- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-192-464/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4511-603/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. UAB „Čelta“ 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir pripažinti 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitą neteisinga. Taip pat prašė nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo žodžiu, iškviesti kredito ekspertę, kuri paruošė kredito ir hipotekos sutartis, išsiaiškinti, kodėl pardavėjai pateikė turto vertinimą bankui, pardavėjų ryšį su banku. Prašyme nurodė, kad nauja esminė aplinkybė yra tai, jog 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita sudaryta neteisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Čelta“ prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, o prašymą grindžia turto vertinimo ataskaitos ir kitų turto vertinimo dokumentų netinkamumu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų, teismams jau buvo pateikusi ir jos nurodytos aplinkybės teismų jau buvo įvertintos.
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašyme keliami klausimai dėl sutarties sąlygų ir turto vertinimo jau buvo nurodyti ankstesniuose jos prašymuose, dėl jų yra priimti teismo procesiniai sprendimai, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 374 straipsnio pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde UAB „Čelta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjant viešai ir ar kitaip apklausiant buvusią kredito ekspertę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teiktas prašymas nebuvo net skaitytas, jo esmė buvo 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita, o ne 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita. Prašymas iš viso nenagrinėtas.
6.2. Teismai dėl kažkokių priežasčių yra suinteresuoti, kad civilinė byla Nr. 2-634-614/2015 nebūtų atnaujinta, tai rodo, kodėl visi teismai atsisako nagrinėti bylą viešai.
6.3. Teikto prašymo esmė buvo aplinkybės, rodančios, kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita nėra sudaryta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir nėra teisinga, todėl kredito sutartis pagal tokią vertinimo ataskaitą negalėjo būti sudaryta. Ginčas yra ir dėl neteisingai sudarytos kredito sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Atskiruoju skundu skundžiama 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, teikiamą prašymą įvertino kaip pakartotinį tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 374 straipsnis) ir atsisakė jį priimti.
8. Visų pirma pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė iš esmės akcentuoja (kartoja) pirmosios instancijos teismui nurodytus jos prašymo atnaujinti procesą argumentus, t. y. kodėl procesas civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 turėtų būti atnaujintas. Nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės grindžiamas tik tuo, kad teismas nesuprato prašymo esmės, jo net neskaitė ir nenagrinėjo. Su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
9. Kaip ne kartą apeliantei jau buvo išaiškinta (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-165-464/2021), tik priėmus prašymą pasisakoma dėl jame nurodytų argumentų pagrįstumo ir galimybės atnaujinti procesą (CPK 374 straipsnio 3 dalis), o nagrinėjamu atveju tai neįvyko. Skundžiama nutartimi rašytinio proceso tvarka buvo išspręstas prašymo atnaujinti procesą 2015 m. lapkričio 26 d. teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje priėmimo klausimas. Šį apeliantės prašymą, kaip pakartotinį ir tapatų ankstesniems jos prašymams, pirmosios instancijos teismas priimti atsisakė. Priešingai nei mano apeliantė, teismas bet kokio procesinio dokumento, taigi ir tokio pobūdžio prašymo, priėmimo klausimą turi išspręsti būtent rašytinio proceso tvarka, jokios kitos procesinės tvarkos ar formos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimui CPK nėra nustatyta. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkama forma išspręsto apeliantės prašymo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
10. Pirmosios instancijos teismui pradinėje proceso stadijoje teko pareiga tik patikrinti, ar paduotas prašymas neturi trūkumų, kliudančių jį priimti ir išnagrinėti, ir įsitikinti, ar jis nėra pakartotinis (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 374 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė dėl prašymo pakartotinumo ir jo nepriėmė, o atskirojo skundo argumentai tokio vertinimo nepaneigia.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės analogiškais argumentais dėl vertinimo ataskaitos neteisingumo jau buvo grindžiami anksčiau paduoti apeliantės prašymai dėl proceso atnaujinimo, taip pat jos atskirieji skundai, pavyzdžiui, dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d., 2020 m. gruodžio 15 d. nutarčių, kuriomis šiuos prašymus atsisakyta priimti kaip pakartotinius. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. e2-206-516/2021 ir Nr. e2-148-241/2021, 2021 m. kovo 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-165-464/2021, atskirieji skundai dėl, apeliantės vertinimu, nepagrįsto atsisakymo priimti jos prašymus atnaujinti procesą kaip pakartotinius buvo atmesti.
12. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 22 d. pateiktame savo prašyme apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos nagrinėjant analogiškus jos prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati apeliantė pripažįsta, jog jos teikiamais prašymais tas pats argumentas dėl vertinimo ataskaitos neteisingumo, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, yra grindžiamas įvairiais aspektais (pasak apeliantės, „apeinant iš visų pusių“). Vadinasi, ir pati apeliantė supranta, kad tuo pačiu faktiniu pagrindu sistemingai teikia prašymus atnaujinti procesą, nors CPK 374 straipsnis riboja galimybę pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu. Tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardytas tas pats faktinis bei teisinis pagrindas yra pagrindžiamas kitais motyvais, nesuponuoja kitokios, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvados dėl iš esmės tapataus prašymo padavimo. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jos prašymo dėl proceso atnaujinimo nei skaitė, nei nagrinėjo ar kad dėl kažkokių priežasčių yra suinteresuotas neatnaujinti proceso, aiškiai nepagrįsti. Identifikavęs prašymo pakartotinumą, teismas gali tik atsisakyti tokį prašymą priimti.
13. Nustačius, kad pateiktas prašymas konkrečiu pagrindu yra pakartotinis, proceso atnaujinimas tuo pagrindu nėra galimas, todėl paties prašymo atnaujinti procesą argumentai ne tik nėra, bet ir negalėjo būti nagrinėjami ir vertinami, tokie atskirojo skundo argumentai taip pat nepagrįsti.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.