- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1530-430/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36956-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Henrichas Jaglinskis, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovės „AUGA Spindulys“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Dumšiškės“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Skėmiai“, žemės ūkio bendrovei „AUGA Mantviliškis“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių žemės ūkio bendrovės „AUGA Spindulys“ (toliau – ŽŪB „AUGA Spindulys“), žemės ūkio bendrovės „AUGA Dumšiškės“ (toliau – ŽŪB „AUGA Dumšiškės“) ir žemės ūkio bendrovės „AUGA Skėmiai“ (toliau – ŽŪB „AUGA Skėmiai“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balticpellet“ (toliau – BUAB „Balticpellet“) ieškinį atsakovėms žemės ūkio bendrovei „AUGA Mantviliškis“ (toliau – ŽŪB „AUGA Mantviliškis“), ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ir ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2017 m. kovo 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovė ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ perleido atsakovei ŽŪB „AUGA Spindulys“ 1 331 Eur ieškovės skolą, ir 2017 m. kovo 29 d. pranešimu atsakovės ŽŪB „AUGA Spindulys“ atliktą 1 331 Eur skolos įskaitymą; 2) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2017 m. kovo 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovė ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ perleido atsakovei ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 3 489,54 Eur ieškovės skolą, ir 2017 m. kovo 29 d. pranešimu atsakovės ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atliktą 3 489,54 Eur skolos įskaitymą; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2017 m. kovo 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovė ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ perleido atsakovei ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2 197,36 Eur ieškovės skolą, ir 2017 m. kovo 29 d. pranešimu atsakovės ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ atliktą 2 197,36 Eur skolos įskaitymą; 4) Taikyti restituciją, įpareigojant atsakoves grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusios pagal ginčijamas Reikalavimo perleidimo sutartis. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovės ŽŪB „AUGA Spindulys“ 1 331 Eur skolos, iš atsakovės ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 3 489,54 Eur skolos, iš atsakovės ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2 197,36 Eur skolos. Atsakovei ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ suteikti teisę pareikšti 7 017,90 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovei; 5) išieškoti nuo priteistų sumų iš atsakovių ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovių ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė ieškovei BUAB „Balticpellet“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė V. K.. Bankroto administratorius nustatė, kad atsakovė ŽŪB „AUGA Spindulys“ yra ieškovės debitorė, todėl 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi raštu dėl debitorinio įsiskolinimo (1 331 Eur) padengimo. Atsakovė ŽŪB „AUGA Spindulys“ 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė raštu atsakymą, kuriame nurodė, jog ieškovei neskolinga, kadangi 2017 m. kovo 28 d. tarp atsakovių ŽŪB „AUGA Spindulys“ ir ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ perleido atsakovei ŽŪB „AUGA Spindulys“ 1 331 Eur ieškovės skolą. Atsakovė pateikė 2017 m. kovo 29 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovė ŽŪB „AUGA Spindulys“ įskaitė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ir atsakovė ŽŪB „AUGA Spindulys“ su ieškove pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą –faktūrą atsiskaitė. Analogiškus pranešimus dėl debitorinių įsiskolinimų (3 489,54 Eur ir 2 197,36 Eur) padengimo ieškovė pateikė kitoms atsakovėms ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ir ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ ir gavo analogiškus atsakymus dėl atsiskaitymo po sudarytų reikalavimų perleidimo ir atliktų vienarūšių įsipareigojimų įskaitymų. Ieškovės manymu, 2017 m. kovo 28 d. atsakovių sudarytos Reikalavimų perleidimo sutartys ir 2017 m. kovo 29 d. pranešimai dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymų turi būti pripažinti negaliojančiais, kaip pažeidžiantys ieškovės kreditorių teises. Pažymėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovės buvo skolingos ieškovei, todėl ieškovė turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakoves. Atsakovės ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, nes to nenumatė nei įstatymas, nei teismo sprendimas, o ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes buvo pažeista imperatyvi teisės norma, reglamentuojanti atsiskaitymų eiliškumą, kai atsakovei ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ buvo suteikta pirmenybė pasidengti ieškovės skolą prieš pirmesnės eilės ieškovės kreditorius, o atsakovėms buvo sudarytos galimybės išvengti skolų mokėjimo ieškovei. Atsakovės turėjo žinoti, jog ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės teises, nes visos atsakovės priklauso vienai įmonių grupei, ginčijami sandoriai sudaryti vienu metu, identiško teksto. Dėl šių priežasčių atsakovės buvo nesąžiningos. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino taikytino sandorių ginčijimui Actio Pauliana ieškiniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės bankroto administratoriaus manymu, yra visos Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos ir ieškinys turi būti patenkintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė buvo skolinga ieškovei nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Sudarydamos ginčo sutartį, šalys nepažeidė imperatyvių teisės normų. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeis ieškovės kreditorių teises. Vien tai, kad atsakovė ir kitos atsakovės priklauso tai pačiai įmonių grupei, ginčijami sandoriai sudaryti vienu metu ir yra identiško teksto, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant atsakovės ir kitų atsakovių nesąžiningumui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės veikė nesąžiningai. Ginčijama suma yra per mažos vertės, kad būtų patenkinti kitų kreditorių interesai, o ieškovės mokumas, tenkinus ieškinį, nebus atkurtas. Be to pažymėjo, kad ginčijamas sandoris ir pranešimas dėl įskaitymo sudaryti 4 mėnesiais anksčiau nei ieškovei iškelta bankroto byla, todėl kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovės ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Mantviliškis“, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ pateikė analogiško turinio atsiliepimus į ieškinį kaip ir atsakovė ŽŪB „AUGA Skėmiai“, prašydamos ieškinį atmesti.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovių ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2017 m. kovo 29 d. pranešimus ieškovei apie skolų įskaitymą; priteisė ieškovei iš atsakovės ŽŪB „AUGA Spindulys“ 1 331 Eur skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 3 489,54 Eur skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2 197,36 Eur skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; netenkino ieškovės reikalavimo dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių panaikinimo.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas būtinas Actio Pauliana sąlygas dėl įskaitymo sandorių panaikinimo, tačiau šių sąlygų neįrodė dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių panaikinimo.
7. Teismas, vertindamas Actio Pauliana sąlygą dėl neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką, nustatė, kad ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos ne su ieškove, o tarp atsakovių. Ieškovė nėra šių sutarčių šalimi. Ieškovės kreditoriai nėra atsakovių kreditoriais, ieškovė nėra ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ kreditorė, todėl ieškovės bankroto administratorius negali ginčyti tarp atsakovių sudarytų reikalavimų perleidimo sandorių. Tuo tarpu ieškovei 2017 m. liepos 24 d. iškelta bankroto byla, bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, todėl ieškovės bankroto administratorius turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl ginčijamų įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
8. Teismas, vertindamas Actio Pauliana sąlygą dėl kreditorių teisių pažeidimo, nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, turėjo turto už 677 979 Eur, o įsipareigojimų už 1 202 087 Eur, todėl ginčijamų įskaitymo sandorių sudarymas, kuomet pirmiau už kitus, aukštesnės eilės kreditorius, patenkinamas žemesnės eilės kreditorinis reikalavimas, pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir interesus. Nors atsakovės teigė, kad ginčijamos sumos nėra pakankamai didelės, kad atkurtų ieškovės mokumą, tačiau teismas vertina, jog jos yra pakankamai didelės pirmos eilės ieškovės kreditoriams. Tuo tarpu ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutartys ieškovės kreditorių interesų nepažeidė.
9. Teismas, vertindamas Actio Pauliana sąlygą dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo, nustatė, kad ginčo sandorių sudarymas nebuvo privalomas ir atsakovės nepateikė teismui kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo sandorių sudarymo privalomumą, todėl atsakovės neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčo sandorius.
10. Teismas, vertindamas Actio Pauliana sąlygą dėl sandorių šalių sąžiningumo, nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovėms turėjo būti žinoma, kad ginčijami įskaitymo sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises ir interesus, todėl sudarydamos šiuos sandorius šalys elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Atsakovės pripažino aplinkybes, kad apie skolas ir kreditorinį reikalavimą ieškovei sužinojo dėl to, kad įmonės dalinasi informacija, priklauso vienai įmonių grupei. Atsakovės nurodė, kad įskaitymo sandoriai buvo daromi tam, jog nereikėtų daryti dvigubų pavedimų, tačiau atsakovės nepateikė duomenų, kad tokie sandoriai buvo tarp šalių susiklosčiusi praktika. Pažymėjo, kad atsakovė savo skolos iš ieškovės pagal 2016 metų rugsėjo, lapkričio ir 2017 metų sausio mėnesių PVM sąskaitas - faktūras nereikalavo. Iš to, kad ieškovė daugiau nei pusę metų neatsiskaito su savo kreditoriumi, atsakovės turėjo suprasti ieškovę turint finansinių sunkumų, todėl, prieš sudarydamos įskaitymo sandorius, turėjo pareigą pasidomėti sandorio įtaka skolininko kreditorių teisėms. Atsakovės, sudarydamos šiuos įskaitymo sandorius, elgėsi nesąžiningai.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovė ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti 2017 m. kovo 29 d. pranešimą apie skolos įskaitymą ir priteisti 2 197,36 Eur skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei šių reikalavimų netenkinti.
12. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio nuostatas ir sąlygas.
13. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška Actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu, neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo sandorio suma yra mažos vertės ir dalinis reikalavimų patenkinimas būtų tik teorinis. Todėl šiuo atveju nėra neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką sąlygos.
14. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio turinį dėl kreditorių teisių pažeidimo, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Teismas neatsižvelgė į tai, kad pranešimas dėl įskaitymo sudarytas 4 mėnesiais anksčiau iki ieškovei iškelta bankroto byla, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės mokumas, sudarius ginčijamą pranešimą apie skolos įskaitymą, iš esmės nepasikeitė. Teismas tinkamai neįvertino, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas pranešimas apie skolos įskaitymą.
15. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio turinį dėl atsakovių nesąžiningumo. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio turėjo gautinų sumų, t. y. vykdė apyvartas. Todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovė daugiau nei pusę metų neatsiskaito su kreditoriumi, atsakovė turėjo suprasti ieškovę turint finansinių sunkumų.
16. Atsakovės manymu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad nėra Actio Pauliana taikymui visų būtinų sąlygų.
Šalies argumentai
17. Atsakovė ŽŪB „AUGA Spindulys“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti 2017 m. kovo 29 d. pranešimą apie skolos įskaitymą ir priteisti 1 331 Eur skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei šių reikalavimų netenkinti.
Atsiliepimas
18. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė analogiškus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus kaip ir atsakovė ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ savo apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
19. Atsakovė ŽŪB „AUGA Skėmiai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti 2017 m. kovo 29 d. pranešimą apie skolos įskaitymą ir priteisti 3 489,54 Eur skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei šių reikalavimų netenkinti.
Atsiliepimas
20. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė analogiškus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus kaip ir atsakovė ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ savo apeliaciniame skunde.
21. Ieškovė atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
22. Ieškovė nurodė, kad sutinka su apeliacinių skundų teiginiais, jog galiojanti reikalavimo teisė, kaip savarankiška Actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės pažeidimu, tačiau pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu to ir nepadarė, teismas tik nustatė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė (ieškovės debitoriai) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ką ir reikalavo įstatymas.
23. Teigia, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė tuo metu savo kreditoriams buvo skolinga dideles pinigų sumas. Ginčijamų sandorių suma sudaro 7 017,90 Eur. Galbūt tokia suma apeliantams ir yra nedidelė, kaip jie teigia apeliaciniuose skunduose, tačiau pirmesnės eilės finansinių kreditorių reikalavimų tenkinimas negali būti laikomas tik teoriniu, kaip visiškai nepagrįstai priešingai teigiama apeliaciniuose skunduose, o tokio dydžio reikalavimai yra ženklūs kreditoriams.
24. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad ginčijami įskaitymai nepažeidė ieškovės kreditorių teisių, nes tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai turi būti iškelta bankroto byla, nes bankroto iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Ieškovės manymu, teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamų įskaitymų metu ieškovė jau buvo nemoki. Tai įrodo ne tik 2016 metų ieškovės balanso duomenys, bet ir ieškovės kreditorių naudai pradėti priverstiniai skolų išieškojimo veiksmai. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Nors ginčijami įskaitymai buvo atlikti dar neiškėlus ieškovei bankroto bylos, tačiau ieškovė tuo metu jau buvo faktinio nemokumo būklės ir ginčijamais įskaitymais buvo dar pablogintas ieškovės mokumas ir apeliantams suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus ieškovės kreditorius.
25. Nesutinka su apeliantų argumentais dėl jų sąžiningumo, nes ieškovės apyvartos vykdymas nuo 2017 m. sausio mėnesio, jokios reikšmės apeliantų sąžiningumui, sudarant ginčijamus įskaitymus, neturėjo. Ginčo atveju reikšminga tai, kad apeliantai yra juridiniai asmenys, verslininkai. Verslininkui savo veikloje keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Todėl apeliantai, kaip verslo subjektai, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti apie ieškovės finansinę būklę. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad apie skolas ir kreditorinį reikalavimą ieškovei sužinojo dėl to, kad įmonės dalinasi informacija. Apeliantams be jokios abejonės buvo žinoma, kad ginčijami įskaitymo sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises ir interesus, todėl apeliantai, sudarydami ginčijamus įskaitymus, elgėsi nesąžiningai ieškovės kreditorių atžvilgiu, ką pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Actio Pauliana instituto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Apeliaciniais skundais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovių ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2017 m. kovo 29 d. pranešimų ieškovei apie skolų įskaitymą panaikinimo, ir išvestinių reikalavimų dėl skolų ir procesinių palūkanų priteisimo patenkinimo.
29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta UAB „Balticpellet“ bankroto byla, bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas V. K. (tomas I, e. b. l. 85–87). Ieškovės bankroto administratorius, vykdydamas savo pareigas ir patikrinęs bendrovės veiklą per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatė, kad atsakovė ŽŪB „AUGA Spindulys“ skolinga ieškovei 1 331 Eur, atsakovė ŽŪB „AUGA Skėmiai“ skolinga ieškovei 3 489,54 Eur, o atsakovė ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ skolinga ieškovei 2 197,36 Eur. 2017 m. rugsėjo 12 d. ieškovės bankroto administratorius kreipėsi pranešimais į atsakoves dėl skolų padengimo (tomas I, e. b. l. 9, 16, 23). 2017 m. rugsėjo 20 d. atsakovės pateikė bankroto administratoriui atsakymus, kuriuose nurodė, jog bendrovės yra pilnai ir tinkamai atsiskaičiusios, o tai patvirtina: a) kliento apyvarta; b) 2017 m. kovo 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartys; c) 2017 m. kovo 29 d. pranešimai dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo (tomas I, e. b. l. 11, 18, 25). Iš 2017 m. kovo 28 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių matyti, jog atsakovė ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ perleido atsakovei ŽŪB „AUGA Spindulys“ 1 331 Eur, atsakovei ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 3 489,54 Eur, o atsakovei ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2 197,36 Eur reikalavimo teises į UAB „Balticpellet“ (tomas I, e. b. l. 13–14, 20–21, 27–28). Iš 2017 m. kovo 29 d. pranešimų matyti, jog atsakovės ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ pateikė UAB „Balticpellet“ pranešimus apie tarpusavio vienarūšių įsipareigojimų įskaitymą (tomas I, e. b. l. 15, 22, 29). Iš 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Balticpellet“ balanso duomenų matyti, jog ši bendrovė tuo metu turėjo turto už 677 979 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 202 087 Eur (tomas I, e. b. l. 30–32). 2016 m. spalio 24 d. UAB „Balticpellet“ atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas dėl 469 851,70 Eur skolos ir kitų mokėjimų priteisimo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ (toliau – UAB „Medicinos bankas“) naudai (tomas I, e. b. l. 34–35). 2015 m. liepos 14 d. UAB „Balticpellet“ atžvilgiu išduotas vykdomasis dokumentas dėl 28 676,46 Eur skolos ir kitų mokėjimų priteisimo uždarosios akcinės bendrovės „Litangus“ (toliau – UAB „Litangus“) naudai (tomas I, e. b. l. 68–69). 2015 m. lapkričio 24 d. UAB „Balticpellet“ atžvilgiu išduotas vykdomasis dokumentas dėl 1 633,50 Eur skolos ir kitų mokėjimų priteisimo uždarosios akcinės bendrovės „LTT Group“ (toliau – UAB „LTT Group“) naudai (tomas I, e. b. l. 70–71). 2016 m. spalio 19 d. UAB „Balticpellet“ atžvilgiu išduotas vykdomasis dokumentas dėl 7 143, 24 Eur skolos ir kitų mokėjimų priteisimo uždarosios akcinės bendrovės „Alsista“ (toliau – UAB „Alsista“) naudai (tomas I, e. b. l. 73–74). 2017 m. kovo 28 d. UAB „Balticpellet“ atžvilgiu išduotas vykdomasis dokumentas dėl 1 619,44 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (tomas I, e. b. l. 78–79).
30. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios Actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012). Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).
31. Nagrinėjamoje byloje apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio turinį, ginčija tris Actio Pauliana taikymo sąlygas (dėl neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką, kreditorių teisių pažeidimo ir apeliantų nesąžiningumo). Byloje nėra ginčo dėl kitų Actio Pauliana taikymo sąlygų.
Dėl neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės
32. Ši Actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam Actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės sandorius ginčija šios įmonės administratorius, šiai Actio Pauliana sąlygai patenkinti būtina nustatyti, kad ginčo sutarčių sudarymo metu jau buvo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę (skolininką) turintis kreditorius, kurio interesus šiuo metu gina administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-892-516/2016).
33. Nagrinėjamu atveju šalių byloje pateikti įrodymai (2015–2017 metų laikotarpiu UAB „Balticpellet“ atžvilgiu išduoti vykdomieji dokumentai, antstolių patvarkymai, bendrovės balanso duomenys) patvirtina, kad UAB „Balticpellet“ ginčijamų įskaitymo sandorių sudarymo metu jau turėjo kitų kreditorių (pvz., UAB „Medicinos bankas“, UAB „Litangus“ ir kt.), kurių reikalavimams įvykdyti terminai jau buvo suėję ir išduoti vykdomieji dokumentai. Vien įsipareigojimai užtikrinti hipoteka UAB „Medicinos bankui“ viršijo 450 000 Eur sumą. Tuo tarpu ginčijami įskaitymai patvirtina, kad UAB „Balticpellet“ turėjo reikalavimo teises į apeliantes. 2017 m. kovo 29 d. pranešimuose atsakovės pripažino šiuos įsipareigojimus ieškovei ir dėl to atliko tarpusavio vienarūšių įsipareigojimų įskaitymus. Pažymėtina, kad vien tos aplinkybės, jog ginčijamos sandorio sumos nėra ženklios, kaip tai įvardina atsakovės apeliaciniuose skunduose, neturi reikšmės šios sąlygos egzistavimo konstatavimui. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina neįrodyta apeliantų pozicija, kad kreditorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ir pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ši Actio Pauliana sąlyga egzistavo.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažįstama, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šis sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
35. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ginčo įskaitymai buvo atlikti 4 mėnesiais anksčiau nei ieškovei buvo iškelta bankroto byla, o ieškovės mokumas, sudarius ginčijamus įskaitymus, iš esmės nepasikeitė ir šių lėšų neužtektų jos kreditorių reikalavimams patenkinti.
36. Byloje esantis ieškovės 2016 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad bendrovė 2016 metais turėjo 677 979 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 202 087 Eur. 2015–2017 metų laikotarpyje išduoti vykdomieji dokumentai patvirtina, kad ieškovė jau tuo metu negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų ir jos finansinė padėtis iki bankroto bylos iškėlimo sunkėjo. Taigi, ginčijami 2017 m. kovo 29 d. įskaitymai buvo sudaryti, kai ieškovės turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė faktiškai buvo nemoki, įsipareigojimai gerokai viršijo bendrovės turimą turtą. Ieškovė, būdama nemoki, sudarė įskaitymus su atsakovėmis, kuriais sumažino kitų pirmesnės eilės kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą, nors kitiems ieškovės kreditoriams (tarp jų ir pirmesnės eilės nei atsakovės) jau buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Atsakovės nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nemokumą ginčo įskaitymų sudarymo metu (CPK 178, 314 straipsniai). Tai reiškia, kad buvo nesilaikyta paritas creditorum principo ir su atsakovėmis buvo atsiskaityta, pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių interesus.
37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Balticpellet“, būdama faktiškai nemoki, sudarė ginčijamus įskaitymus, taip suteikdama pirmumo teisę atsakovėms kitų kreditorių (pirmesnės eilės) atžvilgiu ir tuo pažeidė kitų savo kreditorių teises. Nors apeliantės nurodė, kad šių lėšų neužtektų ieškovės kreditorių reikalavimams padengti, tačiau šiuo atveju pakako įrodyti tai, kad ginčijamais sandoriais sutrukdyta patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus iš skolininko turto, todėl šie apeliantų argumentai neturi reikšmės sąlygos dėl kreditorių teisių pažeidimo egzistavimui.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
38. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Nagrinėdamas bylą teismas privalo nustatyti, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1145/2012).
39. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, sudarant ginčo sandorius, atsakovės buvo nesąžiningos, nes jos turėjo suprasti ieškovę turint finansinių sunkumų. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas tokias išvadas, neatsižvelgė ir neįvertino to, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio turėjo gautinų sumų.
40. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovių argumentais nesutinka, nes kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, atsakovės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Atsakovės ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad apie ieškovės skolą atsakovei ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ žinojo, nes įmonės dalinasi informacija. Taigi, atsakovėms žinant apie ieškovės skolą vienai iš įmonių grupės bendrovių, turėjo kilti abejonių dėl ieškovės mokumo ir šios, būdamos sąžiningos, joms prieinamomis priemonėmis, turėjo pasidomėti, kodėl ieškovė negalėjo skolos padengti, ar ieškovė neturi daugiau kitų kreditorių, ar jos finansinė padėtis nėra sunki, ar sudarant įskaitymo sandorius nebus pažeisti bendrovės kreditorių interesai.
41. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju, patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie UAB „Balticpellet“ iškeltas civilines bylas, iš šių duomenų nustatyta, kad jau nuo 2013 m. ieškovei buvo reiškiami turtiniai reikalavimai, buvo pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės turto areštai (pvz., civilinėje byloje Nr. e2-33394-728/2015). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės. Viešai prieinami informacijos šaltiniai internetinėse svetainėse www.rekvizitai.lt, www.creditinfo.lt, skelbia apie bendrovės kreditingumą, skolas, finansinius įsipareigojimus ir t.t. Taigi, atsakovėms faktinės aplinkybės: ieškovės skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, galėjo būti žinomos, tuo labiau, kad atsakovės yra verslo subjektai, todėl, kaip atidūs ir rūpestingi verslininkai, privalėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi sudarant ginčijamus įskaitymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog atsakovės nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, ar siekiami sudaryti vienašaliai sandoriai nepažeis ieškovės kreditorių interesų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų įskaitymų šalys buvo nesąžiningos ir pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį ginčo reglamentavimą, byloje esančius įrodymus, apeliacinių skundų motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai apeliaciniais skundais nepaneigė teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
44. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl toks prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.