Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Jurjonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei D. M., institucija teikianti byloje išvadą – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir jo dydžio pakeitimo ir atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui M. M., institucija teikianti byloje išvadą - Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl vaiko išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešiešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje pareikštas reikalavimas pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta tarp ieškovo ir atsakovės 2004 m. birželio 26 d. sudaryta santuoka, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; kartu šiuo sprendimu išspręstas klausimas dėl nepilnametės dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, nustatant ją su atsakove (b. l. 9). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas dukros M. gyvenamosios vietos pakeitimą grindžia tuo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir M. jam išsakytu noru gyventi su juo. Teismo posėdyje atsakovė neneigė vartojanti alkoholį, tačiau nurodė, kad alkoholį vartoja saikingai ir alkoholiu nepiktnaudžiauja. Į bylą pateiktoje informacijoje 2015 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., nurodyta, kad atsakovė propaguoja alkoholį, rūko, šeimos problemos – tėvystės ir socialinių įgūdžių trūkumai (b. l. 40), tačiau institucijos teikiančios byloje išvadą atstovė nurodė, kad institucija neturi duomenų apie tai, kad atsakovė ir jos sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiu ar neprižiūri M., atsakovės šeima 2016 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AT-113 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Iš atsakovės gyvenamosios vietos seniūno pateiktos informacijos matyti, kad seniūnija yra gavusi žinių apie atsakovės sugyventinio D. B. girtavimą, tačiau apsilankymų metu jis būna blaivus. Liudytoja J. M. teismui nurodė, kad atsakovė 2 mėnesius alkoholio nevartoja, anksčiau vartojo, bet per šventes, M. atsakovė rūpinasi, atsakovės sugyventinis išgeria, bet su M. sutaria. Nors liudytoja A. P. teismu nurodė iš kitų asmenų girdėjusi, kad atsakovė girtauja, tačiau pati atsakovės girtaujančios šiuo metu nematė. Liudytojas E. O. nurodė, kad atsakovės girtos nėra matęs, nors namuose lankosi dažnai, nes atsakovės sugyventinį veža pas žmones dirbti. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės ir jos sugyventinio piktnaudžiavimą alkoholiu byloje nėra, be to nenustatyta, kad atsakovė netinkamai rūpinasi M. auklėjimu, priešingai atsakovė nurodė, kad skambina į mokyklą ir teiraujasi apie dukros mokslus, lankosi mokyklos organizuojamuose renginiuose, su dukra ruošia pamokas, žaidžia, eina kartu pasivaikščioti, gamina maistą, institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad lankantis šeimoje atsakovė ir jos sugyventinis būdavo blaivus, dėl ko teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu laikytinos neįrodytomis (CPK 178 str.). Nepilnametė M. teismui tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek ir bylą nagrinėjant iš esmės, dalyvaujant psichologei, išreiškė norą gyventi su mama, motyvavo savo norą tuo, kad yra prisirišusi prie mamos, nurodė, kad tėčiui pasakė norinti gyventi su juo, nepagalvojo gerai, jos noro gyventi su mama niekas neįtakojo, taip ji pati nusprendė, su mamos sugyventiniu sutaria, todėl atsižvelgiant į vaiko norą gyventi su mama ir nenustačius, kad toks vaiko noras prieštarautų vaiko interesams, be to įvertinus tai, kad nuo pat 2008 metų, kuomet teismo sprendimu nustatyta M. gyvenamoji vieta su atsakove, M. gyvenamoji vieta faktiškai nebuvo pasikeitusi, darytina išvada, kad tarp atsakovės ir dukros M. yra susiformavę glaudūs ryšiai. M. šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, mokosi 2 klasėje, todėl siekiant užtikrinti vaiko gyvenimo stabilumo veiksnį, darytina išvadą, kad nėra pagrindo keisti nustatytą nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą (CK 3.169 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Dėl teikiamo išlaikymo materialiosios išraiškos (formos ir dydžio) tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) arba, tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; kt.).

Šioje byloje ieškovas prašo pakeisti 2008 m. gruodžio 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant ieškovą; atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant atsakovę. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė išlaikymo didinimą sieja su pasikeitusiais vaikų poreikiais, nes vaikai paaugo, abu lanko mokyklą, M. nustatytas neįgalumas. Teismas pažymi, kad vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), todėl šiuo konkrečiu atveju įvertinus tai, kad išlaikymo priteisimo momentu M. M. buvo 1 metai ir 10 mėnesių, o M. M. – 4 metai ir 2 mėnesiai, o šiuo metu vaikai jau lanko mokyklą – (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, mokosi 2 klasėje, M. – (duomenys neskelbtini) 4 lavinimo klasę, šios aplinkybės laikytinos teisiškai reikšmingomis ir sudaro pagrindą padidinti priteistą išlaikymo dydį.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. ir D. M. turi du bendrus nepilnamečius vaikus: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi dar du nepilnamečius vaikus: E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai gyvena kartu su motina, ieškovas šiems vaikams teikia išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį. Atsakovė taip pat turi dar vieną sūnų G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, jo gaunamos pajamos per mėnesį – 340 Eur, iš Vaikų išlaikymo fondo už M. gauna 38 Eur ir 220 Eur neįgalumo pašalpą, kadangi M. nustatytas vidutinis neįgalumas, sutrikęs intelektas. Ieškovas kartu su sūnumi M. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvui, namas be patogumų, turi žemės augina daržoves, gyvulius. Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi vieną automobilį. Atsakovė kartu su sugyventiniu D. B., nepilnamečiais vaikais G. B. ir M. M. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės tėvui, namas be patogumų, turi daržą, gyvulių. Atsakovė niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, jos pajamas sudaro 300 Eur, tai yra valstybės mokamos socialinės pašalpos, be to gauna išlaikymą už M..

Taigi nustatant tėvų turtinę padėtį matyti, kad šalys nekilnojamojo turto neturi, tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena kaimo vietovėje, gyvenamoji vieta nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, be patogumų, ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, atsakovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro socialinės išmokos, ieškovas turi dar du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, atsakovė augina mažametį sūnų. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, ieškovo reikalavimas padidinti sūnui M. M. iš atsakovės priteistą išlaikymą tenkintinas, iš atsakovės kas mėnesį priteistinas išlaikymas po 60 Eur M. M. išlaikymui iki jo pilnametystės (CK 3.192 str., 3.201 str.). M. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas (CK 3.185 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl M. M. gyvenamosios vietos pakeitimo atmestas, reikalavimas priteisti iš atsakovės M. išlaikymą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė M. išlaikymui prašė iš ieškovo priteisti po 100 Eur, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas turi dar du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą po 60 Eur kas mėnesi, ieškovas dirba, tačiau jo gaunamos pajamos yra minimalios, nekilnojamojo turto savo vardu neturi, M. neturi specialių poreikių, todėl prašymas padidinti išlaikymą tenkintinas iš dalies, iš ieškovo kas mėnesį priteistinas išlaikymas po 60 Eur M. M. išlaikymui iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.201 str.). M. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms galima kreiptis dėl išlaikymo pakeitimo, nes šio pobūdžio bylose teismo sprendimas neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į bylą pateiktas 2015-06-02 Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, iš kurio matyti, kad ieškovas yra atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, atsakovė 2015-12-22 Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kas patvirtina, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, todėl šioje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu nustatytą M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove D. M., palikti nepakeistą.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015 m. spalio 14 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

M. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur nuo priešieškinio padavimo teismui dienos 2016 m. vasario 17 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

M. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.