- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- e2-1652-1024/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- D. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Marius Gricius, Algis Staškūnas
institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žibutei Milienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. N. dėl tėvystės nuginčijimo, išvada, teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities skyrius Plungės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti; nuginčyti A. B. tėvystę A. B. ir panaikinti Rietavo savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini įrašą, kuriame ieškovas yra nurodytas A. tėvu. Ieškinyje nurodo, kad 2008 metų vasarą jis susipažino su atsakove D. N., kuri po kelių mėnesių tarpusavio bendravimo pranešė jam, kad yra nėščia. Jis prašė atsakovės nutraukti nėštumą, nes buvo per mažas bendravimo laikas, tačiau atsakovė nurodė, kad yra nėščia daugiau kaip 3 mėnesiai ir negali nutraukti nėštumo. (duomenys neskelbtini) gimė A. B.. Iki vaiko gimimo su atsakove jie nevedė bendro ūkio ir negyveno kartu, tačiau gimus A. nutarė, kad jis išeis vaiko priežiūros atostogų ir taip 2 metus jis prižiūrėjo mergaitę. Po dviejų metų jis grįžo į Palangą, kur gyveno ir dirbo. Apsilankymų metu pas atsakovę jis pastebėjo, kad atsakovė bendrauja su kitais vyrais. Šis momentas buvo įtarimų pradžia, kad A. galėjo būti ne jo vaikas. Laikui bėgant įtarimai tik stiprėjo kol 2020 metų pradžioje nutarė atlikti A. tėvystės testą. Atlikus testą paaiškėjo, kad jis nėra A. tėvas. Apie gautus rezultatus jis pranešė atsakovei, kuri neginčijo jo pateiktų aplinkybių dėl tėvystės A. ir sutiko geruoju išspręsti šią problemą kartu kreipiantis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, liepdama laukti jos kol grįš iš užsienio. Laikui bėgant ir įsivyravus covid-19 Lietuvoje ir Europoje, atsakovė buvo grįžusi į Lietuvą ir nesugebėdama rasti laiko šiai problemai spręsti, išvyko, nors toliau žadėjo tvarkyti šią problemą geruoju. Paskutinį kartą atsakovė grįžo 2021 metų kovo mėnesį, tačiau vėl išsisukinėjo nuo kreipimosi į teismą ir išvyko iš Lietuvos. Dėl nepagrįsto atsakovės laiko tempimo, tyčia jį klaidinant, buvo praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas. Akivaizdu, kad atsakovė iš anksto siekė vilkinti laiką, kad jis šį terminą praleistų, neginčijo tėvystės testo rezultatų, o tik vilkino laiką, siekdama savo tikslų, o pareiškus ieškinį – iš karto akcentavo ieškinio senaties taikymą. Taip pat, nurodė, kad su A. jo santykiai nėra artimi, nėra stipraus emocinio ryšio tarp jų, jie bendrauja retai, paskutinius 7 metus bendravimas yra labiau formalus, o tai reiškia, kad vaikui nėra jokios psichologinės traumos, šis įvykis jai yra žinomas ir su ta aplinkybe jau yra apsipratusi, ryšiai su ja yra nutrūkę ir nė vienas nesiekia jų atnaujinti jau gana ilgą laiką, nėra prielaidų taikyti ir įgyvendinti socialinę tėvystę.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodytos priežastys dėl kurių jis nuo sužinojimo apie tai, kad nėra biologinis dukters tėvas, nesikreipė į teismą įstatymo nustatytu terminu dėl tėvystės nuginčijimo, nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Niekas ieškovo neapgaudinėjo ir juo nemanipuliavo, jis turėjo visas galimybes ieškinį pateikti laiku, juolab, kad įtarimų turėjo ankščiau. Taip pat nurodė, kad ieškovas žinojo faktą apie jos išžaginimą, nors ieškovas prašė nutraukti nėštumą, tačiau jai to padaryti nesutikus, ieškovas vaiką pripažino, dalyvavo gimdyme, dukrą augino dvejus pirmuosius jos metus, tarp dukros ir ieškovo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, mergaitė kito tėvo nežino.
Šalies argumentai
3. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove susipažino 2008 metų liepos viduryje, draugavo ir po kelių mėnesių draugystės atsakovė pasakė jam, kad laukiasi. Jis prašė nutraukti nėštumą, tačiau atsakovė teigė, kad nebegali nutraukti nėštumo, nes yra praėję trys mėnesiai nuo nėštumo pradžios. Ieškovas tikėjosi, kad santykiai apsišlifuos, nors pradžioje jau santykių tęsti nebenorėjo, nematė jokios ateities kartu. Vaikui gimus jie nutarė, kad jis išeis tėvystės atostogų ir du metus jis gyveno pas atsakovės tėvus Rietave ir augino dukrą. Kai dukrai suėjo du metai, jis grįžo gyventi į Palangą, santykius su atsakove palaikė per atstumą, savaitgaliais atvykdavo jos ir dukros aplankyti. Kai A. buvo apie du tris metus, jis pirmą kartą suabejojo savo tėvyste, kadangi matė, kad atsakovė susirašinėja su kitais vyrais. Kai panašiai A. buvo keturi metai, nutrūko jo ir atsakovės bendravimas, su dukra jis dar panašiai bendravo iki dukros penkerių – šešerių metų amžiaus, po to jis tik keletą kartų su ja pasimatė, ryšys yra išblėsęs, šiuo metu su dukra nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio. 2020 metų pradžioje jis nusivežė dukrą į Klaipėdą ir ten padarė DNR ekspertizę niekam apie tai nepasakęs. DNR testas parodė, kad jis nėra vaiko tėvas, šią aplinkybę jis pasakė atsakovės mamai, taip pat ir pačiai atsakovei. Jam buvo didelis šokas, jaučiasi apgautas atsakovės, jis būtų vaiko neauginęs, jei būtų žinojęs, kad vaikas ne jo. Neneigia, kad įtarimus paaštrino ir jo dabartinė draugė, kuri ir pasiūlė pasidaryti DNR testą. Susisiekus su atsakove, ji teigė jam, kad ginčą galės išspręsti taikiai, atsakovė juo manipuliavo, vis prašė palaukti ko ji grįš iš užsienio, todėl jis į teismą kreipėsi tik praėjus metams ir keliems mėnesiams po DNR testo rezultatų sužinojimo.
4. Ieškovo atstovas advokatas Marius Gricius nurodė, kad ieškinį palaiko, papildomai paaiškino, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, kadangi pati atsakovė siekė ginčą išspręsti taikiai, prašė ieškovo vis palaukti, piktnaudžiavo ieškovo pasitikėjimu, todėl prašo šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, be to, terminas praleistas nežymiai. Pažymėjo, kad ieškovas nebepalaiko jokių ryšių su dukra, jo ryšiai su ja yra visiškai nutrūkę ir ieškovas nenori ir negali likti socialiniu tėvu, kadangi DNR tyrimas parodė, kad vaikas yra ne ieškovo ir vaikas turi teisę žinoti ir turėti savo tikrąjį tėvą. Atsakovė savo kaltais veiksmais suklaidino ieškovą, apgavo ne tik ieškovą, bet ir savo vaiką, kadangi ji buvo ieškovui neištikima ir privertė patikėti, kad vaikas yra būtent ieškovo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu susipažino 2008 metų liepos mėnesį, abu bendravo gražiai, pradėjo susitikinėti. Po kiek laiko ji pasakė ieškovui, kad laukiais, ieškovas prašė jos nėštumą nutraukti, bet ji nuėjusi pas daktarę sužinojo, kad yra nėščia daugiau nei tris mėnesius ir nėštumo nutraukti negalima. Ji parodė ieškovui echoskopo nuotrauką, ieškovas ja labai rūpinosi viso nėštumo metu, vaikui gimus jis išėjo tėvystės atostogų ir gyveno kartu su jais jos tėvų name. Ji buvo įsitikinusi, kad vaiko tėvas yra ieškovas ir jai pačiai buvo didelis šokas sužinojus DNR testo rezultatus. Negali pasakyti, kas yra biologinis dukters tėvas, kadangi 2008 metų lapkričio mėnesį buvo išprievartauta, dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, apie šį įvykį papasakojo tik ieškovui ir šios aplinkybės ieškovui buvo tikrai žinomos. Po išžaginimo turėjo lytinių santykių su ieškovu, todėl buvo įsitikinusi, jog ieškovas yra dukros tėvas. Nurodė, kad nors jų finansai buvo atskiri, bet jie gyveno kaip šeima, kūrė ateities planus, norėjo pirkti namą, buvo nuėję apžiūrėti kelis butus kol gyveno su jos tėvais. Kai dukrai suėjo du metai, ieškovas grįžo gyventi į Palangą, bet jų santykiai dar tęsėsi pora metų, jie važinėdavo vienas pas kitą, buvo kartu išvykę į kelionę. Ieškovas su dukra visą laiką sutarė labai gerai, net ir nutrūkus jų santykiams ieškovas dukrą išlaikė, ją lankydavo, dukra lankydavosi pas ieškovą, jie nuolat kalbėdavosi telefonu, šį ryšį palaiko ir dabar. Ieškovas vienuolika metų dukrą augino, ja rūpinosi, todėl ji dabar ir nesutinka su ieškiniu. Tėvystę ieškovas pripažino savanoriškai, jo nereikėjo versti pripažinti tėvystę, jis pats sutiko būti įrašytas vaiko tėvu, dalyvavo gimdyme, augino dukrą.
6. Atsakovės atstovas advokatas Algis Staškūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti ir ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl šį terminą reikėtų atnaujinti. Be to, nagrinėjamu atveju šalių ginčą reikia išspręsti atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, o vaiko interesas šiuo atveju yra turėti tėvą, kurį ji pažįsta ir žino nuo gimimo. Ieškovas vykdė savo kaip tėvo pareigas, vaiką išlaikė, jį augino du metus išėjęs tėvystės atostogų, ir toliau su vaiku bendravo, palaikė ryšį, ir visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovas pripažino ir pripažįsta save vaiko tėvu.
7. Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Žibutė Milienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, mano, jog netikslinga būtų nuginčyti tėvystę, nes tarp ieškovo ir dukters A. yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. A. savo gyvenime ieškovą pažįsta kaip vienintelį savo tėvą. Apsilankius pas šeimą namuose ir išklausius mergaitės nuomonę, matyti, kad mergaitė yra labiau prisirišusi prie tėvo, mergaitei pašliję santykiai su tėvu nėra malonūs, santykiai su tėčiu pablogėjo tėčiui susiradus draugę. Mano, kad šiuo atveju nesant galimybės nustatyti biologinio tėvo, yra pagrindas svarstyti dėl ieškovo, jo susiformavusių ilgalaikių tėviškų santykių pagrindu, socialinės tėvystės pripažinimą A. B. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
Faktinės aplinkybės
8. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 50 nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. B., mama – D. N., duomenų apie tėvus įrašymo pagrindas – bendras tėvų prašymas tėvystei pripažinti Nr. CM2-19, (duomenys neskelbtini), patvirtintas notaro. Šalys santuokos sudariusios nebuvo. Uždarosios akcinės bendrovės „Unge“ ekspertizės akte Nr. 0027/21 nurodyta, kad A. B. nėra vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys.
Dėl ieškinio senaties
9. Atsakovė ir jos atstovas nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą nuginčyti tėvystei.
10. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas svarbias ieškinio senaties praleidimo priežastis nurodo tai, kad atsakovė jį apgaudinėjo, kad ginčą galima išspręsti taikiai, kad ji sutinka su DNR testo rezultatais ir prašė palaukti kol ji grįš iš užsienio ir jie kartu šį klausimą išspręs. Ieškovas nurodo, kad jis patikėjo atsakovės geranoriškumu, o pasirodo atsakovė tik vilkino procesą ir todėl jis į teismą kreipėsi tik gerokai praėjus laiko po DNR testo atlikimo.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos. Ieškovas pripažino, jog yra atsakovės dukters A. B. tėvas ir išreiškė valią būti įrašytas A. tėvu gimimo įraše savo noru. Nuo vaiko A. B. gimimo (duomenys neskelbtini) iki mergaitei suėjo dveji metai ieškovas buvo pasiėmęs tėvystės atostogas ir augino dukrą, šalys visi kartu kaip šeima gyveno atsakovės tėvų namuose. Kai A. suėjo dveji metai ieškovas grįžo gyventi į Palangą, tačiau šalys dar palaikė ryšius, dar kurį laiką bendravo artimai iki panašiai tol kol A. suėjo ketveri – penkeri metai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nepasakęs nei nepilnametei A. B., nei jos artimiesiems, nusivežė mergaitę į Klaipėdą, kur buvo atliktas DNR testas. Iš byloje ieškovo pateikto DNR tėvystės nustatymo testo matyti, kad tėvystės tikimybė yra 0, kas reiškia, kad tiriamas vyras nėra vaiko tėvas. Šis testas ieškovo atliktas 2020 m. sausio 13 d., ieškinys teismui pateiktas 2021 m. balandžio 23 d.
13. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į šalių pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovas aplinkybę, kad nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas sužinojo 2020 m. sausio 13 d. kai jis pats slapta atliko DNR testą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2021 m. balandžio 23 d., pripažintina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).
14. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė jį įtikinėjo palaukti kol ji grįš iš užsienio, tikino, kad ginčą išspręs taikiai, nesudaro pagrindo šių aplinkybių pripažinti svarbiomis. Ieškovas, sužinojęs DNR rezultatus suprato, kad nėra vaiko tėvas, nurodė, kad kreipėsi į atsakovės mamą, jai parodė DNR rezultatus, be to, kalbėjo ir su atsakove, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes pasikonsultuoti su teisininkais, ką nurodė ir atsakovė, kad ieškovas buvo susiradęs teisininką Klaipėdoje, taip pat turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo per metus laiko nuo DNR testo rezultatų gavimo. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovas ne tik ieškinyje, bet ir teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad dėl savo tėvystės abejonių turėjo dar tada, kai A. buvo dveji metai, kai jam besilankant pas atsakovę kilo įtarimų, kad atsakovė bendrauja su kitais vyrais. Be to, įtarimų jam kilo ir netgi tuomet kai atsakovė pasakė jam, kad laukiasi, kadangi nuo jų bendravimo pradžios buvo praėję vos keli mėnesiai. Taigi ieškovo abejonės dėl jo tėvystės kilo nuo pat atsakovės nėštumo pradžios, be to, jau turėdamas aiškius įrodymus dėl tėvystės nebuvimo, laiku nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui inicijuoti, aiškiai žinodamas, kad nėra vaiko tėvas. Šiuo atveju ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nustatymo vos tik gimus vaikui, jeigu jam kilo dėl jo tėvystės, tačiau to nedarė, taip pat, ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo ir po DNR testo rezultatų gavimo 2020 m. sausio 13 d., tačiau kokios realios priežastys trukdė ieškovui per vienerius metus pareikšti ieškinį teismui, nenustatyta.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti (CK 3.152).
16. Nors ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, siekdamas šalių ginčą išspręsti iš esmės, mano, jog šiuo atveju yra pagrindas pasisakyti ir dėl aplinkybių, jeigu terminas ginčyti tėvystę nebūtų praleistas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
17. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021 yra nurodęs, kad apibendrindama nutartyje nurodytą EŽTT praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju.
19. Taip pat, kasacinis teismas aukščiau minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus:
1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą);
2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (pvz., civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 vaikui buvo keturiolika metų, todėl, net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę);
3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint);
4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą);
5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, kurioje išaiškinta, kad, sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu).
20. Kasacinis teismas, taip pat, nurodė, kad vertinant tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumą, turi reikšmės tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Taip yra todėl, kad, skirtingai nuo tėvystės patvirtinimo įstatyme taikomos prezumpcijos pagrindu, tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę. Tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes. Tai lemia, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Todėl asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinęs tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 18 punktas).
21. Šioje nagrinėjamoje situacijoje yra visos aukščiau kasacinio teismo nurodytos aplinkybės. Nors ieškovas teismo posėdžio metu bandė sumenkinti savo turimą ryšį su mergaite, tačiau pats patvirtino, kad stiprus emocinis ryšys tarp jo ir dukters buvo susiformavęs nuo pat mergaitės gimimo, gimus vaikui jis išėjo tėvystės atostogų, du metus ja nepertraukiamai rūpinosi, prižiūrėjo ir ją išlaikė, nors ieškovas su dukra šiuo metu artimai nebendrauja, teigia, kad nebėra jokio emocinio ryšio, su ja nesusitinka, tačiau teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė A. teigė, kad žino tik vieną savo tėtį A., jo pasiilgsta, jai liūdna, kad tėtis mažiau pradėjo su ja bendrauti, nors jai žinomi DNR testo rezultatai, tačiau ji nenorėtų žinoti, kas yra tikrasis jos tėtis, nes ji žino, kad tėtis yra A., kuris yra jai artimas ir norėtų su juo palaikyti ryšį. Liudytoja apklausta vaiko močiutė A. N. nurodė, kad mergaitė žino tik vieną savo tėtį A., su juo yra labai artima, jai gimus anūkė su tėčiu praleido labai daug laiko, ieškovui išvykus į Palangą, jis dukrą lankydavo, teikė išlaikymą, pasiimdavo pas save atostogų metu, anūkė ir dabar su tėčiu bendrauja telefonu. Šios aplinkybės neneigė ir pats ieškovas, teigdamas, kad su dukra pasiskambina, be to, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovei yra teigęs, kad su mergaite toliau palaikys ryšį, tačiau jos gimimo liudijime nebenori būti įrašytas jos tėvu, taip pat, sutinka palikti jai savo pavardę. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Nagrinėjamu atveju per 12 metų susiformavo glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai, nors vaikas žino apie tai, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas, tačiau pripažįsta ieškovą savo tėvu, yra prie jo prisirišęs, laiko artimu ir brangiu asmeniu, norėtų su ieškovu bei jo artimaisiais bendrauti. Taigi, šiuo atveju yra susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste, be to, mergaitė nori išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu ir išsakė nuomonę, nenorinti sužinoti biologinio tėvo. Šiuo atveju socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su ieškovu, jam tai yra svarbu ir brangu.
22. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad ieškovas ne tik pripažino tėvystę, bet tarp jo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, yra emocinis ryšys, nes ieškovas dukrą augino, ja rūpinosi, ją išlaikė iki pat 2020 metų sausio mėnesio, t. y. iki DNR testo rezultatų. Nors pastaruoju metu ieškovas tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, tačiau tokį ieškovo apsisprendimą lėmė ne emocinio ryšio nebuvimas, o tyrimo rezultatai. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas nurodydamas, kad dukra rūpinosi iki buvo atliktas DNR testas, o kai pasidarė DNR testą, dukrai nieko nebejaučia. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog ieškovo kaip tėvo ir vaiko santykiai faktiškai nebuvo susiformavę. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui prieš 12 metų, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali lengvabūdiškai atsisakyti.
23. Pažymėtina ir tai, kad mergaitė yra dvylikos metų, o vaiko amžius taip pat yra svarbus kriterijus, kadangi kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys. Šiuo atveju vaiko tėvystė pripažinta bendru tėvų prašymu, ieškovas pats sąmoningai apsisprendė būti įrašytas vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu, nepaisant savo trumpalaikių santykių su atsakove ir abejonių dėl tėvystės bei prašymo nutraukti nėštumą, jis savo noru prisiėmė tėvo vaidmenį ir pareigą atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, be to, šioje situacijoje nėra galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą ir šiuo atveju teismų praktikoje nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo procesinis elgesys ir užimta pozicija patvirtina, kad kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo po dvylikos metų buvo inspiruoti ne jo naujai pasireiškusio suvokimo, kad A. galimai nėra jo biologinis vaikas, o ieškovo gyvenime atsiradusios draugės iniciatyva, nes teismo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad ieškovo asmeniniame gyvenime draugės atsiradimas lėmė ne tik atšalusius tėvo ir dukros santykius, bet ir „slaptos“ DNR ekspertizės atlikimą, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas. Be to, vertybiniu aspektu asmuo, tikėjęs, jog rūpinasi savo vaiku, neturėtų tėvo statuso taip lengvai atsisakyti, šiuo atveju turi būti siekiama išlaikyti tinkamą interesų pusiausvyrą ir tėvystė neturėtų būti bausmė, greičiau dovana asmeniui vadintis tėčiu.
24. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad esant aukščiau nurodytoms bylos aplinkybėmis tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, t. y. vaiko interesą išsaugoti ilgametį susiformavusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą. Darytina išvada, kad nagrinėjamos situacijos atveju didesnis gėris ir vertybė yra apginti per eilę metų natūraliai susiformavusius ir stabilius buvusius – esamus tėvo ir dukros santykius nei ginti objektyvios tiesos konstatavimą, be to, galimas tėvystės nuginčijimas gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes mergaitei, traumuoti vaiką ir padaryti nepataisomos žalos. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Kito asmens, kuris yra dukters A. tėvas, atsakovė nenurodė, teigdama teismui, jog tuo metu ji buvo išžaginta. Taigi, teismui priėmus teismo sprendimą ir nuginčijus tėvystę, šalių dukra liktų be tėvo ir taip keistųsi šalių dukters, ieškovo, atsakovės, prieš kuriuos teismo sprendimas yra priimamas, objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi prieš dvylika metų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, jog biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016). Taigi visos aukščiau išdėstytos aplinkybės net ir konstatavus, kad byloje nėra praleistas ieškinio senaties terminas, nesudarytų pagrindo ieškinio patenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
26. Iš byloje pateikto atsakovės atstovo advokato Algio Staškūno prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 800 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat atsakovė sumokėjo 469 Eur už DNR ekspertizės atlikimą, todėl viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1269 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B. 1269 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. N..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.