Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, trečiasis asmuo – A. J., išvadą byloje duodanti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai bei paaiškinimai.

II. Atsakovo ir jo pusėje esančio trečiojo asmens paaiškinimai ir argumentai

6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

III. Išvadą byloje duodančios institucijos pozicija

7. Išvadoje nurodoma, kad yra pagrindas pakeisti 2006 m. rugsėjo 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje dalį dėl priteisto dydžio N. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1842-737/2006 patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir priteisė iš atsakovo 200 Lt išlaikymą skyrium gyvenančiam vaikui N. K., gimusiam 2003 m. gegužės 1 d. Ieškovė, siekdama užtikrinti kartu su ja gyvenančio vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Atsakovas su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies, todėl tarp bylos šalių kilęs ginčas apėmė vieną aspektą – atsakovas nesutinka mokėti 170 Eur per mėnesį mokamas periodines išmokas, tačiau sutinka mokėti 100 Eur dydžio išlaikymo teikimą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, įvertinus vaiko poreikius

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko realius poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Įvertinus vaiko poreikius ir jų materialinę išraišką, ginčuose dėl išlaikymo priteisimo taip pat vertintinos aplinkybės dėl tėvų turtinės padėties. Tačiau būtina pabrėžti, kad tėvų finansinio pajėgumo kriterijus, nors ir yra reikšmingas, tačiau nėra lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas išlaikymo vaikui dydžio klausimą, individualiai įvertina visas bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir įrodymus dėl tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

10. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad vaiko poreikiams patenkinti būtiną sumą per mėnesį sudaro: apie 224 Eur maistui, iki 100 Eur rūbams, avalynei, higienos priemonėms, 30 Eur mokyklinėms priemonėms ir kt. poreikiams, susijusiems su mokymosi procesu. Pažymėtina, kad teismo posėdyje tarp šalių ginčo dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos nėra. Atsakovas sutiko su ieškovės prašomu dydžiu, tačiau nurodė, kad jo finansinė padėtis neleidžia jam mokėti ieškovės prašomos sumos.

Dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties

11. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos ar turtiniai įsipareigojimai kitiems asmenims negali būti priežastimi priteisti mažesnį nei reikalingą išlaikymą.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno amžiaus dirbantys ir reguliarias darbines pajamas turintys asmenys. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovės draudžiamosios pajamos 2017 m. sudarė, 262,31 Eur, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu uždirba apie 600 Eur per mėnesį. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo 2018 m. draudžiamosios pajamos sudarė 1 330,46 Eur, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu uždirba apie 500 Eur per mėnesį. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra maždaug vienoda, todėl abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaiko išlaikymo.

13. Pažymėtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 nurodė, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

14. Teismo vertinimu, 340,00 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas yra keistinas, iš atsakovo yra priteistina po 170,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

15. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Taip pat pažymėtina, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra visiškai tenkintinas, iš atsakovo ieškovei yra priteistinos 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. už advokato teisinę pagalbą.

17. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. 40 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui (170 Eur – 57,92 Eur = 112,08 Eur x 3 proc. x 12 mėn.).

18. Teismas šioje byloje patyrė 16,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2006 m. rugsėjo 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1842-737/2006 priteisto išlaikymo dydį (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas) jį padidinant ir priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 28 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminį vaiko atstovą mamą I. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 40 Eur (keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 16,68 Eur (šešiolikos eurų 68 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) surenkamųjų sąskaitų, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir kitos su bylos nagrinėjimu susiję išlaidos, įmokos kodas – 5660

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.