Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-344-1157/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-12
Bylos Nr.
2-344-1157/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25032-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Alina Vosyliūtė, Agnija Frejerė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-344-1157/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25032-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Raimondai Gaidelienei, Raimondai Vičienei, Marioliai Paškelevič,dalyvaujant ieškovui G. G., ieškovo atstovei advokatei Agnijai Frejerei,atsakovei A. P., atsakovės atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. patikslintą ieškinį atsakovei A. P. ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui G. G. dėl išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas G. G. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei A. P. (toliau – ir atsakovė), kuriuo teismo prašė pakeisti 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019 (toliau – ir 2019 m. sprendimas) patvirtintą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant ieškovo siūlomą bendravimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2022 m. sausio 10 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė panaikinti 2019 m. sprendimu patvirtintos sutarties 1.4 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl papildomų dukros išlaikymo išlaidų, bei pakeisti minėtu teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarką. 2022 m. sausio 12 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl 1.4 panaikinimo atsisakyta priimti, kadangi šioje dalyje šalys ginčo nebuvo sprendę ikiteisminės mediacijos būdu, likusioje dalyje patikslintas ieškinys priimtas.

3. 2022 m. rugpjūčio 19 d. gautas patikslintas ieškinys (DOK-137900), kuriame ieškovas prašo: 1) panaikinti 1.4-1.6 punktus iš 2019 m. sprendimo; 2) pakeisti 2019 m. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2.1 punkto papunkčius ir išdėstyti ieškovo prašomu būdu bei 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Ieškinyje G. G. nurodė, jog 2019 m. sprendimu patvirtinta pareiškėjų A. G. ir G. G. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) pareiškėjų nurodytomis sąlygomis. Viena iš sąlygų buvo (1.3. punktas), kad G. G. įsipareigoja nepilnametei dukrai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur. Kita sąlyga (1.4. punktas), tėvai susitaria lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters R. G. išlaikymo išlaidas, t. y.: būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas (tokias kaip stomatologo, odontologo, regėjimo priežiūros ir/ar gydymo, mokamo sanatorinio valstybės nekompensuojamo gydymo, mokamų valstybės nekompensuojamų medicininių tyrimų ir pan.). Papildomai buvo susitarta, kad apie Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas turi būti pranešama Tėvui/Motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, išskyrus skubią medicininę pagalbą. Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais (1.5. punktas). Tėvas/Motina Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas sumoka Motinai/Tėvui per 5 darbo dienas po išlaidas patvirtinančių dokumentų jam/jai pateikimo. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus Tėvai vienas kitam pateikia elektroniniu paštu ar kitu Tėvų konkrečiu atveju sutartu būdu (1.6. punktas).

5. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2019 m. sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pat šios bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 10 d.) atsakovė nesinaudojo 1.4 punkte nurodytu susitarimu ir niekuomet neprašė ieškovo apmokėti kokias nors papildomas būtinąsias dukters išlaidas ir tik tuomet, kai sužinojo apie teismui pateiktą ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovė pradėjo siuntinėti el. laiškus dėl jau patirtų ar būsimų papildomų neva būtinųjų išlaidų. Ieškovo teigimu, atsakovė jam atsiuntė elektroninius laiškus su jau gerokai anksčiau patirtomis išlaidomis, kurias ji pati vienašališkai prilygino būtinosioms medicininėms išlaidoms ir reikalavo sumokėti. 2022 m. liepos 18 d. atsakovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal 2019 m. sprendimo 1.4 punktą sumai 2 632,73 Eur. Ieškovas su šiuo prašymu nesutiko, kadangi išlaidos neadekvačiai per didelės, ieškovui nebuvo pranešta iš anksto apie šias išlaidas, be to jos nepagrįstos medicininiais dokumentais ir ne visos yra papildomos ir būtinosios medicininės išlaidos. Ieškovas pabrėžė, kad vaiko motina, be ieškovo žinios renkasi privačias gydymo įstaigas. Ieškovas pažymėjo, jog elektroniniais laiškas atsakovė iš jo reikalavo gerokai didesnių sumų nei su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kas vėl parodo atsakovės piktnaudžiavimą.

6. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsnio 2 dalimi, ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, ieškovas mano, kad jis, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, kiekvieną mėnesį mokėdamas dukrai po 284 Eur (dėl padidėjusio vartotojų kainų indekso), padengia jos būtinąsias išlaidas. Jeigu atsakovės pajamos leidžia jai apmokėti brangias neprivalomas (alternatyvias) paslaugas, negavus dukters tėvo pritarimo, ji ir turi prisiimti riziką dėl mokėjimo už tokias sveikatos paslaugas mažamečiui vaikui. Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovė yra nesąžininga, reikalaudama per keletą metų patirtas išlaidas sumokėti per 5 darbo dienas. Be to, jei atsakovė nuo 2019 metų neprašė atlyginti nepilnamečio vaiko sveikatos išlaidų, ji pati prisiėmė papildomas išlaidas. Galiausiai tokie atsakovės reikalavimai neleidžia pačiam ieškovui planuotis savo gyvenimo ir finansų.

Šalies argumentai

7. Ieškovas pažymi, kad vaiko motina papildomomis išlaidomis prašomo panaikinti punkto prasme laiko gimnastikos, gydymo, (duomenys neskelbtini) bei stomatologo paslaugas. Ieškovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko neva papildomam gydymui (kam ieškovas vėl gi prieštarauja, nes jų dukra nėra ligonė, kokią bando parodyti motina) per kelis metus išleista 8 000 Eur. Ieškovui nesuvokiama, kodėl vaiko motina renkasi tokias brangias medicinines paslaugas ir tai, jog tai yra vaikui tenkančios būtinosios išlaidos. Ieškovo teigimu, mažametis vaikas R. G. jokių specialiųjų poreikių neturi. Be to, atsakovė visiškai nederina su ieškovu, kokios medicininės įstaigos parenkamos mažamečiui vaikui, nederina, ar vaikui reikalingas privatus sveikatos draudimas, kad dukrai neužtenka valstybinio sveikatos draudimo. Todėl ieškovo nuomone, jeigu atsakovės pajamos leidžia jai mokėti tokias brangias paslaugas, negavus ieškovo pritarimo, ji ir turi prisiimti riziką dėl mokėjimo už tokias sveikatos paslaugas mažamečiui vaikui, kurios net nėra būtinos.

8. Galų gale ieškovui nesuprantama, kodėl atsakovė mažamečiui vaikui nuolat užsakinėja tiek privačius sveikatos draudimus, tiek privačias sveikatos paslaugas privačiose klinikose, kai dukra iki 18 metų yra apdrausta valstybiniu sveikatos draudimu (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

9. Akivaizdu ir tai, jog pačios atsakovės pateikti dokumentai ir apmokėjimai leidžia pagrįstai teigti, jog nuo 2019 metų atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovo.

Šalies argumentai

10. Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, į jo gaunamas pajamas ir turimą turtą, jis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo mažesne dalimi, tai yra paliekant 250 Eur periodines išlaikymo įmokas, tačiau panaikinant 2019 m. sprendimu patvirtintos Sutarties 1.4 punktą, nes atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo. Ieškovo nuomone, yra visi pagrindai nukrypti nuo lygaus vaikui išlaikymo priteisimo principo.

11. Akivaizdu, kad atsakovės išlaidos, tenkančios nepilnamečio vaiko sveikatai yra pernelyg didelės, kurias galėtų mokėti ieškovas kartu su ir taip mokamu 284 Eur išlaikymo dydžiu dukrai. Ieškovas nurodo, jog jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 635–1025 Eur, priklausomai nuo viršvalandžių. Nors jis turi nekilnojamojo turto, tačiau jo vertė nėra didelė. Butas yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuriame ieškovas gyvena, o žemės sklypai yra mažos vertės. Todėl ieškovas neturi galimybės teikti mažamečiui vaikui ir 284 Eur periodines išlaikymo įmokas, ir mokėti brangias sveikatos priežiūros paslaugas.

12. Taip pat, ieškovo nuomone, yra pagrindas įtarti, jog atsakovė akivaizdžiai šiuo punktu piktnaudžiauja. Ieškovas nurodo, kad nėra teisininkas, tuo metu kai buvo tariamasi dėl 1.4 punkto, jis net negalėjo įsivaizduoti, jog sumos bus tūkstantinės ir ieškovas neturės galimybės mokėti už privatų savo dukros gydymą ar privatų dukters gyvybės draudimą.

13. Todėl ieškovas teismo prašo panaikinti 1.4-1.6. punktus iš 2019 m. sprendimo.

Šalies argumentai

14. Taip pat patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Ieškovas nurodo, jog 2019 m. sprendimu patvirtintos Sutarties 2.1 punktas (apima 2.1.1., 2.1.2., 2.1.3. punktus) yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi tarp šalių vyksta konfliktai ir šalims nepavyksta susiderinti dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis ir dėl kitų susijusių klausimų. Todėl yra poreikis pakeisti bendravimo tvarkos 2.1 punkto papunkčius ir ieškovas prašo juos išdėstyti taip:

a. Tėvas su dukra bendrauja porinių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą penktadienį iš dukros ugdymo įstaigos po pamokų, atsižvelgiant į tuo metu esantį pamokų tvarkaraštį (tai gali būti 13-15 val.) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18-19 val.;

b. Tėvas su dukra bendrauja neporinių savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą tiesiai iš ugdymo įstaigos, dukra nakvoja pas Tėvą. Sekančios darbo dienos rytą Tėvas nuveža dukrą tiesiai į ugdymo įstaigą;

c. Tėvas prižiūri dukrą šiai susirgus, imdamas kas antrą nedarbingumo pažymėjimą pakaitomis su dukros Mama. Tėvui apie dukros ligą nedelsiant praneša dukros Mama arba mokymo įstaigos personalas. Tėvas pasiima dukrą tiesiai iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos, priklausomai, kur dukra susirgo. Tėvui leidžiama paimti reikalingus dukros asmeninius daiktus (pvz., drabužius, avalynę) skirtus dukros sirgimo laikotarpiui. Dukrai pasveikus, Tėvas nuveža dukrą tiesiai į ugdymo įstaigą sekančios darbo dienos rytą. Tėvai vienas kitam privalo pateikti gydytojo pažymą apie dukros sveikatos būklę ir diagnozuotą ligą. Nedarbingumo pažymėjimai pradedami skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Artimiausią nedarbingumo pažymėjimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ima Tėvas;

d. Tėvas, negalėdamas paimti ar būti su dukra 2.1.1.-2.1.3. papunkčiuose nustatyta tvarka, privalo pranešti Motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti dukters.

e. Susidarius situacijai, jog 2.1.1.-2.1.3. papunkčiuose numatytu Tėvo ir dukros bendravimo laiku dukra turi užsiėmimus susijusius su būreliais ir pan., Tėvo prarastas laikas bendrauti su dukra dėl šios priežasties yra kompensuojamas kitu laiku. Kitas Tėvo ir dukros bendravimo laikas tarpusavyje tėvų yra suderinamas ne vėliau kaip per 1 d. nuo turėjusio vykti Tėvo ir dukros bendravimo laiko pabaigos nurodyto 2.1.1.-2.1.3. papunkčiuose. Kitas numatomas Tėvo ir dukros bendravimo laikas turi įvykti per 36 val. nuo neįvykusio bendravimo laiko pabaigos nurodytos 1 – 3 punktuose. Tėvai privalo vienas kitą informuoti apie dukros lankomus būrelius ir jų grafikus bei nedelsiant informuoti apie šių grafikų pasikeitimus.

Šalies argumentai

15. Ieškovas nurodo, kad kiti 2019 m. sprendimu patvirtinti bendravimo tvarkos punktai (2.2. – 2.13.) yra galiojantys ir ieškovas neprašo jų keisti.

16. Ieškovas, remdamasis CK 3.161 straipsnio 3 dalimi, 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.165 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kasacinio teismo praktika, nurodo, jog šalys nesusitaria dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku, tarp šalių kyla ginčai ir konfliktai, kurie kartais baigiasi ir policijos įsikišimu, todėl siekiant sumažinti tarp šalių ateityje ginčų atsiradimą, būtina nustatyti kuo konkretesnę bendravimo tvarką su vaiku, kad nebūtų jokių interpretacijų ar savivaliavimo, kad bendravimo tvarka būtų nesunkiai įgyvendinama.

Šalies argumentai

17. Ieškovas nurodo, kad buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Atkreipia dėmesį, kad jis, kaip skyrium gyvenantis vaiko tėvas, palyginus nedaug bendrauja su dukra (kas antras savaitgalis), o norėtų savo vaiką matyti kuo dažniau. Todėl prašo, kad būtų nustatyta viena darbo diena savaitės bėgyje su nakvyne bei kad būtų kompensuojamas jam laikas, kai dėl dukters būrelių ir užsiėmimų tėvas negali pasimatyti su dukra. Pažymi, kad visus būrelius ir užsiėmimus dukrai parenka išskirtinai motina, nederindama su ieškovu.

18. Taip pat ieškovas atkreipia dėmesį, kad tam, jog pabūti su dukra bent kiek ilgiau (būtent penktadieniais), jis specialiai paprašė darbdavio jam nustatyti darbo grafiką, kad nuo pirmadienio iki ketvirtadienio dirba keliomis valandomis ilgiau, tam, kad penktadienį dirbtų iki 12.30 val., kad galėtų pasiimti dukrą iš mokyklos po pamokų ir su ja praleisti daugiau laiko. Todėl ieškovas norėtų, kad dukra nelankytų jokių papildomų užsiėmimų penktadieniais, o jeigu koks užsiėmimas išpultų, tas laikas būtų kompensuojamas.

19. Be to, ieškovo nuomone, labai logiškas sprendimas pasidalinti ir vaiko priežiūrą dukrai susirgus. Ieškovas, kaip vaiko tėvas, taip pat nori rūpintis ir slaugyti savo dukrą, kai jai reikia papildomo rūpesčio ir dėmesio, o ne tik tada, kai yra sveika. Taip pat, ieškovui svarbu tai, kad dukters priežiūra ligos metu ir apsilankymas kartu su dukra pas gydytoją, leis ieškovui tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su dukros gydytoja ir gauti objektyvią informaciją apie jos sveikatą. Atsižvelgdamas į išdėstytą, ieškovas mano, kad jo prašomi pakeitimai yra pagrįsti ir atitinka vaiko interesus.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė A. P. prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas išlaidas, teikiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį.

21. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nei ieškinio pagrinde, nei dalyke nenurodo, ar prašoma „nustatyti“ tvarka siekiama pakeisti 2019 m. sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką visa apimtimi, ar pakeisti konkrečius bendravimo tvarkos punktus ar papildyti nustatytą tvarką naujais punktais. Atsakovės manymu, abstraktus prašymo dalyko formulavimas riboja jos teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo, taigi patikslintas ieškinys dėl netinkamo dalyko suformulavimo yra atmestinas.

22. Atsakovė paaiškina, kad pagal dabar tarp šalių galiojančią bendravimo tvarką, ieškovas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, todėl atsakovė neprieštarauja tokios bendravimo tvarkos tęstinumui. Vis tik, atsakovės nuomone, ieškovo nurodomas pasiėmimo laikas nėra konkretus, galintis sudaryti dukrai nepatogumų. Šalių dukra jau lanko mokyklą, po ugdymo įstaigos vaikas gali turėti ir kitų suplanuotų veiklų (būrelių, vizitų pas gydytojus, kitus antrinio lygio specialistus ir pan.). Kadangi tarp šalių ir taip vyksta konfliktai dėl bendravimo tvarkos, toks paėmimo laikas, kada nėra nustatyta konkreti valanda nėra tinkamas. Atsakovės manymu, nepilnametės dukros pasiėmimas savaitgaliui iš jos gyvenamosios vietos tam tikrą sutartą valandą, labiausiai atitiktų vaiko interesus, kas dabar ir numatyta galiojančiame teismo sprendime.

23. Dėl 2.1.2 punkto pakeitimo atsakovė iš esmės neprieštarauja, kad ieškovas su dukra matytųsi kas antrą ketvirtadienį, kadangi ir šiuo metu neriboja dukters ir tėvo bendravimo, sudaro tam visas galimybes ir derina visas bendravimo alternatyvas. Vis tik atsakovė pabrėžia, kad ieškovui siekiant dukters nakvynės viduryje darbo savaitės, jam tenka pareiga tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais, poilsiu, sekančios dienos ugdymosi priemonėmis. Šalių dukra jau lanko mokyklą, todėl tokio amžiaus vaikui yra būtinas režimas, mokslo, poilsio režimo įgūdžių formavimasis, laiko planavimas. Siekiant, kad nakvynės vietos pakeitimas viduryje darbo savaitės neišmuštų vaiko iš savaitės ritmo, būtina, kad tėvas paruoštų dukrą kitai dienai ugdymo įstaigoje. Tai apima dukros higienos reikmenų, patalynės, miegojimo drabužių aprūpinimą. Todėl tėvas turi pareigą aprūpinti dukrą bent būtiniausiais daiktais vienai nakvynei savaitės eigoje. Atsakovei nėra žinoma, ar ieškovas yra pasirūpinęs tokiais dalykais kaip dantų šepetukas, lova dukrai ir pan. Ieškovas nuolat pamiršta pasirūpinti, kad dukra ugdytų tinkamus higienos įpročius, valytųsi dantis. Ieškovui bendraujant darbo dienomis su nakvyne, jam tektų pareiga užtikrinti, jog dukra į ugdymo įstaigą atvyktų švariais drabužiais, tvarkinga, taip pat tektų rūpintis dukros pamokų, užduotėlių ruoša, pasirūpinti popamokine veikla. Ieškovui negebant tuo pasirūpinti, o dukrai esant dar per jauno amžiaus, tokia ieškovo siekiama nustatyti bendravimo tvarka gali būti nesuderinama su vaiko interesais.

24. Dėl ieškovo prašomos nustatyti dukros priežiūros susirgimo atvejais, atsakovė nurodo, jog ieškovo prašoma nustatyti tvarka yra praktiškai nevykdytina, priklausoma nuo daugybės aplinkybių, kaip dukters ligos eiga, ligos simptomų atsiradimo vieta, tėvo galimybes pasirūpinti konkrečios ligos atveju. Be to, įtraukiami pertekliniai reikalavimai (medicininių pažymų rinkimas iš medikų). Sergančiam vaikui reikalinga ramybė. Vaiko transportavimas ar kiti susitarimai ligos atveju yra prieštaraujantys nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė pažymi, jog pasitaikė situacijų, kad ji slaugė sirguliuojantį vaiką ir, ieškovo reikalavimu, dar nepasveikusią dukrą išleisdavo pas tėvą, informuodama ieškovą stebėti vaiko sveikatos būklę. Tačiau po savaitgalio dukra atkrisdavo ir atsakovei vėl tekdavo slaugyti vaiką. Iki šiol ieškovas pats niekada nepasisiūlė slaugyti dukrą ligos metu ir pasiimti nedarbingumo pažymėjimo dėl jos, nepasiteiravo, ar atsakovei nereikia pagalbos slaugant dukrą, nepasisiūlė nuvežti dukros pas medikus, nupirkti vaistų ar maisto, prisidėti prie atsiradusių papildomų išlaidų susirgus vaikui. Todėl tokį reikalavimą atsakovė vertina kaip strateginę spaudimo priemonę jai. Pažymi, kad ieškovo siekis net dukros sirgimo laikotarpiu atvykti į atsakovės namus pasiimti dukros daiktus yra tiesiogiai susijęs su siekiu lankytis atsakovės namuose, kontaktuoti su pačia atsakove. Atsakovė ir dabar vaiko ligos metu nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukros sveikatos būklę. Ieškovui siekiant fiziškai bendrauti su dukra jos susirgimų laikotarpiu, atsakovė to nėra linkusi riboti, tačiau bendravimas ligos atveju turėtų vykti įvertinus vaiko sveikatos būklę, ligos eigą, poreikius, vaiko nuomonę.

25. Dėl ieškovo prašymo nustatyti, kad „Šalys susitaria, kad tėvas, negalėdamas paimti ar būti su dukra 1–3 punktuose nustatyta tvarka, privalo pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti Dukters“, nurodo, jog ieškovas ne kartą yra nepasiėmęs dukros, apie tai atsakovei pranešdamas paskutinę minutę. Taigi atsakovė neprieštarauja, kad ieškovui būtų nustatyta pareiga informuoti atsakovę iš anksto apie tai, jog negalės bendrauti su dukra. Atsakovė pažymi, kad ieškovas bendravimo su dukra atžvilgiu iš esmės turi ir jaučia tik teises, tačiau ne pareigas. Atsakovė neturi teisės ir galimybės netikėtai informuoti ieškovo, jog ji negali rūpintis ir prižiūrėti dukros.

26. Dėl ieškovo prašymo nustatyti prarasto laiko kompensavimo tvarką, atsakovė paaiškina, kad ji geranoriškai visada sudarė galimybes ieškovui kompensuoti prarastą bendravimo laiką su dukra tiek dėl jos ligos, tiek tais atvejais, kai dukra susitikimą praleisdavo dėl būrelių ar kito užimtumo. Atsakovė sutinka, kad praleistas bendravimo laikas dėl ligos turėtų būti kompensuojamas, tačiau praleistas bendravimo laikas dėl dukros užimtumo – ne. Dukros būreliai, treniruotės ar bet kuri kita užklasinė veikla yra tiesioginiai dukros poreikiai ir interesai, kurių tėvų susitarimai neturėtų įtakoti. Dukros laisvalaikis, ugdymas ir užklasinės veiklos nuolatos įsiterpia ir į atsakovės bendravimo su dukra laiką. Priešingu atveju šalys turėtų nelygias galimybes praleisti su dukra kokybiško bendravimo laiko, kas iš esmės pažeistų nepilnametės dukros interesus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijose, pateiktose atsakant į ieškovo kreipimąsi, nurodyta, kad dėl bendravimo su vaiku reikia tartis geranoriškai.

27. Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 1.4-1.6 punktus iš 2019 m. sprendimo, atsakovė nurodo, jog su šiuo reikalavimu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovė nurodo, jog prašomuose panaikinti Sutarties 1.4-1.6 punktuose detaliai nustatyta ir patiriamų išlaidų pagrindimo, pateikimo ir informavimo tvarka, kurią ieškovas taip pat prašo panaikinti. Susitarimas tarp šalių dėl papildomų būtinųjų dukters išlaikymo išlaidų apmokėjimo buvo pasiektas šalių bendru sutarimu, pasirašant Sutartį. Atsakovė pažymi, jog nors sprendimas įsiteisėjęs, tačiau ieškovas šio įsipareigojimo vengia ir nevykdo. Šalių nepilnametei dukrai nustačius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl papildomų medicininių išlaidų apmokėjimo. Neužtekus privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamų valandų skaičiaus, už papildomas suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas teko susimokėti savo lėšomis. Dėl dukros (duomenys neskelbtini) medikai rekomendavo nuolatinius sporto užsiėmimus bei (duomenys neskelbtini) dėvėjimą (ne tik kasdieniam nešiojimui, bet ir sportinei veiklai). Atsakovė taip pat ne kartą kreipėsi į odontologą dukrai staiga pajutus danties skausmus, už odontologo pagalbą vaikui teko mokėti atsakovei. Atsakovė ne kartą buvo priversta kreiptis į Ausų, nosies ir gerklės ligų (toliau – ir LOR) specialistus, prireikus skubios pagalbos vaikui dėl viršutinių kvėpavimo takų ligų. Už skubos tvarka LOR specialisto suteiktas paslaugas patirtas papildomas medicinines išlaidas teko mokėti atsakovei. Apie suteiktas mokamas paslaugas, gydytojų rekomendacijas informuotas elektroniniais laiškais.

28. Atsakovė pažymi, kad 2019 m. sprendimas yra įsiteisėjęs, be to, pagal kelis jo punktus jau yra išduoti vykdomieji raštai. Visiškai nesuprantamas ieškovo teiginys, kad atsakovė nuo pat 2019 m. sprendimo įsiteisėjimo nesinaudojo 1.4 punkte nurodytu susitarimu ir niekuomet neprašė ieškovo apmokėti kokias nors papildomas būtinąsias dukters išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovas nuo pat sprendimo įsiteisėjimo dienos žinojo apie tokį prisiimtą įsipareigojimą, pats sutiko lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters išlaikymo išlaidas, t. y.: būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas (tokias kaip stomatologo, odontologo, regėjimo priežiūros ir/ar gydymo, mokamo sanatorinio valstybės nekompensuojamo gydymo, mokamų valstybės nekompensuojamų medicininių tyrimų ir pan.). Ieškovas geranoriškai prie šių dukters išlaidų neprisidėjo, o atsakovė, tikėdamasi, kad su ieškovu pavyks dėl šių išlaidų apmokėjimo susitarti taikiai, kurį laiką dėl jų atlyginimo nesikreipė. Dėl ieškovo teiginio, kad atsakovė be reikalo naudojasi privačių medicininių įstaigų paslaugomis, nes Lietuvoje gydymas yra nemokamas, nurodo, jog už daugelį medicininių paslaugų reikia susimokėti arba primokėti tam tikrą kainą. Dažnai skiriamų procedūrų ar paslaugų kiekis yra nepakankamas, už papildomas procedūras ar paslaugas pacientui reikia primokėti. Be to, ne visose valstybinėse medicinos įstaigose gali būti suteikta skubi medicininė pagalba, vizito pas konkretų specialistą reikia laukti kelias savaites ar mėnesius. Atsakovė mokėjo metinį gydymo įstaigos mokestį, kuris galėjo būti panaudotas paslaugoms, kartu suteikiant galimybę šias paslaugas gauti pakankamai greitai, tačiau ieškovas šią galimybę nutraukė, dėl ko atsakovė patyrė nuostolį. Ieškovas to nederino su ieškove, dėl ko nukentėjo vaiko ir atsakovės interesai.

29. Atsakovės nuomone, ieškovo prašymas panaikinti 1.4-1.6 punktus iš esmės yra prašymas sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Ieškovas savo prašymą grindžia nepakankamomis pajamomis. Atsakovės nuomone, jokių esminių ieškovo turtinės padėties pasikeitimų po 2019 m. sprendimo neįvyko. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas dirba informacinių technologijų specialistu, todėl pagal turimą specialybę jis galėtų susirasti papilomą darbą, ar kitą geriau apmokamą darbą. Ieškovas yra darbingo amžiaus žmogus, duomenų apie sveikatos problemas nėra pateikta. Byloje taip nėra duomenų, kad ieškovas turi kitų išlaikytinių ar asmenų, kuriais privalo pasirūpinti. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, gauna darbines pajamas, todėl yra pajėgus išlaikyti nepilnametę dukrą pagal jos poreikius.

30. Taip pat atsakovė pažymi, kad priimant 2019 m. sprendimą, buvo detaliai aptarta papildomų būtinųjų medicininių išlaidų dengimo tvarka. Ieškovas jau sprendimo priėmimo dieną žinojo, kaip turės būti apmokamos papildomos būtinosios dukters išlaikymo išlaidos. Visiškai nelogiškas ieškovo teiginys, kad jis net negalėjo įsivaizduoti, jog sumos bus tūkstantinės ir jis neturės galimybės mokėti už privatų savo dukros gydymą, ar privatų dukters gyvybės draudimą. Ieškovas yra išsilavinęs žmogus, byloje buvo atstovaujamas advokato, todėl Sutarties sudarymo metu turėjo suprasti ir preliminariai įsivertinti tokių papildomų būtinųjų išlaidų ribas, kadangi jos nebuvo aptartos abstrakčiai, buvo konkrečiai išskirta, kas yra papildomos būtinosios dukters išlaikymo išlaidos. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo teikiamas patikslintas ieškinys yra tik vengimas vykdyti tėvo pareigas, prisiimtus įsipareigojimus, siekimas išvengti atsakomybės, perkeliant didesnę išlaikymo naštą atsakovei.

Šalies argumentai

31. 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė pateikė teismui priešieškinį ieškovui G. G., kuriuo prašo: 1) pakeisti 2019 m. liepos 3 d. sprendimo 1.2. punkte nurodytą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš G. G. išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 492,90 Eur, o kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį mokėti 30 procentų didesnį išlaikymą; 2) pakeisti 2019 m. sprendimo dalį dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu atsakovės nurodytu būdu.

Atsiliepimas

32. Atsakovė nurodo, jog vaikui būtina užtikrinti būtinųjų poreikių tenkinimą, sudaryti visas sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kaip reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Šiuo metu dukters faktinės išlaidos sudaro 985,80 Eur per mėnesį, todėl ieškovo mokama išlaikymo suma yra per maža ir turi būti padidinta.

33. Atsakovė paaiškina, kad dukra nuo 2022 m. rugsėjo lanko mokyklą, dėl ko yra išaugę jos poreikiai pasirengti mokyklai, atsirado išlaidos ugdymo priemonėms: pratybų sąsiuviniai, mokyklinė apranga, maitinimasis mokykloje, išlaidos, susijusios su klasės socialine veikla. Be to, augant dukrai ir dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos, atitinkamai padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmėms. Be to, atsakovei vienai tenka visa su dukros auginimu susijusi buitis, priežiūra, auklėjimas ir išlaikymas, patiriamos ir kitos, ne visuomet numatytos išlaidos, kurių tiksliai apskaičiuoti ir įvardyti nėra įmanoma.

34. Atsakovės teigimu, dukters kasmėnesines išlaidas sudaro 985,80 Eur (būsto nuoma su komunaliniais patarnavimais – 225 Eur; mokestis už ugdymą darželyje – 200 Eur; maistas ugdymo įstaigoje – 50,45 Eur; maistas namie– 180 Eur; transporto išlaidos– 39 Eur; avalynė – 32 Eur; rūbai – 100 Eur; burnos higiena – 5,79 Eur; plaukų priežiūros priemonės – 12,25 Eur; švaros priemonės – 6,63 Eur; patalynė, rankšluosčiai – 6,68 Eur; kirpykla – 5 Eur; dainavimo būrelis ((duomenys neskelbtini)) – 50 Eur; laisvalaikio išlaidos (vasaros stovyklos, draugų gimtadienio šventės) – 45 Eur; nenumatytos išlaidos (šventinio kostiumo nuoma, mokyklos/darželio rinkliavos, auklė, socialiniai renginiai ir pan.) – 6 Eur; knygos, žaislai, žaidimai – 22 Eur). Be to, atsakovės yra apmokamas matematikos būrelis (duomenys neskelbtini), kuris labai patinka dukrai. Mama iš savo lėšų dengs mokyklos mokestį, kas sudarys apie 507 Eur mėnesiui.

35. Be to, kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį atsiranda papildomos vaiko parengimo mokyklai išlaidos. Atsakovės skaičiavimu, šiemet parengti vaiką mokyklai apytikriai kainuos 296 Eur, kas šiuo metu sudaro apie 30 procentų mėnesinių išlaidų, todėl priteistina iš vaiko tėvo rugpjūčio mėnesio išlaikymo suma turi būti 30 procentų didesnė.

36. Vaikui augant ir pradėjus lankyti mokyklą atsiranda šios papildomos išlaidos, skaičiuojant vidutiniškai per mėnesį: ryšio paslaugos – 8,5 Eur; dienpinigiai (2 Eur dienai) 44 Eur; mokyklos išvykos, socialinės, pramoginės veiklos – 5 Eur; transporto nuolatinis bilietas – 6 Eur; telefono aparatas – 5 Eur; papildomos kanceliarinės prekės ir priemonės – 10 Eur; kompiuteris ir papildoma kompiuterio įranga, internetas – 33 Eur; papildomi vadovėliai ar pratybos – 10 Eur; būreliai (vienos papildomos užklasinės veiklos, neįskaitant priemonių) – apie 60 Eur; maistas mokykloje (šiuo metu išlaidos nežinomos).

37. Kadangi gydymo išlaidų atlyginimas išspręstas galiojančio teismo sprendimo 1.4 punkte, šios išlaidos nėra įtraukiamos į vaiko poreikių lentelę.

38. Taigi, iš ieškovo priteistas 250 Eur per mėnesį išlaikymas (šiuo metu su indeksacija – 284 Eur) – nepadengia pusės vaiko poreikių. Ieškovas yra aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistas, šių specialistų poreikis Lietuvoje yra didelis ir jiems mokamas gerokai didesnis nei vidutinis atlyginimas. Ieškovas yra dirbantis, todėl gali padengti minimalius vaiko poreikius.

39. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių iš ieškovo nepilnametei dukrai priteistinas 492,90 Eur per mėnesį išlaikymas, pakeičiant 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019 1.2. punkte nurodytą išlaikymo dydį.

40. Pasisakydama dėl ieškovo prašomo bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovė nurodo, jog šalys konfliktuoja dėl bendravimo tvarkos su šalių dukra tvarkos ir sąlygų. Atsakovė mano, kad būtina iš dalies pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir papildyti ją naujomis nuostatomis. Atsakovės nuomone, reikia papildyti 2019 m. sprendimo 2.1.1. punktą ir išdėstyti taip: „Tėvas su dukra lyginės savaitės savaitgalį paima dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18:00 val. Jei dukrai tą dieną vyksta renginiai, užsiėmimai (būreliai), draugų gimtadieniai, tėvas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos po renginių, užsiėmimų (būrelių), draugų gimtadienių, pasiėmimo laiką suderinęs su mama. Šis laikas tėvui nekompensuojamas. Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamą vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. Pasiimdamas dukrą bendravimui, tėvas įsipareigoja: 1) užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (užtikrinti dukrai atskirą lovą nakties miegui bei darbo stalą, reikiamas priemones užduotims, užsiėmimams); 2) turėti dukrai reikalingus papildomus rūbus, avalynę, higienos priemones bei kitus būtinus daiktus; 3) nusipirkti iš savo lėšų (ne iš priteisto išlaikymo) dukrai rūbus ir avalynę papildomoms veikloms su dukra, kurias organizuoja pats tėvas.“ Atsakovės teigimu, 2019 m. sprendimo 2.1.1 punktas turi būti papildomas, nes tarp šalių kyla konfliktai ieškovo iniciatyva. Dukra pradės lankyti mokyklą, jai būtina užtikrinti sąlygas mokymuisi tėvo gyvenamojoje aplinkoje, turėti tam reikiamas priemones. Atsakovės žiniomis, ieškovas nėra pasirūpinęs vaikui nakvoti pas tėvą tinkamomis sąlygomis: auganti mergaitė negali miegoti su ieškovu vienoje lovoje, tėvas namuose turi turėti būtinas higienos ir poilsio priemones (tinkamą aprangą, namų avalynę ir pan.). Ieškovas iki šiol nepasirūpino atskirai pas jį laikomais vaiko daiktais ir dažnai kelia konfliktus dėl neva netinkamai sudėtų daiktų, reikalingų vaikui, leidžiant laiką su tėvu. Be to, ieškovas nuolat reiškia pretenzijas dėl papildomų daiktų aprūpinimo, yra buvę atvejų, kai ieškovas vaiką grąžina sugadintais rūbais ir batais, nes šie netiko pasirinktam laisvalaikio būdui. Kadangi šalys dėl to konfliktuoja, būtina teismo sprendime numatyti tėvo pareigas tenkinti dukters poreikius tinkamai, kai duktė bendrauja su tėvu.

41. Taip pat atsakovės nuomone, tikslinga papildyti 2019 m. sprendimo 2.1.2. punktą ir išdėstyti taip: „Tėvas su dukra bendrauja darbo dienomis iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas dukters paėmimo datą ir laiką suderindamas su motina, išskyrus atvejus, kai dukra lanko gydytojo, antrinio lygio specialisto, formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose dukra ugdoma, vedamus užsiėmimus (pamokas), ar dalyvauja jų organizuotose renginiuose (konkursuose, sporto varžybose, mokomųjų dalykų olimpiadose, koncertuose, išvykose, ekskursijose, gimtadieniuose ir kt.), ar dalyvauja kituose kultūriniuose, socialiniuose bei sporto reginiuose. Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamą vietą tos pačios darbo dienos 19:30 val.“. Atsakovės teigimu, šis papildymas būtinas dėl to, kad tėvas ignoruoja vaiko poreikius dalyvauti vaiko socialiniame gyvenime: renginiuose, koncertuose ir pan. Vaikui augant, jo socialinis gyvenimas aktyvės, todėl siekiant užkirsti kelią tėvo piktnaudžiavimui savo valdžia, būtina numatyti jo pareigas užtikrinti vaiko dalyvavimą jo socialiniame gyvenime.

Atsiliepimas

42. Atsakovė nurodo, jog būtina papildyti ir 2019 m. sprendimo 2.1.3. punktą ir išdėstyti taip: „Tėvas, negalėdamas paimti ar būti su dukra (savaitgalį, kas antrą ketvirtadienį ir kitu iš anksto suderintu bendravimu laiku), privalo pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Jei tokios aplinkybės paaiškėja vėliau, tėvas privalo pranešti apie tai, jog nebus galimybės paimti dukters, ir atlyginti dėl to mamos patirtas išlaidas (auklės, transporto, atšauktų renginių, kelionių ir pan.) per 5 kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo“. Atsakovės teigimu, šis papildymas būtinas dėl to, kad šalims taip pat kyla konfliktų dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo ar savivaliavimo, keičiant suplanuotą vaiko pasiėmimo ar grąžinimo laiką, dėl ko atsakovė patiria nenumatytas išlaidas.

43. Taip pat atsakovė mano, jog reikia papildyti 2019 m. sprendimą naujais punktais: „2.1.4. Tėvas įsipareigoja po bendravimo su dukra grąžinti švarius, tvarkingus ir nesugadintus dukros rūbus, avalynę ir kitus daiktus. Apie sugadintus rūbus, avalynę ar kitus daiktus tėvas vaiko motiną informuoja nedelsiant, o patirtas rūbų, avalynės ar kitų daiktų taisymo, valymo, prireikus papildomas (ne iš priteisto išlaikymo) naujų rūbų įsigijimo išlaidas tėvai dalinasi pusiau. Negrąžinus būtiniausių rūbų, avalynės ar kitų daiktų papildomas (ne iš priteisto išlaikymo) įsigijimo išlaidas pilnai apmoka tėvas per 5 kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo“. Pasak atsakovės, tokia sprendimo nuostatų papildymo būtinybė iškilo dėl ieškovo atsakomybės nebuvimo vaiko daiktų atžvilgiu; „2.1.5. Jei bendravimo su dukra savaitgalio dienos sutampa su formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose dukra yra ugdoma, vedamais užsiėmimais (pamokomis) ar organizuojamais renginiais (konkursais, sporto varžybomis, mokomųjų dalykų olimpiadomis, koncertais, išvykomis, ekskursijomis, stovyklomis, dienos stovyklomis, namų darbais, papildomomis užduotimis ir kt.), draugų gimtadieniais, tėvas turi pasirūpinti dukros dalyvavimu minėtuose renginiuose ir užsiėmimuose, stovyklose, užtikrinti, kad vaikas paruoš namų darbus bei papildomas užduotis“; „2.1.6. Tėvas su dukra bendrauja nelyginės savaitės ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po pamokų ir užsiėmimų (būrelių), jei dukrai tądien nėra užsiėmimų – 17:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką 19:30 val. į jos gyvenamąją vietą. Tėvas įsipareigoja nuvesti dukrą į bendravimo laiku vykstančius dukros renginius, draugų gimtadienius, užsiėmimus (būrelius), gydytojo konsultacijas. Jei tėvas nesilaiko šio įsipareigojimo, pilnai kompensuoja (ne iš vaiko alimentų) patirtas išlaidas per 5 kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo. Tėvas įsipareigoja turėti dukrai reikalingus papildomus rūbus, avalynę, higienos priemones bei kitus būtinus daiktus bei pasirūpina, kad dukra paruoš namų darbus sekančiai dienai ugdymo įstaigoje. Jei tėvas atsisako pasiimti vaiką nelyginės savaitės ketvirtadienį šis laikas nekompensuojamas“; „2.1.7. Dukrai susirgus, mama, atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę, įsipareigoja sudaryti galimybę tėvui su dukra bendrauti nuotoliniu būdu“; „2.1.8. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinutėmis, internetu) nuo 17:30 val. iki 20:00 val., jeigu tai netrukdo dukros interesams (vaikas prastai jaučiasi, lanko užsiėmimus, gydytojus ir pan.).

44. Be to, atsakovė nurodo, jog reikia papildyti 2019 m. sprendimo 2.5. punktą ir išdėstyti taip: „Dukra Motinos dieną švenčia su motina, Tėvo dieną – su tėvu. Jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su dukra savaitgaliu, tėvas privalo grąžinti dukrą į gyvenamąją vietą 10:00 val. Motinos dienai. Jei Tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su dukra savaitgaliu, tėvas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina atgal 18:00 val.“.

45. Taip pat ieškovės teigimu, turėtų būti papildytas 2019 m. sprendimo 2.11. punktas: „Tėvai, atsižvelgdami į Sutarties 2.2 ir 2.7 punktus, apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja iki einamųjų metų kovo 1 d. elektroniniu paštu, tiksliai nurodant dienas/datas/laikus, kurias tėvas/mama praleis su vaiku. Jei atostogų grafikai sutampa, su vaiku bendrauja pirmas apie suplanuotas atostogas pranešęs tėvas/mama. Jei tėvas atšaukia suderintas atostogas, kurias planavo praleisti su vaiku, arba nenuves į ugdymo įstaigos ar būrelių organizuojamas stovyklas ar renginius, privalo apie tai pranešti mamai ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas arba iš karto paaiškėjus tokioms aplinkybėms, ir atlyginti dėl to mamos patirtas išlaidas (stovyklų, auklės, transporto, atšauktų renginių, kelionių ir pan.) per 5 kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo. Jei ugdymo įstaigos ar būrelių organizuojamų stovyklų laikas sutampa su tėvo atostogų dienomis, tėvas užtikrina dukters dalyvavimą stovyklose. Laikas stovyklose nekompensuojamas.“

46. Atsakovės prašoma nustatyti detalesnė tvarka labiau užtikrina vaiko norus, sveikatos būklę ir interesus, užtikrina tėvo dalyvavimą dukros auklėjime ir priežiūroje, be to, aiškiau apibrėžtas bendravimo laikas lems mažesnę konfliktų tikimybę. Pasiūlyta tvarka apima bendravimą su dukra darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat labiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą, kartu nepažeidžia motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį ugdyti.

Atsiliepimas

47. Atsakovė nurodo, jog ji buvo priversta reikšti reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos tikslinimo, nes ieškovo elgesys pažeidžia tiek vaiko, tiek atsakovės interesus, todėl konkretumas ir aiškumas leis išvengti ginčų ir konfliktų, kurių ieškovas nevengia kelti vaiko akivaizdoje. Atsakovės siūlomos papildomos nuostatos, nustatančios tėvo pareigą vaiko bendravimo metu užtikrinti vaiko socialinius bei sveikatos interesus, padės užtikrinti vaiko interesus.

48. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašo priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

49. Ieškovas nurodė, kad jis neturi finansinių galimybių mokėti kas mėnesį dukters išlaikymui net po 492,90 Eur (kas po indeksacijos būtų 545 Eur). Ieškovo nuomone, jo patikslintu ieškiniu siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus. Tuo tarpu priešieškinio reikalavimai riboja dukters ir tėvo bendravimą iki minimalaus,

50. Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti 2019 m. sprendimo 1.2 punkte nurodytą išlaikymo dydį, ieškovas nurodo, kad jis visuomet mokėjo ir moka sutartą šalių išlaikymą. Šiuo metu išlaikymo dydis su indeksacija siekia 284 Eur, kurį ieškovas moka kiekvieną mėnesį. Ieškovo manymu, 284 Eur išlaikymas padengia jos būtinąsias išlaidas. O, jeigu atsakovės pajamos leidžia jai apmokėti brangias neprivalomas (alternatyvias) paslaugas, negavus dukters tėvo pritarimo, ji ir turi prisiimti sau šiuos mokėjimus. Ieškovo teigimu, atsakovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovo, todėl ji prie dukters išlaikymo galėtų ir turėtų prisidėti didesne dalimi. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodomomis dukters išlaikymui patiriamomis išlaidomis, nes į šią sumą įtrauktos išlaidos, kurios jau yra nepatiriamos arba jos nėra būtinos. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodoma būsto nuoma su komunaliniais patarnavimais, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ji neprivalo nuomotis ir patirti nuomos išlaidų ir dar dalį jų užkrauti ant ieškovo pečių. Be to, atsakovė su dukra gyvena ne dviese, o trise – kartu gyvena A. P. draugas A. Š.. Mokestis už ugdymą darželyje jau nėra patiriamas, nes dukra jau lanko mokyklą. Kiek kainuoja maistas mokykloje atsakovė nėra nurodžiusi. Maistui namie suma, ieškovo nuomone, galėtų siekti 150 Eur. Ieškovas nesutinka su transporto išlaidomis – atsakovės pateiktos išlaidos yra vienkartinės, į mokyklą atsakovė dukrą vežioja automobiliu. Jeigu dukra važinėtų viešuoju transportu, jai bilietas, kaip pradinukei, kainuotų 10 Eur į metus (0,83 Eur/mėn.). Avalynei skiriama suma, ieškovo manymu, galėtų siekti 20 Eur, rūbams – 50 Eur, burnos higienai – 4 Eur, plaukų priežiūros priemonėms – 5 Eur. Su atsakovės nurodytomis reikalingomis sumomis švaros priemonėms (6,63 Eur), patalynei, rankšluosčiams (6,68 Eur), kirpyklai (5 Eur), nenumatytoms išlaidoms (6 Eur) ieškovas sutinka. Dėl dainavimo būreliui reikalingos sumos (50 Eur/mėn.) ieškovas nurodo, jog sutiktų mokėti už būrelius, jeigu jie būtų nors kartą derinami su juo. Laisvalaikio išlaidos (vasaros stovyklos, draugų gimtadienio šventės) ieškovo nuomone, galėtų siekti 30 Eur, knygoms, žaislams, žaidimams – 10-15 Eur.

51. Dėl išlaidų dukrai pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas nurodo, jog su atsakovės nurodytomis išlaidomis ryšio paslaugoms (8,50 Eur), dienpinigiams (2 Eur/dienai, viso 44 Eur), mokyklos išvykoms, socialinėms, pramoginėms veikloms (5 Eur), telefono aparatui (5 Eur), papildomoms kanceliarinėms prekėms ir priemonėms (10 Eur), papildomiems vadovėliams ar pratyboms (10 Eur) ieškovas sutinka. Dėl transporto nuolatinio bilieto ieškovas nurodo, jog transporto bilietas pradinukei kainuotų 10 Eur į metus. Tai sudaro 0,83 Eur į mėnesį. Taip pat ieškovas abejoja, kad (duomenys neskelbtini) metų dukrai reikalingas atskiras kompiuteris ir papildoma įranga ir internetas. Dėl būrelių ieškovas nurodo, jog jis sutinka apmokėti vieną būrelį, bet ne visus, pagal atsakovės pageidavimus.

Motyvuojamoji dalis

52. Atsižvelgiant į tai, ieškovo paskaičiavimais, šiuo metu jo mokama suma 284 Eur yra pakankama dukters poreikiams patenkinti. Ieškovas nurodo, kad jeigu teismas vis dėl to nustatytų, kad šalių dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra atsakovės nurodoma suma 985,80 Eur, ieškovas prašo atsižvelgti į skirtingą tėvų turtinę padėtį ir proporcingai paskirstyti išlaikymui reikalingą sumą. Ieškovas padengtų 35 procentus, o atsakovė 65 procentus, kadangi jo turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovės.

53. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė niekada nederina su juo, kokius būrelius, mokyklą, gydymo įstaigą ir pan. lankys dukra.

54. Ieškovas nurodo, jog atsakovė prašo nuo 250 Eur padidinti iki 492 Eur, t. y. beveik dvigubai, padidinti nustatytą išlaikymą, tačiau visiškai nenurodo motyvų ir argumentų, kas nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas pasikeitė. Ieškovas pažymi, kad vaiko poreikiai nepakito, jie liko panašūs, tėvų turtinė padėtis taip pat ženkliai nesikeitė. Atsakovės vienintelis pagrindinis argumentas yra tai, kad išlaikymo dydį būtina padidinti dėl infliacijos bei pasikeitusios rinkos, kainų augimo. Tačiau šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas, kadangi būtent tuo tikslu, kad nepajustų kylančių kainų skirtumo yra taikoma kas metus privaloma indeksacija. Kaip minėta, teismo sprendimu buvo susitarta dėl 250 Eur išlaikymo dydžio, o ieškovas šiuo metu moka po 284 Eur kas mėnesį.

55. Pasisakydamas dėl atsakovės prašomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir papildymo, ieškovas nurodo, jog abi šalys sutinka su Sprendimo 2.1.2 punktu, tik nesutaria dėl vaiko paėmimo laiko ir vietos. Ieškovas specialiai paprašė darbdavio jam nustatyti darbo grafiką, kad penktadieniais galėtų pasiimti dukrą iš mokyklos po pamokų ir su ja praleisti daugiau laiko, todėl jis norėtų, kad dukra nelankytų jokių papildomų užsiėmimų penktadieniais, o jeigu koks užsiėmimas išpultų, tas laikas būtų kompensuojamas.

56. Dėl atsakovės siekio papildyti bendravimo tvarką nuostata, kad „tėvas su dukra bendrauja darbo dienomis iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas dukters paėmimo datą ir laiką suderindamas su motina, išskyrus atvejus, kai dukra lanko gydytojo, antrinio lygio specialisto, formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose dukra ugdoma, vedamus užsiėmimus (pamokas), ar dalyvauja jų organizuotose renginiuose (konkursuose, sporto varžybose, mokomųjų dalykų olimpiadose, koncertuose, išvykose, ekskursijose, gimtadieniuose ir kt.), ar dalyvauja kituose kultūriniuose, socialiniuose bei sporto reginiuose. Tėvas grąžina dukrą į jos gyvenamą vietą tos pačios darbo dienos 19:30 val.“, ieškovas nurodo, jog šis punktas liks neįgyvendinamas, nes su atsakove geruoju susitarti niekuomet nepavyksta ir suderinti tinkamo laiko neįmanoma.

57. Dėl atsakovės reikalavimo papildyti Sprendimo 2.1.3. punktą, ieškovas sutinka dėl informavimo, tačiau nesutinka dėl kompensacijų mokėjimo, nes atsakovė juo piktnaudžiaus.

58. Dėl teismo sprendimo papildymo 2.1.4 punktu, ieškovas mano, kad toks punktas yra perteklinis ir sunkiai sukontroliuojamas. Vaiko drabužiai natūraliai susinešioja, išsitepa ar pan., o atsakovė tikrai pasinaudos šia situacija.

59. Ieškovas sutinka su 2.1.5 punktu, nes jam tikrai nėra sunku nuvežti dukrą į renginius, kurie iš anksto yra suplanuoti. Bet reikėtų punktą papildyti, kad atsakovė praneša apie būsimus renginius/įvykius prieš 5 darbo dienas.

60. Su atsakovės prašomu nustatyti 2.1.6 punktu ieškovas nesutinka, nes jis pats patikslintu ieškiniu prašo nustatyti bendravimą darbo dieną ketvirtadienį, tačiau su nakvyne. Ieškovas ir taip retai mato dukrą, todėl norėtų bendravimus padaryti dažnesnius ir ilgesnius (per naktį).

61. Dėl atsakovės prašomo nustatyti 2.1.7 punkto ieškovas nurodo, jog jis sutinka su tokiu įpareigojimu, tačiau jis galėtų būti vykdomas, kai serganti dukra yra pas mamą ir tėvas negali jos aplankyti, nors tai pagal nustatytą bendravimo tvarką būtų jo bendravimo diena. Tačiau ieškovas laikosi savo pozicijos, išdėstytos patikslintame ieškinyje, kad jis, kaip tėvas, prižiūri dukrą šiai susirgus, imdamas kas antrą nedarbingumo pažymėjimą pakaitomis su dukros mama.

62. Ieškovas nurodo, jog jis sutinka su atsakovės siūlomu Sprendimo 2.1.8 punktu tikrai mielai juo naudosis, nes su dukra nori bendrauti kuo dažniau.

63. Su atsakovės siūlomu Sprendimo 2.5 punkto papildymu ieškovas sutinka.

64. Dėl Sprendimo 2.11. punkto papildymo ieškovas nurodo, jog jis sutinka dėl informavimo, tačiau nesutinka dėl kompensacijų mokėjimo, nes atsakovė tuo piktnaudžiaus.

65. Remdamasis kasacinio teismo praktika, ieškovas nurodo, kad šiuo atveju šalys nesusitaria dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku. Tarp šalių kyla ginčai ir konfliktai, kurie kartais baigiasi ir policijos įsikišimu, todėl tuo tikslu, kad sumažinti tarp šalių ateityje ginčų atsiradimą, būtina nustatyti kuo konkretesnę bendravimo tvarką su vaiku, kad nebūtų jokių interpretacijų ar savivaliavimo, kad bendravimo tvarka būtų nesunkiai įgyvendinama. Ieškovo nuomone, jokių kompensacijų negali būti nustatyta, nes tai puiki terpė manipuliacijoms ir piktnaudžiavimui.

66. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, jog abiejų šalių reikalavimai dalyje dėl tėvo bendravimo su dukra kas antrą savaitgalį iš esmės yra identiški, nes tik su nežymiais nuokrypiais užtikrina praktiškai tą patį vaiko ir tėvo drauge praleidžiamą laiką. Motinos siūloma nustatyti vaiko pasiėmimo tvarka, galėtų būti palankesnė vaikui, nes sudarytų jam galimybę ramiai pasirengti išvykai savaitgaliui. Tarnybos vertinimu, ieškovės reikalavimai (priešieškinio 3.1 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiai) yra pertekliniai, nes pareigą užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas abiem tėvams numato galiojantys teisės aktai, be to byloje neturima duomenų, kad vaikui būnant su tėčiu ši jo teisė nebūtų užtikrinta, be to, savo tokių reikalavimų iš esmės jokiais paaiškinimais ir / ar įrodymais pateiktame priešieškinyje nepagrindžia ir pati atsakovė. Tuo tarpu prašymas įpareigoti tėvą turėti dukrai reikalingus papildomus rūbus, avalynę, higienos priemones bei kitus būtinus daiktus yra neaiškus, nepakankamai apibrėžtas ir galimai užkraunantis ieškovui nepagrįstus ir vaiko interesais nebūtinus reikalavimus ir pareigas. Dėl higienos priemonių, Tarnyba mano, kad tėvas gali pasirūpinti, jog vaikas jo namuose turėtų dantų šepetėlį ir / ar vaikui tinkamas prausimosi priemones, tačiau byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindo manyti, kad savo pareigos užtikrinti vaiko asmens higieną, tėvas negeba vykdyti, dėl ko reikalinga jį papildomai įpareigoti teismo sprendimu.

67. Tarnybos nuomone, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka neporinių (nelyginių) savaičių ketvirtadieniais geriau atitinka mergaitės interesus, nes suteikia vaikui ir tėvui galimybę drauge praleisti kiek daugiau laiko, mėgautis vienas kito draugija, taip pat tėvui faktiškai pasirūpinti vaiku (pvz., padėti su namų darbais, paruošti miegui, palydėti į ugdymo įstaigą ir pan.), o ne tik su juo pasimatyti.

68. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašymas suteikti jam galimybę rūpintis sergančiu vaiku bei kas antrą kartą vaikui sergant slaugyti vaiką, imti nedarbingumo pažymėjimą, iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, taip pat atitinka tėvų lygiateisiškumo principą, tačiau Tarnyba, žinodama kaip tėvams stinga geranoriškumo bendradarbiaujant, turi abejonių dėl sklandaus tokios sergančio vaiko slaugos tvarkos, o papildomi tėvų nesutarimai ir konfliktai neturėtų apsunkinti negaluojančio vaiko. Tarnybos nuomone, kol mergaitė yra dar pakankamai mažo amžiaus (dar tik sukaks (duomenys neskelbtini) metai), sirgdama, kai reikalinga slauga namuose, ji turėtų likti savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Arba turėtų būti labai gerai apgalvota ir patikslinta tokios vaiko slaugos namuose dalinimosi tvarka, kuri apimtų ir pirmą kreipimąsi į vaiką gydantį gydytoją bei sprendimo dėl slaugos namuose priėmimą.

69. Vertinant ieškovo prašymą nustatyti, kad tuo atveju, jei jo ir dukros bendravimo laiku dukra turi užsiėmimus, susijusius su būreliais ir pan., tėvo prarastas laikas bendrauti su dukra dėl šios priežasties yra kompensuojamas kitu laiku, nėra būtinas, nes tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą prisidėti prie vaiko ugdymo ir lavinimo, vadinasi gali savo bendravimo su vaiku laiku nuvežti vaiką į vykstančius užsiėmimus bei iš jų pasiimti, o tuo pačiu ir palaikyti ryšį su vaiką ugdančiais specialistais.

70. Tarnybos vertinimu, abiejų šalių prašymai, susiję su vienas kito informavimu apie įvairias aplinkybes, terminais ir tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o savo esme ir yra nukreipti ne tiek į vaiko poreikių tenkinimą, kiek į tėvų tarpusavio drausminimą bei siekį kontroliuoti situaciją, todėl Tarnyba pirmiausia tikisi, kad tėvai išmoks atsiriboti nuo asmeninių pretenzijų vienas kitam, o kintančias gyvenimiškas ir teismo sprendimu neįmanomas sureguliuoti situacijas, spręsti vadovaudamiesi pirmiausia pagarba savo vaikui ir jo teisei turėti abu tėvus ir būti jų prižiūrimam, mylimam ir rūpinamam, taip pat pagarbos vienam kitam, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

71. Susipažinusi su atsakovės 3.4 punkte išdėstytu prašymu papildyti galiojančią bendravimo tvarką naujais punktais, ypatingai 2.1.4 punktu, Tarnyba mano esant reikalinga dar kartą akcentuoti abiem tėvams, vadinasi ir motinai, galiojančią kooperavimosi pareigą, nes jos per keletą punktų vis siūlomi nustatyti įpareigojimai, susiję su vaikui elementariam kasdieniam gyvenimui reikalingų rūbų, avalynės ar kitų asmeninių daiktų turėjimu, verčia abejoti motinos pasirengimu ir gebėjimu bendradarbiauti su tėvu, užtikrinant sklandų ir kiek įmanoma patogesnį vaikui, bendravimo tvarkos vykdymą, tame tarpe ir jos indėlį mažametei mergaitei pasirengiant viešnagei pas tėvą, nesukeliant vaikui papildomos įtampos, nerimo ir streso, susijusio su daiktais. Be to, turint galvoje, kad abiejų tėvų prašoma nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarka, yra pakankamai minimali, iš esmės užtikrinanti vos 3 parų per dvi savaites laiką drauge, o ne, pvz. orientuota į 50:50 principą, atsakovės siekiama užkrauti ieškovui našta, susijusi su vaikui reikalingų kasdienio gyvenimo daiktų užtikrinimu, neatrodo adekvati ir proporcinga. Tarnyba atkreipią dėmesį, kad tai, jog rūbai dėvint išsitepa, yra įprastinė jų dėvėjimo pasekmė, jų sugadinimai gali būti susiję su normaliu nusidėvėjimu, gamybiniu broku ar vaikui nutikusiu nelaimingu atsitikimu (pagriuvimu, užkliuvimu ir kt.) ar elementariu vaikišku elgesiu (žaidimu smėlio dėžėje ar pan.), oro sąlygomis ir pan. Tarnyba priminė, kad tėvas teikia vaikui išlaikymą, kuris yra skirtas būtent vaiko aprūpinimui jam būtinais rūbais ir avalyne bei nusidėvėjusių ar suplyšusių ar kitaip sugadintų pakeitimu, jei reikalinga, naujais.

72. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į šiuolaikinių telekomunikacijos priemonių naudojimą, ypatingai jei dukra turi asmeninį telefoną, reglamentavimas, jog tėvas su vaiku ryšio priemonėmis gali bendrauti tik nustatytomis valandomis, nepagrįstai varžytų vaiko ir tėvo galimybes nuotolinį bendravimą vykdyti kiek įmanoma natūraliai ir pagal jų poreikį, juolab, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindo manyti, kad tėvas, naudodamasis nuotolinio ryšio priemonėmis, sistemingai ir piktybiškai trukdytų vaiko dalyvavimui pamokose ar kitu būdu kenktų vaikui. Tarnyba atkreipė atsakovės dėmesį, kad vaikas ir tėvas turi prigimtinę teisę kurti ir palaikyti artimus šeimos ryšius, maksimaliai mėgautis buvimu kartu, tėvas turi teisę ir pareigą realiai įgyvendinti tėvų valdžią, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku, tėvas turi teisę ne tik pasimatyti su vaiku, bet dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime, ir šios savo teisės nei tėvas, nei vaikas neturi įrodinėti, o, priešingai, asmeniui, siekiančiam šias vaiko ir tėvo teises suvaržyti, apriboti ar susiaurinti, tenka pareiga įrodyti, kad tai yra būtina vaiko interesams apsaugoti, tuo tarpu atsakovė iš esmės niekaip nepaaiškina bei nepagrindžia leistinais įrodymais, kodėl, tėvui, norinčiam įgyvendinti savo prigimtines pareigas ir teises vaiko atžvilgiu, turi būti sudaromos įvairios perteklinės kliūtys ir keliami neproporcingi papildomi įpareigojimai, kai faktiškai vaiko poreikiai gali būti sėkmingai užtikrinami motinai ir tėvui bendradarbiaujant, naudojant vaiko išlaikymui skirtas lėšas, protingai vertinant elementarias kasdienio gyvenimo aplinkybes, elgiantis atsakingai bei apdairiai.

73. Tarnybos vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti tėvų bendravimo su dukra tvarka per Motinos ir Tėvo dieną neprieštarauja vaiko interesams.

74. Pasisakydama dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo, Tarnyba nurodo, jog tai neprieštarauja vaiko interesams, nes jei tokios objektyviai vaikui reikalingos paslaugos yra teikiamos / gaunamos, dėl to patiriamos išlaidos turi būti įtrauktos į kasdienius vaiko poreikius bei atitinkamai įvertintos byloje sprendžiant dėl kas mėnesį tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, kad prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas

Žemesnės instancijos teismas

75. Teismo posėdžio metu ieškovas G. G. pareikštą patikslintą ieškinį palaikė pilna apimtimi.

76. Papildomai ieškovas paaiškino, kad pagrindinė problema kyla dėl medicininių išlaidų. 2019 m. sprendimu patvirtinta tvarka numatė, kad apie šias išlaidas pranešama iš anksto – per tą laiką galima įvertinti alternatyvas. Tuo tarpu motina dokumentus pateikia dalinai ir jau po to, kai išlaidos patirtos. Taip pat ieškovas nurodė, jog odontologo teikiamų paslaugų iš esmės neginčija, santuokos metu vaikas lankėsi pas privatų odontologą. Taip pat iki santuokos nutraukimo dukra buvo gydoma (duomenys neskelbtini) klinikoje, kadangi motina ten lankėsi neštumo metu. Be to, tuo metu (duomenys neskelbtini) turėjo sutartį su Valstybine ligonių kasa. Dabar vaikas registruotas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Ieškovo teigimu, vaikas susirgo būdamas pas jį, todėl teko registruoti, kad gauti pagalbą. Pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesilankė. Dėl (duomenys neskelbtini) ieškovas paaiškino, kad šiuo metu dukra dalyvauja (duomenys neskelbtini). Anksčiau šio specialisto poreikis gal ir buvo, tačiau šiuo metu – nebe. Taip pat nurodė, jog lankė (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Su rega dukra problemų neturi. Apie tai, ar sanatorijos dukrai kompensuojamos, pasakyti negalėjo. Pasak ieškovo, būnant santuokoje, dukra sirgdavo būtent su kvėpavimo takais susijusiomis ligomis, tačiau poliklinikoje yra ir ausų, nosies, ryklės specialistas. Ieškovo nuomone, kokybės prasme (duomenys neskelbtini) poliklinika nenusileidžia (duomenys neskelbtini), todėl tokios išlaidos nepatenka į 1.4 punktą. Tuo tarpu privatus draudimas kainuoja 350 Eur/metus. Taip pat, ieškovo manymu, dukra ryškių alergijų neturi. Pas (duomenys neskelbtini) lankėsi 1 kartą, todėl šių išlaidų nepriskirtų 1.4 punktui. Be to, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) paslaugos turėtų būti kompensuojamos valstybės. Taip pat, ieškovo nuomone, medicininės kaukės nepatenka į šį punktą. Ieškovo nuomone, motina neturi viena dengti išlaidų, tačiau jeigu jai norisi ypatingai skubiai ir brangiai, tai jis prie to prisidėti neturi. Taip pat, ieškovo vertinimu, 1 000 Eur vaiko kompiuteriui yra per didelė suma (užtektų 400 Eur). Ieškovo vertinimu, bendrai vaikui turėtų užtekti 300 Eur/mėn.

77. Dėl bendravimo tvarkos ieškovas paaiškino, jog tiek laiko, kiek šiuo metu jis praleidžia su dukra, neužtenka nei dukrai, nei jam. Pasisakydamas dėl siūlomo bendravimo tvarkos 2.1.1 punkto, ieškovas patikslino, jog ankstyvesnis paėmimas jam svarbus tuo, kad nori parodyti dukrai dėmesį, nes ir taip visą savaitę jai būreliai. Tačiau penktadieniais sutiktų pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17-18 val., po būrelių. Dėl siūlomos tvarkos 2.1.5 punkto nurodė, jog kalba ne apie eilinius būrelius – užtektų jei jis būtų protingai informuotas, turėtų galimybę kompensuoti bendravimą. Nurodė, jog pagal galiojančią bendravimo tvarką apie bendravimą su dukra viduryje savaitės jis turėtų suderinti prieš 24 valandas, tačiau dėl dukros lankomų būrelių gausos to padaryti neįmanoma. Pažymėjo, jog dėl kai kurių būrelių dukra jam yra sakiusi, kad jų lankyti nenori (nepatinka). Taip pat paaiškino, jog buvo išrinkęs dukrai teniso būrelį, nupirkęs raketes, kamuoliukus, treniruotes derindavo individualiai, eidavo žaisti kartu su dukra. Atsakovei siūlė dukrą nuvežti į šiuos užsiėmimus savaitgaliais, tačiau ji nurodė, kad nuveš tik tuomet, jei ieškovas pateiks sutartį. Sužinojęs, kad dukrai patiko keramikos būrelis, sutiko už jį mokėti. Ieškovo vertinimu, bendravimas su dukra, kai jam tenka tik paimti dukrą, nuvežti į būrelį ir parvežti namo – nėra kokybiškas laikas su ja. Pasak ieškovo, vasaros laikotarpiu ketvirtadieniais ir kitomis dienomis atsakovės daug kartų prašė susitikimų su dukra.

78. Taip pat ieškovas siekia, kad su atsakove dalintųsi dukros priežiūra kas antrą jos susirgimą (imtų nedarbingumo pažymėjimus), dalį rūpesčių dalintųsi su motina (2.1.3 punktas). Ieškovo vertinimu, šiuo aspektu (duomenys neskelbtini) poliklinika įnešė objektyvumo. Dėl gydytojo pažymos jis žiūrėtų lanksčiai – ieškovui svarbu gauti informaciją apie apsilankymą pas gydytoją. Pasak ieškovo, e.sveikatoje matyti ne visi išrašai (pvz., tais atvejais, kai pas gydytoją einama privačiai), todėl kartais sunku susigaudyti dėl realios sveikatos būklės.

79. Dėl 2.1.5 punkto ieškovas nurodė esantis lankstus, tačiau jam svarbu, kad būtų kompensuotos tos valandos, kuriomis jis dukrą pasiima vėliau.

80. Pasisakydamas dėl priešieškinio, ieškovas nurodė, jog 2.1.1 punktui iš esmės neprieštarauja, bet norėtų, kad penktadieniais dukra nelankytų būrelių arba būreliai baigtųsi iki 16 val., arba šis laikas būtų kompensuojamas. Paaiškino, kad dukrai patinka, kai ją pasiima anksčiau, o ne paskutinę. Dėl rūbų nurodė, jog turi užtekti iš periodiniam išlaikymui skirtų lėšų. Dėl priešieškiniu siūlomo 2.1.2 punkto iš esmės neprieštarauja, tačiau mano, kad atsakovė pradės piktnaudžiauti. Be to, grąžinimas 19.30 val. vasaros laikotarpiu yra per ankstyvas (galėtų grįžti 21 val.). Su priešieškiniu siūlomu 2.1.3 punktu nesutinka dėl kompensavimo, kadangi situacija bus tokia pati kaip su medicininėmis išlaidomis. Dėl 2.1.4 punkto ieškovas nurodė, jog naujų rūbų įsigijimo išlaidų dalinimas – absurdiškas – drabužiai nusidėvi natūraliai. Su priešieškiniu siūlomu 2.1.5 punktu ieškovas sutinka. Dėl 2.1.6 punkto prieštarauja – nori bendrauti su dukra su nakvyne. Dėl 2.1.7 punkto ieškovas nurodė, jog sutinka, kad su susirgusia dukra būtų bendraujama nuotoliniu būdu, tačiau laikosi reikalavimo, kad būtų laikomasi nedarbingumo pažymėjimų rotacijos. Su priešieškiniu siūlomos bendravimo tvarkos 2.1.8 ir 2.5 punktais sutinka. Dėl 2.11 punkto – ieškovas sutinka dėl informavimo, tačiau nesutinka dėl kompensavimo. Kompensacijoms turėtų būti nustatytos ribos.

81. Ieškovas paaiškino, jog tik nuo kovo mėnesio susirado geresnį darbą. Taip pat, ieškovo nuomone, atsakovės prašoma padidinti suma yra per didelė – ieškovas ir taip moka didesnį už orientacinį dydį išlaikymą. Ieškovo vertinimu, tenkinus atsakovės prašymą, būtų dengiama ir vienašališkai atsakovės parinkta privati mokykla, nors ji neva neprašo to padengti. Su indeksavimu ieškovo mokama suma (346 Eur, plius vaiko pinigai – bendrai iš abiejų tėvų išeina 777 Eur) – pakankama vaiko poreikių tenkinimui.

Žemesnės instancijos teismas

82. Teismo posėdžio metu atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį.

83. Papildomai atsakovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) dukrą priregistravo, kai jai buvo maždaug 6 mėnesiai. Prisiregistravus, vizitai buvo nemokami, vizitą gaudavo labai greitai. Metinis mokestis augo nuo 120 – 200 Eur. Iš tos sumos antrinio lygio specialistus gaudavo su priemoka. Jei specialisto klinikoje nebuvo, kreipdavosi į kitus ir mokėdavo. Po santuokos nutraukimo, norėdama išlaikyti tą pačią kokybę ir susimažinti išlaidas, pasinaudojo darbo pasiūlymu apdrausti dukrą ir gauti paslaugas (350 Eur metams). Atsakovės nuomone, šalys, pasirašydamos Santuokos nutraukimo sutartį, sutarė ir dėl (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) polikliniką dukra perregistruota be jos sutikimo, po to ji neteko greito patekimo pas šeimos gydytoją, skubiu atveju siunčiama pas budintį gydytoją, neliko nuotolinių konsultacijų. Be to, atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) – nepatogu.

84. Dėl informavimo apie išlaidas, atsakovė paaiškino, jog esant skubiam atvejui, neįmanoma informuoti prieš 5 dienas. Pagal patvirtintos tvarkos 1.4 punktą per trejus metus atsakovas prisidėjo 15 Eur, gruodį – 20,20 Eur (nes 80 proc. vizitų sumos buvo dengta draudimu). Pasak atsakovės, draudimas galioja bet kurioje gydymo įstaigoje. Su draudimu gauna 3 500 Eur paslaugoms bei draudimą nuo kritinių ligų, taip pat – 100 Eur laisvo limito, kurį galima panaudoti, pavyzdžiui, 2 mėn. gimnastikos treniruotėms. Taip pat ji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas šeimos gydytoją ji nesikreipia, o prireikus gydytojo, kreipiasi į (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoją. Atsakovės nuomone, (duomenys neskelbtini) poliklinikos budintis gydytojas nežino dukters sveikatos istorijos. Esminis kriterijus atsakovei – kad nereikėtų laukti, be to – prisirišimas prie (duomenys neskelbtini) metus turėto šeimos gydytojo.

85. Taip pat atsakovė paaiškino, kad pas (duomenys neskelbtini) dukra lankosi 3 metus. Per karantiną patekti pas (duomenys neskelbtini) tapo sudėtinga, todėl pradėjo lankytis privačiai (nuotoliu). Po to lankėsi (duomenys neskelbtini), 2022 metais pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, tačiau ten (duomenys neskelbtini) dirba 8-13 val., todėl dukrai tektų praleisti pamokas. Dabar dukra lankosi pas (duomenys neskelbtini) mokykloje (įtraukta į mokyklos mokestį). Pasak atsakovės nemokamai vaikas gauna apie 20 užsiėmimų po 30 minučių, tai nėra efektyvu. Taip pat paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) rekomendavo dainavimą, kad būtų lavinama ir (duomenys neskelbtini).

86. Dėl (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, jog dukrai nustatyta (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini). Reabilitaciją lankė (duomenys neskelbtini). Pas (duomenys neskelbtini) registravosi gruodį, gal sulauks eilės balandį, tuomet paaiškės pirminės reabilitacijos data, po to – antrinė. Pirminė reabilitacija trunka 16 dienų, ieškovas nuvežė 3 dienas, vėliau teko pačiai ieškovei. Nemokamai gauna 21 užsiėmimą – 5 kartai iškart, likę 16 – per mėnesį. (duomenys neskelbtini) užsiėmimai trunka apie mėnesį, likusius 11 mėnesių pareiga stebėti tenka tėvams. Gimnastiką dukrai rekomendavo prieš tai buvę 2 gydytojai. Dabartinio gydytojo rekomendacija – lankyti baletą, tačiau 1 karto per savaitę nepakanka – per dieną turi būti bent 1 val. fizinio krūvio. Pasak atsakovės, privatų (duomenys neskelbtini) rinkosi, kadangi taip buvo nuo vaiko gimimo, be to, tai buvo gydytojas, pas kurį eina kelintus metus, taip pat reikia greičiau susitvarkyti siuntimus.

87. Atsakovės nuomone, patvirtintos tvarkos 1.4 punktas galėtų likti, tačiau jį būtų galima šiek tiek pakeisti, įtraukiant kompensuojamą draudimą. Taip pat papildė, jog gali būti, kad dukrai bus reikalingi masažai, kurių draudimas nekompensuos (20-25 Eur/kartą).

88. Pasak atsakovės, ji dirba pilną darbo dieną, bet nėra labai sudėtinga išeiti, jei reikia į gydymo įstaigą.

89. Taip pat paaiškino, kad išsinuomoti būstą motinai su vaiku yra sudėtinga. Savo bute negyvena, nes jis dar neįrengtas. Kita vertus, vaiko aplinka jau (duomenys neskelbtini), todėl net įrengus butą, jis bus nuomojamas.

90. Dėl dukters lankomų būrelių atsakovė paaiškino, kad dukra nori viską lankyti, todėl lanko mozaiką (apie 12 Eur/1 užsiėmimas), krepšinį (25 Eur/mėn.), gimnastiką (50 Eur/mėn.), šachmatus, robotiką (apie 10 Eur/1 užsiėmimas); (duomenys neskelbtini) (12,50 Eur/kartą). Dauguma būrelių – mokykloje. Jei nelankytų būrelių, laiką leistų prailgintoje grupėje. Dėl stovyklų atsakovė nurodė, jog pernai dukra dienos stovyklose buvo 3 savaites, anglų kalbos stovykla kainavo apie 163 Eur/sav., gimnastikos – apie 120 Eur/sav. Vėliau bus savaitės stovyklos po maždaug 250 Eur/savaitei. Atsakovė nepamena, ar derino dukters stovyklas su vaiko tėvu. Būrelius parinko ji pati. Mano, jog būrelių dukrai nėra per daug. Be to, iš ieškovo būreliams prašo tik 60 Eur/mėn. Mokyklos su tėvu taip pat nederino. Pagal dukters gyvenamąją vietą priklausė kita mokykla, tačiau ji toli, o pagal nuomojamą vietą į valstybinę mokyklą nepateko.

91. Pasak atsakovės, dukra (duomenys neskelbtini) (kaip ir pats ieškovas), todėl svarbu reaguoti laiku ir duoti vaistų. Be to, jai yra (duomenys neskelbtini), tačiau tokio amžiaus vaikui tai yra normalu, stebima. Ateityje gali prireikti (duomenys neskelbtini).

92. Taip pat atsakovė nurodė, jog dukrai reikalingas kompiuteris, ausinės ir pan. (dėl nuotolinio mokymo, namų darbams ir pan.). Dukrai nupirkta planšetė, per kurią daro (duomenys neskelbtini) pratybas. Taip pat yra namų darbų, kuriuos reikia atlikti kompiuteryje (pvz., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užduotis, kurių nespėjo atlikti mokykloje, informatikos užduotys). Pasak atsakovės, planšetė kainavo 400 Eur. Šiuo metu dukra naudoja atsakovės kompiuterį, tačiau kai šis suges, dukrai reikės naujo (apie 33 Eur/mėn.).

93. Dėl maisto mokykloje atsakovė paaiškino, kad pusryčiai, kuriuos įdeda iš namų, kainuoja 2-3 Eur, pietūs ir pavakariai mokykloje kainuoja 2,30 Eur. Išlaidas transportui skaičiavo 10 Eur per metus bei 4-5 talonėliai per dieną. Pati atsakovė transporto priemonės neturi, nevairuoja daug metų. Dėl vaistams, vitaminams reikalingų išlaidų atsakovė nurodė, jog vitaminų reikia 2 pakuočių po maždaug 17 Eur, prausikliai (dukrai (duomenys neskelbtini)) kainuoja apie 20-30 Eur, vaistai (duomenys neskelbtini) – 1 buteliukas virš 10 Eur, be to – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan.

94. Dėl bendravimo tvarkos atsakovė nurodo, jog dukros nuomonė dėl būrelių keičiasi (pvz., krepšinis tai patinka, tai ne). Taip pat atsakovė paaiškino, jog jai svarbu konkrečios vaiko paėmimo valandos. Kalbant apie tvarkos 2.1.1 punktą, dukters paėmimas 18 val. iš namų po užsiėmimų – būtų protinga ir atitiktų vaiko interesus. Sekmadieniais tinkamesnis dukters grąžinimo laikas būtų 18 val., kadangi ruošimasis kitai dienai užtrunka apie 3 valandas. Be to, pasitaikydavo atvejų, kai ieškovui grąžinus dukrą, tekdavo skalbti rūbus, kartais kai kurių rūbų apskritai negrąžindavo.

95. Dėl nakvynių savaitės viduryje atsakovė nurodė, jog tam iš principo neprieštarauja, kuomet dukra paaugs (kai bus (duomenys neskelbtini) klasėje). Šiuo metu tai trukdytų dukters kasdienę rutiną. Atsakovė siūlė, jog sutiktų, kad dukra pas tėvą liktų su nakvynėmis kai kitą dieną yra numatyta valstybinė šventė (nedarbo diena) ir dukrai nereikia eiti į mokyklą (išskyrus Kalėdas ir Velykas). Pasak atsakovės, šalių požiūris į vaiko dienos režimą nesutampa. Be to, ieškovas nenuveža dukters į draugų gimtadienius. Taip pat ieškovas dukters kartais nenuvesdavo į būrelius, mokyklos renginiuose pats ieškovas nedalyvauja. Dėl pačios savaitės dienos (ketvirtadienio) atsakovė neprieštarauja. Atkreipė dėmesį, kad per šventines dienas (Nepriklausomybės diena, Joninės ir pan.) ieškovas dukters nepasiėmė, nors turėjo galimybę.

96. Dėl nedarbingumo pažymėjimų dukters ligos atveju atsakovė nesutiko. Pasak atsakovės, ieškovui sudaromos visos alternatyvos bendrauti su vaiku ligos metu (vaizdo skambučiai ir pan.), siūlomos įvairios kompensacijos. Be to, ieškovas nuvežtų dukrą ne į tą gydymo įstaigą. Todėl ieškovės manymu, šis punktas – perteklinis, sukeltų daugiau konfliktų. Be to, anksčiau vaikui susirgus pats ieškovas, motyvuodamas darbu, grąžindavo dukrą ir pasakydavo atsakovei nuvežti ją pas gydytojus.

97. Taip pat atsakovė pabrėžė, jog siūlydamas 2.1.4 punktą, ieškovas sau nusimato tik teises, bet ne pareigas. Jos manymu, turėtų būti objektyvios aplinkybės, nes priešingu atveju dingsta ieškovo atsakomybė, sudaro galimybes ieškovui piktnaudžiauti savo padėtimi.

98. Pasisakydama dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 2.1.5 punkto, atsakovė nurodo, jog sutiktų kompensuoti ieškovui prarastą laiką tik tuo atveju, kai bendravimas su dukra nevyko dėl objektyvių priežasčių (liga ir pan.). Tuo tarpu būreliai – vaiko poreikiai. Sporto būreliai, logopedas – gydytojų rekomenduoti. Kiti būreliai – vaiko socialinio gyvenimo dalis. Todėl dėl būrelių prarasto laiko kompensuoti nesutinka. Ugdymo įstaigos renginiai – taip pat neturėtų būti kompensuojami. Atsakovės manymu, vaikas tampa atsakingu už tai, kad ugdymo įstaiga suorganizavo renginį. Atsakovė paaiškino, jog dėl būrelių reikia tartis liepos mėnesį, kadangi rugpjūtį jau reikia įtraukti į sąrašus, registruoti.

99. Dėl priešieškinyje siūlomos tvarkos atsakovė paaiškino, jog konkreti vaiko paėmimo valanda yra svarbi tuo aspektu, kad būdavo atvejų, kai ieškovas kelias valandas vėluodavo pasiimti vaiką, tuo metu vaikas laukdavo jautrioje būsenoje, kažkuo užsiimti tuo metu neįmanoma. Taip pat yra buvę, jog atvyko pasiimti vaiko 2 valandomis per anksti, reikalavo atiduoti vaiką, nors tuo metu atsakovė buvo susirinkime, vaikas valgė ir pan. Be to, vėluodavo grąžinti. Dėl dukters nuvežimo į draugų gimtadienius, ieškovas nurodydavo, jog jis neprivalo to daryti.

100. Dėl priešieškiniu siūlomo 2.1.2 punkto papildymo atsakovė paaiškino, kad šalių nuomonė dėl dukters užsiėmimų skiriasi, riboti vaiko veiklas tik dėl tėvo nuomonės – nesąžininga dukters atžvilgiu. Taip pat paaiškino, jog šiame punkte numatytas tėvo bendravimas su dukra yra papildomas, šalia ieškovo prašomo ketvirtadienio.

101. Dėl priešieškiniu prašomo nustatyti 2.1.3 punkto, atsakovė paaiškino, jog tai yra egzistuojančio punkto papildymas. Atsakovės vertinimu, jei ieškovas negali bendrauti su vaiku, ieškovas turi kompensuoti jos dėl to patirtas išlaidas. Atsakovė paaiškino, jog anksčiau ieškovas negalėdamas bendrauti su dukra, ją tiesiog informuodavo, o atsakovei nurodžius, kad ji irgi negali, ieškovas pasakydavo, jog tai – ne jo problemos, jis informavo. Atsakovės manymu, kompensacijos nereikalautų tik tuo atveju, jei ieškovas su dukra negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių (avarija, reanimacija ir pan.). Tačiau tokios priežastys kaip ratų keitimas, darbas – nėra objektyvios, jas asmuo planuoja, žino apie tai iš anksto.

102. Prie prašomo 2.1.4 punkto atsakovė nurodė nesanti prisirišusi, kadangi jis dubliuojasi. Paaiškino, kad praktikoje pasitaikė atvejų, kai tėvas dukrą grąžindavo murzinais rūbais, kas pareikalaudavo didelių išlaidų, be to, kartais dalį rūbų pasilikdavo pas save, ar pamesdavo. Todėl jei ieškovas pats pasirūpintų daiktais, tai šio punkto dalis būtų sudengta. Atsakovės manymu, šį punktą būtų galima pakeisti papildomais 30 Eur/mėn.

103. Pasak atsakovės, šiuo metu ieškovas moka 330 Eur/mėn. išlaikymą.

104. Atsakovės atstovė papildė, jog ieškovas savo interesus iškelia aukščiau vaiko interesų, be to, iš jo pusės nėra kooperavimosi. Atkreipia dėmesį, kad bylos iškėlimo metu ieškovo teisės nebuvo pažeidžiamos – bendravimo tvarka iš esmės buvo vykdoma. Be to, pagal naujos ieškovo darbovietės darbo sutartį, ieškovui numatomi budėjimai bent 1 kartą per mėnesį, o ieškovas neturi alternatyvų, kaip pasirūpinti vaiku – močiutė už 100 km, taigi pasirūpinti gali tik mama. Atkreipia dėmesį, kad pagal bylos medžiagą, atsakovė nekonfliktavo su ieškovu, priešingai – būtent ieškovas kėlė konfliktus, skundė atsakovę Tarnybai, policijai, vaiko akivaizdoje teko kviesti policiją. Ieškovas pasirinko ne bendradarbiavimo, o konfliktų eskalavimo būdą. Pasak atstovės, viskas prasidėjo po to, kai atsakovės gyvenime atsirado kitas vyras. Mano, jog ieškinys turi būti atmestas, kadangi yra pareikštas ne dėl pažeistų teisių gynimo, o dėl negebėjimo susitaikyti su pasikeitusia situacija.

105. Dėl papildomų išlaidų atstovė nurodė, jog vidutiniškai susidaro po 100 Eur/mėn., todėl tiek ieškovas turėtų prisidėti.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

106. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku (-ais), turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant, o taip pat ir pakeičiant jau nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

107. Nagrinėjamu atveju ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo nustatyta 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų A. G. ir G. G. sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių. Pareiškėjai sutarties 2 dalyje susitarė dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra R. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos, pagal kurią:

„2.1. Šalys susitaria nustatyti tokią Tėvo bendravimo su nepilnamete Dukra tvarką:

2.1.1. Tėvas su Dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas Dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18:00 val. arba ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. Savaitgaliai pradedami skaičiuoti nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Artimiausias savaitgalis po sutarties pasirašymo pradedamas nuo mamos bendravimo su dukra savaitgalio;

2.1.2. Tėvas su Dukra bendrauja darbo dienomis iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas Dukters paėmimo datą ir laiką suderindamas su Motina;

Žemesnės instancijos teismas

2.1.3. Šalys susitaria, kad Tėvas, negalėdamas paimti ar būti su Dukra 2.1.1. punkte nustatyta tvarka, privalo pranešti Motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti Dukters.

2.2. Šalys susitaria, kad dukrai pradėjus lankyti mokyklą, mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas Vaikai praleidžia tokia tvarka:

2.2.1. Rudens atostogas Dukra poriniais metais praleidžia su Tėvu, neporiniais metais - su Motina;

2.2.2. Žiemos atostogas Dukra praleidžia su abiem Tėvais tokia tvarka: poriniais metais atostogų dalį, skaičiuojamą nuo gruodžio 26 d. iki sausio 1 d., Dukra praleidžia su Motina; Neporiniais metais nurodytu laikotarpiu - su Tėvu;

2.2.3. Papildomas mokslo metų metu suteiktas žiemos moksleivių atostogas Dukra poriniais metais praleidžia su Tėvu, neporiniais metais praleidžia su Motina;

2.2.4. Pavasario atostogas Dukra poriniais metais praleidžia su Motina, neporiniais metais praleidžia su Tėvu.

2.3. Tėvas su Dukra Kūčių ir šv. Kalėdų šventes praleidžia tokia tvarka:

2.3.1. Tėvas su Dukra švenčia šv. Kalėdų šventes poriniais metais, Dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną, t. y., gruodžio 24 d., 10:00 val. ir grąžindamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną, t. y., gruodžio 26 d., 19:00 val. Neporiniais metais šv. Kalėdų šventes Dukra švenčia su Motina. Tuo metu netaikoma 2.1. punkte nustatyta bendravimo su Dukra tvarka.

2.4. Tėvas su Dukra švenčia šv. Velykų šventes tokia tvarka:

2.4.1. Tėvas su Dukra švenčia šv. Velykų šventes neporiniais metais, Dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šv. Velykų 1-ą dieną 10:00 val. ir grąžindamas Dukrą j jos gyvenamąją vietą 2-ą šv. Velykų dieną 19:00 val. Poriniais metais Dukra šv. Velykų šventes švenčia su Motina. Tuo metu netaikoma 2.1. punkte nustatyta bendravimo su Dukra tvarka.

2.5. Dukra Motinos dieną švenčia su Motina, Tėvo dieną - su Tėvu.

2.6. Tėvai abu kartu turi teisę dalyvauti Dukters gimtadieniuose ir tuo atveju netaikoma 2.1. punkte nustatyta bendravimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Tėvas su Dukra kiekvienais metais praleidžia ½ Dukters vasaros atostogų, kurios sutampa su moksleivių vasaros atostogomis, dalį, kurios viena dalis gali būti iki 14 kalendorinių dienų. Iki Dukra pradės lankyti mokyklą, Tėvas su dukra praleidžia ½ savo atostogų dalį, kurios viena dalis būti iki 14 kalendorinių dienų. Apie tai, kur bus Vaikas, Tėvas Motiną informuoja prieš 7 kalendorines dienas ir užtikrina galimybę bendrauti su Dukra telefonu.

2.8. Motina sutinka, kad Tėvas su Dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) Dukters Motina informuojama elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu Tėvas užtikrina, kad su Dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

2.9. Tėvas sutinka, kad Motina su Dukra atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) Dukters Tėvas informuojamas elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu Motina užtikrina, kad su Dukra būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

2.10. Tėvų (Motinos ir Tėvo) atostogų metu netaikoma bendravimo su Dukra tvarka, nustatyta 2.1. punkte.

2.11. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja iki einamųjų metų kovo 1 d. elektroniniu paštu.

2.12. Visus pranešimus Tėvai vienas kitam siunčia jų elektroniniais paštais ir/arba telefonais.

2.13. Tėvai susitaria, kad apie pasikeitusį telefono ir/arba elektroninio pašto adresą informuoja vienas kitą nedelsiant, t. y. tą pačią dieną.“

108. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y., kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (pvz., 2002 m. kovo 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai nebeatitinkant šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

109. Nagrinėjamu atveju reikalavimus pakeisti egzistuojančią bendravimo tvarką pateikė abi šalys. Patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu prašoma pakeisti ir papildyti galiojančios tvarkos 2.1 punktą (su papunkčiais) bei priešieškinyje prašoma papildyti 2.5 ir 2.11 punktus. Ieškovas, siekdamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, akcentuoja siekį praleisti su dukra daugiau laiko, ypatingą reikšmę skirdamas bendravimui vieną dieną neporinės metų savaitės viduryje (ketvirtadienį) su nakvynėmis bei nedarbingumo pažymėjimų ėmimą pakaitomis su vaiko motina, taip pasidalijant dukters priežiūrą jos ligos atveju. Taip pat ieškovas pabrėžia itin didelį dukters užimtumą būreliuose, kuris riboja jo kokybišką bendravimą su dukra, todėl siekia, jog dėl dukters užimtumo prarastas laikas būtų kompensuojamas kitu laiku. Tuo tarpu atsakovė dukters nakvynėms viduryje savaitės prieštarauja iki kol dukra sulauks (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, akcentuoja dukters interesus šiai lankant įvairius būrelius, laikantis pastovios dienos rutinos, taip pat nesutinka su nedarbingumo pažymėjimų ėmimu pakaitomis, be to, siekia konkretumo pasiimant ir grąžinant vaiką, taip pat reikalauja papildomų kompensacijų, dukters aprūpinimo papildomais rūbais, avalyne ir kt.

110. Ieškovas siekia, jog dukters priežiūra jos ligos laikotarpiu būtų dalijamasi keičiantis paeiliui su motina. Teismo vertinimu, toks reikalavimas pats savaime nelaikytinas priešingu vaiko interesams. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teismui posėdžių metu įsitikinus šalių negebėjimu bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų net siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, akivaizdu, jog tokios tvarkos nustatymas ir tarimasis dėl sergančio vaiko perėmimo / perdavimo ir pan., galimai sukeltų daugiau žalos vaiko sveikatai. Nustačius ieškovo prašomą nuostatą, siekiamas gėris (tėvo didesnis įsitraukimas į vaiko priežiūrą) nekompensuotų galimos žalos (sergantis vaikas būtų vežiojamas po skirtingas vietas, tikėtina, turėtų klausytis tėvų ginčų tiek dėl gydymo įstaigos, tiek dėl organizacinių reikalų ir pan.). Taigi toks patikslinto ieškinio reikalavimas netenkintinas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad visi duomenys apie asmens sveikatą, įskaitant apsilankymus privačiose gydymo įstaigose, yra fiksuojami elektroninėje sistemoje e.sveikata.lt, ieškovo reikalavimas pateikti pažymas apie dukters sveikatos būklę, laikytinas pertekliniu ir taip pat netenkintinas.

111. Taip pat ieškovas siekia, kad dukrai dalyvaujant būreliuose ar renginiuose jo bendravimo laiku, prarastas laikas būtų kompensuojamas.

112. Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, jog dukra lanko daugybę būrelių. Būreliai paprastai leidžia vaikui papildomai ugdytis, lavinti savo gabumus, socializuotis, atrasti talentus ir pan. Taigi, kol tai pernelyg neapkrauna vaiko, laikytina vaiko interesus atitinkančiu dalyku. Kita vertus, teismo posėdžių metu tarp šalių kilo daug ginčų ir nesutarimų dėl dukters lankomų būrelių kiekio, atsakovės vienašališkai parenkamų būrelių ir pan.

113. Atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, įvertinus atsakovės paaiškinimus, kad dėl būrelių turi būti apsisprendžiama liepos mėnesį, teismas daro išvadą, jog šiuo aspektu į bendravimo tvarką įtrauktina nuostata, pagal kurią šalys privalėtų iki kiekvienų metų liepos mėnesio suderinti dukros ateinančiais mokslo metais numatomus lankyti būrelius. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu dukra lankė net 7 būrelius, kurie vykdavo po keletą kartų per savaitę, dukra per dieną dalyvauja keliuose būreliuose, teismas sprendžia, kad šalys bendrai turėtų parinkti iki 3 būrelių. Tokia nuostata reikšminga tiek tuo aspektu, kad ieškovas turėtų galimybę labiau įsitraukti į dukters popamokinės veiklos planavimą, tiek tuo, jog atsakovei vienašališkai parinkus papildomus būrelius, ieškovui nekiltų pareiga į tokius būrelius vežti dukters savo bendravimo su ja laikotarpiu. Taip pat iš esmės prarastų reikšmę kompensacijų nustatymas. Kita vertus, renginiai (varžybos, konkursai) nėra rutininė veikla, jie organizuojami atskirai, dažnu atveju tai yra vaiko pasiekimus įprasminantys įvykiai. Todėl viena vertus, tėvų betarpiškas dalyvavimas juose stiprina tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, kita vertus, jie laikytini vaiko interesu, objektyvia aplinkybe, todėl tais atvejais, kai renginiai vyksta dukters bendravimo su tėvu laikotarpiu, toks laikas neturi būti kompensuojamas. Tas pats pasakytina ir apie dukters draugų gimtadienius. Draugų gimtadieniai susiję su dukters socializacijos poreikių tenkinimu. Todėl tokiems renginiams sutapus su ieškovo bendravimo laiku, kompensacijos taip pat neturėtų būti taikomos. Taigi, įtraukus minėtas nuostatas, teismo vertinimu, bus užtikrinta tiek šalių dukters, tiek šalių interesų pusiausvyra.

114. Kitas iš ieškovo siekiamų bendravimo tvarkos pakeitimų – bendravimas su dukra viduryje savaitės su nakvyne kas antrą savaitę.

115. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog bendravimas su tėvu kenktų dukrai ar kad bendravimo su tėvu metu, dukrai būtų iškilęs koks nors pavojus, iškilusi grėsmė jos sveikatai ar pan. Taip pat, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog tėvas nėra pajėgus pasirūpinti dukters rutina, užtikrinti jos higienos ir pan. Atsakovės teiginiai, jog ji nesutinka, kad dukra viduryje savaitės liktų pas ieškovą su nakvyne grindžiami iš esmės jos subjektyviu vertinimu, kad ieškovas negebės pasirūpinti dukros higiena, neužtikrins, kad dukra išsivalytų dantis, laiku atsiguls ir pan. Tačiau kita vertus, tų pačių priežasčių ji nenurodo kaip grėsmės tais atvejais, kai dukra pas tėvą lieka savaitgaliui, nors savaitgaliais rūpinimasis higiena lygiai tiek pat svarbus. Teismo vertinimu, atsakovės subjektyvi baimė ir nepasitikėjimas ieškovu nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę į pilnavertį ir visapusišką bendravimą su jų abiejų vaiku. Pažymėtina, jog netgi ir galimybė tėvui keltis darbo dieną iš ryto ir padėti pasiruošti dukrai mokyklai, taip pat yra reikšminga skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko santykių puoselėjimo dalis.

116. Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, kad psichologinėje literatūroje taip pat yra nurodoma, jog Australijoje atliktas tyrimas, kurio dalyviai buvo 4-5 metų vaikai, parodė, kad jauni suaugę, kurie iki 4 metų amžiaus nakvodavo pas tėčius 6-14 kartų per mėnesį, turėjo artimesnį ryšį su tėčiu, negu tie, kurie nenakvodavo pas tėtį arba nakvodavo rečiau. Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad jau nuo ankstyvos vaikystės vaikas yra pajėgus kurti artimą ryšį daugiau nei su vienu žmogumi. Jaunesni nei 2 metų vaikai turėtų gyventi su vienu iš tėvų, bet svarbu, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku būti kuo dažniau (ne rečiau kaip kas tris dienas). Be to, 2-3 metų vaikas jau gali pabūti pas kitą tėvą su nakvyne, geriausia vieną naktį savaitės viduryje ir vieną savaitgalį per mėnesį, o 4-5 metų vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, o atsiradusius pasikeitimus vaikui paaiškinti. Išsiskyrimas su tuo iš tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų būti ne ilgesni negu savaitė. Jeigu yra galimybė, rekomenduojama 4 dienas gyventi su vienu iš tėvų ir 3 su kitu. Auginant 6-8 metų, 9-12 metų vaikus jau tinka bendratėvystės modelis, kai pusę laiko gyvenama pas kiekvieną iš tėvų (žr. pvz., Jolanta Sondaitė, Mylių ir mamą, ir tėtį, Alma litera, 2019 m., 85 psl.). Pažymėtina, kad bendratėvystė neturėtų būti suprantama ne tik kaip daugmaž po lygiai su vaiku praleidžiamas laikas, bet ir kaip abiejų tėvų bendradarbiavimas, pasiskirstymas atsakomybėmis ir įsipareigojimais, susitarimas dėl bendrų taisyklių ir jų laikymasis, kas iš esmės atitinka ir Lietuvoje įtvirtintą ir gerbiamą tėvų lygiateisiškumo principą.

117. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė ir įrodymais nepagrindė objektyvių priežasčių, dėl kurių jau mokyklinio amžiaus dukra negalėtų likti vieną ketvirtadienį per dvi savaites su nakvyne pas tėvą, į šalių nepilnametės dukters amžių ((duomenys neskelbtini) metų), ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, byloje nesant Tarnybos pateiktų duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų jos saugumo, nustatytina galimybė kas antrą savaitę ieškovui bendrauti su dukra viduryje savaitės su nakvyne. Tuo pačiu numatant dukters pasiėmimo laiką ketvirtadieniais, koreguotina ieškovo prašoma nuostata, papildomai nurodant, jog dukrą tėvas pasiima iš ugdymo įstaigos arba šalių suderintos dukters popamokinės veiklos vietos.

118. Pasisakant dėl šalių prašymo pakeisti nuostatą, susijusią su ieškovo bendravimu su dukra savaitgalių metu, atsižvelgtina į tai, kad posėdžių metu ieškovas iš esmės neprieštaravo, jog savaitgaliui dukrą pasiimti galėtų ir 18 val. iš jos gyvenamosios vietos, taip pat įvertintina tai, kad paprastai šalių dukrai popamokinės veiklos penktadieniais iki to laiko baigiasi (remiantis teismo posėdžių metu atsakovės teiktais paaiškinimais, tik (duomenys neskelbtini) užsiėmimai, vykstantys pirmadieniais ir trečiadieniais, baigiasi apie 18 val.). Taigi, pasiėmimas tokiu metu (18 val.) iš gyvenamosios vietos nesutrukdytų dukters popamokinėms veikloms, be to, leistų pasiimant dukrą, kartu paimti ir visus jai reikalingus daiktus.

119. Priešieškiniu atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2.1.1, 2.1.4, 2.1.6 punktuose yra siekiama, kad ieškovas iš savo lėšų dukrai pirktų rūbus ir pan., kurie reikalingi dukrai būnant pas tėvą. Teismo vertinimu, visų pirma, dukters buvimo laikotarpiai pas tėvą, lyginant juos su buvimu pas motiną, nėra tokie ilgi ir dažni, kad tėvui kiltų pareiga pilnai aprūpinti dukrą rūbais ir avalyne. Be to, sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo, į išlaikymo sumą įskaičiuojami visi vaikui būtini rūbai, batai ir pan. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovas turėtų padengti pusę naujų daiktų įsigijimo išlaidų. Pažymėtina, jog vaikai yra augančios asmenybės, jiems paprastai būdingas didesnis aktyvumas nei suaugusiems žmonėms, todėl rūbų, avalynės sugadinimas yra būdingas tokio amžiaus vaikams ir tai nelaikoma jokia išskirtine aplinkybe, priešingai – turint omenyje vaikams būdingą aktyvumą, žingeidumą, vertinant vaikui reikalingą išlaikymą, rūbų sugadinimo rizika yra įtraukiama. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovui prižiūrint dukterį jos rūbai ir avalynė būtų gadinami išskirtinai dažnai ir tyčia. Atsakovės argumentai, kad pasitaikydavo atvejų, kai ieškovas dukrą grąžindavo murzinais rūbais, laikytini nereikšmingais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dukrai pas atsakovą būnant daugiausia 3 nepilnas dienas (nuo penktadienio po pamokų iki sekmadienio vakaro), ieškovas apskritai netgi objektyviai gali neturėti galimybių dukters rūbus išskalbti.

120. Taip pat atsakovė siekia bendravimo tvarką papildyti nuostata dėl tėvo pareigos kompensuoti mamos patirtas išlaidas tais atvejais, kai tėvas jam priklausančiu bendrauti su dukra metu be objektyvių priežasčių negali bendrauti su dukra. Atsakovė paaiškino, jog galiojant dabartinei tvarkai ji netgi negali planuotis savaitgalių, kadangi nėra tikra, kad tėvas visais atvejais pasiims dukrą jam priklausančiu laikotarpiu, o pasakius, kad ji tėvui priklausančiu bendrauti laiku taip pat negali pasirūpinti dukra, nurodoma, jog tėvas turi tik pareigą pranešti, o visa kita paliekama jos atsakomybei.

121. Teismo vertinimu, abu tėvai, tiek tas, kuris gyvena kartu su vaiku, tiek gyvenantis skyriumi, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Abu tėvai vaiko atžvilgiu turi vienodas teises ir pareigas. Taigi tais atvejais, kai egzistuoja teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo laikotarpiu būtų pasirūpinta vaiku. Nebendravimas su vaiku tuo metu, kai yra nustatytas konkretus to tėvo (motinos) bendravimo laikotarpis, galėtų būti pateisinamas tik išimtinėmis, objektyviomis, nuo to tėvo (motinos) valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Taigi tas iš tėvų, su kuriuo yra numatytas bendravimas su vaiku, tuo metu turi dėti visas pastangas ir pasirūpinti vaiko priežiūra, užimtumu ir pan., t. y. negalėdamas pats pasirūpinti vaiku dėl subjektyvių priežasčių, turi imtis priemonių vaiko priežiūrai užtikrinti, pvz., pasamdyti auklę, rasti vaiku galintį pasirūpinti asmenį ir pan. Tuo pačiu akivaizdu, jog laikotarpiu, kuriuo su vaiku turi pareigą bendrauti kitas iš tėvų, laisvas nuo vaiko priežiūros tėvas turi teisę savo laisvalaikį organizuotis sau priimtinu ir pageidaujamu būdu.

122. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes ir pabrėžiant tėvų ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, darytina išvada, jog atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tokiais atvejais laikytinas pagrįstu. Taip pat, siekiant šalių lygiateisiškumo principo, tokia nuostata numatytina abiejų šalių atžvilgiu. Riboti kompensacijos dydžio, kaip ir nurodyti asmeniui, kaip praleisti laisvalaikį, teismas neturi pagrindo. Kita vertus, tokia nuostata įpareigoja abi šalis savo pareigas vykdyti atsakingai ir esant numatytam bendravimo su vaiku laikui, elgtis atsakingai ir imtis priemonių pačiam užtikrinti vaiko priežiūrą.

123. Dėl kitų prašomų pakeisti bendravimo tvarkos nuostatų iš esmės didesnių ginčų nekilo, todėl teismas plačiau nepasisakys.

124. Teismas pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei tėvai dėl to nesusitaria, todėl paminėtina, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ar papildymo.

Dėl išlaikymo pakeitimo

125. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

126. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

127. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

128. Nagrinėjamu atveju 2019 metų sprendimu patvirtinta sutartimi šalys susitarė, jog:

„1.3. G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnametei dukrai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur. G. G. nepilnamečio Vaiko išlaikymui skirtus pinigus iki kiekvieno mėnesio 18 d. už einamąjį mėnesį perveda į A. G. nurodytą banko sąskaitą. Nepilnamečio Vaiko išlaikymui skiriama suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. G. tvarko nepilnamečio Vaiko išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teise.

1.4. Tėvai susitaria lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters R. G. išlaikymo išlaidas, t. y.: būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas (tokias kaip stomatologo, odontologo, regėjimo priežiūros ir/ar gydymo, mokamo sanatorinio valstybės nekompensuojamo gydymo, mokamų valstybės nekompensuojamų medicininių tyrimų ir pan.).

1.5. Apie sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas turi būti pranešama Tėvui/Motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, išskyrus skubią medicininę pagalbą. Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais.

1.6. Tėvas/Motina Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas sumoka Motinai/Tėvui per 5 darbo dienas po išlaidas patvirtinančių dokumentų jam/jai pateikimo. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus Tėvai vienas kitam pateikia elektroniniu paštu ar kitu Tėvų konkrečiu atveju sutartu būdu“.

129. Patikslintu ieškiniu ieškovas siekia, kad būtų panaikinti Sutarties 1.4-1.6 punktai, kadangi, ieškovo vertinimu, atsakovė šiais punktais piktnaudžiauja, nepagrįstai įtraukia išlaidas, kurias valstybė kompensuoja, apie išlaidas informuoja pavėluotai. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti 1.3 punkte (priešieškinyje nurodomas 1.2 punktas laikytinas rašymo apsirikimu, atsižvelgiant į priešieškinio 2 puslapyje cituojamus Sutarties punktus bei lyginant juos su 2019 m. sprendimu patvirtintos Sutarties punktais) nurodytą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 492,90 Eur, o kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį mokėti 30 procentų didesnį išlaikymą. Be to, atsakovės manymu, Sutarties 1.4-1.6 punktai turėtų likti galioti.

130. Pažymėtina, kad Sutarties 1.3 punkte 2019 metais šalių sutartas išlaikymas viršijo sutinkamai su teismų praktika tuo metu buvusį orientacinį išlaikymo dydį. Šiuo metu, pritaikius indeksaciją ieškovo dukrai mokamas išlaikymas taip pat yra didesnis nei teismų praktikoje taikomas orientacinis dydis. Pasak ieškovo, šiuo metu dukters išlaikymui jis moka 346 Eur (tuo tarpu orientacinis vieno tėvo teiktino išlaikymo dydis, remiantis kasacinio teismo praktika, sudaro 274 Eur).

131. Kaip jau nurodyta anksčiau, išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne visais atvejais, bet tik nustačius konkrečias sąlygas, t. y. tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba nepilnamečio vaiko poreikiams.

132. Tėvų turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2019 metais, teismo vertinimu iš esmės nesikeitė. Vien tai, kad ieškovas pakeitė darbą (bylos nagrinėjimo metu kurį laiką nedirbo), kur jam mokamas atlyginimas į rankas yra šiek tiek didesnis (ankstesnėje darbovietėje gaunamas atlyginimas 2021 metais vidutiniškai sudarė 742 Eur „į rankas“ (1 t., b. l. 211), 2022 metais – vidutiniškai 1 088 Eur „į rankas“ (teismo iniciatyva 2023 m. sausio 16 d. ištraukti duomenys iš Liteko informacinės sistemos, 3 t., b. l. 197-201), tuo tarpu pagal darbo sutarties su (duomenys neskelbtini), (4 t., b. l. 10) 5 punktą, darbdavys įsipareigoja mokėti Darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį, lygų 3 000 Eur bruto, kas reiškia apie 1 725 Eur „į rankas“), atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, infliacijos dydį, šis darbo užmokesčio padidėjimas negali būti laikomas tiek reikšmingu, kad sudarytų pagrindą perskaičiuoti vaikui mokėtino išlaikymo dydį.

133. Kita aplinkybė, galinti būti reikšminga, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pasikeitimo – vaiko poreikių esminis pasikeitimas.

134. Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalių dukra lankosi pas (duomenys neskelbtini). Pas šį specialistą vaikas pradėjo lankytis šalims pradėjus santuokos nutraukimo procesą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra pateikusi dokumentus, kad dukrą vedė pas privatų (duomenys neskelbtini), o teismo posėdžio metu patikslino, jog šiuo metu dukra jau lankosi pas mokyklos (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė privataus (duomenys neskelbtini) pasirinkimą motyvavo karantino laikotarpiu, nepatogiu (duomenys neskelbtini) darbo laiku valstybinėje poliklinikoje, nepakankamu nemokamų valandų kiekiu.

135. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas dėl nepatogaus (duomenys neskelbtini) darbo laiko, visų pirma, nėra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais (t. y. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad poliklinikos (duomenys neskelbtini) negalėjo šalių dukros priimti kitu laiku). Kita vertus, pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jai nekyla problemų susitarti su darbdaviu, jeigu reikia vykti į polikliniką ar pan. Taigi, vien galimas nepatogus (duomenys neskelbtini) priėmimo laikas pats savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl būtinybės pasirinkti privatų logopedą. Kita vertus, šioje byloje nėra sprendžiamas anksčiau patirtų išlaidų priteisimo klausimas (iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašo išdavimo ir nustatoma papildomo išlaikymo išlaidų suma būtent pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus, todėl anksčiau patirtų išlaidų pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas bus konstatuotas būtent nurodytoje byloje). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje spręstina dėl šio poreikio aktualumo ateičiai.

136. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog šis poreikis jau galimai tampa nebeaktualus – dukra šiuo metu jau netgi dalyvauja (duomenys neskelbtini).

137. Kita vertus, remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktu, apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, yra asmenys iki 18 metų amžiaus. Remiantis to paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. Taigi, remiantis aptartu reglamentavimu, matyti, jog visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys iki 18 metų (kaip šiuo atveju šalių dukra) turi teisę gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas be papildomų mokesčių. Tokias (valstybės kompensuojamas) paslaugas jie gali gauti kreipdamiesi į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa. Taigi, nepilnamečio vaiko atstovai, norėdami gauti valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, turi pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje būtų teikiamos tokios kompensuojamosios gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, remiantis galiojančiu reglamentavimu (Kalbos korekcijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 132, redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. sausio 10 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-00405) 4 punktas), vienam pacientui tenkančių (duomenys neskelbtini) paslaugų, už kurias mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bendra teikimo trukmė negali viršyti 20 valandų per metus.

138. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes dėl ženkliai pagerėjusios dukters (duomenys neskelbtini), į valstybės kompensuojamą (duomenys neskelbtini) paslaugų kiekį, darytina išvada, jog šio dukters poreikio užtikrinimui (jeigu toks poreikis vis dar būtų išlikęs) jau turi pakakti ir valstybės nemokamai teikiamų paslaugų kiekio. Vien kažkurio iš tėvų nenoras naudotis valstybės teikiamomis paslaugomis, nepateikiant įrodymų dėl netinkamos jų kokybės, nesudaro pagrindo priteisti iš kito tėvo šių išlaidų dalies.

139. Taip pat byloje nustatyta, jog dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129-130. Atsakovė paaiškino, jog dukrą veda pas privatų (duomenys neskelbtini). Remiantis anksčiau aptartu reglamentavimu dėl valstybės kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, akivaizdu, jog tokio pobūdžio paslaugas šalių nepilnametei dukrai gali suteikti valstybinė gydymo įstaiga nemokamai.

140. Taip pat gydytojas rekomendavo šalių dukrai fizinį aktyvumą. Šios rekomendacijos vykdymui atsakovė dukrą užrašė į gimnastikos būrelį (kainavo 50 Eur/mėn., tačiau šiuo metu jau nebelanko, nauja gydytojo rekomendacija šalių teigimu – baletas). Be to, pasak atsakovės, dukra taip pat lanko krepšinio būrelį (25 Eur/mėn.). Kita vertus, apskaičiuojant vaiko poreikius, būreliai paprastai laikomi vaikui reikalingo išlaikymo dalimi ir jie jau būna įtraukti netgi į minimalaus (orientacinį dydį atitinkančio) išlaikymo sumą. Kaip minėta, 2019 metų sprendimu patvirtintas išlaikymo dukrai dydis viršija orientacinį išlaikymo dydį, todėl darytina išvada, jog vaiko lankomi būreliai neabejotinai patenka į šią sumą.

141. Tas pats pasakytina ir apie kitus gydytojus specialistus, pas kuriuos atsakovė vedė dukrą – tiek šeimos gydytoja, tiek nosies, ausų, ryklės specialistas yra tie gydytojai, kurių teikiamų paslaugų kompensavimą valstybės lėšomis numato įstatymas. Šalių dukra yra registruota (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kuri suteikia visas šias gydymo paslaugas. Todėl vien atsakovės siekis naudotis jai labiau patinkančios gydymo įstaigos ((duomenys neskelbtini)) paslaugomis, mokėti privatų sveikatos draudimą (viršijantį 300 Eur/metus), nesudaro pagrindo šių išlaidų vertinti kaip būtinųjų dukters poreikių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) poliklinikos teikiamos paslaugos būtų nekokybiškos, kad budinčio gydytojo (pas kurį, pasak atsakovės, tektų kreiptis skubiu ligos atveju) kompetencija yra netinkama. Subjektyvios atsakovės prezumpcijos negali būti pagrindu įpareigoti ieškovą mokėti didesnį išlaikymą dukrai nei yra iš tiesų būtina.

142. Grįsdama pasikeitusius dukters poreikius atsakovė taip pat nurodo aplinkybę, kad dukra pradėjo lankyti mokyklą. Atkreiptinas dėmesys, jog ikimokyklinės ugdymo įstaigos dažniausiai nulemia išlaidas tėvams (reikia mokėti tiek už valstybinius, tiek už privačius darželius, skiriasi tik mokesčių dydžiai). 2019 metais nagrinėtoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė (šioje byloje atsakovė) buvo nurodžiusi, jog mokestis už darželį sudaro 45 Eur. Tuo tarpu mokslą iki 16 metų asmenims valstybė užtikrina, t. y. vaikui lankant valstybinę mokyklą, joks mokestis nėra taikomas. Todėl mokykloje atsiradę kai kurios išlaidos gali būti kompensuojamos būtent šia suma. Kita vertus, darželyje taip pat vyksta ekskursijos, renginiai, vaikai lanko būrelius, jiems perkami ne tik žaislai, bet ir knygos ir pan., kas atitinka ir mokykloje patiriamas analogiškas išlaidas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo didinti vaikui priteistino išlaikymo.

143. Prie padidėjusių dukters poreikių atsakovė nurodo mokamą būsto nuomą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog visų pirma, susitardamos dėl dukters išlaikymo, Sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose šalys skirtingai diferencijavo teiktino išlaikymo dydį, priklausomai nuo to, kuomet atsakovė gyvena ieškovui priklausančiame bute (susitarta dėl 200 Eur/mėn. išlaikymo) ir kuomet atsakovė išsikrausto (susitarta dėl 250 Eur/mėn.). Taigi, teismo vertinimu, gyvenamojo būsto keitimo aplinkybė buvo įvertinta jau šalių santuokos nutraukimo momentu, todėl ji nesudaro pagrindo didinti dukteriai teiktino išlaikymo. Be to, byloje pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 163-164). Būtinybę nuomotis būstą atsakovė grindė aplinkybe, kad minėtas jai priklausantis butas yra neįrengtas. Remiantis minėtu išrašu, butas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. prieš daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metus. Toks laiko tarpas, teismo vertinimu, yra pakankamas (duomenys neskelbtini) kv. m. buto įrengimui. Taip pat atsakovė paaiškino, jog netgi jeigu šį butą įrengtų, ji butą išnuomotų, kadangi dabartinės gyvenamosios vietos lokacija patogesnė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje buto nuoma taip pat nesudaro pagrindo didinti dukters išlaikymo išlaidų sumą.

144. Atsakovė taip pat nurodo aplinkybę dėl didelės infliacijos ir ženkliai pakilusių kainų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, numatydamas galimą infliaciją, būtent tuo tikslu įtvirtino imperatyvią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnio nuostatą, numatančią išlaikymo indeksavimą. Taigi, teismo vertinimu, infliacijos rodiklį padengia būtent priteistų išlaikymo išmokų indeksavimas ir tai nesudaro pagrindo išlaikymo dydžio keitimui, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, jog šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog šiuo metu ieškovas moka indeksuotą išlaikymo sumą, kuri sudaro 346 Eur, t. y. 38 procentais didesnę sumą, lyginant ją su 2019 metais šalių sutartu išlaikymo dydžiu.

145. Tarp šalių kylanti esminių nesutarimų sritis – medicininių išlaidų kompensavimo klausimai pagal 2019 m. teismo sprendimu patvirtintą sutartį. Pagal Sutarties 1.4 punktą ieškovas turėtų kompensuoti papildomas būtinąsias dukters išlaikymo išlaidas, kurioms numatė konkrečias sąlygas, t. y. 1) išlaidos yra būtinos ir 2) jų nekompensuoja valstybė. Kaip minėta, didžioji dalis išlaidų, kurias atsakovė nurodo kaip būtinas ir atlyginamas pagal šį punktą, iš tiesų yra valstybės kompensuojamos sveikatos priežiūros išlaidos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šeimos gydytojas ir pan.). Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šalys tiek skirtingai aiškina minėtų punktų nuostatas, tiek dėl jų daugiausia konfliktuoja, negeba susitarti. Kita vertus, šių punktų panaikinimas, to niekaip nekompensuojant, būtų laikomas šalių dukters interesų pažeidimu, galimu jos situacijos pabloginimu. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti konkrečią sumą, susijusią būtent su dukters sveikatos priežiūros poreikių tenkinimu.

146. Byloje nustatyta ir abi šalys tą patvirtino, jog šalių dukra dar šalims gyvenant santuokoje lankydavosi pas privatų dantų gydytoją. Ši aplinkybė yra nepakitusi iki šių dienų (priešingai nei sveikatos priežiūros įstaiga – (duomenys neskelbtini) klinika pakeista į (duomenys neskelbtini) polikliniką). Be to, iš Sutarties 1.4 punkto nuostatos formuluotės matyti, jog dantų priežiūros paslaugas šalys suprato kaip papildomai būtinąsias dukters išlaikymo išlaidas (1.4. Tėvai susitaria lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters R. G. išlaikymo išlaidas, t. y.: būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas (tokias kaip stomatologo, odontologo, regėjimo priežiūros ir/ar gydymo, mokamo sanatorinio valstybės nekompensuojamo gydymo, mokamų valstybės nekompensuojamų medicininių tyrimų ir pan.).

147. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 166), 2021 metais iki 2021 m. lapkričio 24 d. (t. y. už beveik 11 mėnesių) atsakovė už odontologo paslaugas sumokėjo 369 Eur (vidutiniškai apie 34 Eur/mėn.).

148. Taip pat šalys teismo posėdžių metu patvirtino, kad šiuo metu dukrai regos sutrikimai nenustatyti, akinių dukra nenešioja. Taigi šios srities išlaidų šiuo metu nėra patiriama.

149. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo dukros išlaikymui mokama periodinio išlaikymo suma didintina 34 Eur/mėn., atitinkamai panaikinant Sutarties 1.4-1.6 punktus. Įvertinus šiuo metu ieškovo mokamą išlaikymo sumą (346 Eur), priteistina bendra 380 Eur/mėn. išlaikymo suma (346 Eur + 34 Eur). Taip pat, įvertinus aplinkybę, kad papildomas išlaidas reglamentuojantys Sutarties 1.4-1.6 punktai lieka galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo ir dėl iki šio sprendimo įsiteisėjimo patirtų išlaidų turi būti sprendžiama civilinės bylos e2-9999-869/2019 vykdymo procese, padidinta išlaikymo suma priteisiama nuo šio sprendimo įsiteisėjimo momento.

150. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas.

151. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

152. Taip pat priešieškiniu atsakovė prašo rugpjūčio mėnesį mokėti 30 procentų didesnį išlaikymą. Teismo vertinimu, toks atsakovės prašymas laikytinas nepagrįstu. Nors išlaidos, susiję su pasirengimu naujiems mokslo metams yra didžiąja dalimi patiriamos rugpjūčio mėnesį, kita vertus, šios išlaidos paprastai yra įtraukiamos į kas mėnesį teikiamą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, būrelių, maitinimosi ugdymo įstaigoje išlaidos vasaros laikotarpiu paprastai nėra patiriamos, tačiau šios išlaidos paprastai apskaičiuojamos imant metines išlaidas ir išdėliojamos proporcingai visiems 12 mėnesių. Taigi toks atsakovės reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

153. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

154. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

155. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 159 Eur žyminio mokesčio (2021 m. rugsėjo 1 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 1025, t. 1, b. l. 25, 2022 m. rugpjūčio 23 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 1107, t. 2, b. l. 206). Taip pat pateikė duomenis, jog iš viso patyrė 2 398,50 Eur atstovavimo išlaidų (pažymėtina, kad teikdama procesinius dokumentus, ieškovo atstovė 2023 m. sausio 16 d. prašyme padarė aritmetinę klaidą, t. y. sudėjus kartu su šiuo prašymu pateiktose visose sąskaitose faktūrose ir atliktuose mokėjimuose nurodytas sumas galutinė šios 2023 m. sausio 16 d. prašyme nurodyta suma sudaro 1 639 Eur, tuo tarpu formuluodama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atstovė nurodė 1 693 Eur, t. y. 54 Eur skirtumas. Ši aritmetinė klaida persikėlė į vėlesnius procesinius dokumentus, dėl ko buvo suklysta ir apskaičiuojant galutinę bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl teismas, vertindamas šį netikslumą kaip rašymo apsirikimą, jį savo iniciatyva ištaiso, nurodydamas ne 2 452,50 Eur, o 2 398,50 Eur). Kartu su prašymais Ieškovas pateikė teismui bylinėjimosi išlaidų detalizaciją bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

156. Atsakovė, kreipdamasi su priešieškiniu, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (2022 m. rugpjūčio 16 d. Swedbank AB banko mokėjimo nurodymas Nr. 108) bei patyrė 7 928,70 Eur atstovavimo išlaidų. Kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizacijas, jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

157. Šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, laikytinos pagrįstomis.

158. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Atsakovės atstovės argumentai, susiję su ieškovo nepagrįstu kreipimusi į teismą su pradiniu ieškiniu, atmestini – iš bylos duomenų matyti, jog šalys tarpusavyje konfliktuodavo, negebėdavo susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos. Tuo tarpu teisės aktai suteikia teisę šalims jų manymu pažeistas teises ginti teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pakankamai reikšminga ieškinio reikalavimų dalis galutiniu teismo sprendimu yra tenkinama. Taigi akivaizdu, jog negalima laikyti ieškovo kreipimosi į teismą nepagrįstu ir tuo pagrindu nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų proporcijų.

159. Galutiniu teismo sprendimu buvo tenkinta apie 73 procentus ieškinio reikalavimų (apie 60 procentų tenkinta reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarkos pakeitimu bei apie 85 procentus – su išlaikymu). Remiantis minėtu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 750,91 Eur atstovavimo išlaidų bei 116,07 Eur sumokėto žyminio mokesčio, taigi ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 1 866,98 Eur.

160. Taip pat tenkinta apytiksliai 34 procentai priešieškinio reikalavimų (tenkinta apie 12 procentų reikalavimų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir apie 55 procentai – reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo). Remiantis minėtu reglamentavimu, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 695,76 Eur atstovavimo išlaidų bei 34 Eur žyminio mokesčio. Taigi iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 2 729,76 Eur.

161. Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 862,78 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

162. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 8,90 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovei tenkanti dalis sudaro 6,50 Eur, taigi iš atsakovės valstybei priteistina 6,50 Eur. Kadangi ieškovui tenkanti pašto išlaidų dalis (2,40 Eur) iš esmės neviršija minimalios valstybei priteistino sumos, šios išlaidos iš ieškovo valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų A. G. ir G. G. sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių, nustatytos tėvo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos, 2.1, 2.5 ir 2.11 punktus, išdėstant juos taip:

„2.1. Šalys susitaria nustatyti tokią Tėvo bendravimo su nepilnamete Dukra tvarką:

2.1.1. Tėvas su Dukra bendrauja lyginių metų savaičių savaitgalį, paimdamas Dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. Jei Dukrai tą dieną vyksta renginiai, užsiėmimai (abiejų tėvų bendrai suderinti būreliai), draugų gimtadieniai, Tėvas pasiima Dukrą iš gyvenamosios vietos po renginių, užsiėmimų (abiejų tėvų 2.1.6. punkte nustatyta tvarka suderintų būrelių), draugų gimtadienių, pasiėmimo laiką suderinęs su Mama. Tėvas grąžina Dukrą į jos gyvenamą vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19.00 val.

2.1.2. Tėvas su Dukra bendrauja nelyginių savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą 17 val. iš ugdymo įstaigos ar šalių bendrai suderintos popamokinės veiklos vietos, dukra nakvoja pas Tėvą. Kitos darbo dienos rytą Tėvas nuveža dukrą tiesiai į ugdymo įstaigą. Jeigu Tėvo bendravimo laikotarpiu yra numatyti vizitai pas gydytojus, formaliojo ir šalių 2.1.6 punkte nustatyta tvarka suderintų neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose Dukra ugdoma, vedami užsiėmimai (pamokos), ar jų organizuoti renginiai (konkursai, sporto varžybos, mokomųjų dalykų olimpiados, koncertai, išvykos, ekskursijos, gimtadieniai ir kt.), Tėvas privalo užtikrinti Dukters dalyvavimą juose.

2.1.3. Tėvas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas paimti ar būti su Dukra 2.1.1. ar 2.1.2 punktuose nustatyta tvarka, privalo pranešti Motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti Dukters.

2.1.4. Susidarius situacijai, jog 2.1.1.-2.1.2. papunkčiuose numatytu Tėvo ir dukros bendravimo laiku Dukra turi Motinos kartu su Tėvu bendrai nesuderintus neformaliojo ugdymo reguliarius užsiėmimus, Tėvo prarastas laikas bendrauti su dukra dėl šios priežasties yra kompensuojamas kitu laiku. Kitas Tėvo ir dukros bendravimo laikas tarpusavyje tėvų yra suderinamas ne vėliau kaip per 1 dieną nuo turėjusio vykti Tėvo ir dukros bendravimo laiko pabaigos nurodyto 2.1.1.-2.1.2. papunkčiuose. Kitas numatomas Tėvo ir dukros bendravimo laikas turi įvykti per 36 val. nuo neįvykusio bendravimo laiko pabaigos nurodytos 2.1.1.-2.1.3. papunkčiuose. Tėvai privalo vienas kitą informuoti apie dukros lankomus būrelius ir jų grafikus bei nedelsiant informuoti apie šių grafikų pasikeitimus.

2.1.5. Dukrai susirgus, Mama, atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę, įsipareigoja sudaryti galimybę Tėvui su Dukra bendrauti nuotoliniu būdu.

2.1.6. Iki kiekvienų metų liepos 1 dienos Tėvas ir Motina privalo suderinti iki 3 (trijų) neformaliojo ugdymo būrelių, kuriuos šalių Dukra lankys ateinančiais mokslo metais.

2.1.7. Tėvas turi teisę bendrauti su Dukra elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinutėmis, internetu) nuo 17.30 val. iki 20.00 val., jeigu tai netrukdo Dukros interesams (vaikas prastai jaučiasi, lanko užsiėmimus, gydytojus ir pan.).“

„2.5. Dukra Motinos dieną švenčia su Motina, Tėvo dieną – su Tėvu. Jei Motinos diena sutampa su Tėvo bendravimo su Dukra savaitgaliu, Tėvas privalo grąžinti Dukrą į gyvenamąją vietą 10.00 val. Motinos dienai. Jei Tėvo diena sutampa su Motinos bendravimo su Dukra savaitgaliu, Tėvas pasiima Dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina atgal 18.00 val.“.

„2.11. Tėvai, atsižvelgdami į Sutarties 2.2 ir 2.7 punktus, apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja iki einamųjų metų kovo 1 d. elektroniniu paštu, tiksliai nurodant dienas/datas/laikus, kurias Tėvas/Mama praleis su vaiku. Jei atostogų grafikai sutampa, su vaiku bendrauja pirmas apie suplanuotas atostogas pranešęs Tėvas/Mama. Jei Tėvas/Motina be objektyvių, nepriklausančių nuo jų valios, priežasčių atšaukia suderintas atostogas, kurias planavo praleisti su vaiku, ar nebendrauja su vaiku 2.1.1 ar 2.1.2 punktuose numatytu Tėvui/Motinai priklausančiu bendrauti laiku, arba nenuveda į ugdymo įstaigos ar šalių 2.1.6 punkte nustatyta tvarka suderintų būrelių organizuojamas stovyklas, privalo apie tai pranešti Mamai/Tėvui ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas arba iš karto paaiškėjus tokioms aplinkybėms, ir atlyginti dėl to Mamos/Tėvo patirtas išlaidas (stovyklų, auklės, transporto, atšauktų renginių, kelionių ir pan.) per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo. Jei ugdymo įstaigos ar 2.1.6 punkte nustatyta tvarka tėvų suderintų būrelių organizuojamų stovyklų laikas sutampa su Tėvo/Motinos atostogų dienomis, Tėvas/Motina užtikrina dukters dalyvavimą stovyklose. Laikas stovyklose nekompensuojamas.“

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų A. G. ir G. G. sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių, nustatytą tėvo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, patvirtintos šalių sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių 1.3 punkte nurodytą išlaikymo dydį ir nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-1157/2023 įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės priteisti iš G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 0 ct).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, patvirtintos šalių sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių 1.4-1.6 punktus panaikinti įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-344-1157/2023.

Priteisti iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 862,78 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės, A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,50 Eur (šešis eurus 50 ct) pašto išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė