Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, pensininkas, našlys, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. B. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 apie 12.00 val., pas jį į namus atvažiavo draugas D. B., kuris vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu išgėrė 0,5 l talpos degtinės. Geriant degtinę jis sakė, kad nori nuvažiuot į svečius pas brolį ir seserį. D. B. sutiko jam duoti automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išgėrus degtinę jis D. B. parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir automobiliu Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas brolį. Su broliu dviese išgėrė apie 1 litrą degtinės. Išgėrus degtinę, jis nusprendė važiuoti į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu du kartus nustatė girtumą. Teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo ir neturi, prisipažįsta neblaivus vairavęs automobilį ir labai gailisi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 35 – 37).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 21.20 val. gautas pranešimas, kad automobilį Audi A4 Avant vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Su vyriausiuoju patruliu Ž. Š. nuvyko į Piliakalnio gatvę, (duomenys neskelbtini), ir 21.20 val. patikrinti sustabdė automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus V. B., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jam alkoholio kiekio matuoklio prietaisu „Alcometer 6810 ARFM-0242“, patikros sertifikato Nr. 1302385, pirmu tikrinimu 21.28 val. nustatytas 2,84 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus nustatytas 2,71 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 56 – 58).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 12.00 val., jam priklausančiu automobiliu Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur vertės, nuvažiavo pas draugą V. B.. Su V. B. išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Nežino ar V. B. turi teisę vairuoti transporto priemones, nes niekada nesakė. Jis gėrė daugiau, buvo neblaivus. V. B. gėrė mažiau, jis neatrodė neblaivus. V. B. sakė, kad nori nuvažiuoti į svečius pas brolį ir seserį. Jis sutiko vėliau paskolinti V. B. savo automobilį, bet jie tiksliai nesitarė dėl tikslaus laiko. Pasibaigus alkoholiui, gal apie 14.00 val., V. B. jį parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis atrodė visiškai blaivus. Jis liko namuose, o V. B. pasakė, kad nuvažiuos pas brolį. Nesakė ką veiks pas brolį ir kada grąžins automobilį. Jis buvo namuose ir su V. B. nebendravo. Vakare gal apie 22.00 val. sužinojo, kad V. B. sulaikytas neblaivus vairavęs jam priklausantį automobilį. Automobilis priklauso jam, jį buvo tik paskolinęs V. B. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 59 – 61).

6. 2020 m. rugsėjo 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810 Nr. ARFM-0242“, patikros Nr. 1302385, 21.28 val. V. B. nustatytas 2,84 promilės neblaivumas, o pakartotinio patikrinimo metu 21.51 val. 2,71 promilės neblaivumas.

7. Pagal registracijos liudijimą I Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. B. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 46).

8. Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 17 – 19, 20 – 28).

9. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (2,26 promilių) neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. K. V. B. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini), į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kol jį važiuojantį sustabdė policijos pareigūnai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 2,71 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, bei apgadino svetimą turtą. Tokiais veiksmais V. B. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

12. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

13. Teismas konstatuoja, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 78 – 79).

14. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

15. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

16. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. B. – neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 43 – 44), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas, yra pensininkas, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 77). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

18. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Į paskirtą bausmę įskaitomas V. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 22.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 9.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) arba baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams (toliau – BBD) (100 Eur) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 10 – 12, 13 – 14).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

20. Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

21. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. V. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis yra pensininkas, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. N. V. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.

23. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo V. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.). Įvertinus į tai, kad teisės vairuoti kaltinamasis nėra įgijęs, vairuotojo pažymėjimo neturi, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo, t. y. nuo baudos sumokėjimo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

24. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

25. Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas W(duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam V. B. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Audi A4 Avant, pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. B..

26. Bylos duomenimis kaltinamojo ir liudytojo D. B. parodymais nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. kaltinamasis V. B. kartu vartojo alkoholį su transporto priemonės savininku D. B.. D. B. paskolino kaltinamajam automobilį ir kartu važiavo, nors abu kartu buvo vartoję alkoholio. Vadinasi, D. B. perleisdamas automobilį kaltinamajam, žinojo, kad kaltinamasis automobilį vairuos neblaivus, tai yra žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti.

27. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, D. B. priklausanti transporto priemonė –automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) atiduota saugoti D. B., kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojama.

V. Kiti proceso klausimai

28. K. V. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 38 – 40).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) BBD/MGL (2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. B. galutinę 36 (trisdešimt šešių) BBD/MGL (1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę V. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 22.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 9.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) BBD/MGL(100,00 (vieno šimto) Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. B. priklausantį, automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Informuoti kaltinamąjį V. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam V. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas , išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.