Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovų ŽŪB „AUGA Mantviliškis“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ir ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ atstovei advokatei Ievai Butrimavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Balticpellet“ ieškinį atsakovams ŽŪB „AUGA Mantviliškis“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ir ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovai sudarė ginčijamus sandorius tada, kai ieškovas jau buvo nemokus. Nors ginčijamų sandorių sumos nėra tokio dydžio, kad atstatytų ieškovo mokumą, tačiau ieškovas turi pirmesnės eilės kreditorių, kuriems šios sumos yra pakankamai didelės. Atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi, nes taip siekė išvengti skolų ieškovui mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-03-28 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovas ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ atsakovui ŽŪB „AUGA Spindulys“ perleido 1331 EUR ieškovo skolą. 2017-03-29 Pranešimu atsakovas ŽŪB „AUGA Spindulys“ atliko 1331 EUR skolos ieškovui įskaitymą. 2017-03-28 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovas ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ atsakovui ŽŪB „AUGA Skėmiai“ perleido 3 489,54 EUR ieškovo skolą, o 2017-03-29 Pranešimu atsakovas ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atliko 3 489,54 EUR skolos ieškovui įskaitymą. 2017-03-28 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovas ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ atsakovui ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ perleido 2197,36 EUR ieškovo skolą, o 2017-03-29 Pranešimu atsakovas ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ atliko 2 197,36 EUR skolos ieškovui įskaitymą.

Ieškovo BUAB „Balticpellet“ bankroto administratorius ginčija aukščiau nurodytus sandorius – Reikalavimo perleidimo sutartis bei vienašalius įskaitymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (jei sandoris yra dvišalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu, todėl teismas pasisako dėl šių sąlygų.

Dėl neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką.

Šios būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos prasme, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas gali būti piniginis arba nepiniginis (CK 6.3 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas reiškia, jog actio Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir panašiai. Kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius.

Kaip jau buvo minėta, ieškovui 2017-07-24 buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įmonės valdymą perėmęs bankroto administratorius, gindamas ieškovo kreditoriaus teises ir interesus, turi teisę actio Pauliana pagrindu teisme reikšti reikalavimą dėl ginčijamų įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos ne su ieškovu, o tarp atsakovų. Ieškovas nėra šių sutarčių šalimi. Ieškovo kreditoriai nėra atsakovų kreditoriais, ieškovas nėra ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ (asmens, perleidusio kreditorinį reikalavimą) kreditorius, todėl bankroto administratorius negali ginčyti tarp atsakovų sudarytų reikalavimo perleidimo sandorių.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

Viena iš esminių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra ta, kad turėdamas neabejotiną bei vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką ir ginčydamas skolininko sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, kreditorius privalo įrodyti, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad actio Pauliana institutas riboja sutarties laisvės principą, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Iš 2016 metų ieškovo balanso matyti, kad ieškovas 2016-12-31 turėjo turto už 677 979 EUR sumą, o mokėtinos sumos ir įsiapreigojimai sudarė net 1 202 087 EUR sumą. Ieškovas pateikė papildomų duomenų, iš kurių matyti, kad buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš ieškovo kitų kreditorių naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad ginčijamų įskaitymo sandorių sudarymas, kuomet pirmiau už kitus, aukštesnės eilės kreditorius, yra patenkinamas žemesnės eilės kreditorinis reikalavimas, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir interesus. Nors atsakovai teigė, kad ginčijamos sumos nėra pakankamai didelės, kad atkurtų ieškovo mokumą, tačiau teismas vertina, kad jos yra pakankamai didelės pirmos eilės ieškovo kreditoriams.

Kita vertus, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys ieškovo kreditorių interesų nepažeidė. Šios sutartys sudarytos tarp atsakovų. Jomis atsakovas ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ perleido savo kreditorinį reikalavimą kitiems atsakovams. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams, todėl teismas sprendžia, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidžia ieškovo kreditorių teisių.

Dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ginčo sandorių sudarymas nebuvo privalomas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo sandorių sudarymo privalomumą, teismas sprendžia, jog atsakovai neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčo sandorius.

Pažymėtina, kad atsakovų argumentas, jog šalys turi teisę laisvai sudarinėti sandorius, neįrodo jų sudarymo būtinybės.

Dėl sandorių šalių sąžiningumo.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas Actio Pauliana institutas skolininko sudarytą sandorį, pažeidžiantį skolininko kreditorių teises, leidžia nuginčyti tik įrodžius skolininko nesąžiningumą, t. y. kad sudarydamas ginčijamą sandorį, skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeis skolininko kreditorių teises. Be to, siekiant nuginčyti skolininko sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, turi būti įrodytas ir trečiojo asmens, sudariusio ginčijamą sandorį, nesąžiningumas, išskyrus tuos atvejus, kai sudaromas neatlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.66 straipsnį, trečiasis asmuo, sudarydamas ginčijamą sandorį su skolininku, laikomas nesąžiningu, jeigu žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčijamo sandorio sudarymu bus pažeistos skolininko kreditorių teisės ir interesai. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti sandorio įtaka skolininko kreditorių teisėms, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Sąžiningu laikomas tas trečiasis asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Taigi, trečiajam asmeniui, sudarančiam ginčijamą sandorį, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).

Nagrinėjamu atveju atsakovams turėjo būti žinoma, kad ginčijami įskaitymo sandoriai pažeis ieškovo kreditorių teises ir interesus, todėl sudarydamos šį sandorį šalys elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Visi atsakovai priklauso tai pačiai įmonių grupei. Atsakovai pripažino, kad apie skolas ir kreditorinį reikalavimą ieškovui sužinojo dėl to, kad įmonės dalinasi informacija. Atsakovai nurodė, kad įskaitymo sandoriai buvo daromi tam, kad nereikėtų daryti dvigubų pavedimų. Vis dėlto, atsakovai nepateikė duomenų, kad tokie sandoriai buvo tarp šalių susiklosčiusi praktika.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ savo skolos iš ieškovo pagal 2016 metų rugsėjo, lapkričio bei 2017 metų sausio mėnesių PVM sąskaitas faktūras nereikalavo, nors nuo pirmosios PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo praėję daugiau nei pusę metų. Iš to, kad ieškovas daugiau nei pusę metų neatsiskaito su savo kreditoriumi, atsakovai turėjo suprasti ieškovą turint finansinių sunkumų. Taigi, atsakovai, prieš sudarydami įskaitymo sandorius, turėjo pareigą pasidomėti sandorio įtaka skolininko kreditorių teisėms. Nors atsakovai teigia nežinoję apie sunkią ieškovo finansinę būklę, jų nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Teismas vertina, kad atsakovai, sudarydami įskaitymo sandorius, elgėsi nesąžiningai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas actio Pauliana sąlygas dėl įskaitymo sandorių panaikinimo, tačiau šių sąlygų neįrodė dėl reikalavimo perleidimo sutarčių panaikinimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir naikintini tik įskaitymo sandoriai.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015), dėl to teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi, priteisdamas iš atsakovų ŽŪB „AUGA Spindulys“ 1 331 EUR, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 3 489,54 EUR, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2 197,36 EUR skolos ieškovo naudai.

Atsakovams praleidus terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsnių pagrindais, iš atsakovų ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ ieškovui priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Už ieškovo reikalavimą panaikinti panaikinti tris įskaitymo sandorius, kuriuos sudarė ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ir ŽŪB „AUGA Dumšiškės“, mokėtinas 158 EUR dydžio žyminis mokestis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš šių atsakovų priteistina 158 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvieno po 52,67 EUR.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR vienai šaliai, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovų ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ 2017-03-29 Pranešimus apie skolos įskaitymą.

Priteisti ieškovui BUAB „Balticpellet“, į. k. 302613072, iš atsakovo ŽŪB „AUGA Spindulys“, į. k. 171330414, 1 331 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui BUAB „Balticpellet“, į. k. 302613072, iš atsakovo ŽŪB „AUGA Skėmiai“, į. k. 171306071, 3 489,54 EUR (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 54 ct) skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui BUAB „Balticpellet“, į. k. 302613072, iš atsakovo ŽŪB „AUGA Dumšiškės“, į. k. 172276179, 2 197,36 EUR (du tūkstančiusį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 36 ct) skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Netenkinti ieškovo reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarčių panaikinimo.

Priteisti iš atsakovų ŽŪB „AUGA Spindulys“, į. k. 171330414, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, į. k. 171306071, ŽŪB „AUGA Dumšiškės“, į. k. 172276179, 158 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, iš kiekvieno po 52,67 EUR (penkiasdešimt du eurus 67 ct).

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.