimą pagal priimtą vykdyti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas nepakankamai bendradarbiauja su išieškojimą vykdančiu antstoliu, aktyviai nesidomi vykdymo eiga, todėl nevykdydamas šių savo pareigų, nepagrįstai reiškia antstoliui pretenzijas dėl per didelio arešto ir atliekamų vykdymo veiksmų masto, antstolis neturi konkrečiais įrodymais patvirtintos informacijos apie mažesnę negu 2013-03-06 vykdomajame rašte nurodytą išieškomą sumą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutartį ir antstolio 2014-08-08 bei 2014-08-11 patvarkymus. Nurodo, kad 2013-03-06 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta vykdymo tvarka apeliantui nėra aiški (rezoliucinę dalį skirtingi antstoliai traktavo skirtingai), tačiau jis pagal įstatymą neturi teisės kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Tokiu būdu yra pažeidžiami asmens, kurio atžvilgiu yra taikomos represinio poveikio priemonės, interesai. Teismas neteisingai vertina turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal patenkintą civilinį ieškinį santykį su įpareigojimo per konkretų terminą atlyginti žalą paskyrimu, kai yra atidedamas bausmės vykdymas. Teismas neįvertino įpareigojimo atlyginti žalą turinio ir reikšmės, šio veiksmo atlikimui nustatyto 6 mėnesių termino įtakos konkrečių aplinkybių kontekste. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuojami ir neproporcingai prioretizuojami išimtinai nekentėjusio asmens interesai. 6 mėnesių terminas turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga, bet ir kaip atitinkama teisė skolininkui atlikti reikiamą veiksmą iki termino pabaigos, nes neigiami padariniai, susiję su įpareigojimo nevykdymu, yra susieti su termino pabaiga. Antstoliui nepagrįstai pareikalavus atlyginti žalą nesuėjus 6 mėnesių terminui, vykdymo išlaidos buvo pradėtos skaičiuoti tuo metu, kai skolininkas dar turėjo laiko atlyginti žalą savanoriškai. 2013-03-06 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas per 6 mėnesių terminą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę antstoliui termino eigoje pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, todėl nesuėjus 6 mėnesių terminui atlyginti žalą, negali būti skaičiuojamos ir vykdymo išlaidos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkui nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas per 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą, turi įtaką tik priimant sprendimą, ar skolininkas tinkamai vykdė paskirtą bausmę.
Suinteresuotas asmuo M. I. (išieškotoja) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas iki šiol visiškai neatlygino išieškotojai priteistos 53 030 Lt žalos, be to, skolininkas pats galėjo kreiptis į teismą dėl nuosprendžio išaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl antstolio atsisakymo, gavus skolininko (apelianto) prašymą, kreiptis į baudžiamojoje byloje nuosprendį priėmusi teismą dėl nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Išnagrinėjęs apelianto skundus dėl antstolio veiksmų (t. y. antstolio atsisakymo kreiptis į teismą), pirmosios instancijos teismas nutarė, kad šis skundas yra nepagrįstas. Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto (pareiškėjo) atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.
Iš esmės pagrindinis apelianto (skolininko ir pareiškėjo) atskirojo skundo argumentas yra tai, kad 2013-03-06 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apeliantui nustatytas įpareigojimas per 6 mėnesių terminą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę antstoliui termino eigoje pradėti priverstinius vykdymo veiksmus. Taigi apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas 6 mėnesių terminas nereiškia nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo atidėjimo, todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdyti ir priverstinai vykdo išieškotojos pateiktą 2013-03-06 vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0178/14/03271. Minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010 priimtoje 2010-01-05 nutartyje, kad „<...> terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. Šio termino paskirtis ir tikslas – ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tai neturi ir negali būti atliekama nukentėjusiojo sąskaita, pažeidžiant jo interesus“. Taigi 2014-03-24 įsiteisėjus 2013-03-06 nuosprendžiui, kuriuo: 1) V. B. (šioje byloje apeliantui) paskirta laisvės atėmimo 4 metams bausmė, 1 metams atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai M. I. padarytą turtinę žalą; 2) M. I. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant jai iš V. B. 50 000 Lt dydžio neturinės žalos atlyginimą, 3 030 Lt turtinės žalos atlyginimą, apeliantas įgijo pareigą ne iki 2014-09-24, o jau 2014-03-24 sumokėti nukentėjusiajai (šioje byloje išieškotojai ir suinteresuotam asmeniui) M. I. tiek 3 030 Lt turtinę, tiek 50 000 Lt neturtinę žalą. Atskirojo skundo argumentai, susiję su apelianto interpretacija dėl to, kokia yra 2013-03-06 nuosprendyje nurodyto 6 mėnesių termino reikšmė vykdymo proceso iniciavimui, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Tai, jog apeliantui, kaip jis nurodo atskirajame skunde, nėra aiški 2013-03-06 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta vykdymo tvarka, nereiškia, jog antstolis, kuris priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal šį nuosprendį, privalo kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo tvarkos išaiškinimo, kai ši tvarka jam yra aiški. Be to, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsnius apeliantas turėjo teisę pats kreiptis į 2013-03-06 nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau dėl nežinomų priežasčių šia teise nepasinaudojo.
Dėl tariamų apelianto, kaip skolininko, teisių pažeidimo, vykdymo procese teikiant prioritetą išieškotojos interesams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad vykdymo proceso metu antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus ir išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės vienintele ir pagrindine vykdymo proceso paskirtimi išlieka kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimų patenkinimas, todėl šių interesų pusiausvyros išlaikymas negali paneigti siekio kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, kad išieškotojas greičiau atgautų skolą. Tokie nepagrįsti skolininko skundai, dėl kurių buvo inicijuota ši civilinė byla, reiškia ne siekį atstatyti skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyrą, o vilkinti vykdymo procesą ir skolos išieškojimą. Šią išvadą patvirtina išieškotojos 2014-10-26 atsiliepime į apelianto (skolininko) atskirąjį skundą nurodyta faktinė aplinkybė, kad skolininkas iki šiol (t. y. 2014-10-26) visiškai neatlygino išieškotojai priteistos 53 030 Lt žalos.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam apeliacine instancija nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutartį palikti nepakeistą.