- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- e2-634-1027/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02175-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- E. S.
- Advokatai
- Inga Radinienė, Eglė Pabrėžienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo T. L. ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos pagal vekselius priteisimo ir atsakovo E. S. priešieškinį ieškovui T. L. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas T. L. civilinėje byloje Nr. e2-631-1027/2024 pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. S. 3000 Eur skolos pagal atsakovo 2017 m. birželio 26 d. išrašytą vekselį, 811,23 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d.; civilinėje byloje Nr. e2-634-1027/2024 pateiktu ieškiniu – 2000 Eur skolos pagal atsakovo 2017 m. birželio 30 d. išrašytą vekselį, 540 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d.; civilinėje byloje Nr. e2-2821-839/2024 pateiktu ieškiniu – 2000 Eur skolos pagal atsakovo 2017 m. liepos 7 d. išrašytą vekselį, 852,17 Eur palūkanų nuo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2024 m. kovo 7 d.; taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Utenos apylinkės teismo pirmininko 2024 m. kovo 19 d. ir 2024 m. kovo 25 d. nutartimis civilinės bylos sujungtos į vieną bylą, bylai suteikiant Nr. e2-634-1027/2024.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškiniuose nurodo, kad ieškovą ir atsakovą 2016-2017 m. siejo darbiniai santykiai Latvijoje: 2016 m. sausio 11 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 13, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (1.2 p.), nustatant 300 Eur mėnesinį atlygį (3 p.). Darbo sutartį SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip vienintelis akcininkas pasirašė atsakovas. Darbo sutartis pasibaigė 2017 m. liepos 19 d., vėliau direktoriaus pareigas užėmė pats atsakovas. Nors ieškovas buvo priimtas direktoriaus pareigoms ir jam darbo sutartimi buvo nustatytas minimalus bazinis atlyginimas už šias pareigas, šalys taip pat buvo susitarę, kad ieškovas vykdys prekių pervežimo užsakymų vadybą ir jam papildomai už tai bus mokama 10 proc. atlygis nuo uždirbto pelno nuo įvykdyto pervežimo. SIA „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo tik bazinį darbo užmokestį už 2016 metų sausį–rugsėjį, daugiau atlyginimo ir sutartų 10 proc. neišmokėjo. Darbo santykių laikotarpiu atsakovo prašymu ieškovas atsakovo įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ paskolino pinigų įmonės įstatinio kapitalo didinimui, laikotarpiu 2016-04-11/2016-05-30 pervedė į atsakovo įmonės sąskaitą 2199 Eur. Įmonių registro išrašai tvirtina, kad atsakovas savo įmonėje 2015 m. gruodžio 28 d. įregistravo padidintą kapitalą, o 2017 m. liepos 19 d. įregistravo 3000 Eur įstatinio kapitalo apmokėjimą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės tvirtina, kad atsakovas, būdamas vieninteliu savo įmonės akcininku, skolinosi iš ieškovo lėšų įstatinio kapitalo apmokėjimui, nesumokėjo viso sutarto atlyginimo, todėl ieškovas išėjo iš darbo. Prieš sutvarkant atleidimo dokumentus, šalys suskaičiavo atsakovo įsiskolinimus ieškovui, kuriuos sudarė ~3000 Eur neišmokėto bazinio darbo užmokesčio su nepanaudotomis atostogomis, ~2000 Eur neišmokėtas sutartas 10 proc. atlygio priedas už įvykdytus suorganizuotus pervežimus, ~2000 Eur paskolintos lėšos įmonės kapitalo didinimui. Visus šiuos įsiskolinimus atsakovas įsipareigojo apmokėti ateityje ir to patvirtinimui ieškovui išrašė viso 3 neprotestuotinus vekselius: 2017 m. liepos 26 d. 3000 Eur sumai, 2017 m. liepos 30 d. 2000 Eur sumai, 2017 m. liepos 7 d. 2000 Eur sumai, tačiau jų neapmokėjo, susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo atsakovas teigia, kad jam nėra žinoma apie išrašytus vekselius ieškovo naudai, tokią atsakovo poziciją traktuoja kaip nesąžiningą elgesį. Atsakovo linkimą elgtis nesąžiningai patvirtina ir aplinkybė, kad 2023-12-14/2024-12-24 laikotarpiu jam yra apribota teisė eiti viešojo ir (ar) juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Ieškovas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje nustatytais terminais vekselių nepateikė apmokėti. Praleidęs įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, todėl ieškovas realizuoja savo teisę kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu ir reikalavimu priteisti iš atsakovo vekseliuose nurodytą skolą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas E. S. pateiktais atsiliepimais su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad nei kaip fizinis asmuo, nei kaip SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nėra atsakingas už juridinio asmens SIA „(duomenys neskelbtini)“ prievoles darbuotojams dėl neišmokėto darbo užmokesčio, taip pat už ieškovo pervedimus SIA „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Remiantis ieškovo pateiktais paaiškinimais, 3000 Eur vekselis buvo išduotas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė užtikrinant SIA „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto bazinio darbo užmokesčio su nepanaudotomis atostogomis 3000 Eur sumą, 2017 m. birželio 30 d. vekselis 2000 Eur sumai taip pat buvo išduotas SIA „(duomenys neskelbtini)“ prievolėms užtikrinti, 2017 m. liepos 7 d. vekselis 2000 Eur sumai išduotas pagal ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ paskolintą sumą įstatinio kapitalo didinimui. Vadinasi, pradinė prievolė nėra susijusi su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, tačiau yra savarankiška juridinio asmens prievolė ieškovui, kildinama iš darbo teisinių santykių, prievolė, susijusi su 2017 m. liepos 7 d. vekseliu, susijusi su paskolos ir galimai kitais teisiniais santykiais, jei tokie yra buvę. Ieškovas nereiškė reikalavimų SIA „(duomenys neskelbtini)“, neinicijavo darbo ginčo. Atsakovas nėra atsakingas už šios įmonės prievoles darbuotojams ir kreditoriams, jokie prievoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiformavę. Neatskyrus subjektų, ieškovas pakartotinai galėtų reikšti reikalavimą SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Vekseliai buvo išduoti be jokio pagrindo, ieškovas pripažįsta, kad neskolino pagal vekselį pinigų atsakovui, paskolos santykiai šalių nesieja. Vekseliai pasirašyti ieškovui reikalaujant bei pasinaudojus atsakovui susidėjusiomis sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis – sunkia vaiko liga, atsakovas pasirašė ieškovo iš anksto paruoštus vekselius, vekseliuose išreikšta atsakovo valia neatitinka tikrosios valios, nes atsakovas neketino ir negalėjo prisiimti juridinio asmens pareigų
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateiktais dublikais ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad su atsakovu buvo seni bičiuliai, susitarimas dėl 10 proc. priedo prie atlyginimo atsakovo, kaip vienintelio įmonės akcininko, buvo vengiamas įforminti. Atsakovas, kaip vienintelis akcininkas, turėjo pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, tačiau jo aiškinimais susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, todėl pasiskolino lėšų iš ieškovo, šiam tikslui ieškovas į atsakovo įmonės sąskaitą pervedė 2199 Eur. 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. į ieškovo sąskaitą buvo pervedamas bazinis 254,99 Eur darbo užmokestis, tačiau įmonės finansinė padėtis buvo sunki, todėl atsakovui paprašius ieškovas sutiko palaukti jam priklausančio darbo užmokesčio. Ieškovui nusprendus išeiti iš darbo, atsakovas, būdamas vienintelis įmonės akcininkas, nurodė, kad įmonė neturi galimybių atsiskaityti su ieškovu ir pasiūlė išeitį – pasirašyti vekselius. Šalys suskaičiavo skolas ieškovui ir atsakovas pasirašė tris neprotestuotinus vekselius. Vėlesni įvykiai leido spręsti, kad šalių draugiški santykiai pasibaigę, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovas, išrašydamas vekselius, sukūrė abstrakčius vienašalius sandorius, kuriais išrašiusio subjekto valia buvo sukurta mokėjimo prievolė. Atsakovas melagingas aplinkybes apie valios nebuvimą išrašant vekselius nurodė tik tuomet, kai ieškovas pareikalavo juos apmokėti.
6. Atsakovas triplike palaikė nesutikimą su ieškiniu. Nurodė, kad niekada nesiūlė ieškovui pasirašyti vekselius ir taip užtikrinti, kad su juo bus atsiskaityta. Ieškovas buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėjo pareigą atsiskaityti su visais kreditoriais. Nei įmonės įstatai, nei teisės aktai nenumato tiesioginės akcininkų atsakomybės įmonės kreditoriams ir darbuotojams. Pasibaigus darbo santykiams vietoj to, kad kreiptųsi į darbo ginčų komisiją, ieškovas, pasinaudojęs atsakovui sunkiai susidėjusiomis aplinkybėmis, privertė atsakovą išrašyti vekselius.
7. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais išrašytus vekselius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90, 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais. Nurodo, kad pamena, jog visi vekseliai pasirašyti vienu metu, nors juose nurodytos skirtingos surašymo datos. Vekselius pasirašė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kadangi jų pasirašymas sutapo su sunkia vaiko liga. Primygtinai reikalaujamas pasirašyti vekselius atsakovas suklydo dėl jų išrašymo, nes neįvertino savo, kaip juridinio asmens akcininko, teisinio statuso, tai lėmė dvigubą įsiskolinimo atsiradimą. Vekseliuose išreikšta atsakovo valia neatitinka tikrosios valios, nes jis neketino ir negalėjo prisiimti juridinio asmens pareigų, atsakovo valia buvo įtakojama ieškovo reikalavimu, klaidinimu, apgaule. Vekseliai buvo nebuvo išduoti nei kaip skolos dokumentai, nei kaip reikalavimo vykdymo užtikrinimo priemonės.
Atsiliepimas
8. Ieškovas su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose painiojasi, nes nurodo tai atsimenantis, tai neatsimenantis apie išrašytus vekselius. Priešieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių jame nurodytus deklaratyvius teiginius dėl vekselių surašymo. Atsakovo nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais vekselius prašoma pripažinti negaliojančiais (CK 1.90, 1.91 straipsniai), nėra suderinami tarpusavyje. Atsakovas teigia, kad negalėjo prisiimti juridinio asmens pareigų ir to daryti neketino, tačiau civilinių teisinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti savo civilines teises ir pareigas. Atsakovas nurodo aplinkybes apie dvigubą įsiskolinimą, bet ignoruoja faktą, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi ir likviduota, todėl dvigubo įsiskolinimo egzistavimui nėra jokios galimybės. Atsakovas turėjo verslo patirties, jam turėjo būti suprantama vekselių įgyvendinamos prievolės įvykdymo užtikrinimo schema ir su ja susijusi rizika. Šalys ne kartą yra kalbėjusios apie vekselių apmokėjimą, atsakovas vis prašydavo palaukti, atsakovo nesutikimas su ieškiniu yra tik siekis vilkinti bylą. Nors atsakovas didžiąją dalį argumentų grindžia vaiko liga, tačiau nepateikia duomenų, kad vaikui nustatyta diagnozė būtų sunki.
9. Teismo posėdžio ieškovo atstovė ieškinį palaikė visiškai, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad dėl susitarimo mokėti 10 proc. priedą raštu nebuvo susitarta. Ieškovas sutiko palaukti darbo užmokesčio sumokėjimo. Atsakovas pasiūlė sumokėti vėliau, o ieškovas pasiūlė vekselius. 3000 Eur prašomą priteisti sumą apskaičiavo 254 Eur padaugindamas iš 10 mėnesių, taip pat apskaičiuodamas atostoginius už apytiksliai pusantrų metų. Vekselis yra sandoris tarp dviejų asmenų, nėra draudžiama susitarti dėl prievolių, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad negalima reikalauti darbo užmokesčio iš akcininko. Tiksli darbo užmokesčio skola 2916 Eur, ieškovo skaičiavimas yra apytikslis, darbdavio pareiga pateikti duomenis apie priskaičiuotą darbo užmokestį. Grynaisiais pinigais ieškovui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Kreditorinių reikalavimų įmonei nereiškė, nes šalys susitarė, kad skolą ieškovui sumokės atsakovas. Įrodymų, jog įmonei buvo paskelbta bankroto procedūra, neturi, taip ieškovo atstovei nurodė ieškovas. Nors juridinių asmenų registro išraše nurodoma, kad įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ likviduota be skolų, atsakovas turėtų teikti tai patvirtinančius įrodymus. Susitarimo dėl 10 proc. priedo prie atlyginimo sudarymą įrodo su ieškiniu pateikta sutartis, įrodanti tokios veiklos buvimą, realiai 10 proc. priedas ieškovui nebuvo mokamas. Palūkanas skaičiuoja praėjus vieneriems metams nuo vekselių išrašymo, nes atsakovas turėjo žinoti, kad vekselių apmokėjimo terminas yra vieneri metai. Darbo santykių pabaigą sieja su įrašu registre, nuo kada atsakovas ėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas.
10. Teismo posėdžio atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš vekselių. SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota be skolų. Ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais. Ieškovas buvo įmonės direktorius, jis buvo atsakingas už darbo užmokesčio sumokėjimą, pas jį buvo įmonės kasa, įmonėje buvo grynųjų pinigų. Likviduojant įmonę jai nebuvo pareikšta jokių reikalavimų. Po ieškovo išėjimo iš darbo atsakovas buvo įmonės direktorius. Įmonėje piniginius reikalus tvarkė buhalterė. Atsakovas turėjo ir kitų įmonių Latvijoje, ieškovas yra dirbęs ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jie abu yra nuteisti už tai, kad neišvežė akcizinių prekių iš Lietuvos Respublikos, su tuo susiję ikiteisminiai tyrimai vyko gal 2015-2016 metais, tiksliai nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius, nerealizuotus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų veikslių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ĮPVĮ), priteisimo ir dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. L. ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 2016 m. sausio 11 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas dirbti SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o įmonė įsipareigojo mokėti minimalią mėnesinę algą 300 Eur per mėnesį (darbo sutarties 3 punktai). Darbo sutartyje buvo numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, trukmė, apmokėjimo sąlygos, įspėjimo terminai darbdaviui nutraukiant darbo sutartį, nutraukimo pagrindai nustatomi, ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Latvijos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (darbo sutarties 7, 8, 12, 13 punktai). Įmonės vardu darbo sutartį pasirašė atsakovas E. S..
13. Iš pateiktų Latvijos Respublikos registro duomenų matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ registre įregistruota 2014 m. balandžio 14 d., likviduota 2021 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. gruodžio 28 d. registruotas ir 2017 m. liepos 19 d. apmokėtas 3000 Eur įstatinis kapitalas, įmonės teisinė forma – ribotos atsakomybės įmonė. Nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. liepos 19 d. įmonę atstovaujančiu asmeniu registre buvo nurodytas ieškovas T. L., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. – atsakovas E. S., kuris nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. spalio 17 d. nurodytas ir akcininku, turinčiu 100 proc. įmonės akcijų.
14. Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad į jo banko sąskaitą už 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. buvo pervedama po 254,99 Eur darbo užmokesčio per mėnesį, mokėtojas – SIA „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu ieškovas į SIA „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 2016 m. balandžio 11 d. pervedė 500 Eur, 2016 m. gegužės 6 d. – 999 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 100 Eur, 2016 m. gegužės 30 d. – 600 Eur, iš viso buvo pervesta 2199 Eur, mokėjimo pavedimuose, išskyrus 2016 m. balandžio 11 d., nurodyta „akcinis kapitalas“.
15. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovo atstovės ir atsakovo E. S. paaiškinimų matyti, kad ieškovo darbo santykių pasibaigimas įmonėje nebuvo įformintas atskiru rašytiniu susitarimu, atsakovas paaiškino, kad tiesiog buvo nuspręsta skirstytis, ieškovas darbą baigė 2017 m. liepos 19 d.
16. 2017 m. birželio 26 d. atsakovas ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3000 Eur sumai, 2017 m. birželio 30 d. – paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai, 2017 m. liepos 7 d. – paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai.
17. Ieškovo atstovė nurodo, kad darbo santykių pabaigoje ieškovas ir atsakovas, veikdamas kaip vienintelis darbdavio SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, apytiksliai suskaičiavo įmonės skolas ieškovui ir atsakovas nurodytoms sumoms pasirašė tris vekselius, taip sukuriant naujas atsakovo pinigines prievoles ieškovui. Ieškovas prašo priteisti 3000 Eur pagal 2017 m. birželio 26 d. vekselį, ši suma susijusi su įmonės neišmokėtu darbo užmokesčiu už 10 mėnesių (2016 m. spalio mėn. – 2017 m. liepos mėn.) ir su už pusantrų metų neišmokėtais atostoginiais; 2000 Eur pagal 2017 m. birželio 30 d. vekselį, kadangi ieškovui buvo sumokėtas tik bazinis darbo užmokestis, nors šalys buvo sutarusios, kad bus mokamas ir 10 proc. priedas nuo įvykdytų pervežimų; 2000 Eur pagal 2017 m. liepos 7 d. vekselį, ši suma susijusi su ieškovo atsakovui paskolinta ir jam negrąžinta suma SIA „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo padidinimui. Atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui vekselyje nurodytų sumų. Tuo tarpu ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti vekselius apmokėti ir pateikti atsakovui reikalavimus pagal juos, todėl ir kreipėsi į teismą dėl skolos pagal vekselius priteisimo.
18. Atsakovas neigia tarp šalių buvus susitarimus, pagal kuriuos jis būtų prisiėmęs pareigą išmokėti ieškovui vekseliuose nurodytas sumas kaip neišmokėtą darbo užmokestį, priedą prie darbo užmokesčio, sumas, ieškovo įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ pervestas sumas, taip pat neigia buvus susitarimą dėl 10 proc. priedo prie atlyginimo mokėjimo, nurodo, kad nei kaip fizinis asmuo, nei kaip SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nėra atsakingas už juridinio asmens SIA „(duomenys neskelbtini)“ prievoles ieškovui, vekselius pasirašė dėl klaidos, ieškovo apgaulės bei susidėjusius sunkioms aplinkybėms, todėl prašo juos pripažinti negaliojančiais.
19. Atsakovo ieškovui išrašytuose vekseliuose mokėjimo terminai nėra nurodyti. Tokie vekseliai laikyti mokėtinais juos pateikus (ĮPVĮ 78 straipsnio 2 dalis), o apmokėti turi būti pateikti vienerius metus nuo jų išrašymo dienos (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis). Ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė atsakovui vekselių apmokėti, dėl to jie yra praradę vertybinių popierių teisinį statusą.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 32 punktas, Teismų praktika. 2019, 51, p. 61-72).
21. Tokiu atveju ginčas sprendžiamas pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę: reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 34 punktas, 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020 30 punktas).
Dėl reikalavimo priteisti 3000 Eur pagal 2017 m. birželio 26 d. vekselį ir 2000 Eur pagal 2017 m. birželio 30 d. vekselį
22. Įvertinus ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas, taip pat teismo posėdžio ieškovo atstovės 2024 m. liepos 24 d. teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus nurodytas aplinkybes dėl galutinio ieškinio faktinio pagrindo suformulavimo, laikytina, kad faktiniu reikalavimo priteisti 2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. birželio 30 d. vekseliuose nurodytas sumas pagrindu ieškovas nurodo tarp ieškovo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvusius darbo teisinius santykius bei atsakovo pareigą išmokėti ieškovui SIA „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą darbo užmokestį su priedais, kurią kildina iš to, kad atsakovas pasirašė vekselius ir taip sukūrė naują prievolę ieškovo naudai.
23. Kadangi atsakovo pasirašyti vekseliai nebuvo realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka, vekseliuose nurodyta atsakovo prievolė sumokėti ieškovui juose nurodytas sumas yra netekusi besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalavimą priteisti vekseliuose sumas grįsti vien vekselių išrašymu.
24. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės įvertintinos, ar ieškovas pagrįstai darbdavio – SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla nutraukta iki ieškinio pareiškimo teismui, nesumokėto darbo užmokesčio su priedu reikalauja tiesiogiai iš įmonės akcininko, taip pat ar galima būtų nagrinėjamoje faktinėje situacijoje konstatuoti skolos perkėlimo arba novacijos faktą ar atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – teisiškai įpareigojantį pažadą (įsipareigojimą) asmeniškai sumokėti įmonės, kurios vienintelis akcininkas jis buvo, darbo užmokesčio įsiskolinimą ieškovui.
25. Kadangi ieškovas reikalavimą dėl darbo užmokesčio su priedais reiškia ne darbdaviui, o fiziniam asmeniui, išrašiusiam ieškovui vekselius, ieškovas nelaikytinas silpnesniąja ginčo šalimi, kas galėtų lemti didesnį teismo iniciatyvumą nagrinėjant bylą ar papildomas įrodinėjimo pareigas atsakovui. Įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje nustatoma pagal bendrąją CPK 178 straipsnyje įtvirtintą taisyklę: būtent ieškovo procesinė pareiga yra įrodyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, rinkti ir teikti į bylą šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
26. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas su Latvijos Respublikoje registruota įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. S. (ieškinyje nurodomo atsakovu), 2016 m. sausio 11 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią įmonėje buvo įdarbintas dirbti direktoriumi už 300 Eur mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartyje numatyta, kad ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Latvijos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Taigi, ieškovo darbdavys buvo Latvijos jurisdikcijai priklausantis asmuo – Latvijoje registruota įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nurodo, kad, apytiksliai apskaičiavus, jam iš viso nebuvo išmokėta 3000 Eur darbo užmokesčio ir 2000 Eur darbo užmokesčio priedo, atsakovas, išrašydamas vekselius, prisiėmė įsipareigojimą sumokėti ieškovui darbo užmokestį už jo įmonę, kurios vieninteliu akcininku buvo, todėl ieškovas prašo darbo užmokesčio įsiskolinimą priteisti iš atsakovu nurodomo E. S..
27. Ieškovas darbdaviui – Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio, kuris pagal Lietuvos santykiuose su Latvija taikomo Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 („Briuselis I“), 21 straipsnį, taip pat pagal ieškovo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties 12 punktą, būtų teismingas valstybės narės, kurioje yra darbdavio nuolatinė buveinės vieta, nagrinėjamu atveju – Latvijos Respublikos teismui, nereiškė.
28. Pagal į bylą pateiktus duomenis, įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ forma – ribotos atsakomybės bendrovė. Pagal nurodytus požymius tokia įmonė atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2, 4 dalyse numatytą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) reglamentuojamą ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – uždarą akcinę bendrovę. Dėl to ginčo byloje nekilo.
29. 2024 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad Latvijos teise sprendžiant ginčą neprašo remtis, kadangi atsakovas perėmė pareigą išmokėti darbo užmokestį, taikytina Lietuvos teisė, taip pat nurodė, kad neįrodinės nesąžiningų atsakovo veiksmų, kuomet juridinio asmens dalyvis gali atsakyti už juridinio asmens prievoles. Teismo posėdžio metu suteikus 10 dienų terminą šalims galutinai suformuluoti ieškinio, priešieškinio reikalavimus, atsikirtimus į juos, ieškovas ieškinio reikalavimų netikslino.
30. Pirminei prievolei, iš kurios kilęs ieškovo reikalavimas atsakovui, t. y. ieškovą ir Latvijos įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“ siejusiems darbo santykiams, šalių susitarimu turėjo būti taikoma Latvijos teisė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise, ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę; jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo atstovės duotais paaiškinimais, ieškovas neprašo taikyti užsienio teisės ir ja nesiremia, įrodinėja naujas atsakovo pinigines prievoles ieškovui pagal išrašytus vekselius, kurie buvo pasirašyti Lietuvoje ir kuriems taikytina Lietuvos teisė, t. y. prašo iš atsakovo priteisti konkrečią pinigų sumą ir atsakovo pareigą kildina iš vekselių.
31. Darytina išvada, kad ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos neįvykdė ir į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė, kad pagal Latvijos teisės aktus darbuotojas, kuriam neišmokėtas darbo užmokestis, turi pasirinkimo teisę ir reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo gali reikšti tiesiogiai įmonės akcininkui, o ne darbdaviui – įmonei, taip pat nepateikė konkrečių įrodymų dėl įmonės akcininko atsakomybės formos.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, reikalavimas dėl ribotos atsakomybės juridinio asmens prievolių turi būti reiškiamas pagrindiniam skolininkui – darbdaviui, ribotos atsakomybės bendrovei.
33. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad po vekselių išrašymo SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo likviduota, tačiau pažymėtina, kad ieškovas, darbo santykių pabaigoje nereikšdamas reikalavimo darbdaviui, o vėliau ĮPVĮ nustatyta tvarka nepateikdamas pasirašytų vekselių ir apmokėjimui, veikė savo rizika. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.128 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje tokių įstatymų nustatytų atvejų nėra.
34. Todėl, darbdaviui SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvus ribotos atsakomybės įmonei, šiai įmonei esant ir likviduotai, nėra pagrindo tenkinti tiesioginį reikalavimą įmonės akcininkui ir šios įmonės (darbdavio) nesumokėtą darbo užmokestį ir jo priedus kaip skolą priteisti iš šios įmonės akcininko, neatsakančio už įmonės prievoles.
35. Ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas yra išskirtinai ieškovo pareiga. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė aplinkybes dėl neišmokėto darbo užmokesčio, atsakovo įsipareigojimo asmeniškai sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį. Tai gi, nors pats ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, šių ieškovo nurodytų ir įrodinėtų faktinių aplinkybių dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo, įsipareigojimo asmeniškai sumokėti įmonės įsiskolinimą nėra pagrindo teisiškai kvalifikuoti kaip atitinkančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytas civilinės atsakomybės sąlygas.
36. Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes byloje nėra pagrindo konstatuoti ir buvus šalių susitarimą dėl skolos perkėlimo arba novaciją ar vienašalį sandorį – atsakovo įsipareigojimą asmeniškai sumokėti SIA „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavio) įsiskolinimą ieškovui.
37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.141 straipsnį, novacija – esamos prievolės pakeitimas nauja, turinčia skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo arba veiksmai, kai naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl visais novacijos atvejais, nepriklausomai nuo to, kas keičiasi (dalykas, įvykdymo būdas, subjektinė sudėtis), egzistuojanti prievolė pasibaigia ir jos vietoje sukuriama nauja. Novacija nepreziumuojama, todėl visada turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.141 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuotą novacijos instituto teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, dėl prievolės pasibaigimo novacijos būdu turi būti prievolės šalių susitarimas, jų suderintos valios pareiškimas, nedviprasmiškai išreikštas. Paprastai šalys, sudarydamos naują sutartį, joje nurodo, kad šios (naujos) sutarties sudarymas panaikina esamą ir sukuria naują prievolę, tačiau šalių susitarimas dėl novacijos gali būti išreiškiamas keliose sutartyse arba kitokiu būdu. Nepriklausomai nuo pareiškimo būdo, novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007; kt.). Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (CPK 178 straipsnis).
38. Skolos perkėlimo atveju viena iš prievolės šalių – skolininkas – pakeičiamas kitu asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.115 straipsnis). Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.118 straipsnis). Perkeliant skolą pradinė prievolė išlieka, nepasibaigia, kinta tik subjektinė prievolės sudėtis, nes skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Taigi skolos perkėlimo atveju nei prievolė, nei jos pagrindu atsiradęs reikalavimas, taip pat ir kreditorius nesikeičia, keičiasi tik skolininkas, vietoje kurio atsiranda naujas skolininkas, iki tol teisiniame santykyje nedalyvavęs.
39. Nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad vyko prievolės novacija ar skolos perkėlimas. Ieškovas nenurodė buvus rašytinį susitarimą tarp jo ir atsakovo, byloje tokio dokumento nėra. Atsakovo pasirašytuose vekseliuose nenurodytas jų išrašymo pagrindas, ieškovo pateiktas susirašinėjimo su atsakovu išrašas, jo turinys taip pat neleidžia daryti išvados apie aiškiai ir neabejotinai išreikštą atsakovo valią asmeniškai prisiimti skolinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu, taip pat ir mokestines prievoles (iš darbo santykių) Latvijos valstybės atžvilgiu. Bylos duomenimis, atsakovas buvo įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, šalis siejo verslo santykiai ne vienoje įmonėje, todėl, greta necenzūrinių pasisakymų ir grasinimų ieškovui, šio asmens pasisakymai apie piniginius mokėjimus gali būti vertintini kaip pareiškimai apie įmonę, o ne kaip pareiškimai dėl asmeninių atsakovo įsipareigojimų. Pats ieškovo pateikto susirašinėjimo turinys neaiškus tiek valios išreiškimo, tiek galimų įsipareigojimų dydžio prasme. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą tarp ieškovo ir atsakovo buvus susitarimą, kuriuo atsakovas aiškiai ir neabejotinai prisiėmė pareigą asmeniškai sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytas sumas – 3000 Eur darbo užmokesčio ir 2000 Eur priedą prie darbo užmokesčio.
40. Nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti įvykus ir vienašaliam sandoriui – atsakovo duotam, jį įpareigojančiam pažadui sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytus 3000 Eur darbo užmokesčio ir 2000 Eur priedą prie darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio, reglamentuojančio sandorių sampratą ir rūšis, 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas). Byloje esantys duomenys, aptarti šiame sprendime, aplinkybė, kad atsakovo išrašyti vekseliai yra netekę abstraktumo ir besąlygiškumo savybių, neįrodo buvus tokį vienašalį atsakovo sandorį.
41. Savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą dėl 10 proc. darbo užmokesčio priedo, t. y. 2017 m. birželio 30 d. vekselyje nurodytos 2000 Eur sumos, būtų ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog toks susitarimas tarp jo ir darbdavio SIA „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs sudarytas. Šį reikalavimą grindė ieškovo dirbant įmonėje pasirašyta 2016 m. balandžio 26 d. krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais užsakymu-sutartimi bei tuo, kad tokių priedų nustatytas gana įprasta praktika verslo srityje, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ieškovui, kaip įmonės vadovui, buvo nustatytas pakankamai mažas darbo užmokestis. Tačiau tokie bylą pateikti rašytiniai įrodymai niekaip neleidžia daryti bylos medžiaga pagrįstą išvadą buvus susitarimą dėl priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo, kurio jis būtų galėjęs reikalauti iš darbdavio SIA „(duomenys neskelbtini)“ ar iš atsakovo. Su ieškiniu pateikta krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais užsakymu-sutartis sudaryta dar 2016 m. balandžio 26 d., ieškovui einant SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas bei tuo laiku, kai jam buvo išmokamas atlyginimas, tačiau iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, tai nurodyta ieškovo procesiniuose dokumentuose, kad nei sudarius sutartį, nei vėliau nėra buvę nei vieno karto, kad ieškovui būtų išmokėtas dar ir 10 proc. dydžio priedas prie atlyginimo.
Dėl reikalavimo priteisti 2000 Eur pagal 2017 m. liepos 7 d. vekselį
42. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2000 Eur pagal 2017 m. liepos 7 d. išrašytą vekselį, nurodo, kad atsakovo prašymu 2016-04-11/2016-05-30 pervedė į įmonės sąskaitą 2199 Eur, taip paskolindamas atsakovui lėšų įstatinio kapitalo padidinimui. Tai patvirtina įmonių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti kad atsakovas 2015 m. gruodžio 28 d. įregistravo įstatinio kapitalo padidinimą, o 2017 m. liepos 19 d. įregistravo įstatinio kapitalo apmokėjimą.
43. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir procesines įrodinėjimo taisykles bei jas aiškinančią teismų praktiką: ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą.
44. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovui būtų pervedęs ar grynaisiais perdavęs kokias nors pinigų sumas. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2199 Eur suma buvo pervesta ne atsakovui, o į darbdavio SIA „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad šių lėšų gavėjas būtų atsakovas. Be to, matyti, kad ieškovas pavedimus atliko 2016-04-11/2016-05-30, tuo tarpu įstatinio kapitalo apmokėjimas įregistruotas po metų laiko, 2017 m. liepos 19 d. Aiškaus pagrindimo, kodėl nurodytos sumos buvo pervedamos į SIA „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kodėl įstatinio kapitalo apmokėjimas įregistruotas praėjus metams laiko nuo lėšų pervedimo, kodėl vekselyje nurodyta suma (2000 Eur) nesutampa su ieškovo pervesta suma (2199 Eur) ieškovas nepateikė, atstovė posėdžio metu tik nurodė, kad taip galbūt buvo paprasčiau, o sumos visuose vekseliuose apskaičiuotos apytiksliai. Toks šių rašytinių įrodymų prieštaringumas dėl skolos fakto ir dydžio silpnina vekselio kaip paskolos dokumento įrodomąją galią. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pagrįstai teigti esant nustatytam paskolos atsakovui suteikimo faktui, todėl reikalavimas priteisti 2017 m. liepos 7 d. vekselyje nurodytą 2000 Eur sumą atmetamas kaip nepagrįstas bylos medžiaga.
45. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip neįrodytą.
46. Netenkinant ieškovo pagrindinių reikalavimų dėl skolos pagal vekselius priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šalutinius reikalavimus dėl palūkanų priteisimo.
Dėl priešieškinio
47. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti vekselius negaliojančiais CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais.
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 30 d. vekselius atsakovas pasirašė įsipareigodamas išmokėti ieškovui SIA „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą darbo užmokestį su 10 proc. priedu, o 2017 m. liepos 7 d. vekselis išrašytas, kadangi tarp šalių – ieškovo ir atsakovo – buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nes ieškovas buvo paskolinęs atsakovui lėšų SIA „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo padidinimui. Atsakovas teigia, kad jis neturi teisinės pareigos atsakyti už SIA „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, ši įmonė yra likviduota, tai rodo, kad pagrindinė prievolė (dėl darbo užmokesčio su priedais mokėjimo) yra pasibaigusi, atsakovas nėra prisiėmęs prievolių mokėti SIA „(duomenys neskelbtini)“ skolas, ieškovas atsakovui pinigų įstatinio kapitalo padidinimui neskolino, todėl vekselių išrašymas nepatvirtina prievolinių teisinių santykių, iš kurių ieškovas kildina atsakovo pareigas ieškovo atžvilgiu.
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Jei teisme iškelta byla pagal pareikštą reikalavimą dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu, teismas iškeltą bylą turi nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-280-611/2020).
50. Nagrinėjamu atveju atsakovas CK 1.90 ir CK 1.91 straipsnių nustatytais pagrindais kaip išrašytus dėl klaidos ir apgaulės bei sunkiai susidėjusių aplinkybių ginčija vekselius, kurie neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso. Pažymėtina, kad atsakovas tiek pateiktame priešieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu iš esmės neneigė aplinkybės, kad jis pasirašė vekselius, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad vekseliuose yra jo parašas, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad 2017 m. liepos 7 d. vekselis buvo pasirašytas po to, kai jam buvo perduoti pinigai kaip paskola įstatinio kapitalo padidinimui, taip pat neigia kokią nors pareigą ar įsipareigojimus išmokėti ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį.
51. Taigi, vertintina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija ne pačius vekselius ir (ar) jų pasirašymo faktą, bet vekselius, kaip rašytinius įrodymus, kuriuo ieškovas remiasi, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą.
52. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotas ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradęs vekselis negali būti ginčijamas teisme kaip rašytinis įrodymas, pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, sprendžiama, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme. Kadangi civilinė byla pagal atsakovo pareikštą reikalavimą dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotų ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradusių vekselių, kaip rašytinių įrodymų, pripažinimo negaliojančiais negalėjo būti pradėta, šios nagrinėjamos civilinės bylos dalis pagal atsakovo E. S. priešieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Ieškovas byloje patyrė 3940,27 Eur bylinėjimosi išlaidų: pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinius apmokėjo 208 Eur žyminiu mokesčiu; patyrė 3680 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 52,27 Eur išlaidų už vertimus (DOK-17728, DOK-23321).
54. Atsakovas byloje patyrė 1263 Eur bylinėjimosi išlaidų: priešieškinį apmokėjo 158 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 1105 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-23322).
55. Teismas sprendžia, kad ieškinį, atmetus o bylos dalį pagal atsakovo priešieškinį nutraukus dėl to, kad atsakovas be pagrindo pareiškė priešieškinį, nėra pagrindo tarp šalių paskirstyti turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis).
56. Nutraukus bylą, atsakovui grąžinamas byloje už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
57. Valstybė byloje patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškovo ieškinį bei nutraukus bylos dalį pagal atsakovo priešieškinį dėl to, kad atsakovas be pagrindo pareiškė priešieškinį, šios išlaidos atlyginamos valstybei lygiomis dalimis iš abiejų šalių, t. y. po 15,86 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 94, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovo T. L. ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos pagal vekselius priteisimo.
Civilinės bylos dalį pagal atsakovo E. S. priešieškinį ieškovui T. L. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nutraukti.
Priteisti iš ieškovo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Grąžinti atsakovui E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.