Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1349-642/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
2S-1349-642/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Suinteresuotas asmuo
mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), Š. S., mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1349-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06327-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.12 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Š. S., mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) direktoriui Š. S. už antstolės 2020 m. birželio 8 d. patvarkymo Nr. S-(duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo reikalavimų nevykdymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones – skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi antstolės G. Ž. prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė paskirti suinteresuoto asmens mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovui Š. S. 30 Eur baudą už antstolės G. Ž. 2020 m. birželio 8 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolės patvarkymas buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta MB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu ir įteiktas tinkamai, tačiau vykdomojoje byloje Nr. 0188/19/00822 nėra duomenų, patvirtinančių 2020 m. birželio 8 d. antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamą įvykdymą. Jei dėl kokių nors priežasčių antstolio reikalavimai negalėjo būti vykdomi, MB (duomenys neskelbtini) vadovas turėjo veikti aktyviai ir apie tai informuoti antstolę.

4. Teismas padarė išvadą, jog suinteresuotas asmuo MB (duomenys neskelbtini) tinkamai nevykdė 2020 m. birželio 8 d. antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuoto asmens MB (duomenys neskelbtini) vadovui Š. S. už antstolės reikalavimų nevykdymą paskyrė baudą. Atsižvelgęs į vykdomo dokumento pobūdį, patvarkymo nevykdymo trukmę, į tai, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių antstolės reikalavimas neįvykdytas, taip pat į tai, kad Š. S. bauda už įpareigojimų nevykdymą šioje vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą, teismas jam paskyrė vienkartinę 30 Eur dydžio baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu MB (duomenys neskelbtini) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Dėl pandemijos MB (duomenys neskelbtini) rangovas (duomenys neskelbtini) sustabdė darbus ir paprašė nušalinti visus bendrijos darbininkus, kurie dirbo tuo metu jo objektuose.

5.2. MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsakymais visi darbininkai buvo nušalinti nuo darbo ir grąžinti į Lietuvą. Visa ši situacija buvo deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

5.3. Apie esamą situaciją bendrijos direktorius Š. S. antstolei negalėjo pranešti, nes sirgo nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pažymima, jog MB (duomenys neskelbtini) direktorius Š. S. nevykdė antstolės nurodymo ir nei informavo antstolę, jog negali išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio, nes skolininkas negauna darbo užmokesčio, nei, išmokėdamas darbo užmokestį V. G. už 2020 m. birželio mėnesį, neatliko privalomų išskaitų, kaip to reikalaujama antstolės patvarkyme.

6.2. Antstolė nurodo, kad MB (duomenys neskelbtini) direktoriui Š. S. bauda buvo paskirta vienkartinė (už neatliktus veiksmus iki skolininko atleidimo), t. y. ne periodinė, todėl galima, teigti, jog už antstolės nurodymo nevykdymą bauda paskirti teisėtai.

Šalies argumentai

6.3. Pažymima, kad MB (duomenys neskelbtini) direktorius Š. S. atskirajame skunde nurodo, jog jo įmonės darbuotojai buvo nušalinti 2020 liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau nepateikia jokių argumentų, kokiu pagrindu neatliko išskaitų iš V. G. mokamo darbo užmokesčio už birželio mėnesį.

6.4. Antstolė nurodo, kad, įmonės direktoriui esant nedarbingam dėl ligos, turi būti paskiriamas už įmonės valdymą atsakingas asmuo, direktoriaus atsakomybė niekur nedingsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria juridinio asmens vadovui už antstolės reikalavimų nevykdymą paskirta bauda, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10. Apeliantas MB (duomenys neskelbtini) vadovas Š. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymus, pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nedarbingumo pažymėjimus.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto E. M. atskirojo skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apelianto pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/19/00822 pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomąjį raštą Nr. eL2-3210-853/2019 dėl 206,83 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) naudai. V. G. dirba MB (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė iš skolininko V. G. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme taip pat nurodoma, kad jei pinigus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis. Nurodytas patvarkymas buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta MB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu. Siunta gavėjui įteikta tinkamai. Nevykdant minėto patvarkymo, antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti MB (duomenys neskelbtini) direktoriui Š. S. iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs antstolės prašymą, už teisėtų antstolės reikalavimų nevykdymą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui Š. S. paskyrė 30 Eur baudą.

13. Byloje nustačius, kad antstolės reikalavimai nebuvo įvykdyti, t. y. į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos jokios iš skolininko darbo užmokesčio privalomai išskaičiuotinos lėšos, taip pat nepateikta informacija, dėl kokių priežasčių pinigus vėluojama pervesti, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo reikalavimų nevykdžiusio juridinio asmens vadovui CPK 585 straipsnio pagrindu. Š. S., pažeidimo laikotarpiu būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, turėjo pareigą užtikrinti privalomų antstolės reikalavimų – atlikti išskaitas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdymą, tačiau šios pareigos nevykdė, taip pat nebendradarbiavo su antstole, neinformavo jos apie priežastis, dėl kurių negalėjo įvykdyti antstolės patvarkymo reikalavimų.

14. Apeliantas Š. S. iš esmės neginčija fakto, jog antstolės reikalavimai nebuvo įvykdyti, tačiau, kvestionuodamas skundžiamą pirmosios instancijos nutartį, teigia, jog MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsakymais visi darbininkai buvo nušalinti nuo darbo ir grąžinti į Lietuvą, kadangi dėl kilusios pandemijos rangovas (duomenys neskelbtini) sustabdė darbus. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, pažymėdamas tai, MB (duomenys neskelbtini) skolininkas V. G. iki minėto MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymo priėmimo dirbo MB (duomenys neskelbtini) ir už birželio mėnesį jis gavo darbo užmokestį. Vykdomojoje byloje esančiais „Sodros“ duomenimis, V. G. iš MB (duomenys neskelbtini) už birželio mėnesį gavo 1 002 Eur darbo užmokestį, tačiau MB (duomenys neskelbtini) direktorius Š. S. antstolės G. Ž. 2020 m. birželio 8 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdė ir iš V. G. gauto darbo užmokesčio privalomų išskaitų neatliko, į antstolės depozitinę sąskaitą išskaičiuotų lėšų nepervedė.

15. Apeliantas nurodo, kad bauda paskirta nepagrįstai, kadangi jam nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis negalėjo pranešti antstolei apie susidariusią situaciją įmonėje, kodėl neturi galimybės įvykdyti antstolės reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent juridinio asmens vadovas kontroliuoja juridinio asmens veiklą ir yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. S. ligos laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas būtų laikinai ėjęs kitas asmuo, todėl konstatuojama, kad asmuo, ir ligos metu nepertraukiamai eidamas bendrovės vadovo pareigas ir šių pareigų laikinai pagal teisės aktų reikalavimus neperdavęs kitam asmeniui, negali būti atleistas nuo atsakomybės už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą. Tuo labiau, kad, kaip patvirtina paties apelianto su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, Š. S. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik nuo 2020 m. birželio 6 d., tad iki šios datos jis turėjo objektyvią galimybę įvykdyti antstolės nurodymą, tačiau to nepadarė, todėl apelianto nurodytos patvarkymo neįvykdymo priežastys nelaikytinos atitinkančiomis rūpestingo bei sąžiningo asmens elgesį.

17. Šiuo atveju apeliantui neginčijus, kad jam apie 2020 m. birželio 8 d. patvarkymą ir įpareigojimus buvo žinoma, tačiau, nesiėmus jokių veiksmų dėl antstolės įpareigojimo tinkamo įvykdymo bei neinformavus antstolės apie įpareigojimo neįvykdymo ar negalimumo jo įvykdyti priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog MB (duomenys neskelbtini) savo neveikimu sudarė kliūtis vykdomajam dokumentui įvykdyti, o tai sudarė pagrindą skirti baudą šio juridinio asmens vadovui, kaip už MB (duomenys neskelbtini) veiklą atsakingam asmeniui.

18. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

19. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė