- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-165-464/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4454-431/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. UAB „Čelta“ 2020 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir pripažinti 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitą neteisinga. Taip pat prašė nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo žodžiu, iškviesti kredito ekspertę, kuri paruošė kredito ir hipotekos sutartis, išsiaiškinti, kodėl pardavėjai pateikė turto vertinimą bankui, pardavėjų ryšį su banku.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad tai jog 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita negali būti teisinga ir yra nauja aplinkybė, kuri teismų iki šiol nevertinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Čelta“ prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, prašymą iš esmės grįsdama turto vertinimo ataskaitos ir kitų turto vertinimo dokumentų netinkamumu. Tačiau pareiškėja iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų, jau yra teikusi teismui ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo teismų įvertintos.
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėja prašymuose nurodytų aplinkybių dėstymas skiriasi, tačiau faktinis pagrindas, kuriuo remiantis prašoma atnaujinti procesą, iš esmės sutampa, t. y. keliami klausimai dėl sutarties sąlygų ir turto vertinimo. Pareiškėjos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose jos prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde UAB „Čelta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo neišsiaiškinęs ginčo esmės, nesupratęs, kad esmė ir yra 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos atitikimas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui. Pateiktas prašymas nebuvo suprastas, jei būtų kitaip, tai teismas ir būtų nagrinėjęs prašymą, kaip prašyta – žodžiu, būtų išsiaiškinta dėl esmės.
7.2. Teismo išvada, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo, grindžiami turto vertinimo pagrindu, yra kartotiniai, kai nenustatytas pats pagrindinis parametras, sudaromas pilna turto įvertinimo ataskaita, nėra nei pagrista, nei teisinga. Pareiškėja yra teikusi daug prašymų ne dėl naujai paaiškėjusių, susijusių su turto vertinimo ataskaita, aplinkybių, bet dėl to, kad turto vertinimo ataskaita turi būti teisinga, tokiu būdu būtų nustatyta 3 000 000 Lt turto rinkos vertė.
7.3. Neišsprendus esminio klausimo, t. y. ar 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir ar tokią ataskaitą galima laikyti teisinga, spręsti klausimus dėl proceso atnaujinimo, susijusio su kredito bei hipotekos sutartimis, kuriose vertinimo ataskaita ir turi būti teisinga, sudaryta pagal įstatymą, yra betikslis, beprasmis veiksmas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų
8. UAB „Čelta“ 2021 m. kovo 16 d., t. y. jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėsto papildomus nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama, o CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiais paaiškinimais keičiamas (pildomas) atskirasis skundas, apeliacinės instancijos teismas šio procesinio dokumento nepriima ir dėl jame dėstomų argumentų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Atskiruoju skundu skundžiama 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, teikiamą prašymą įvertino kaip pakartotinį tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 374 straipsnis) ir dėl šios priežasties atsisakė jį priimti.
10. Atskirajame skunde didžiąją dalimi akcentuodama (kartodama) paties prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, apeliantė teigia, kad jos teiktas prašymas nepagrįstai įvertintas kaip pakartotinis, teismas nesuprato jo esmės, be to, nepagrįstai prašymo nenagrinėjo apeliantės pageidautu būdu – žodinio proceso tvarka, ir dėl to neapklausė kredito ekspertės, sudariusios kredito sutartį. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Visų pirma pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą (tad ir jame nurodytų argumentų pagrįstumas) nagrinėjamas tik tada, jeigu tokį prašymą teismas priima, be to, net ir priimtas nagrinėti prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Iki paskirto teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas (o ne paties prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimas), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti, ar paduotas prašymas neturi trūkumų ir ar nėra pakartotinis (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 374 straipsnis). Dėl prašyme nurodytų argumentų pagrįstumo ir jo esmės, dėl poreikio atnaujinti procesą buvimo pasisakoma tik paskesniame proceso etape, t. y. jeigu teismas tokį prašymą priima (CPK 374 straipsnio 3 dalis). Todėl apelianto prašymo priėmimo klausimas pagrįstai buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, taip pat pagrįstai jį atisakyta priimti, identifikavus jo pakartotinumą.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, toks klausimas apeliantės buvo keliamas jau ne vieną kartą ir teismai jau ne kartą vertino, ar yra pagrindas jį priimti. Nagrinėjamu atveju apeliantė dar kartą pateiktame prašyme jokių naujų proceso atnaujinimo aplinkybių, kurios dar nebuvo nurodytos dagelyje jos ankstesnių prašymų, neįvardijo.
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės analogiškais argumentais buvo grindžiami ir apeliantės atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarčių, kuriomis taip pat atsisakyta priimti analogiškus apeliantės prašymus dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2-206-516/2021, Nr. e2-148-241/2021 apeliantės atskirieji skundai taip pat atmesti, o apeliantės elgesys įvertintas kaip aiškus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už ką jai skirtos piniginės baudos.
14. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingą išvadą dėl prašymo tapatumo ankstesniems apeliantės prašymams, pagrįstai atsisakė jį priimti, atskirojo skundo argumentais ši teismo išvada nepaneigta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.