Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą ir nukentėjusiojo E. G. apeliacinį skundą (įvardintas kaip prašymas, toliau – apeliacinis skundas) dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 (įstatymo reakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam žalą.

Priteista iš G. B. nukentėjusiajam E. G. 7580 Eur (septyni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamojo priteista nukentėjusiajam E. G. 1032,53 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt du eurai 53 cnt) jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Tikslu užtikrinti priteistų piniginių lėšų išieškojimą iš kaltinamojo turto, pratęstas taikomas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui: negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) ir automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) , visiškai apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 2 d., apie 09:00 val. prie prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini) “ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam E. G., sėdinčiam automobilyje BMW X6, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) po to tyčia vieną kartą pipirinėmis „CS KO“ dujomis papurškė nukentėjusiam į veidą, po ko nukentėjusiajam išlipus iš minėto automobilio, tyčia abejomis rankomis jį pastūmė ir ne mažiau kaip tris kartus, tyčia papurškė jam į veidą minėtomis dujomis, šiais smurtiniais veiksmais sukėlė E. G. fizinį skausmą ir cheminį 1 - ojo laipsnio abiejų akių nudeginimą, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad 2020 vasario 2 d., apie 09:00 val. prie prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto, atvirai, matant nukentėjusiam E. G., kuris buvo šalia automobilio BMW X6, valstybiniais numeriais, (duomenys neskelbtini) atidaręs automobilio BMW X6, kairės pusės, priekines duris iš salone, šalia bėgių perjungimo svirties esančio skyrelio kavai, paėmė 7580 eurų grynųjų pinigų ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiam, E. G. priklausantį turtą ir padarė 7580 eurų turtinę žalą.

4.1. Skunde apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo argumentais, jog nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis G. B., pripažindamas savo kaltę tik dėl nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl atvirosios vagystės, tai yra 7580 eurų pagrobimo vagystės būdu iš nukentėjusiojo automobilio. Nuteistojo vertinimu, iš ginčijamo nuosprendžio nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis jis buvo pripažintas kaltu dėl vagystės, kadangi teismas konkrečiai nenurodė nei vieno byloje esančio įrodymo, kuris patvirtintų apelianto kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo E. G. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, nuosprendis pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymai. Apeliaciniame skunde ginčijama G. B. kaltė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto nusikaltimo padarymo, prašoma nuteistąjį išteisinti ir atmesti civilinį ieškinį. G. B. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalies neginčijama, tik prašoma taikyti BK 40 straipsnio taisykles ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nukentėjusysis E. G. apeliaciniame skunde nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės neginčija, jis tik prašo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą visam nuteistojo G. B. turtui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo G. B. apeliacinio skundo

Dėl įrodymų vertinimo

12. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo kriterijus, kurie iš jų turi įrodomąją vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Išvadą, kad G. B. konflikto su nukentėjusiuoju E. G. metu, G. B., įlindęs į nukentėjusiojo automobilį iš jo pagrobė 7500 Eur, apylinkės teismui leido padaryti būtent byloje surinktų įrodymų visuma, kurie buvo išsamiai išanalizuoti kiekvienas atskirai ir visumos kontekste susieti į sistemingą ir loginę grandinę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra vertinamos kaip jo gynybos versija.

19. Skunde G. B. teigia, kad jam daug neaiškumų kelia ir teismo nuosprendyje nurodytų argumentų prieštaringumas, nes teismas nurodo, kad „neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, jie nuoseklūs, logiški, patvirtinantys kitų asmenų parodymais, vienintelis, iš buvusiųjų įvykyje, tik kaltinamasis nurodo kitaip nei nukentėjusysis ir teisme apklausti liudytojai, kurie analogiškai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu". Šiuo atveju lieka neaišku, kaip teismas vertino jo parodymus – nuosekliais ir logiškais ar nepatikimais. Atsakant į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pateikta teismo motyvuojamosios dalies citata. Kaip matyti iš skundžiamos nuosprendžio, teismas konstatavo: „Nors kaltinamasis kaltę neigia, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis, kurie yra išvardinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje“ ir šį teiginį teismas vėliau argumentuoja, nurodydamas, jog „Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, jie nuoseklūs, logiški, patvirtinantys kitų asmenų parodymais, vienintelis, iš buvusių įvykyje, tik kaltinamasis nurodo kitaip nei nukentėjusysis ir teisme apklausti liudytojai, kurie analogiškai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šių asmenų parodymai surinkti nepažeidžiant procesinių teisėtumo reikalavimu ir teismui jų teisingumas nekelia abejonių. Kaltinamojo ir jo žmonos R. B. parodymai vertinami kritiškai, nes jie suinteresuoti, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės už ko padarytas nusikalstamas veikas.“ Taigi, išanalizavus visumą teismo išdėstytų motyvų, matyti, kad teismo išvados yra argumentuotos ir motyvuotos, ir iš jų akivaizdu, kad teismas patikimais laiko nukentėjusiojo E. G. parodymus, o kaltinamojo ir jo versiją palaikančios jo sutuoktinės parodymus vertina kritiškai, kas patvirtina, jog nuosprendžio 19 – to lapo 5 – oje pastraipoje, sakinyje „Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, jie nuoseklūs, logiški, patvirtinantys kitų asmenų parodymais“, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, vietoje žodžio „nukentėjusiojo, įrašytas žodis „kaltinamojo“.

22. Nukentėjusiojo parodymus apie agresyvų ir grasinantį G. B. elgesį patvirtino ir liudytojos D. S. parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios liudytojos, kuri yra nukentėjusiojo draugė, parodymai buvo vertinami bylos duomenų visumoje, kurie patvirtino jos nurodytas aplinkybes, todėl jie pagrįstai vertinti kaip teisingi. Byloje nustatyta, kad D. S. ateidama link automobilio, pamatė E. G. susiėmusį už veido, kuris jai sakė, kad ji užrakintų mašiną ir kviestų policiją, taip pat liepė nufotografuoti automobilį, į kurį įsėdo šalia buvęs žmogus, tačiau ji, matydama, kad jos draugui atsitiko nelaimė, kaip ji pati patvirtino, kad E. G. būsena buvo prasta: jis buvo susiėmęs už veido, išsigandęs, tačiau tuo metu policijos neiškvietė ir G. B. automobilio nenufotografavo. Tokį D. S. elgesį paaiškina jos nurodytos aplinkybės, kad kai ji bandė traukti telefoną iš kišenės, tas šalia buvęs žmogus, t. y. G. B. priėjo prie jos ir pradėjo gąsdinti, kad nebandytų kviesti policijos, sakė, kad „aš esu policija“, ji išsigando ir neskambino. Policijai paskambino tik tuomet, kai G. B. išvažiavo. Šias D. S. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, kad kai E. G. liepė draugei jį nufotografuoti, G. B. merginai pasakė, kad nefotografuotų, nes jis nenorėjo, kad po to jį gaudytų po miestą. Tai, kad D. S. po įvykio buvo išsigandusi, patvirtino ir liudytojas R. U., kuri parodė, kad atvykus į įvykio vietą jie bendravo su D. S., kuri telefonu pranešė pagalbos centrui apie įvykį ir jiems paaiškino, kad jos draugui, vardu E., sėdint automobilyje BMW X6, priėjęs nepažįstamas vyras į akis papurškė dujų. Nukentėjęs asmuo greitosios medicinos medikai nugabentas į Kauno klinikas apžiūrai. Liudytojas patvirtino, kad įvykio vietoje D. S. atrodė išsigandusi, buvo pasimetusi, jos balsas drebėjo, prašė jos nurimti, kad galėtų išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl surinktų įrodymų pakankamumo, kadangi be nukentėjusiojo teiginių, nėra objektyvių įrodymų, kad jis pagrobė pinigus, D. S. taip pat teigė jokių pinigų pas E. G. nemačiusi, o pats E. G. apie tariamą pinigų vagystę nurodė tik į gydymo įstaigą atvykusiems pareigūnams. Šie skundo teiginiai G. B. kaltės taip pat nepaneigia. Kaip minėta, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių apeliantą pagrobus kaltinime nurodytą pinigų sumą iš nukentėjusiojo automobilio BMV, duomenų visetas šį faktą įrodo.

24. Kaip jau aptarta, nukentėjusysis E. G. visuose savo parodymuose nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu jo automobilio salono priekyje buvo padėti 7580 Eur, kuriuos jis buvo suskaičiavęs, ir po konflikto su G. B., pastarajam įlindus į jo automobilį, pinigai dingo. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad kai jau buvo išlipęs iš automobilio, kelis kartus bandė grįžti į jį, kad uždarytų jo dureles, kadangi viduje buvo brangūs daiktai, pinigai, jis norėjo juos apsaugoti, tačiau G. B. jam neleido ir garsiai šaukė „neik į mašiną, neik į mašiną“, o paskui matė, kad G. B. atidaro jo automobilio vairuotojo pusės dureles ir įlenda į jo mašiną (2 t., b. l. 160–162). Nors E. G. pareiškimą dėl 2020 m. vasario 2 d. apie 09:0 val. (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini) “ automobilių stovėjimo aikštelėje, iš jo automobilio pagrobtų 7580 eurų policijai pateikė tik 2021 m. kovo 1 d., byloje be jo nuoseklių parodymų yra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis apie šią vagystę tvirtino jau nuo pat jos įvykdymo momento.

26. Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų paslaugų skyriaus specialistės M. M. gauto vaizdo įraše ( Body cameros Nr. BOF1EC61715E įrašai) užfiksuota, kad policijos pareigūnams po įvykio atvykus į gydymo įstaigą, į kurią buvo išvežtas E. G., jis nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes ir taip pat nurodė, kad jo manymu, prie jo automobilio priėjęs asmuo, t. y. G. B., pamatė pinigus, ten buvo 7580 eurų, šis įlindo į mašiną ir pinigai dingo. Pareigūnui tikslinant įvykio aplinkybes, nukentėjusysis teigė, kad pinigai buvo padėti šalia vartų pulto, kad jais jis norėjo atsiskaityti už grindis, kad tai buvo statybų pinigai E. G. aiškino, kad vyras, kai purškė tas dujas, visą laiką ėjo link jo, todėl jis traukėsi, nes matė, kad šis kažko į tą mašiną nori pralįsti, kai atėjo draugė, jai garsiai pasakė „užrakink mašiną“. Policijos pareigūnui pasakius, kad reiktų rašyti pareiškimą, E. G. nurodė, kad jis nerašys, pats bandys spręsti problemą, nebent policija padės greičiau jam pačiam susirasti. Pareigūnas informuoja, kad ikiteisminis tyrimas bus pradėtas (3 t., b. l. 61–64). Teisme E. G. paaiškino, kad iš karto po įvykio jis pareiškimo neparašė, nes buvo išsigandęs, kadangi G. B. prisistatė pareigūnu ir pamanė, kad dėl to ateityje jam gali kilti problemų. Nors paminėtame garso įraše jis nenurodo konkrečios pareiškimo nerašymo priežasties, tačiau jis patvirtino, kad G. B. ne tik agresyviai elgėsi, tačiau grasino jam ir jo draugei, sakė yra buvęs pareigūnas, kas duomenų visumos pagrindu leidžia daryti išvadą, kad būtent dėl to nukentėjusysis pradžioje nenorėjo rašyti pareiškimo.

27. Kiti apeliacinio skundo teiginiai, jog akivaizdu, kad žmogus nesivežios didelės pinigų sumos neturėdamas aiškaus pinigų panaudojimo tikslo, kad viso to priežastis – nukentėjusiojo siekis, duodant melagingus parodymus išvengti atsakomybės dėl žinomai melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, yra nepagrįsti jokiais duomenimis ir vertintini tik kaip subjektyvi apelianto nuomonė.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

30. Pagal formuojamą teismų praktiką, tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).‏‏‎ ‏‎ Nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme toks prašymas buvo pateiktas teismui, tačiau ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas šio klausimo sprendimo pilnai neargumentavo, tačiau tai skundžiamo nuosprendžio nedaro neteisėtu, nes buvo padaryta pagrįsta išvada, jog G. B. taikyti BK 40 straipsnio nuostatų nėra pagrindo, o teisėjų kolegija aptars tokio teismo sprendimo teisėtumą.

31. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

32. Pagal teismų praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis vienas po kito, yra pagrindo išvadai, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlyga, tačiau kitos šiame straipsnyje būtinos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra nustatytos.

33. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas, paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailisi dėl padaryto. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne tik apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, tačiau savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. G. B. kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto nusikaltimo kategoriškai nepripažino, todėl nesant nustatytai šiai būtinajai sąlygai, taikyti jo atžvilgiu laidavimo institutą nėra pagrindo. Kadangi nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, laidavimas kaltinamajam netaikomas, todėl nenagrinėtinas ir kitų sąlygų buvimas bei laiduotojo patikimumas.

Dėl nukentėjusiojo E. G. apeliacinio skundo

34. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. G. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės neginčija, jis tik prašo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą visam nuteistojo G. B. turtui, užtikrinant jo ieškinio vykdymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiojo prašymą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad tenkinti nukentėjusiojo E. G. skundą ir taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir kitam nuteistojo G. B. turtui – butui, nėra pagrindo.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, BPK 151 straipsnio nuostatų pagrindu G. B. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas tam tikram jo turtui, t. y. garažui ir automobiliui. Pažymėtina, jog apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas). Tokios praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13). Be kita ko, iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Įvertinus iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajam E. G. priteistos sumos dydį (7 580 Eur), akivaizdu, jog taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo gyvenamajai patalpai - butui, procesinės prievartos priemonės apimtis bus neadekvati bei neproporcinga priteisto civilinio ieškinio dydžiui.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimdamas nuosprendį, teismas turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Tais atvejais, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai esant didesnei nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018).

37. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad G. B. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi taikytas (pagal bylos duomenis, ši priemonė buvo taikyta 2022 m. sausio 14 d., o 2022 m. liepos 7 d. jos terminas pratęstas) laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. priteistų piniginių lėšų išieškojimo iš kaltinamojo, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje tik nurodė, jog tikslu užtikrinti priteistų piniginių lėšų išieškojimą iš kaltinamojo turto, pratęsia kaltinamojo G. B., turtui: negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) ir automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) , taikomą nuosavybės teisės apribojimą, visiškai apribojant teisę disponuoti šiuo turtu, tačiau nenurodė, iki kada ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma. Remiantis aptartu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslintinas, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo G. B., turtui: negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) ir automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) , taikytinas iki visiško nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. priteistų piniginių lėšų išieškojimo iš kaltinamojo G. B.

38. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė nuteistojo apeliacinį skundą prašė ne tik atmesti, bet apskritai palikti nenagrinėtą, kadangi jis buvo paduotas praleidus apskundimo terminą ir termino atnaujinimo kausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas netinkamai, pažeidžiant BPK normas, t. y., nebuvo rengiamas teismo posėdis, turėjo būti priimta ne rezoliucija, o nutartis, kuri BPK 314 str. 3 d. nustatyta tvarka galėjo būti skundžiama, teismas nenustatinėjo ir nevertino jokių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, jų svarbumo. Šie nukentėjusiojo atstovės teiginiai nepagrįsti. BPK 102 straipsnyje, reglamentuojančiame praleisto termino atnaujinimo tvarką, numatyta, jog tais atvejais, kai prašymas atnaujinti praleistą terminą paduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, gali būti rengiamas posėdis. Ši norma rodo, kad klausimui dėl termino atnaujinimo posėdžio rengimas neprivalomas, o dėl jo reikalingumo sprendžia subjektas, galintis terminą atnaujinti, t. y. šiuo atveju nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.

39. BPK 314 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Šis teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ar palikti nutartį nepakeistą. Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad motyvuota nutartis yra priimama, kai atmetamas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir tik tokia nutartis gali būti skundžiama. Ir nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą nutartį, kuria nuteistojo prašymą dėl apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimo patenkino ir jo skundą priėmė, aukštesnysis teismas, patvirtindamas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, (kad teismo sprendimas tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo, yra neskundžiamas), nukentėjusiojo skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo tenkintas nuteistojo G. B. prašymas dėl termino atnaujinimo, paliko nenagrinėtą. (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d.).

Dėl proceso išlaidų

40. Nukentėjusysis E. G. prašo skundą nagrinėjančio teismo priteisti jo turėtas proceso išlaidas. Teismo posėdyje nukentėjusįjį atstovaujanti advokatė pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad advokatei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis sumokėjo 400 Eur.

41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo E. G. interesais byloje. Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas yra atmetamas. Nukentėjusysis kreipėsi į advokatę J. Jablonskienę teisinės pagalbos surašant skundą bei atsiliepimą į nuteistojo skundą, ši advokatė nukentėjusiojo interesus atstovavo ir teismo procese. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į kitos šalies apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Įvertinus apeliacinio skundo, atsiliepimo turinį bei apimtį, taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo E. G. atstovavimo išlaidų suma, kuri sudaro 400 Eur, nėra per didelė, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo G. B. (BPK 103, 104 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo E. G. apeliacinius skundus.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendį patikslinti, jo rezoliucinėje dalyje nurodant:

„laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. B. turtui taikyti iki visiško nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. priteistų piniginių lėšų išieškojimo iš kaltinamojo G. B.“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiajam E. G. 400 Lt turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.