Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovėms advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei, advokatei Vidai Kisielienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė: nutraukti santuoką, sudarytą tarp G. V. ir V. V. 1994-08-05 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo V. V. kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus P. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. V.; priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą sūnui P. V., gim. (duomenys neskelbtini), nekilnojamuoju turtu, priteisiant: 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9306,5 Eur vertės; 1/3 dalį 0,0445 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2148 Eur vertės; 1/3 dalį žemės sklypo priklausinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 914,5 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 451 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 994,5 Eur vertės, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1004 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini). Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminei nepilnamečio P. V. atstovei G. V.; padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant natūra ieškovei: 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 18613 Eur vertės; 2/3 dalis 0,0445 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 4296 Eur vertės, 2/3 žemės sklypo priklausinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1829 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 902 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 Eur vertės, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini), iš viso ieškovei priteistino nekilnojamojo turto natūra vertė – 29637 Eur; atsakovui V. V. priteisti iš ieškovės G. V. 6028,5 Eur dydžio piniginę kompensaciją; priteisti ieškovei G. V. 500 Eur dydžio neturtinę žalą iš atsakovo V. V. (b. l. 3–9). Teismo posėdžio metu patikslino reiškiamą reikalavimą dėl turto padalijimo ir prašė tarp sutuoktinių padalyti turtą natūra, nes ieškovė neturi piniginių lėšų mokėti atsakovui kompensaciją. Teismo posėdžio metu taip pat prašė išeiti iš ieškinio ribų ir nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymą turtu, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, nes nuo ieškinio padavimo pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, šalies ekonominė situacija ir pan.

Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą dėl turto padalinimo ir dėl vaiko poreikiams būtinos sumos patikslino, kitus savo reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad šeimoje nesutarimai kilo po antrojo sūnaus gimimo. Dėl atsakovo alkoholio vartojimo pradžioje gydėsi, vėliau nusprendė, kad tolesnis gydymas nereikalingas, net nebaigė pradėtos programos. Nurodė, kad bendro ūkio nebeda nuo 2006 m., nuo tada neprisidėjo prie namų ūkio ir vaikų išlaikymo. Paaiškina, kad atsakovo darbo santykiai trumpalaikiai, t. y. dėl alkoholio vartojimo ilgiau dirbti nesugeba. Paaiškino, kad šalims nepavyko santuokos nutraukti bendru sutikimu, nes atsakovas pageidavo turtą parduoti ženkliai per didele suma, todėl neatsirado pirkėjų.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog įvertinus tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui turtu atitiktų jo interesus. Prašė teismo viršyti reiškiamus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo sumą skaičiuoti po 200 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju išlaikymas turtu atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nėra galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 1994-08-05 sudarė santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Šalys turi nepilnametį sūnų P. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – gyvenamos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 0,0445 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–23, 154–158). Transporto priemonių šalys neturi (b. l. 12–13). Ieškovė dirba Vytauto Didžiojo universitete, jai mokamas vidutinis 541,75 Eur darbo užmokestis per mėnesį (b. l. 27). Atsakovas šiuo metu nedirba (b. l. 119–139). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atsakovas nuo 2008-09-02 įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 143).

Dėl santuokos nutraukimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iširimą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Narinėjamu atveju ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu teigė, kad santykiai šeimoje pablogėjo nuo 2004 m., po antro sūnaus gimimo, bendro ūkio nebevedė nuo 2006 m. Paaiškino, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, buvo gydomas, bet gydymo programos nebaigė, situacija šeimoje tik blogėjo. Dėl atsakovo priklausomybės įtampa šeimoje didėjo, nes būdamas neblaivus tampa neadekvatus, žemina ieškovę, psichologinė atmosfera veikia ir kartu gyvenančius vaikus. Atsakovas nesugeba susirasti pastovaus darbo, todėl neprisideda prie šeimos išlaikymo, neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Taip pat atsakovas buvo grasinęs su ginklu kartu gyvenančiam pilnamečiui sūnui, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis, t. y. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro raštą nustatyta, kad atsakovui diagnozuoti psichikos ir elgesio surikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau atsakovas nuo 2008 m. nesilanko (b. l. 143). Iš VSDFV pažymos (b. l. 49–50) apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovo darbiniai santykiai būdavo trumpalaikiai, būdavo keičiamos darbovietės, tarp įsidarbinimų ilgi laikotarpiai, t. y dirbdavo tik kelis mėnesius per metus (b. l. 89–111). Atsakovo darbdavio raštas dėl reikalavimo pasiaiškinti (b. l. 113), nes atsakovas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, patvirtina atsakovo lengvabūdišką požiūrį į darbą. Byloje pateikta UAB „Aisrižda“ sutarties Nr. 6791A kopija (b. l. 114–115) patvirtina, kad atsakovas lombarde pardavinėjo ausinę grandinėlę bei pakabukus, kurie pasak ieškovės priklausė jai. Kano apylinkės teismo 2013-12-20 nutartimi patvirtintas prokuratūros prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius, kuriame nurodyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), atsinešė į sūnaus L. V. kambarį pistoletą, grasino nužudyti. Teismo vertinimu, šioje byloje svarbu, kad konfliktas vyko tarp šeimos narių, kurie gyvena tame pačiame būste, t. y. šiuo adresu gyvena ieškovė ir nepilnametis sūnus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažintina, kad pats faktas, kad asmuo serga priklausomybe alkoholiu negali būti laikoma asmens kaltais veiksmais dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl šios ligos pasireiškiančios socialinio, psichologinio, emocinio pobūdžio pasekmės dėl elgesio pokyčių esant neblaiviam, t. y. grasinimai kartu gyvenantiems šeimos nariams, nesugebėjimas dirbti ir gauti nuolatinių pajamų šeimai, taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos žeminimo, persekiojimo ir nepagarbos pripažintinos kaltais asmens veiksmais. Be to, asmuo turintis tokio pobūdžio ligą, nesigydo, ieškovės teigimu nebaigė net pradėtų gydymo programų, todėl laikytina, kad asmuo neadekvačiai suvokia savo priklausomybę ir dėl to kylančias pasekmes. Toks atsakovo elgesys pripažintinas, kaip iš esmės pažeidžiantis teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu buvo atvykęs į teismą neblaivus, todėl parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, asmuo įspėtas dėl savo elgesio, nagrinėjant bylą iš esmės ieškovės teigimu asmuo apie posėdį žino, tačiau neatvyko, nes namie buvo neblaivus. Atsakovas atsiliepimu, nors nesutiko su santuokos nutraukimo, tačiau byloje nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, aplinkybių, kurios paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio kaltės ar galimai sudarytų pagrindą taip pat svarstyti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei (CPK 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

LR CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su LR CK 3.70 str. taikytinos LR CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (LR CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Ieškovė neturtinės žalos atlyginimą įvardijo 500 Eur. Nurodė, kad dėl atsakovo girtavimo, jo neprognozuojamo elgesio būnant neblaiviam, nesirūpinimo šeima, patyrė įtampą, nerimą, tiek dėl savęs, tiek dėl vaikų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, nereikia įrodinėti, jog dėl atsakovo girtavimo, įžeidinėjimo, išlaikymo vaikui neteikimo ieškovė patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, kurie turėjo įtakos ir jos fizinei sveikatai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Įvertinus santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, bei teismų formuojamą teisinę praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.), laikytina, kad ieškovės reikalaujamas neturtinės žalos dydis pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovo ieškovei 500 Eur suma.

Nė vienas iš sutuoktinių išlaikymo sau nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl sutuoktinių turto lygių dalių principo ir turto padalijimo būdo parinkimo.

Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai 2/3 turto, nes su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus bei sūnus besimokantis universitete, ir išmokėti atsakovui kompensaciją lygią 1/6 turto vertės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi mokėti lėšų kompensacijai, todėl prašė padalyti turtą natūra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jai priklauso ½ nekilnojamojo turto įgyto santuokos metu.

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik LR CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalis. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje savo reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo iš esmės grindė tuo, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas bei sūnus, kuris ieškinio padavimo teismui metu studijavo. Teismas nurodo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, yra reikšmingas sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio klausimus, tačiau nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad sutuoktiniams turtas priklauso po lygiai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja teisiniai pagrindai nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl santuokos metu įgytas turtas dalytinas po lygiai. Ieškiniu ieškovė nurodė, kad už atsakovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį išmokės kompensaciją. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi finansinių galimybių mokėti kompensaciją, todėl prašė turtą dalyti natūra.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad visas santuokos metu dalytinas turtas yra nekilnojamasis, kuris pagal prigimtį yra dalus, todėl jis dalytinas natūra, t. y. kiekviena iš sutuoktinių priteistina po 1/2 .

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys nenurodė, kad kyla nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, todėl konkrečios bendravimo tvarkos neprašė nustatyti.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant vaiko poreikius būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėjamu atveju abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos būklės būtų nustatytas mažesnis asmens darbingumas nėra pateikta. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovo darbiniai santykiai neilgai trunka, tačiau duomenų patvirtinančių trumpalaikius darbinius santykius nėra pateikta. Teismas nurodo, kad tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ta aplinkybė, kad asmuo negauna pajamų ar jos yra nedidelės nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo iš vieno iš tėvų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti minimali suma sudaro 400 Eur per mėnesį, todėl pusę šios sumos priteistina iš atsakovo nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-05-15 iki ieškinio teismui padavimo dienos skaičiuojant po 150 Eur. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė trejus metus, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas – 5400 Eur už laikotarpį nuo 2013-05-15 iki ieškinio teismui padavimo dienos. Duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nurodytu laikotarpiu nėra, pagal byloje esančius duomenis minėtu laikotarpiu reguliarių pajamų atsakovas neturėjo, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Ieškovė prašo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dalį priteisti turtu, t. y. atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto dalimi.

Teismas nurodo, kad įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).

Šiuo atveju pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas pastovių realių pajamų, iš kurių galėtų teikti periodinį išlaikymą neturi. vienintelis atsakovo turimas turtas, t. y. santuokos metu šalių turimas turtas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji supranta, kad priteisus išlaikymą turtu, jai reikės tą turtą prižiūrėti. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad šiuo atveju išlaikymo priteistinas turtu atitiktų vaiko interesus, nes kitų realių pajamų atsakovas šiuo metu neturi.

Įvertinus bylos duomenis, išvadą teikiančios institucijos poziciją, pripažintina, kad išlaikymo priteisimas turtu atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Ieškinio teismui padavimo metu (2016-05-19) nepilnametis vaikas buvo dvylikos metu, tad nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymas turi būti priteisiamas už šešerius metu ir keturis mėnesius (iš viso: septyniasdešimt šešis mėnesius). Skaičiuojant išlaikymą po 200 Eur už 76 mėnesius, iš viso priklausytų nepilnamečiui sūnui turto už 15200 Eur. Be to, teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 5400 Eur. Darytina išvada, kad išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma sudarytų 20 600 Eur atitinkamai tokia dalis turto turi būti priteisiama iš atsakovo sūnui.

Pagal bylos duomenis šalys santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai–kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), patalpa–gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 154–158). Ieškovė nurodo, kad šio turto vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 44 454 Eur.

Teismas nurodo, kad turto pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šiuo atveju sprendžiant dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turto, taip pat yra svarbi reali to turto vertė, nes priešingu atveju galėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai.

Teismas atlikęs nemokamą viešą nekilnojamojo turto – buto ir žemės sklypo, vertės paiešką pagal unikalius numerius (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp) nustatė, kad nekilnojamojo turto bendra vertė ženkliai skiriasi nuo ieškovės nurodytų verčių. Pagal atliktos paieškos duomenis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 25700 Eur; pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinko vertė 1330 Eur; pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 597 Eur; pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 1490 Eur; pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 1470 Eur; patalpa–gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), vertė 50600 Eur. Kitų inžinerinių statinių–kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina, pagal Juridinių asmenų registro išrašą, nes viešoje paieškoje duomenų dėl šio turto vertės nėra, todėl laikytina, kad šių statinių vertė pagal minėtą išrašą yra 598 Eur (b. l. 157). Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad iš viso nekilnojamojo turto vertė yra – 81785 Eur. Kadangi pusė šio turto priklauso ieškovei, todėl atsakovui priklauso turto už 40892,50 Eur. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskonimo suma sudaro 20 600 Eur, t. y. beveik pusė atsakovui tenkančio turto, todėl nepilnamečiui vaikui priteistina pusė atsakovui tenkančio turto arba ¼ viso nekilnojamojo turto, atitinkamai atsakovui liks taip pat ¼ santuokos metu įgyto turto.

Nepilnamečiui vaikui priteisto turto tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė byloje sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus žyminis mokestis ir patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė teismo nutartimi buvo atleista nuo 664 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovui buvo suteikta valstybinės garantuojama teisinė pagalba, tačiau sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra pasibaigęs, duomenų apie teisinės pagalbos pratęsimą ar pan. nėra, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei už pareikštus ir teismo patenkintus reikalavimus – 664 Eur (CPK 96 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 15,98 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi atsakovas nesikreipė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pratęsti teiktą teisinę pagalbą, todėl išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo iš atsakovo priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Nutraukti ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1994-08-05 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. V. palikti pavardę „V.“, atsakovui V. V. palikti prigimtinę pavardę „V.“.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

nustatyti, kad ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priklauso:

½ žemės sklypo, 0,0445 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ kitų inžinerinių statinių–kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ patalpą–gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

nustatyti, kad atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priklauso:

½ žemės sklypo, 0,0445 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ kitų inžinerinių statinių–kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ patalpą–gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiui vaikui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu – iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ¼ žemės sklypo, 0,0445 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio R(duomenys neskelbtini); ¼ kitų inžinerinių statinių–kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ patalpą–gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); paliekant atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ¼ žemės sklypo, 0,0445 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ kitų inžinerinių statinių–kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ patalpą–gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiui vaikui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto turto valdytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur žyminio mokesčio ir 1500 Eur išlaidų teisinei pagalbai.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 664 Eur žyminio mokesčio ir 15,98 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.